Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Erika Misiūnienė Civilinė byla Nr. 2A-1068-524/2015

Teisėja Skaistė Valinskytė (Proceso Nr. 2-38-3-00287-2014-0)

2015 m. rugsėjo 10 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aušros Maškevičienės, Virginijos Nijolės Griškevičienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės V. J. apeliacinį skundą dėl Skuodo rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. J. ieškinį atsakovui V. J. dėl iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skuodo rajono apylinkės teismas ieškinį atmetė, kadangi dėl sunkios sveikatos būklės nusprendus ieškovę apklausti namuose, buvo padaryta išvada, kad ieškovės paaiškinimais kaip įrodymu byloje remtis nėra galimybės, nes ieškovė sunkiai suvokė jai užduodamus klausimus, taip pat nesuvokė klausimo apie nagrinėjamą bylą. Dėl ieškinio aplinkybių paaiškinimus teikė J. J., kuris kaip ieškovės atstovas pagal įgaliojimą neprisiekia, jo nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų byloje nėra, atsakovas ieškinio nepripažino, dėl jame nurodytų aplinkybių pateikė savo paaiškinimus, kuriais netikėti teismas neturi pagrindo. Ieškovės atstovų prašymu byloje buvo apklaustas liudytojas S. B., tačiau jis nepatvirtino ieškinyje nurodytų aplinkybių. Iš jo parodymų dėl policijoje registruotų pranešimų matyti, kad konfliktuojančiomis šalimis yra J. J. ir V. J.. Baigiamųjų kalbų metu J. J. nurodė, kad jo noras parduoti namą yra tikroji ieškinio pateikimo priežastis. Iš 2004-05-27 nuosprendžio matyti, kad V. J. buvo pripažintas kaltu 2004-02-10 sudavęs pagaliu motinai ir taip nežymiai ją sužalojęs (b. l. 80). Ieškovės atstovė nurodė, kad nuosprendis patvirtina faktą, jog atsakovas ieškovę muša. Po nuosprendžio priėmimo atsakovas ir toliau gyveno tame pačiame name, nusikalstama veika padaryta prieš dešimt metų, todėl tai negali būti laikoma įrodymu, patvirtinančiu netinkamą atsakovo elgesį šiuo metu. Juolab, kad kitų faktų, pagrindžiančių aplinkybes, jog atsakovas netinkamu elgesiu sudaro ieškovei neįmanomas sąlygas kartu gyventi, nenustatyta.

Atsakovas atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 str. nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose bei paaiškinimuose teismui nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Įstatymų leidėjas nustatė, kad fiziniai asmenys iš gyvenamųjų patalpų gali būti iškeldinami tik teismo tvarka, išskyrus numatytus iškeldinimo pagal prokuroro sankciją atvejus (LR CK 6.610 str.). Lietuvos Respublik?s Konstitucijos 24 straipsnyje yra įtvirtinta žmogaus teisė į būsto neliečiamybę, o Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas turi teisę, kad būtų gerbiama jo būsto neliečiamybė. Tačiau remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos standartais, formuojamais būsto netekimo bylose, pirmiausia būtina nustatyti, ar konkrečiu atveju asmuo apskritai turi teisę į būsto neliečiamybės gerbimą ir ar ši teisė ribojama. Tik konstatavus, kad asmuo turi teisę į būsto neliečiamybės gerbimą ir ši teisė yra ribojama (gresiantis iškeldinimas pripažįstamas rimčiausia šios teisės suvaržymo forma), toliau analizuotinos ribojimo pateisinamumo sąlygos – teisėtumas, teisėtas tikslas ir būtinumas demokratinėje visuomenėje.

Byloje nustatyta, kad ieškovė yra ginčo namo savininkė (b. l.11–12) ir atsakovas visą laiką gyvena šiame name, namas pastatytas 1972 m., byloje nėra jokių įrodymų, leidžiančių padaryti išvadą, kad tarp ieškovės ir atsakovo – jos sūnaus – susiklostė kitokie nei panaudos teisiniai santykiai, t. y. ieškovės valia jos sūnus nuolat gyvena jai nuosavybės teise priklausančiame name, jokių rašytinių susitarimų byloje nėra. Panaudos teisiniams santykiams dėl jų panašumo į nuomą taikytini CK 6.477 str. 2 d. ir 3 d., 6.478 str., 6.479 str., 6.481 str., 6.489 str.1 ir 2d., 6.501 str. Remiantis CK 6.629 straipsnio 2 dalimi ir 6.478 straipsnio 1 dalimi panaudos sutartis, sudaroma ilgesniam kaip vienerių metų terminui, turi būti rašytinė, tačiau šios įstatymo reikalaujamos rašytinės formos nesilaikymas nedaro sandorį negaliojančiu ir nepaneigia panaudos sutartinių santykių. CK 1.93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti, o įstatymuose įsakmiai nurodytais atvejais sandorį daro negaliojantį. Šiuo atveju atsakovas tarp šalių susiklosčiusių panaudos teisinių santykių neįrodinėjo liudytojų parodymais, o šalių paaiškinimai patvirtina, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo susiklostę neterminuotos žodinės panaudos santykiai ir namu atsakovas visą gyvenimą naudojasi neatlygintinai (CK6.629 straipsnio 1 dalis). Tokią praktiką yra suformavęs ir kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2004).

Iškeldinimas iš gyvenamųjų patalpų, priklausomai nuo šalis siejančių materialinių teisinių santykių turinio, gali būti tiek pažeistų daiktinių teisių gynimo būdas, tiek prievolinis teisinis pažeistų teisių gynimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-790/2003, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2008 ). Tuo atveju, kai šalių nesieja prievoliniai teisiniai santykiai, ginčo dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų nagrinėjimo turinį ir ribas lemia CK ketvirtosios knygos normos dėl savininko teisių apsaugos; teismas turi nustatyti, ar ieškovas yra savininkas ir ar egzistuoja neteisėtas jo nuosavybės teisės apribojimas (pažeidimas). Jei ginčo šalis sieja gyvenamosios patalpos nuomos sutartis ar panaudos sutartis, reikalavimas dėl iškeldinimo turi būti sprendžiamas pagal specialiai šiuos materialinius teisinius santykius reglamentuojančias CK XXI ar XXXII skyriaus normas, įrodinėjimo dalykas tokiu atveju yra faktinės aplinkybės, su kuriomis įstatymas sieja nuomininko ar panaudos gavėjo teisės naudotis gyvenamąja patalpa pabaigą. Nagrinėjamu atveju ieškovės atstovas prašė atsakovą iškeldinti taikant daiktinių teisių gynimo būdą, nes įrodinėjo atsakovo netinkamą elgesį su namo savininke ir neprašė laikyti panaudos sutartį pasibaigusia, todėl šios bylos įrodinėjimo dalykas yra atsakovo kalti veiksmai ar neveikimas bei jo netinkamas elgesys, dėl kurio sudarytos neįmanomas sąlygos ieškovei gyventi. Tačiau pirmosios instancijos teismas šioje byloje teisingai įvertinęs įrodymus padarė pagrįstą išvadą, kad byloje nėra pakankamų įrodymų, jog atsakovo netinkamas elgesys yra nukreiptas prieš ieškovę. Teismas konstatuoja juridiškai reikšmingų byloje nustatytinų faktų buvimą tik tuomet, kai byloje pakanka įrodymų faktui nustatyti. Įrodymų pakankamumas reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jei esantys įrodymai leidžia teismui įsitikinti ir daryti išvadą, kad faktas yra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2008; 2008-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2008). Ieškovės atstovas savo reikalavimui pagrįsti pateikė pažymą (b. l. 13), kurioje užfiksuoti 2013 metais pranešimai dėl triukšmo ginčo name, tačiau šie pranešimai įrodo, jog konfliktai kilo tarp brolių, t. y. atsakovo ir ieškovės atstovo. 2004-05-27 nuosprendis (b. l. 89) nelaikytinas pakankamu įrodymu šioje byloje, nes ši veika buvo įvykdyta daugiau nei prieš 10 metų ir ieškovė pati iš karto po įvykdytos veikos nesikreipė dėl atsakovo iškeldinimo. Bylos medžiaga, liudytojo S. B. apklausa įrodo, jog konfliktai buityje vyksta tarp atsakovo ir ieškovės atstovo, t. y. brolių. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovės atstovas yra ginčo namo savininkas, todėl tenkinti apeliacinio skundo jo motyvais nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas kruopščiai ištyrė bylos įrodymus, juos įvertino, ginčo name apklausė pačią ieškovę, todėl padaryti priešingos išvados apeliacinės instancijos teisme nėra teisinio pagrindo, nes priešingu atveju be pakankamo pagrindo atsakovas liktų be būsto, o tai prieštarautų paminėtai Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikai. Pažymėtina, kad, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

Paminėtais motyvais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė ir išaiškino materialinės teisės normas, todėl skundžiamo teismo sprendimo naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1d. 1p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Skuodo rajono apylinkės teismo 2015-03-24 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.