Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Administracinė byla Nr.I-309-414/2010 Procesinio sprendimo kategorija 11.4.2 (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS

2010 m. birželio mėn. 28 d.

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Rimanto Giedraičio, kolegijos teisėjų Janinos Vitunskienės ir Kęstučio Gudyno, sekretoriaujant N. M., dalyvaujant pareiškėjui N. S. ir jo atstovei adv. Ritai Petručionytei, Birštono miesto savivaldybės administracijos ir Birštono miesto savivaldybės tarybos atstovei Aušrai Slavinskienei, Kauno apskrities viršininko administracijos atstovei Mildai Stankūnaitei, UAB„Harimanas“ atstovei adv. Sonatai Žukauskienei, nedalyvaujant AB“Kauno baldai“, AB bankas Swedbank atstovams, L. G., H. G., dalyvaujant Z. A., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. S. patikslintą skundą atsakovams Kauno apskrities viršininko administracijai, Birštono miesto savivaldybės administracijai ir Birštono miesto savivaldybės tarybai dėl administracinių aktų panaikinimo ir nuosavybės teisių atkūrimo, tretieji suinteresuoti asmenys UAB“Harimanas“, AB“Kauno baldai“, AB bankas Swedbank, Z. A., H. G., L. G.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities viršininko administracijos atstovė prašė pareiškėjo reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus. Ji paaiškino, kad iki 2002 m. balandžio 2 d. galiojusi Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo redakcija nenumatė galimybės grąžinti natūra miesto teritorijoje esančios žemės. Galimybė pretendentams grąžinti tokią žemę atsirado tik 2002 m. balandžio 2 d., įsigaliojus minėto įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymui. Todėl ginčijamas Birštono miesto valdybos 1994 m. balandžio 26 d. potvarkis Nr. 42-v yra teisėtas. Kauno apskrities viršininko 2005 m. kovo 22 d. sutikimas Nr. 10-407 reikalingas pastatų pirkimo-pardavimo notarinės formos sutarčiai sudaryti. Šis sutikimas neprieštarauja įstatymams, priimtas vadovaujantis Civilinio kodekso 6.349 str. 3 d., Žemės įstatymo 7 str., todėl yra teisėtas. Ginčijami Kauno apskrities viršininko 2005 m. balandžio 28 d. įsakymas Nr. 02-07-4081 ir 2005 m. balandžio 28 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 12/2005-0016 dėl žemės sklypo išnuomojimo UAB „Harimantas“ yra priimti vadovaujantis LR Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 ir Birštono savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. balandžio 15 d. įsakymo Nr. AV-82 „Dėl duomenų ir sąlygų nustatymo prie UAB „Harimantas“ priklausančių pastatų 9314,0 m² ploto žemės sklypui ( duomenys neskelbtini )“ pagrindu. Pastarojo įsakymo panaikinti pareiškėjas neprašo, todėl minėtų ginčijamų aktų naikinti nėra jokio pagrindo, o jų panaikinimas nesukels pareiškėjui teisinių pasekmių. Pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Kauno apskrities viršininko administraciją priimti sprendimą atkurti I. S. nuosavybės teises į 1,07 ha žemės (0,23 ha žemės natūra) yra neįgyvendinamas, kadangi įstatymai nesuteikia teisės Kauno apskrities viršininko administracijai pažymėti laisvą (neužstatytą) plotą, ši funkcija yra savivaldybės. Tik tuomet, kai Birštono savivaldybės administracija pateiks Kauno apskrities viršininko administracijai duomenis apie laisvą plotą, Kauno apskrities viršininko administracija ne ginčo tvarka atkurs nuosavybės teises, todėl šis reikalavimas yra priešlaikinis.

Birštono savivaldybės administracijos ir tarybos atstovė prašė skundą atmesti. Ji paaiškino, kad ginčijamas Birštono miesto valdybos 1994 m. balandžio 26 d. potvarkis Nr. 42-v buvo priimtas tada, kai įstatymai nenumatė galimybės atkurti nuosavybės teises į mieto žemę natūra. Šis potvarkis, jo priėmimo metu galiojusių teisės aktų nepažeidė. Be to, Birštono savivaldybė organizavo kadastrinius matavimus, kuriais buvo nustatyta laisvos (neužstatytos) ir neįeinančios į valstybinės reikšmės miškų plotus, žemės plotas J. B. nuosavybės teise valdytos žemės ribose. Buvo nustatytas 6801 m² laisvos (neužstatytos) žemės plotas. N. S. buvo supažindintas su kadastriniais matavimais, tačiau su jais nesutiko ir apie tai įrašė plane bei pažadėjo raštu išdėstyti nesutikimo priežastis. Tačiau priežasčių nenurodė ir žemės grąžinimo procesas nevykdomas, todėl, jų nuomone, pareiškėjas taip pat vilkina žemės grąžinimo procesus. Kai bus gautas pareiškėjo sutikimas dėl kadastrinių matavimų, laisvos žemės sklypo planas bus pateiktas Kauno apskrities viršininko administracijai. Žemės sklypas adresu ( duomenys neskelbtini ) yra suformuotas prie esamų UAB „Harimanas“ nuosavybės teise priklausančių pastatų. Vadovaujantis Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 str. 3 d., žemė iš šio įstatymo 2 str. nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 str., jeigu ji iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir yra užimta pastatams, statiniams ir įrenginiams eksploatuoti reikalingų žemės sklypų.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Iš bylos dokumentų matyti, kad Birštono ir Prienų žemėtvarkos skyrius, vykdydamas Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 punkto nuostatas, 2003 m. kovo 05 d. raštu Nr. 523 kreipėsi į Birštono savivaldybės tarybą dėl žemės sklypų suformavimo J. B. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytoje žemėje (bl. 13-14, 1 t.). Birštono savivaldybės taryba 2003 m. kovo 25 d. raštu Nr. (3.11)-SR-197 pateikė Kauno apskrities viršininko administracijos Birštono ir Prienų žemėtvarkos skyriui kartografinėje medžiagoje pažymėtą buvusio žemės savininko J. B. nuosavybėje turėtos žemės ( duomenys neskelbtini ) laisvą neužstatytą pastatais ir neapaugusį mišku apie 20 arų žemės plotą. Kitas J. B. nuosavybėje turėtas žemės sklypas miške, vadovaujantis Birštono savivaldybės miškų priskyrimo miškų grupėms planu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 520, buvo priskirtas miesto miškams. 2004 m. lapkričio 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1370 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo pakeitimo" šie miškų plotai patvirtinti kaip valstybinės reikšmės miškai. Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 13 straipsnio 1 punktą šie miškai priklauso valstybės išperkamiems miškams ir už ją atlyginama šio įstatymo 16 straipsnyje numatyta tvarka (bl. 11-12, 1t.). Išnagrinėjęs preliminarius duomenis, Birštono ir Prienų žemėtvarkos skyrius kreipėsi į Birštono savivaldybės administraciją, prašydamas pagal šiuos duomenis suformuoti žemės sklypus ir patvirtinti šių sklypų planus dėl nuosavybės teisės atkūrimo į žemę natūra I. S. vardu. Birštono savivaldybės administracijos direktorius 2004 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. AV-152 „Dėl duomenų ir sąlygų nustatymo 2000,0 m² ploto žemės sklypui ( duomenys neskelbtini )" patvirtino grąžintino sklypo ribas, žemės naudojimo paskirtį, būdą ir pobūdį, žemės naudojimo sąlygas ir apribojimus, o Kauno apskrities viršininkas 2005 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 02-07-582 ir sprendimu Nr. 02/97 atkūrė nuosavybės teises A. V. B., D. K. E., M. P., I. S. į J. B. nuosavybės teise turėtos žemės dalį, grąžinant 0,20 ha žemės sklypą, esantį ( duomenys neskelbtini ), natūra pretendentams.

Minėti bylos įrodymai patvirtina, kad Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 punkto nuostatos pareiškėjų atžvilgiu buvo vykdomos, t.y. Birštono savivaldybės administracija pateikė Birštono ir Prienų žemėtvarkos skyriui informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, jog Birštono savivaldybės administracija be pateiktų Birštono ir Prienų žmėtvarkos skyriui turėjo ir daugiau duomenų apie laisvą (neužstatytą) žemę, tačiau jų neteikė.

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2005 m. balandžio 29 d. išraše pažymėta, kad 0,9314 ha žemės sklypo, kurio dalyje, pareiškėjo manymu, gali būti suformuotas 0,23 ha žemės sklypas grąžinimui natūra, kadastro duomenys suformuoti 1997 m. sausio 21 d., nurodyta, kad šis žemės sklypas yra kitos (kitos specialios) paskirties (bl. 37-38, 5 t), žemės naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorija, pobūdis – prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statyba (bl. 33-35, 5t.). Pagal pateiktus į bylą įrodymus teismas nustatė, kad 0,9314 ha žemės sklypas, kuris yra išnuomotas UAB „Harimanas“ ir kuris, pareiškėjo manymu, gali būti 0,23 ha sumažintas, pagal paskirtį ir naudojimo būdą bei faktinį dydį iš esmės nesikeitė nuo 1996 metų. Nors 1975 metais AB“Kauno baldai“ planavo poilsio namus statyti 0,7 ha plote, o 1994 m. balandžio 26 d. potvarkiu Nr. 42v buvo nustatytas 10360 kv.m. naudojamas žemės sklypas prie AB „Kauno baldai" poilsio namų ( duomenys neskelbtini ), tačiau 1996-09-19 Kauno apskrities valdytojo įsakymu Nr. 02-4271 AB“Kauno baldai“ prie turimų poilsio namų ( duomenys neskelbtini ) buvo išnuomotas būtent 9314 kv.m. žemės sklypas, o tokį sklypo plotą nustatė ir sklypo planą pateikė Birštono miesto taryba (bl. 85, 2 t.). Pažymėtina, kad iki 2002 m. balandžio 2 d. galiojusi Atkūrimo įstatymo redakcija nenumatė galimybės grąžinti natūra miesto teritorijoje esančios žemės. Galimybė pretendentams grąžinti tokią žemę atsirado tik 2002 m. balandžio 2 d., įsigaliojus minėto įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymui, todėl šia prasme ginčijamas Birštono miesto valdybos 1994 m. balandžio 26 d. potvarkis Nr. 42-v yra teisėtas ABTĮ 88 str. 1d. 1p.

Pasikeitus pastatų ( duomenys neskelbtini ) savininkams, 2005 m. kovo 22 d. Kauno apskrities viršininko sutikimu Nr. 10-407, kad H. G. ir L. G. perleistų nuomos teisę į žemės sklypą ( duomenys neskelbtini ), 2005 m. balandžio 28 d. Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. 02-07-4081 ir Valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. 12/2005-0016 dėl žemės sklypo išnuomavimo UAB„Harimanas", buvo išnuomotas tas pats 0,9314 ha žemės sklypas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos" patvirtintomis Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų nuomos taisyklių 30,11, 32.1-32.6, 33 punktų nuostatomis, išnuomojami kitos paskirties valstybinės žemės sklypai teritorijų planavimo dokumentuose nustatyto dydžio, kurių reikia įsigytiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį; savivaldybės administracijos direktorius parengia prašomo išnuomoti miesto teritorijoje esančio kitos paskirties žemės sklypo planą, pasiūlo žemės nuomos terminą, nurodo žemės sklypo tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, nustato kitus naudojimo apribojimus ir sąlygas. Tokius duomenis ir sąlygas Birštono savivaldybės administracijos direktorius nustatė 2005 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. AV - 82 Dėl duomenų ir sąlygų nustatymo prie UAB „Harimanas" priklausančių pastatų 9314,0 kv.m ploto žemės sklypui ( duomenys neskelbtini ) (bl. 52-53, 3t.), o pagal pateiktą kadastrinių matavimų bylą, planą, 2005 m. balandžio 28 d. Kauno apskrities viršininkas priėmė ginčijamą įsakymą Nr. 02-07-4081 „Dėl žemės sklypo ( duomenys neskelbtini ), nuomos". Žemės sklypas, išnuomotas vadovaujantis minėtu nutarimu Nr. 260, nustatyti žemės sklypo kadastro duomenys LR nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų LR Vyriausybės 2002-04-15 nutarimo Nr. 534 32 punkte nustatyta tvarka ir nėra jokio pagrindo naikinti ginčijamą sutikimą, įsakymą ir nuomos sutartį ABTĮ 88 str. 1d. 1p. Pažymėtina, kad Kauno apskrities viršininko administracija ginčijamą įsakymą ir nuomos sutartį sudarė 2005 m. balandžio 15 d. Birštono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. AV-82 pagrindu, kurio nuginčijimo pareiškėjas atsisakė (bl. 137, 5t.), todėl teismas mano, kad paminėtų Kauno apskrities viršininko įsakymo ir sutarties panaikinimas nesukels pareiškėjui teisinių pasekmių.

Teismo posėdžio metu apžiūrėjus Birštono kurorto bendrojo plano sprendinių korektūrą, patvirtintą Birštono savivaldybės tarybos 2010 m. sausio 29 sprendimu Nr. TS-13 buvo nustatyta, kad tiek pagal Birštono kurorto bendrojo plano sprendinių korektūrą, tiek pagal galiojusį Birštono miesto kurorto bendrąjį planą, patvirtintą Birštono savivaldybės tarybos 2002 m. gruodžio 10 sprendimu Nr. 86, UAB„Harimanas" išnuomotas 0,9314 ha žemės sklypas patenka į rekreaciniams statiniams skirtą teritoriją. Aptartos byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina tai, kad 0,9314 ha žemės sklypas aptartu laikotarpiu buvo naudojamas kaip vientisa teritorija tai pačiai paskirčiai – šiame sklype pastatytų poilsio namų pastatų ir statinių eksploatavimui.

Sąlygų, kurioms esant išlikusį nekilnojamąjį turtą išperka valstybė, buvimas Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punkto prasme kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinamas atižvelgiant į kiekvienam individualiam ginčo atvejui reikšmingų aplinkybių visumą, kadangi žemės išpirkimo atvejus jungia esminis ir pagrindinis požymis – konkretus visuomenės poreikis pageidaujamai grąžinti natūra žemei. Kaip jau buvo paminėta, pagal kadastro duomenis 0,9314 ha žemės sklypas yra kitos (kitos specialios) paskirties, o pagal bendrojo plano sprendinius šis žemės sklypas patenka į rekreaciniams statiniams skirtą teritoriją. Tokia situacija atitinka Žemės įstatymo 29 str. 1d. 6p. nuostatas, kur nurodyta, jog kitos paskirties žemė pagal teritorijų planavimo dokumentų nustatytą žemės naudojimo būdą skirstoma į rekreacines teritorijas. Pagal Turizmo įstatymo 2 str., rekreacinė teritorija – vietovė, turinti gamtines ar kultūrines aplinkos savybes ir sąlygas žmonių visaverčiam fiziniam bei dvasiniam poilsiui organizuoti, o rekreaciniai ištekliai – gamtinės ar kultūrinės aplinkos savybės, tinkamos žmonių visaverčiam fiziniam bei dvasiniam poilsiui organizuoti. To paties įstatymo 23 str. 4d. reglamentuota, kad rekreacinėms teritorijoms priskiriamos teritorijos, pasižyminčios rekreaciniais ištekliais, taip pat teritorijos, turinčios turizmo paslaugų arba poilsio infrastruktūrą. Rekreacinėse teritorijose prioritetas skiriamas poilsio ir turizmo veiklai.

Iš byloje esančios medžiagos akivaizdu, jog UAB„Harimanas" išsinuomotame 0,9314 ha žemės sklype vykdo poilsio organizavimo veiklą (bl. 157, 3 t.), jame įrengtas universalus lauko teniso-krepšinio aikštynas (bl. 115-118, 4 t.), 2008-05-23 viešbučiui-restoranui „Nemuno slėnis“ buvo suteikta keturių žvaigždučių klasė ir tai yra vienintelis keturių žvaigždučių viešbutis Birštono mieste (bl. 119, 4 t.). Sutinkamai su statybos techniniu reglamentu STR 2.02.02:2004 Visuomeninės paskirties pastatai, patvirtintu Aplinkos ministro 2004-02-27 įsakymu Nr. D1-91, visuomeninės paskirties pastatams priskiriami viešbučių, poilsio ir sporto paskirties pastatai, o šių statinių išsidėstymo sklype reikalavimai nurodyti paminėto reglamento 3 priede.

Taigi bendruoju planu, žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktu (bl. 77-78, 1 t.) ir 9314 kv. m. žemės sklypo planu (bl. 52-53, 3 t. ) suplanuota teritorija pagal veiklos pobūdį (poilsio organizavimas) yra vientisa specifinės paskirties teritorija. Visuomeninės paskirties pastatai, kuriais, kaip jau buvo paminėta, laikomi viešbučių, poilsio ir sporto paskirties pastatai, yra objektai, kurie reikalingi valstybei, taip pat atitinkamai visuomenės daliai, todėl darytina išvada, kad į ginčo žemę yra konkretus, paminėtuose planuose išreikštas poreikis, kad visa 0,9314 ha žemė yra užimta statiniams eksploatuoti (taip pat statyti) reikalingu žemės sklypu ir priskiriama valstybės išperkamai žemei, todėl pareiškėjui natūra negali būti grąžinama. Vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 12 str. 3 d., žemė, kuri iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose yra užimta pastatams, statiniams ar įrenginiams eksploatuoti reikalingų žemės sklypų, yra išperkama valstybės ir už ją atlyginama šio įstatymo 16 str. nustatyta tvarka.

Pažymėtina, kad 0,9314 ha žemės sklypas, kuris yra išnuomotas UAB „Harimanas“ ir į kurio 0,23 ha dalį pareiškėjas siekia nuosavybės teisių atkūrimo natūra pagal pateiktą projektą (bl. 65, 5 t.), apima jame įrengtą universalų lauko teniso-krepšinio aikštyną ir požeminį hidrantą ant vandentiekio linijos su galimybe privažiuoti gaisriniams automobiliams (bl. 185-197, 4 t.). Iš pateikto projekto aiškinamojo rašto taip pat akivaizdu, kad pareiškėjas siekia nuosavybės teisių atkūrimo natūra į 2300 m² plotą, kuris yra požeminių komunikacijų apsaugos zonoje (bl. 65, 5 t.). Pažymėtina ir tai, kad universalus lauko teniso-krepšinio aikštynas nėra registruotas nekilnojamojo turto registre, tačiau tai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ginčo žemė tampa laisva nuo statinių, nes sporto aikštelė kaip statinys faktiškai egzistuoja, o Atkūrimo įstatymo 12 str. 3 p. nustato, kad yra išperkama žemė užimta tiek statomiems, tiek pastatytiems pastatams, statiniams ar įrenginiams eksploatuoti reikalingų žemės sklypų. Tai reiškia, kad valstybės išperkama ir ta žemė, kuri užimta ir nebaigtais statyti pastatais, statiniais ar įrenginiais, t.y. dėl kurių atitinkamos institucijos nėra priėmusios administracinių aktų dėl jų tinkamumo naudoti. Tokia išvada darytina remiantis ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika 2009-06-22 išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A525 – 340/2009, o vertinant nagrinėjamai bylai aktualius teisės taikymo klausimus, būtina vadovautis teisės aiškinimo taisyklėmis, suformuluotomis jau išnagrinėtose analogiškose, iš esmės panašiose bylose. Tokios išvados kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimo bei Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalies (2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1685 redakcija), kurioje nurodyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Administracinių bylų teisenos įstatymo 20 straipsnio 3 dalis ir 13 straipsnio 1 dalis nustato, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuoja vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus.

Atsižvelgiant į ankstesnį nustatymą, kad 0,23 ha žemės sklypas, į kurį pareiškėjas siekia nuosavybės teisių atkūrimo natūra pagal pateiktą projektą, yra užimtas pastatams, statiniams ar įrenginiams eksploatuoti reikalingų žemės sklypų, yra išperkamas valstybės ir už jį atlyginama šio įstatymo 16 str. nustatyta tvarka, išvestiniai skundo reikalavimai įpareigoti Birštono Savivaldybės administraciją ir Tarybą per keturis mėnesius ar kitą teismo nustatytą konkretų terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatyta tvarka parengti ir patvirtinti teritorijos ( duomenys neskelbtini), detalųjį planą, detalaus planavimo metu detaliai planuoti J. B. privačios nuosavybės teisėmis valdytos žemės grąžintiną natūra 0,23 ha žemės sklypą; grąžintino 0,23 ha žemės sklypo detalųjį planą perduoti Kauno apskrities Viršininko administracijai dėl nuosavybės teisių į jį atkūrimo ir įpareigoti Kauno apskrities Viršininko administraciją priimti sprendimą I. S. atkurti nuosavybės teises į J. B. 0,23 ha žemės sklypą, suteikiant žemės sklypą natūra, teritorijos ( duomenys neskelbtini ), ribose, netenkintini ABTĮ 88 str. 1d. 1p.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.