- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-17
- Bylos Nr.
- A-1979-525/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00001-2018-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas pakeistas.
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Ramūnas Gadliauskas, Laimutis Alechnavičius (pran.)
- Pareiškėjas
- I. B., B.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Lietuvos valstybė, atstovaujama Panevėžio apskrities VPK
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 37.3Kalinamųjų ir suimtųjų teisės
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. B. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gegužės 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas I. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Panevėžio AVPK), 3 000 Eur neturtinei žalai, atsiradusiai dėl jo laikymo netinkamomis sąlygomis Panevėžio AVPK Viešosios tvarkos biuro Areštinės ir konvojaus skyriaus areštinėje (toliau – ir Areštinė), atlyginti laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 28 d. iki 2015 m. lapkričio 24 d.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad jis periodiškai buvo laikomas Panevėžio AVPK Areštinės kamerose netinkamomis, žmogaus orumą žeminančiomis sąlygomis. Pareiškėjo teigimu, Areštinės kamerų plotas neatitiko teisės aktuose nustatytų reikalavimų, nebuvo užtikrinamas būtinas minimalus gyvenamas plotas (5 kv. m.). Pareiškėjas nurodė, kad kameros, kuriose jis buvo laikomas, neatitiko higienos normų reikalavimų, jos buvo nepakankamai ventiliuojamos, dėl žemos oro temperatūros kaupėsi drėgmė. Laikymo Panevėžio AVPK laikotarpiu kamerose nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis higienos sanitariniais įrenginiais, kamerose nebuvo atskiro nuo patalpos sanitarinio mazgo, todėl dėl nemalonių kvapų tekdavo patirti stresą. Pareiškėjas savo skunde kalinimo Panevėžio AVPK Areštinėje sąlygas įvardijo kaip žeminančias orumą, pažeidusias jo privatumą, sukėlusias jam didelius dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, diskomfortą, t. y. sukėlusias pareiškėjui neturtinę žalą, kurią jis vertina 3 000 Eur suma.
Atsiliepimas
3. Atsakovas pateiktame atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
4. Atsiliepime Panevėžio AVPK nurodė, kad pareiškėjas periodiškai nuo 2015 m. liepos 28 d. iki 2015 m. spalio 10 d. (duomenų, kad pareiškėjas buvo laikytas 2015 m. lapkričio mėn. neturi) įvairiose Panevėžio AVPK Areštinės kamerose buvo laikomas vienas arba su vienu – trimis asmenimis. Teigė, kad Areštinėje pareiškėjui kameros ploto teko nežymiai mažiau nei numatyta teisės aktuose.
5. Panevėžio AVPK nurodė, kad sanitarinio mazgo įrengimas Areštinės kamerose atitiko teisės aktų reikalavimus – visose kamerose sanitarinis mazgas atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120-130 cm aukščio pertvara, jame įrengta šalto vandens tiekimo sistema, turkiško tipo tualetas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė), sanitariniai mazgai turi atskiras patalpų oro šalinimo sistemas. Atkreipė dėmesį, jog tinkamą techninę sanitarinio mazgo įrengimo būklę ginčo laikotarpiu patvirtina 2015 m. spalio 14 d. Panevėžio visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktas Nr. H5-526.
6. Pažymėjo, kad pareiškėjo pretenzijos, jog nebuvo užtikrintas privatumas jam naudojantis sanitariniais įrenginiais yra nepagrįstos, nes sanitarinis mazgas yra atskirtas sienele, įdėti kabliukai, ant kurių galima užkabinti audeklus. Sanitariniai mazgai įrengti kamerų priekinėse dalyse kampuose, todėl pareigūnai pro stebėjimo langelį negali jų matyti. Panevėžio AVPK neigia pareiškėjo argumentus dėl nepakankamos ventiliacijos, drėgmės bei žemos temperatūros kamerose, nurodydamas, kad 2005 m. Panevėžio AVPK Areštinės antrame korpuse (kamerose nuo 11 iki 26) buvo atliktas kapitalinis remontas, kurio metu visapusiškai buvo suremontuotos kameros, pakeisti visi baldai, lovos, langai, durys, sumontuota moderni vėdinimo sistema, sumontuotas naujas apšvietimas bei atlikti kiti remonto darbai. 2013 m. sausio mėn. pradėtas naudoti po remonto pirmasis postas (kamerose nuo 1 iki 10), todėl ginčo laikotarpiu areštinės kameros atitiko teisės aktais nustatytus higienos reikalavimus.
7. Nurodė, jog nėra duomenų, kad Panevėžio AVPK atliko veiksmus, kuriais siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinius sukrėtimus ar skriaudą. Tvirtino, kad jokių skundų dėl netinkamų laikymo sąlygų iš pareiškėjo negavo, medicininė pagalba ginčo laikotarpiu pareiškėjui neteikta, pareiškėjas jokių nusiskundimų neturėjo. Panevėžio AVPK nuomone, pareiškėjas negalėjo patirti tokių išgyvenimų arba jie nepasiekė tokio laipsnio, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio taikymo požiūriu juos būtų galima įvertinti pinigine išraiška. Taip pat pažymėjo, kad prašoma priteisti neturtinė žala yra per didelė ir neatitinka formuojamos teismų praktikos. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovo atstovas prašė pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.
II.
8. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gegužės 9 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisti I. B. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio AVP, 110 Eur neturtinei žalai, kurią pareiškėjas patyrė laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 28 d. iki 2015 m. spalio 27 d. dėl netinkamų laikymo sąlygų Panevėžio AVPK Areštinėje, atlyginti.
9. Teismas nustatė, kad pareiškėjas į Panevėžio AVPK areštinę buvo etapuotas ir laikomas skirtingais laikotarpiais nuo 2015 m. liepos 28 d. iki 2015 m. spalio 27 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis). Duomenų, kad pareiškėjas Areštinės kamerose buvo laikomas jo nurodytu laiku, t. y. nuo 2015 m. liepos 28 d. iki 2015 m. lapkričio 24 d., byloje nėra.
Atsiliepimas
10. Teismas nurodė, kad duomenis apie konkrečius laikotarpius, kuriais pareiškėjas buvo laikomas Panevėžio AVPK Areštinėje, kameras, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, jų plotą, bendrą kamerose buvusių asmenų skaičių Panevėžio AVPK pateikė atsiliepime į pareiškėjo skundą ir Panevėžio AVPK Viešosios tvarkos tarnybos areštinės ir konvojaus skyriaus vyriausiojo specialisto L. M. 2018 m. sausio 16 d. tarnybiniuose pranešimuose „Dėl areštinės kamerose esančio inventoriaus“ bei „Dėl I. B. laikymo areštinėje“. Remdamasis šiais duomenimis teismas nustatė, kad pareiškėjas Panevėžio AVPK Areštinėje buvo laikytas: nuo 2017 m. liepos 28 d. iki 2017 m. liepos 29 d. kameroje Nr. 12 (plotas 12,17 kv. m) su vienu asmeniu, toliau 2017 m. liepos 29 d. laikytas toje pačioje kameroje vienas; nuo 2015 m. liepos 30 d. iki 2015 m. rugpjūčio 3 d. kameroje Nr. 15 (plotas 19,59 kv. m) su trimis asmenimis, toliau iki 2015 m. rugpjūčio 4 d. laikytas toje pačioje kameroje su dviem asmenimis, iki 2015 m. rugpjūčio 5 d. laikytas kameroje Nr. 15 su trimis asmenimis, iki 2015 m. rugpjūčio 6 d. laikytas toje pačioje kameroje su dviem asmenimis, iki 2015 m. rugpjūčio 7 d. laikytas toje pačioje kameroje su trimis asmenimis; nuo 2015 m. rugpjūčio 7 d. pervestas į kamerą Nr. 18 (plotas 13,81 kv. m) ir ten laikytas su dviem asmenimis iki 2015 m. rugpjūčio 10 d.; nuo 2015 m. rugpjūčio 21 d. iki 2015 m. rugpjūčio 25 d. kameroje Nr. 18 su vienu asmeniu, toliau 2015 m. rugpjūčio 25 d. laikytas toje pačioje kameroje su dviem asmenimis; nuo 2015 m. spalio 23 d. iki 2015 m. spalio 27 d. kameroje Nr. 4 (plotas 20,29 kv. m) su dviem asmenimis.
Žemesnės instancijos teismas
11. Teismas, įvertinęs nurodytą informaciją bei remdamasis Panevėžio AVPK pateiktais duomenimis apie sanitarinio mazgo užimamą plotą Panevėžio AVPK Areštinės kamerose, sprendė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas Panevėžio AVPK Areštinėje su pertraukomis buvo laikomas kamerose Nr. 4, 12, 15, 18, iš viso 22 paras, iš jų – 7 paras - pažeidžiant Areštinių veiklos taisyklių 80 punkte nustatytą vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto reikalavimą (pareiškėjui 2015 m. liepos 30 d.–2015 m. rugpjūčio 3 d., t. y. 4 paras, teko 4,58 kv. m ploto; 2015 m. rugpjūčio 5 d. teko 4,58 kv. m ploto; 2015 m. rugpjūčio 7 d. teko nuo 4,17 kv. m iki 4,58 kv. m ploto; 2015 m. rugpjūčio 26 d. teko 4,17 kv. m ploto bei 15 parų – šio reikalavimo nepažeidžiant (pareiškėjui tekdavo nuo 5,44 kv. m iki 10,88 kv. m ploto). Teismas konstatavo, kad Panevėžio AVPK 7 paras pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau kaip 5 kv. m kameros ploto ir neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti.
12. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo teiginius dėl to, kad kamerose buvo žema oro temperatūra, nuolat kaupėsi drėgmė, nuo kurios sudrėkdavo patalynė bei lovos čiužiniai, nurodė, jog Higienos normos 134:2015 16 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s; prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose prausimosi ir/ar persirengimo metu oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20°C. Minėtos higienos normos 17 punkte nustatyta, kad policijos areštinėse turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad Areštinėse gyvenamosios patalpos vėdinamos visais išvardintais būdais. Panevėžio AVPK atsiliepime ir 2018 m. sausio 16 d. Panevėžio AVPK Viešosios tvarkos tarnybos areštinės ir konvojaus skyriaus vyriausiasis specialistas L. M. tarnybiniame pranešime „Dėl I. B. skundo“ nurodė, kad 2005 metais areštinės antrame korpuse (kameros Nr. 11-26), o 2013 metais – pirmame korpuse (kameros Nr. 1-10) buvo atlikti kapitaliniai remonto darbai – pakeisti langai, durys, sumontuota moderni vėdinimo sistema, sumontuotas naujas apšvietimas. Panevėžio visuomenės sveikatos centro pateiktame 2015 m. spalio 14 d. patikrinimo akte nurodyta, kad 2015 m. spalio 7 d. atliktos operatyvios kontrolės metu kamerose Nr. 13, 8, 15 nustatė, jog areštinės kamerose įrengti veidrodžiai, yra naujos antklodės, pagalvės, čiužiniai su užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, patvaraus paviršių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio. Patikrinimo metu buvo atlikti nurodytų kamerų oro temperatūros bei oro santykinės drėgmės matavimai. Nustatyta, kad santykinė drėgmė atitinka HN 37:2009 24 punkte nurodytus dydžius: kameroje Nr. 15 oro temperatūra – 19 laipsnių, santykinė oro drėgmė - 56 proc.
Žemesnės instancijos teismas
13. Teismas, įvertinęs pateiktus duomenis ir atsižvelgęs į tai, kad ginčo laikotarpiu dėl oro temperatūros ir drėgmės kamerose į Areštinės administraciją nei pareiškėjas, nei kiti kamerose laikomi asmenys nesikreipė, sprendė, jog pareiškėjo skundo teiginiai, kad Areštinės kamerose nėra užtikrinama teisės aktų reikalavimus atitinkanti temperatūra ir drėgmė, nepatvirtinti. Byloje nesant kitų įrodymų dėl netinkamo kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, vėdinimo ir kitų pareiškėjo skunde nurodomų šiluminės aplinkos parametrų ginčo laikotarpiu, vertino, kad konstatuoti Panevėžio AVPK Areštinės neteisėtus veiksmus CK 6.271 straipsnio prasme nėra pagrindo.
14. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus dėl to, kad sanitarinis mazgas nebuvo atskirtas nuo gyvenamosios patalpos, jame nebuvo veidrodžio, praustuvės, tualeto reikmenų spintelės, oro šalinimo sistemos, atskiros nuo gyvenamųjų patalpų, dėl to buvo pažeista jo teisė į privatumą, nurodė, kad kamerose, kuriose kalėjo pareiškėjas, sanitarinis mazgas nebuvo visiškai atitvertas nuo gyvenamosios patalpos, todėl tai laikytina pareiškėjo teisių pažeidimu, sukėlusiu jam neigiamų išgyvenimų, sietinų su atsakovo atstovo pareigos užtikrinti pareiškėjui teisę į privatumą nevykdymu, turėjusiu įtakos jo sąlygų bloginimui. Nors Panevėžio AVPK tvirtino, kad buvo sudaryta galimybė sanitarinį mazgą užsidengti audeklu, tačiau tualetą atskiriantis audeklas nelaikytas tinkamu tualeto įrengimu bei jo atskyrimu nuo gyvenamųjų patalpų.
15. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad visą ginčo laikotarpį buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą, taigi yra visos sąlygos valstybės deliktinei atsakomybei kilti.
16. Atsižvelgęs į byloje nustatytų aplinkybių visumą, teismas sprendė, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjo teisė į minimalų gyvenamąjį plotą buvo pažeista, tačiau ji buvo pažeista neilgą laiko tarpą, t. y. 7 paras, toks pažeidimas nebuvo nepertraukiamas, gyvenamojo ploto norma buvo pažeista nežymiai (pažeidimo laikotarpiu pareiškėjui teko nuo 4,17 kv. m iki 4,58 kv. m ploto). Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas buvimo Areštinėje metu įstaigos administracijai būtų teikęs skundus dėl jo laikymo sąlygų, be to, pareiškėjas nepateikė jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl suėmimo vykdymo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio. Byloje taip pat nenustatyta, kad pareigūnai būtų sąmoningai siekę pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Byloje nustatytas minimalaus gyvenamojo ploto neatitikimas nebuvo labai reikšmingas, ilgalaikis ir galintis sukelti itin neigiamas pasekmes.
17. Vertindamas pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas pažymėjo, kad nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo būdą bei dydį, teismas atsižvelgia į byloje nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo laikymo Panevėžio AVPK Areštinėje sąlygų (teisės į minimalų gyvenamąjį plotą taip pat teisės į privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais pažeidimą), į pažeistos vertybės bei pažeidimų pobūdį, trukmę, mastą, intensyvumą (teisė į privatumą buvo pažeista 7 paras, tačiau pažeidimo laikotarpis nebuvo nepertraukiamas (ilgiausiai truko 4 paras iš eilės), bei į tai, kad jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl suėmimo vykdymo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė. Byloje taip pat nenustatyta, kad Panevėžio AVPK Areštinės pareigūnai būtų sąmoningai siekę pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras suimtųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama suėmimo vykdymo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Įvertinęs šiuos kriterijus teismas sprendė, kad konkrečiu atveju teisės pažeidimo pripažinimas savaime nelaikomas pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą, pareiškėjo patirti papildomi neigiami dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, diskomfortas, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai būdingus asmeniui būnant kalinamu, yra pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais. Teismo vertino, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo visiškai tenkinti pareiškėjo skundą bei priteisti jam visą jo reikalaujamą sumą. Todėl atsižvelgęs į išdėstytą bei į Lietuvos Respublikos teismų analogiškose bylose priteistinus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, Lietuvos valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas sprendžia, jog šiuo atveju 110 Eur priteistina neturtinė žala laikytina adekvačia suma pareiškėjo patirtai dvasinei skriaudai atlyginti.
III.
18. Pareiškėjas I. B. (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gegužės 9 d. sprendimą ir priteisti pareiškėjui 3 000 Eur neturtinę žalą.
19. Apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kameros plotą skaičiavo neatėmęs baldais ir kitu inventoriumi užimamo ploto. Kameroje dėl ploto trūkumo buvo sunku judėti, tačiau teismas į tai neatsižvelgė.
20. Pareiškėjo teigimu, priteista neturtinės žalos suma yra itin maža ir neatitinka padarytų pažeidimų sukeltų dvasinių pergyvenimų mąsto. Aplinkybė, kad pareiškėjas nesikreipė su skundais į Areštinės administraciją, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad kalinimo laikotarpiu jo teisės buvo pažeistos nežymiai. Akcentuoja, kad piniginė kompensacija skirta bent minimaliai kompensuoti patirtą skriaudą. Pareiškėjo nuomone, dėl kalinimo sąlygų, neatitinkančių teisės aktų reikalavimų, jam turi būti priteista jo prašoma 3 000 Eur neturtinė žala.
Atsiliepimas
21. Atsakovo atstovas Panevėžio AVPK atsiliepime į apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.
22. Atsiliepime nurodo, kad kad pareiškėjo apeliacinis skundas yra neargumentuotas, jame nenurodoma naujų argumentų ar aplinkybių, nepateikiami įrodymai, kurie patvirtintų apeliaciniame skunde išdėstytas aplinkybes.
23. Atsakovo nuomone, skundžiamame sprendime argumentuotai, pagrįstai atsisakyta tenkinti skundo reikalavimus dėl temperatūros, drėgmės, ventiliacijos. Panevėžio AVPK nesutinka su skundžiamu sprendimu dalyje dėl I. B. teisės į minimalų gyvenamąjį plotą ir privatumo naudojantis tualetu pažeidimo ir neturtinės 110 Eur žalos priteisimo, kadangi byloje nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, o tam tikras asmenų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Apelianto teisė į minimalų kameros plotą neužtikrinta tik 7 paras, pažeidimas nepertraukiamas, todėl Panevėžio AVPK mano, kad toks pažeidimas buvo mažareikšmis ir smulkmeniškas. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad sanitariniuose mazguose buvo įdėti kabliukai, siekiant pagerinti sąlygas ir areštinėje laikomų asmenų privatumą. Asmenys, naudodamiesi sanitariniais įrenginiais areštinės kameroje, gali audeklu užsidengti tualetą.
Šalies argumentai
24. Pareiškėjas skunde teigia, kad kameroje buitinių daiktų užimamas plotas turi būti išskaičiuojamas iš bendro kameros ploto, tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartyje Nr. A-442-552/2017 konstatuota, kad vertindama pareiškėjo argumentus dėl kameroje esančio inventoriaus užimamo ploto, nepagrįstais laiko pareiškėjo skundo argumentus dėl kameros ploto skaičiavimo, kadangi gyvenamasis plotas buvo iš dalies užstatytas reikalingiausiais buitiniais reikmenimis, nevaržant pareiškėjo judėjimo laisvės. Ši pozicija atspindi EŽTT praktiką panašaus pobūdžio bylose. Todėl pareiškėjo argumentai šiuo klausimu nepagrįsti.
25. Atsižvelgiant į tai, kad administracinėje byloje nėra duomenų, jog atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, į kitus minėtus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, atsakovas mano, kad šiuo atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti pinigų suma, todėl prašo apeliacinį skundą atmesti.
Šalies argumentai
26. Atsakovo atstovas Panevėžio AVPK pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gegužės 9 d. sprendimo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pinigais ir konstatuoti, kad teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama satisfakcija patirtai žalai atlyginti.
27. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais. Teismas nenustatė, kad dėl Panevėžio AVPK Areštinėje laikymo sąlygų pareiškėjui atsirado žalingų padarinių sveikatai, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl suėmimo vykdymo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio. Taip pat nustatė, kad pažeidimas nebuvo nepertraukiamas. Nagrinėjamu atveju nustatytas teisės į minimalų gyvenamąjį plotą pažeidimas (7 dienos), tačiau neįrodyta, kad toks pažeidimas turėjo neigiamų pasekmių sulaikytojo sveikatos būklei, fizinei ar psichinei būsenai. Toks pažeidimas yra mažareikšmis, nes ši pareiškėjo teisė buvo pažeista neilgą laiką, ploto norma pažeista nežymiai. Skundų iš pareiškėjo dėl laikymo sąlygų nebuvo gauta.
Žemesnės instancijos teismas
28. Atsakovo atstovo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad sanitarinis mazgas nebuvo visiškai atitvertas nuo gyvenamosios patalpos, todėl nepagrįstai nustatė pažeidimą. Pareiškėjas skunde išdėstė subjektyvius, teorinio pobūdžio pasvarstymus ir teiginius apie tariamai patirtą neturtinę žalą ir neįvardijo konkrečių aplinkybių dėl neva patirtų pažeminimų ar privatumo naudojantis sanitariniu mazgu neužtikrinimo atvejų. Pareiškėjas dėl netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo nusiskundimų Panevėžio AVPK Areštinei nebuvo pateikęs. Pažymi, kad sanitariniai mazgai Panevėžio AVPK Areštinėje įrengti pagal teisės aktų reikalavimus, šią aplinkybę patvirtina Panevėžio visuomenės sveikatos centro 2015 m. spalio 14 d. patikrinimo aktas Nr. H5-525.
29. Panevėžio AVPK pažymi, kad nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais. Šiuo atveju teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama satisfakcija pažeistai teisei apginti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
30. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Panevėžio AVPK Areštinės veiksmų, neužtikrinant jam teisės aktuose nustatyto minimalaus kameros ploto, privatumo bei higienos reikalavimų, atlyginimo.
31. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, sprendė, kad atsakovas neužtikrino pareiškėjui teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų (vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimo bei privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais), todėl pareiškėjas galėjo patirti tam tikrų nepatogumų. Teismas vertino, kad šiuo atveju teisės pažeidimo pripažinimas nebūtų pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą, dėl to priteisė pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais.
32. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas vienam asmeniui tenkantį kameros plotą, neatsižvelgė į baldais užimamą plotą, taip pat priteisė itin mažą neturtinės žalos atlyginimo sumą, kuri, pareiškėjo teigimu, nekompensuoja patirtų nepatogumų.
33. Atsakovas apeliaciniame skunde, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad pareiškėjui, atsižvelgiant į konstatuotus pažeidimus, jų trukmę ir kitas aplinkybes, teismas nepagrįstai priteisė neturtinės žalos atlyginimą pinigais. Atsakovo nuomone, šiuo atveju teisės pažeidimo pripažinimas būtų pakankama ir teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtus nepatogumus.
34. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo ir atsakovo apeliacinių skundų ribų.
35. Kai yra pagrindas pripažinti, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, pasisako tik dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).
36. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas Panevėžio AVPK Areštinėje buvo laikomas periodiškai nuo 2015 m. liepos 28 d. iki 2015 m. spalio 27 d., iš viso 22 dienas, atsakovas per ginčo laikotarpį 7 paras neužtikrino pareiškėjui minimalaus teisės aktuose nustatyto ploto (5 kv. m) reikalavimo.
37. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus duomenis apie pareiškėjo laikymą ginčo laikotarpiu Panevėžio AVPK Areštinėje, nesutinka su pirmosios instancijos vertinimu, kad atsakovas 7 paras neužtikrino pareiškėjui teisės aktuose nustatyto vienam asmeniui tenkančio ploto (5 kv. m) reikalavimo.
38. Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas Areštinėje: kameroje Nr. 4, kurios plotas – 20,29 kv. m, sanitarinio mazgo plotas – 1,31 kv. m, kameroje buvo 2 asmenys, vienam asmeniui tenkantis plotas, atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą – 9,49 kv. m; kameroje Nr. 12, kurios plotas – 12,17 kv. m, sanitarinio mazgo užimamas plotas – 1,30 kv. m, kameroje buvo 2 asmenys, vienam asmeniui teko 5,43 kv. m ploto; kameroje Nr. 15, kurios plotas – 19,59 kv. m, sanitarinio mazgo užimamas plotas – 1,3 kv. m, kameroje buvo nuo 2 iki 3 asmenų, vienam asmeniui teko nuo 6,10 kv. m iki 9,14 kv. m ploto; kameroje Nr. 18, kurios plotas – 13,81 kv. m, sanitarinio mazgo plotas – 1,3 kv. m, kameroje buvo nuo 2 iki 3 asmenų, vienam asmeniui teko nuo 4,17 kv. m iki 6,25 kv. m kameros ploto. Taigi atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Panevėžio AVPK pareiškėjui ne 7, bet 3 dienas neužtikrino teisės aktuose nustatyto vienam asmeniui tenkančio kameros ploto (5 kv. m) reikalavimo.
39. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas vienam asmeniui tenkantį kameros plotą Areštinėje, neatsižvelgė į tai, jog į bendrą kameros plotą įskaičiuotas baldų ir inventoriaus užimamas plotas, nors turėjo būti atimtas, pažymi, kad Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių 80 punkte (redakcija, galiojusi iki 2017 m. balandžio 3 d.) buvo nustatyta, kad policijos areštinių kamerose turi būti užtikrintos reikiamos gyvenimo ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nustatytus sanitarijos ir higienos reikalavimus. Vienam policijos areštinėje laikomam asmeniui gyvenamojo ploto dydis negali būti mažesnis kaip 5 kvadratiniai metrai (sanitarinio mazgo plotas į bendrą gyvenamąjį plotą neįskaičiuojamas). Jokie kiti imperatyvaus pobūdžio nacionaliniai ar tarptautiniai teisės aktai, be kita ko, Konvencija, vienam asmeniui areštinėse turinčio tekti ploto normos ar gyvenamojo ploto apskaičiavimo metodikos konkrečiai nenustato, tik nurodo, kad sanitarinio mazgo plotas į bendrą kameros plotą neįskaičiuojamas. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisų Teismas yra pažymėjęs, jog sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršic prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)). Tai atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką panašaus pobūdžio bylose (žr., pvz., 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017 ir kt.). Nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimali ploto norma, šiuo atveju - 5 kv. m – neįskaičiuoti kameroje esančių baldų ir kitų įrenginių užimamo ploto. Tačiau, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tekusį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgiama į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., EŽTT 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje Grzywaczewski prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013; 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016). Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai vienam asmeniui tenkantį plotą kameroje apskaičiavo atėmęs sanitarinio mazgo užimamą plotą, tačiau neatėmęs baldais ir kitais įrenginiais užimamo ploto, todėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai šiuo klausimu yra nepagrįsti ir atmestini.
40. Vertindama atsakovo apeliacinio skundo argumentus dėl to, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė privatumo pažeidimą pareiškėjo atžvilgiu, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pateiktus vertinimus, susijusius su bent minimaliu kalinamų asmenų privatumo užtikrinimu, iš kurių matyti, jog, pavyzdžiui, žema (1,2 m) aukščio sienele atskirtas tualetas neatitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio reikalavimų, kadangi taip nesudaromos sąlygos privatumui ir ši vieta visada matoma tiek kartu kalinčių nuteistųjų, tiek pareigūnų (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. gegužės 10 d. sprendimą byloje Glotov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 41558/05). Teismas taip pat yra konstatavęs, jog gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. kovo 10 d. sprendimą byloje Varga ir kt. prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 14097/12 ir kt.) 81, 82, 90 p.). Nors sanitarinio mazgo atitvėrimas 120–130 cm sienele ir laikomas atitinkančiu higienos normos reikalavimus, įtvirtintus nacionaliniuose teisės aktuose, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgdamas į minėtus Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimus, vertina, kad toks sanitarinio mazgo atskyrimas nuo bendros kameros erdvės asmens privatumo užtikrinimo aspektu nėra tinkamas, kadangi tai gali riboti kalinčio asmens privatumą ir sukelti jam nemalonius išgyvenimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017, 2017 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3169-442/2017 ir kt.). Įvertinusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas Areštinėje iš viso buvo laikomas ginčo laikotarpiu 22 paras ir visą šį laikotarpį jam nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu. Todėl atsakovo apeliacinio skundo teiginiai šiuo klausimu yra nepagrįsti ir atmestini.
41. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo ir atsakovo apeliacinių skundų teiginių, susijusių su neturtinės žalos atlyginimu, jo dydžiu, pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teismas turi įvertinti visumą kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nei vienas kriterijus atskirai.
42. Teisėjų kolegija pažymi, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).
43. Administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017 ir kt.).
44. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes bei atsižvelgdama į aktualią Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos administracinių teismų praktiką, sprendžia, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog vien pažeidimo pripažinimas nėra pakankama satisfakcija, todėl priteisė pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais. Todėl atsakovo apeliacinio skundo argumentai nurodytu klausimu yra nepagrįsti ir atmestini. Taip pat teisėjų kolegija, vertindama atsakovo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus dėl pareiškėjo pareigos pateikti įrodymus, pažymi, kad dėl įrodinėjimo šio pobūdžio bylose Europos Žmogaus Teisių Teismas nuosekliai akcentuoja, jog pareiškėjas neprivalo pateikti įrodymų, pagrindžiančių patirtą neturtinę žalą (žr., pvz., 2010 m. liepos 1 d. sprendimą byloje Nedayborshch prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42255/04), 37 p., 2009 m. spalio 15 d. sprendimą byloje Antipenkov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 33470/03), 82 p.). Būtų nepagrįsta ir neteisinga reikalauti iš pareiškėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius patirtą žalą ir kančias. Toks įrodinėjimo naštos perkėlimas iš daugelio asmenų atimtų galimybę gauti teisingą atlyginimą už kalinimą sąlygomis, neatitinkančiomis objektyvių reikalavimų, kuriais siekiama užtikrinti kalinių fizinę ir psichinę sveikatą (žr., pvz., 2011 m. sausio 25 d. spendimą byloje Elefteriadis prieš Rumuniją (pareiškimo Nr. 38427/05)). Atsižvelgiant į tai, nepagrįstu laikytinas atsakovo teiginys, kad pareiškėjas reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo nepagrindė jokiais įrodymais. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į aukščiau minėtus neturtinės žalos priteisimo kriterijus, šioje byloje nustatytus pareiškėjo kalinimo sąlygų pažeidimus (3 dienos neužtikrintas vienam asmeniui tenkantis kameros ploto reikalavimas ir 22 dienas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais) ir dėl to patirtus nepatogumus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo analogiško pobūdžio bylose priteistinus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo pareiškėjui priteista neturtinės žalos suma yra per didelė, todėl mažinama, priteisiant pareiškėjui iš atsakovo 50 Eur neturtinei žalai atlyginti.
45. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gegužės 9 d. sprendimas keičiamas, priteisiant pareiškėjui iš atsakovo 50 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo I. B. apeliacinį skundą atmesti.
Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gegužės 9 d. sprendimą pakeisti ir pareiškėjui I. B. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, priteistą 110 Eur neturtinės žalos atlyginimą sumažinti, priteisiant pareiškėjui I. B. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 50 Eur (penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Kitą Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gegužės 9 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.