Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-10-11 · Administracinė byla Nr. eI-1302-342/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-10-11
Bylos Nr.
eI-1302-342/2017
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00755-2017-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Aušrelė Mažrimienė
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Palangos Agila”
Atsakovas
Kretingos rajono savivaldybės administracijai
Trečiasis asmuo
Komisijai
Administracinė byla Nr. eI-1302-342/2017Teisminio proceso Nr. 3-63-3- 00755-2017-2Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 11 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Aušrelė Mažrimienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jurgitai Žvilauskienei,dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Gintarui Aleknavičiui,atsakovės atstovui Algimantui Gedvilui,

2017 m. rugsėjo 27 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Palangos Agila” skundą atsakovei Kretingos rajono savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Komisijai dėl statinių sąrašo sudarymo dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja UAB „Palangos Agila” (toliau – ir pareiškėja) skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Kretingos rajono savivaldybės Visuomeninė administracinių ginčų komisijos 2017-05-16 sprendimą Nr. T13-3, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja skunde nurodo, kad 2016-09-08 gavo Kretingos rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovė, Administracija) pranešimą Nr. (4.1.15)-D3-4320 „Dėl statinių, kurie yra apleisti ir neprižiūrimi ir kuriems taikomas maksimalus nekilnojamojo turto tarifas, sąrašo”, kuriame buvo nurodyta, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklausantis pastatas – viešbutis, adresu (duomenys neskelbtini), yra įtrauktas į patalpų ir statinių, kuriems taikomas maksimalus nekilnojamojo turto mokesčio tarifas, nustatymą bei tokių patalpų ir statinių sąrašą (toliau – ir sąrašas). Pažymi, kad 2016-10-06 pateikė Kretingos rajono savivaldybės administracijai prašymą „Dėl išbraukimo iš apleistų statinių savininkų sąrašo”, kuriame pateikė išsamius duomenis, kodėl pastatas turi būti išbrauktas iš sąrašo.

Akcentuoja, kad 2016-11-08 gavo atsakovės raštą Nr. (4.1.15)-D3-5300, kuriame nurodoma, kad 2016-08-19 Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A1-736 sudarytos komisijos nutarimu, ginčo pastatas nėra išbrauktas iš apleistų, neprižiūrimų statinių sąrašo; bei nurodyta tai, kad Komisijos sprendimu, per metus neatliktas jokie turto būklės pagerinimo darbai, nenurodytos aplinkybės, kurios leistų išbraukti netvarkomą pastatą iš sąrašo. Teigia, kad prie minėto 2016-11-08 rašto nebuvo pridėtas tekste nurodomas Komisijos nutarimas/sprendimas.

Nurodo, kad 2017-01-11 pateikė Kretingos rajono savivaldybės Visuomeninei administracinių ginčų komisijai skundą, kuriuo prašė panaikinti Kretingos rajono savivaldybės administracijos komisijos, savivaldybės teritorijoje esančioms patalpoms ir statiniams, kurie yra apleisti ir neprižiūrimi, naudojami ne pagal paskirtį ir kuriems taikomas maksimalus nekilnojamojo turto mokesčio tarifas bei nenaudojamų kitos paskirties žemės sklypų Kretingos rajone nustatyti, 2016-10-18 posėdžio protokolo Nr. D8-1639 dalį, kurioje viešbutis, adresu (duomenys neskelbtini), yra neišbrauktas iš Sąrašo. Pažymi, kad Kretingos rajono savivaldybės Visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2017-01-31 sprendimu Nr. T13-2 atsisakyta priimti skundą dėl 2016-10-18 posėdžio protokolo Nr. D8-1639 dalies panaikinimo. Teigia, kad tik iš 2017-01-13 sprendimo turinio sužinojo apie Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-11-04 įsakymą Nr. A1-980 „Dėl sąrašo pakeitimo”. Akcentuoja, jog Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017-04-20 sprendimu atmetė kaip nepagrįstą skundą dėl Kretingos rajono savivaldybės Visuomeninė administracinių ginčų komisijos 2017-01-31sprendimo Nr. T13-2 panaikinimo ir sprendime nurodė, kad skundžiamas turėtų būti 2016-11-04 įsakymas Nr. A1-980. Nurodo, kad kreipėsi dėl pažeistų teisių gynimo į Kretingos rajono savivaldybės Visuomeninę administracinių ginčų komisiją, kuri 2017-05-16 sprendimu Nr. T13-3 atsisakė atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti bei atsisakė priimti skundą nagrinėti.

Mano, kad ginčijamu sprendimu, daroma išvada, jog pareiškėjas tik 2017-01-16 iš Kretingos rajono savivaldybės Visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2017-01-16 sprendimo Nr. T13-1 turinio sužinojęs apie Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-11-04 įsakymą Nr. A1-980 „Dėl sąrašo pakeitimo”, negalėjo realizuoti savo pažeistos teisės teikdamas skundą administraciniam teismui, tačiau turėjo per 1 mėnesį teikti iš naujo skundą Kretingos rajono savivaldybės Visuomeninės administracinių ginčų komisijai. Argumentuoja, kad tokia Kretingos rajono savivaldybės Visuomeninės administracinių ginčų komisijos pozicija yra klaidinga ir teisiškai ydinga, nes niekas negali apriboti teisės kreiptis į teismą. Akcentuoja, kad asmens teisė kreiptis į teismą exspressis verbis yra įtvirtinta Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Daro išvadą, kad šios konstitucinės normos apimtyje skundžiamas Kretingos rajono savivaldybės Visuomeninės administracinių ginčų komisijos sprendimas laikomas neteisėtu ir nepagrįstu.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas skundą palaiko iš esmės jame išdėstytų argumentų ir motyvų pagrindu. Papildomai nurodo, kad 2016-11-04 sprendimas buvo įteiktas tik 2017-03-27.

Atsiliepimas

Atsakovė Kretingos rajono savivaldybės administracija atsiliepime su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad pareiškėja kreipėsi į Komisiją ir nurodė, kad apie Administracijos direktoriaus 2016-11-04 įsakymą Nr. A1-980 „Dėl sąrašo pakeitimo” sužinojo tik 2017-01-16, kai gavo Komisijos 2017-01-16 sprendimą Nr. T13-1, kuriuo siūloma pašalinti skundo trūkumus; taip pat nurodė, kad nepaisant šios situacijos, teisinis ginčas tebesitęsia ir tik 2017-04-20 Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimu yra atmestas skundas, kurio turiniu teismas ir pasisakė dėl individualaus akto požymių buvimo bei nurodė, koks dokumentas turėjo būti skundžiamas. Apibendrina, kad dėl visų šių aplinkybių, pareiškėja nurodė, kad yra praleidusi 1 mėnesio terminą, bet tik dėl to, kad vyko (ir tebevyksta) dėl šio dalyko teisinis ginčas.

Vadovaujasi Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo 3 ir 10 straipsniais ir teigia, kad galiojantis teisinis reglamentavimas numato, jog pareiškėjos prašymu administracinių ginčų komisijos pirmininkas ar jo paskirtas kitas administracinių ginčų komisijos narys skundo (prašymo) padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbios priežasties. Pažymi, jog prašyme atnaujinti terminą turi būti nurodytos termino praleidimo priežastys ir pateikiami praleidimo priežastis patvirtinantys įrodymai; kartu su prašymu atnaujinti terminą administracinių ginčų komisijai turi būti paduotas skundas (prašymas).

Mano, kad šiuo atveju pareiškėjas nenurodė jokių svarbių priežasčių, dėl kurių turėtų būti atnaujintas praleistas procesinis terminas. Atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija, įgyvendindama ABTĮ 12 straipsnio nuostatas ir siekdama pareiškėjui išaiškinti procesines teises ir pareigas, 2017-01-16 sprendime Nr. T13-1, nustatydama terminą skundo trukumų pašalinimui, aiškiai ir išsamiai nurodė, koks administracinis aktas sukelia teisines pasekmes ir kurio akto teisėtumas turėtų būti skundo dalyku, tačiau pareiškėja skundo reikalavimų netikslino, nesuformulavo skundo dalyko, kurio nagrinėjimas būtų priskirtas Komisijos kompetencijai, todėl pačios pareiškėjos procesiniai veiksmai lėmė tai, kad Komisija negalėjo ir neturėjo teisinio pagrindo priimti nagrinėti pareiškėjos skundo. Mano, kad tokį elgesio modelį ir savo teisių gynimo būdą pareiškėja pasirinko sąmoningai ir savo valia. Daro išvadą, kad pareiškėjai nebuvo užkirsta galimybė tinkamai realizuoti savo teisės kreiptis į teismą, tačiau be svarbių priežasčių ji šia teise nepasinaudojo.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas su skundu nesutinka iš esmės atsiliepime į skundą išdėstytų argumentų ir motyvų pagrindu.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Komisija dėl statinių sąrašo sudarymo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į prašymą, į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti, todėl byla nagrinėtina iš esmės trečiajam suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Kretingos rajono savivaldybės Visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2017-05-16 sprendimo Nr. T13-3 teisėtumo ir pagrįstumo (toliau – ir ginčijamas sprendimas).

Iš elektroninės bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjos UAB „Palangos Agila” atstovas pateikė Kretingos rajono savivaldybės Visuomeninei administracinių ginčų komisijai (minėta, toliau – ir Komisija) skundą, kuriuo prašė atnaujinti praleistą apskundimo terminą ir priimti skundą nagrinėti, panaikinti Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-11-04 įsakymo Nr. A1-980 „Dėl sąrašo pakeitimo” dalį, kurioje pareiškėjos viešbutis, adresu (duomenys neskelbtini), yra neišbrauktas iš Kretingos rajono savivaldybės teritorijoje patalpų ir statinių, kurie yra apleisti ir neprižiūrimi, naudojami ne pagal paskirtį ir kuriems taikomas maksimalus nekilnojamojo turto mokesčio tarifas, sąrašo. Ginčijamu 2017-05-16 sprendimu Komisija neatnaujino praleisto termino skundui paduoti ir atsisakė skundą priimti nagrinėti. Sprendime nurodyta, kad pareiškėja nenurodė svarbių aplinkybių, dėl kurių skundas negalėjo būti paduotas per vieną mėnesį nuo sužinojimo dienos apie priimtą individualų administracinį aktą bei nepateikė tai patvirtinančių įrodymų.

Bylai aktualus teisinis reguliavimas

Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymas (toliau – ir Administracinių ginčų komisijų įstatymas, aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2016-07-01) nustato ikiteisminio skundų (prašymų) dėl viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje nagrinėjimo tvarką, Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos ir savivaldybių visuomeninių administracinių ginčų komisijų sudarymo tvarką ir kompetenciją (1 straipsnio 1 dalis). Savivaldybės visuomeninė administracinių ginčų komisija nagrinėja asmenų skundus dėl savivaldybių administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus (3 straipsnio 1 dalis).

Administracinių ginčų komisijų įstatymo 8 straipsnyje nurodyta, jog į administracinių ginčų komisiją jos kompetencijai priskirtais klausimais turi teisę kreiptis asmenys, taip pat viešojo administravimo subjektai, manantys, kad jų teisės yra pažeistos. Administracinių ginčų komisijų įstatymo 9 straipsnio 1 dalis numato, kad administracinių ginčų komisijai duodamas skundas (prašymas) turi atitikti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 24 straipsnyje (išskyrus 24 straipsnio 2 dalies 9 punktą) nustatytus formos ir turinio reikalavimus; skundas (prašymas) administracinių ginčų komisijai gali būti paduodamas raštu tiesiogiai, siunčiamas paštu arba elektroninių ryšių priemonėmis; paduodant skundą (prašymą) elektroninių ryšių priemonėmis, asmens tapatybė patvirtinama pasirašant saugiu elektroniniu parašu.

Administracinių ginčų komisijų įstatymo 10 straipsnyje nurodyta, kad skundas (prašymas) administracinių ginčų komisijai paduodamas per vieną mėnesį nuo individualaus administracinio akto paskelbimo arba įteikimo ar pranešimo apie viešojo administravimo subjekto veiksmus (atsisakymą atlikti veiksmus) suinteresuotai šaliai dienos. Administracinių ginčų komisijų įstatymo 11 straipsnyje įtvirtintas praleisto termino atnaujinimas: pareiškėjo prašymu administracinių ginčų komisijos pirmininkas ar jo paskirtas kitas administracinių ginčų komisijos narys skundo (prašymo) padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbios priežasties (1 dalis); prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami praleidimo priežastis patvirtinantys įrodymai; kartu su prašymu atnaujinti terminą administracinių ginčų komisijai turi būti paduotas skundas (prašymas); kai prašymas atnaujinti terminą paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis, skundas (prašymas) taip pat paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis (2 dalis); prašymą atnaujinti terminą skundui (prašymui) paduoti išnagrinėja administracinių ginčų komisijos pirmininkas ar jo paskirtas kitas administracinių ginčų komisijos narys rašytinio proceso tvarka per tris darbo dienas nuo prašymo su termino praleidimo priežastis patvirtinančiais įrodymais pateikimo; jeigu atsisakoma atnaujinti terminą skundui (prašymui) paduoti, administracinių ginčų komisijos pirmininkas ar jo paskirtas kitas administracinių ginčų komisijos narys surašo motyvuotą sprendimą (3 dalis).

Taigi, pagal Administracinių ginčų komisijų įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalis pareiškėjos prašymu Komisija skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog aptariamame įstatyme nėra nurodyta, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Teismų praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikomos tik išskirtinės, objektyvios, nuo pareiškėjų valios nepriklausančios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku realizuoti tam tikras teises. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą atnaujinti praleistą terminą, gali būti pripažįstamos tik termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą įgyvendinti savo teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios. Ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių privaloma nustatyti kiekvienu konkrečiu atveju vertinant skundui reikšmingų aplinkybių visumą, tarp jų faktinių aplinkybių, kurias asmuo prašo pripažinti svarbiomis terminų praleidimo priežastimis, realų buvimą (nebuvimą), jų atsiradimo momentą, trukmę, įtaką realioms galimybėms pačiam ar per atstovą atlikti atitinkamus veiksmus iki nustatyto termino pabaigos. Todėl, ištyrus kiekvienai konkrečiai bylai reikšmingų aplinkybių visumą ir nustačius, jog asmuo praleido įstatymu nustatytą terminą paduoti skundui dėl savo neatidumo, nerūpestingumo ar kitų subjektyvaus pobūdžio priežasčių, skundo padavimo terminą atsisakytina atnaujinti. Kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai.

Pažymėtina ir tai, jog anksčiau nurodytas teisinis reguliavimas lemia tai, kad įrodinėjimo, jog Administracinių ginčų komisijų įstatymo nustatyti terminai praleisti dėl svarbių priežasčių našta tenka šiuos terminus praleidusiam ir prašymą dėl terminų atnaujinimo padavusiam asmeniui.

Dėl skundžiamo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo

Pareiškėja, prašydama atnaujinti skundo dėl Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-11-04 įsakymo Nr. A1-980 „Dėl sąrašo pakeitimo” pateikimo terminą iš esmės nurodo, kad tik iš Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017-04-20 sprendimo administracinėje byloje Nr. eI-824-583/2017 tapo aišku, kad pareiškėjai teisines pasekmes sukelia 2016-11-04 įsakymas Nr. A1-980, o iki minėto sprendimo priėmimo vyko teisinis ginčas dėl šio dalyko. Iš esmės pareiškėja mano, kad teisminis ginčas minėtoje administracinėje byloje yra objektyvi priežastis atnaujinti skundo Komisijai padavimo terminą. Kitų nuo jos valios nepriklausiusių priežasčių, kurios buvo objektyvi kliūtis laiku pasinaudoti įstatymu suteikta teise, pareiškėja nenurodė.

Pirmiausia pažymėtina tai, kad įvertinus pačios pareiškėjos atstovo paaiškinimus, byloje esančius rašytinius įrodymus bei kitas reikšmingas aplinkybes, darytina išvada, jog pareiškėjai apie 2016-11-04 įsakymą Nr. A1-980 „Dėl sąrašo pakeitimo”, esminius šio akto turinį sudarančius elementus (t. y. aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo dieną, aktu nustatomas teises ar pareigas), tapo žinoma nuo Komisijos 2017-01-16 sprendimo Nr. T13-1 dėl trūkumų pašalinimo įteikimo pareiškėjos atstovui dienos. Taigi, data, kai pareiškėja sužinojo (arba turėjo sužinoti) apie šį administracinį aktą, jo priėmimą ir esmę pagal bylos faktines aplinkybes laikytina 2017-02-09, kuri ir buvo termino kreiptis į Komisiją eigos pradžia. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors pareiškėjos atstovas teismo posėdžio metu teigia, kad 2016-11-04 sprendimas buvo įteiktas tik 2017-03-27, tačiau tai patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja reikalavimą Komisijai dėl 2016-11-04 įsakymo Nr. A1-980 dalies panaikinimo ir termino skundui paduoti atnaujinimo pateikė tik po to, kai Klaipėdos apygardos administraciniame teisme buvo išnagrinėta administracinė byla Nr. eI-824-583/2017 dėl 2017-01-16 sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pabrėžtina, kad Komisijai 2016-11-16 sprendimu dėl trūkumų šalinimo išaiškinus pareiškėjai procesines teises ir pareigas, nurodant, koks administracinis aktas sukelia teisines pasekmes ir kurio akto teisėtumas turėtų būti skundo dalyku, pareiškėja turėjo galimybę nedelsiant reaguoti ir parengti bei pateikti Komisijai patikslintą skundą per kuo trumpesnį terminą, tačiau to nepadarė, todėl pačios pareiškėjos procesiniai veiksmai lėmė tai, kad Komisija negalėjo ir neturėjo teisinio pagrindo priimti nagrinėti pareiškėjos skundo. Vertinant šias aplinkybes darytina išvada, jog pareiškėja, būdama pakankamai rūpestinga ir atidi, pati ar per savo atstovą (kuris pareiškėjai pagal pateiktą atstovavimo sutartį atstovauja jau nuo 2016-11-16), jau po 2017-02-09 gauto 2017-01-16 sprendimo dėl trūkumų šalinimo turėjo objektyvią galimybę pareikšti skundą dėl 2016-11-04 įsakymo panaikinimo.

Vertinant pareiškėjos termino skundui paduoti praleidimo nurodytą aplinkybę Administracinių ginčų komisijų įstatymo 11 straipsnio prasme bei atsižvelgiant į formuojamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką dėl terminų atnaujinimo, laikytina, kad pareiškėjos nurodoma aplinkybė vertintina kaip labai subjektyvus veiksnys, priklausantis tik nuo pačios pareiškėjos valios ir nepripažintina svarbia.

2017-02-09 pareiškėjos atstovui buvo įteiktas Komisijos 2017-01-16 sprendimas Nr. T13-1 dėl trūkumų pašalinimo, kuriame buvo nurodyta, kad pareiškėjai teisines pasekmes sukelia 2016-11-04 įsakymas Nr. A1-980 „Dėl sąrašo pakeitimo”. Teismo vertinimu, bylinėjimasis dėl 2017-01-16 individualaus administracinio akto teisėtumo, nekliudė pareiškėjai kreiptis į Komisiją dėl 2016-11-04 įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo nuo sužinojimo apie jį dienos. Taigi, pareiškėja būdama sąžininga ir apdairi, turėjo realią galimybę laiku realizuoti savo teisę į teisminę gynybą.

Kaip minėta, svarbios priežastys, kurios sudaro teisėtą pagrindą terminų atnaujinimui, turėtų būti suprantamos kaip faktinės aplinkybės, objektyviai sutrukdžiusios realizuoti subjektines teises asmeniui, kuris savo valiniais veiksmais siekia šių teisių realizavimo. Šios bylos atveju pareiškėja nenurodo svarbių aplinkybių, neteikia įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad buvo objektyvios nuo pareiškėjos valios nepriklausiusios priežastys delsti kreiptis į Komisiją tol, kol bus išnagrinėta administracinė byla Nr. eI-824-583/2017. Priešingai, iš bylos medžiagos spręstina, kad elgdamasi rūpestingai ir atidžiai, pareiškėja dar 2017-02-09 sužinojusi apie ginčijamo akto turinio elementus, galėjo imtis atitinkamų priemonių, siekdama laiku įgyvendinti savo teisę į teisminę gynybą, kad būtų apgintos, jos manymu, pažeistos teisės ir teisėti interesai, tačiau neveikė operatyviai, uždelsė paduoti skundą Komisijai ir tokiais neatidžiais veiksmais pati sau sukūrė neigiamas pasekmes. Darytina išvada, jog nors pareiškėja jau nuo 2017-02-09 žinojo/turėjo žinoti, koks teisės aktas sukelia teisines pasekmes, tačiau delsė pateikti Komisijai skundą dėl šio individualaus akto panaikinimo dėl subjektyvių priežasčių, t. y. veikdama savo rizika, savo valia pasirinkdama tokį elgesio modelį.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes bei jas patvirtinančius įrodymus, teismas sprendžia, kad terminas skundui dėl akto panaikinimo pateikti, praleistas be svarbių priežasčių, todėl Komisija neturėjo jokio teisinio pagrindo jį atnaujinti.

Jokių kitų konkrečių administracinio teisinio pobūdžio argumentų, susijusių su netinkamu viešojo administravimo procedūrų vykdymu, skundžiamo sprendimo neatitikimu Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) normoms pareiškėja nenurodė.

Pažymėtina, kad kaip ir bet kuris individualus administracinis aktas, skundžiamas sprendimas, administracinio teismo gali būti panaikintas, pripažinus jį neteisėtu iš esmės, t. y. savo turiniu prieštaraujančiu aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtu dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar (ir) neteisėtu dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalis).

Išdėstytų argumentų ir motyvų pagrindu teismas pripažįsta, kad Komisijos 2017-05-16 sprendimas Nr. T13-3 priimtas nepažeidžiant galiojančių teisės aktų nuostatų.

LVAT savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostata reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, o motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2010-08-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, 2010-11-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-15/2010 ir kt.). LVAT ne kartą akcentavo, kad VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, jog asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai bei motyvai. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas (žr., pvz., LVAT 2016-09-01 nutartį administracinėje byloje eA1922-662/2016, 2016-04-26 nutartį administracinėje byloje eA509-756/2016 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju, įvertinus ginčijamo akto turinį, konstatuotina, jog jis yra pakankamai motyvuotas VAĮ 8 straipsnio 1 dalies prasme, jį priėmė kompetentingas administravimo subjektas, priimant nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, todėl skundžiamas Kretingos rajono savivaldybės Visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2017-05-16 sprendimas Nr. T13-3 yra teisėtas ir pagrįstas, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis). Atmetus pareiškėjos skundą, bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (ABTĮ 40 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendė:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Palangos Agila” skundą atsakovei Kretingos rajono savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Komisijai dėl statinių sąrašo sudarymo dėl Kretingos rajono savivaldybės administracinių ginčų komisijos 2017-05-16 sprendimo Nr. T13 – 3 panaikinimo atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą, arba tiesiogiai – apeliacinės instancijos teismui.

Teisėja Aušrelė Mažrimienė