- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-12
- Bylos Nr.
- T-62-1109/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Ramonienė
- Nuteistasis
- R. B.
- Kategorijos
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 2.5.15Nuosprendžio vykdymo metu kylančių abejonių ir neaiškumų pašalinimas (BPK 361 str.)
- 2.5.16Su nuosprendžio vykdymu susijusių klausimų išsprendimo tvarka (BPK 362 str.)
- 2.5.19Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)
teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo R. B. prašymą dėl nuosprendžiu nukentėjusiam asmeniui priteistos neturtinės žalos ir turėtų proceso išlaidų advokato pagalbai apmokėti išdėstymo dalimis.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 lapkričio 9 d. nuosprendžiu R. B. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje ir nubaustas 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį viso bausmės atlikimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu; dirbti arba būti registruotam užimtumo tarnyboje. Minėtu nuosprendžiu iš nuteistojo Rimanto B. D. B. priteista 700 eurų neturtinei žalai atlyginti ir 750 eurų turėtų proceso išlaidų advokato pagalbai apmokėti, iš viso 1 450 eurų. Nuosprendis įsiteisėjo 2020 m. gruodžio 1 d.
2020 m. gruodžio 21 d. teisme gautas nuteistojo prašymas nuosprendžiu D. B. priteistos likusios neišmokėtos neturtinės žalos ir turėtų proceso išlaidų advokato pagalbai apmokėti mokėjimą išdėstyti dalimis po 100 eurų, mokėjimą pradedant nuo 2021 m. kovo 1 d. Prašyme nuteistasis nurodo, kad darbą turi tik epizodiškai, nuo 2020 m. lapkričio 10 d. yra registruotas užimtumo tarnyboje, nes tapo bedarbiu. Kas mėnesį gauna po 155 eurus netekto darbingumo išmoką. Kitokių pajamų neturi, iš užimtumo tarnybos jokių išmokų negauna. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimu Nr. e2-340-435/2019 iš jo dukros E. B. naudai priteista 1 895 eurų bylinėjimosi išlaidų, kurias pagal jo prašymą teismas teismo sprendimo vykdymą 2020 m. vasario 26 d. nutartimi išdėstė, nurodant priteistą sumą išmokėti per 12 mėnesių. Nutarties įvykdymo terminas baigiasi 2021 m. kovo mėn., todėl tik tada galės pradėti mokėti priteistos žalos atlyginimą, nes nutartimi nustatyta mokėtina suma viršija darbines jo pajamas. Prašyme taip pat nurodo, kad šiuo karantino laikotarpiu jam rasti darbo yra praktiškai neįmanoma, galimybę dirbti mažina ir turimas neįgalumas. Prašo nuosprendžiu priteistos sumos mokėjimą išdėstyti kas mėnesį mokant po 100 eurų, mokėjimą pradedant nuo 2021 m. kovo 1 d.
Nuteistasis prašė tenkinti jo prašymą ir išdėstyti nuosprendžiu priteistą neturtinės žalos ir proceso išlaidų mokėjimą dalimis.
Prokurorė prašė nuteistojo prašymą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkinamas iš dalies.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 113 straipsnyje nustatyta, kad kai kyla su civiliniu ieškiniu susijusių klausimų, kurių sprendimo BPK normos nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Baudžiamojoje byloje priimto nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio atlyginimo vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normos, todėl prašymas dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo nagrinėjamas vadovaujantis šio kodekso normomis.
CPK 284 straipsnio 1 dalies nuostatos suteikia teismui teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgus į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką šios kategorijos bylose, teismui suteikta teise nustatyti skolininkui lengvatinį terminą prievolei įvykdyti siekiama užtikrinti socialinį teisingumą, todėl atidėti ar išdėstyti sprendimo vykdymą galima tik išimtiniais atvejais, kai šito reikia dėl tam tikrų socialiai reikšmingų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).
Būtina atkreipti dėmesį ir į tai, jog Baudžiamojo proceso kodekse nėra jokių imperatyvių reikalavimų, kad priteistas civilinis ieškinys būtų sumokėtas visas iš karto, taip pat nenumatytas konkretus terminas, per kurį jis privalo būti sumokėtas savanoriškai, todėl laikytina, kad anksčiau paminėta civilinio proceso norma neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms ir šiuo atveju yra visos sąlygos ją taikyti.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis nuo 2020 m. lapkričio 10 d. registruotas užimtumo tarnyboje kaip asmuo ieškantis darbo. Vienintelės nuteistojo pajamos yra apie 155,93 eurų invalidumo / netekto darbingumo pensija. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimu Nr. e2-340-435/2019 iš jo dukros E. B. naudai priteista 1 895 eurų bylinėjimosi išlaidų, kurias pagal jo prašymą teismas teismo sprendimo vykdymą 2020 m. vasario 26 d. nutartimi išdėstė, nurodant priteistą sumą išmokėti per 12 mėnesių. Nutarties įvykdymo terminas baigiasi 2021 m. kovo mėn. Nuteistasis žalos atlyginimo mokėti nevengia, tačiau visos priteistos sumos sumokėti neturi galimybės. „LITEKO“ duomenimis, priteistu nuosprendžiu žalos išieškojimas iš nuteistojo nėra perduotas priverstiniam vykdymui antstoliui. Taigi, jeigu visos žalos nuteistasis neatlygintų ir išieškojimas būtų perduotas vykdyti antstoliui, galimybei nukreipti išieškojimą į nuteistojo pajamas būtų taikomas apribojimas. Be to, perduodant vykdyti nuosprendį priverstinai antstoliams, jam tektų mokėti ir vykdymo išlaidas, todėl, nors ir mokėdamas dalimis savanoriškai, jis galėtų skirti didesnę sumą nukentėjusiajai. Teismo vertinimu, aptartos aplinkybės ir duomenys, patvirtina sunkią nuteistojo turtinę padėtį bei tai, kad likusi nesumokėta 1 450 eurų priteista suma, neturtinė žala (700 eurų) ir turėtos proceso išlaidos advokato pagalbai apmokėti (750 eurų), nuteistajai yra labai didelė ir galimybės ją sumokėti iš karto jis neturi. Netikėti nuteistuoju teismas neturi pagrindo. Duomenų, kad jis piktybiškai vengtų mokėti priteistą neturtinę žalą ir proceso išlaidas, nenustatyta, priešingai, nuteistasis sutinka su priteistu civiliniu ieškiniu, savo iniciatyva prašo leisti jį įvykdyti dalimis, kas rodo nuteistojo siekį savanoriškai atlyginti nukentėjusiajai padarytą žalą. Kartu su prašymu pateikta Kauno apylinkės Kauno rūmų sprendimas Nr. e2-340-435/2019 patvirtina, kad iš R. B. jo dukros E. B. naudai priteista 1 895 eurų bylinėjimosi išlaidų. Šio teismo sprendimo vykdymą R. B. prašymu teismas 2020 m. vasario 26 d. nutartimi išdėstė, nurodant priteistą sumą išmokėti per 12 mėnesių. Nutarties įvykdymo terminas baigiasi 2021 m. kovo mėn. (2 t, b. l. 90–92). Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus 2020 m. gruodžio 3 d. pažymos apie asmeniui išmokėtas išmokas matyti, kad nuteistasis gauna apie 155,93 eurų invalidumo / netekto darbingumo pensiją (2 tomas, b. l. 88). Iš Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno klientų aptarnavimo departamento Kauno miesto 1–ojo skyriaus pažymos ieškantiems darbo matyti, kad R. B. nuo 2020 m. lapkričio 10 d. įregistruotas užimtumo tarnyboje (2 t, b. l. 87). Visos šios aplinkybės, teismo vertinimu, patvirtina, kad R. B. piktybiškai nevengia įvykdyti teismo sprendimo, tačiau to padaryti šiuo metu negali dėl objektyvios priežasties, t. y. savo materialinės padėties, todėl yra pagrindas nuosprendžiu priteistos neturtinės žalos ir proceso išlaidų atlyginimą išdėstyti dalimis.
Nukentėjusiosios D. B., kuri nukentėjo nuo R. B. smurtinių veiksmų, interesai šiuo atveju nebus pažeisti, nes nuteistajam dengiant priteistą civilinį ieškinį ir pervedant nukentėjusiajai atitinkamas sumas, jos turtinė padėtis nepablogėtų, nukentėjusiajai kas mėnesį būtų užtikrinama konkreti neturtinės žalos atlyginimo suma, kurią ji galėtų skirti savo nuožiūra. Be to, nukentėjusi nuosprendžio dėl priteistos žalos ir procesinių išlaidų neskundė, nuosprendis nėra perduotas vykdyti priverstiniam išieškojimui antstoliams.
Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo mokėjimo išdėstymo, iš naujo nenustatinėja nukentėjusiosios patirtos žalos dydžio. Teismo manymu, nukentėjusiosios D. B. naudai priteistos neturtinės žalos atlyginimo ir turėtų procesinių išlaidų išdėstymas nesukels nukentėjusiajai neigiamų pasekmių, nes jai priteistos žalos dydis nesumažės, žalos mokėjimas nesustos ir visą neturtinės žalos ir procesinių išlaidų sumą ji atgaus, tačiau laipsniškai per ilgesnį laikotarpį, kas mėnesį užtikrinant tam tikros protingos dalies neturtinės žalos atlyginimą, t. y. taip bus tik minimaliai suvaržyta nukentėjusiosios teisė į greitą ir visišką žalos atlyginimą.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, siekiant užtikrinti tiek nukentėjusiosios, tiek nuteistojo interesų pusiausvyrą, teismas sprendžia, kad yra pagrindas iš nuteistojo R. B. nukentėjusiajai D. B. priteistos ir likusios nesumokėtos neturtinės žalos ir procesinių išlaidų atlyginimo mokėjimą išdėstyti dalimis.
Nustatant kas mėnesį mokėtinos įmokos dydį atsižvelgiama į anksčiau išdėstytas aplinkybes, tai yra į nuteistojo turtinę padėtį, sveikatos būklę, galimybę dirbti, taip pat ir į CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 2 dalyje numatytą išskaitų iš skolininko pajamų dydį, jei išieškojimą vykdytų antstolis, ir įvertinus galimą iš nuteistojo išieškoti sumą (išieškant antstoliui išieškoma: 30 proc. nuo pajamų, neviršijančių minimalios mėnesinės algos (MMA) atskaičius mokesčius, ir 50 proc. nuo pajamų, viršijančių MMA, kas nuteistojo atžvilgiu sudarytų apie 46,78 eurų, nuo kurių dar būtų atskaičiuojamos vykdymo išlaidos ir jomis mažėtų nukentėjusiajai pervedama suma), nukentėjusiajai kas mėnesį nuteistojo mokėtina neturtinės žalos ir procesinių išlaidų atlyginimo suma didinama ir atitinkamai išdėstomas mokėjimo terminas. Teismo vertinimu, priteistos neturtinės žalos mokėjimą išdėsčius 12 mėnesių laikotarpiui, bus užtikrintas teismo sprendimo įvykdymas, nebus sumenkintas pats sprendimas ir nebus pažeisti teisėti nukentėjusiosios interesai.
Be to, siekiant papildomai apsaugoti nukentėjusiosios interesus, teismas nurodo, jog nuteistajam nevykdant neturtinės žalos ir procesinių išlaidų mokėjimo dalimis, t. y. nesumokėjus bent vienos mėnesinės įmokos, nukentėjusioji įgis teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl visos likusios nesumokėtos neturtinės žalos ir patirtų procesinių išlaidų išieškojimo priverstine tvarka.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 361, 362 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 straipsniu, teismas
nutaria:
nuteistojo R. B. prašymą tenkinti iš dalies.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu nukentėjusiajai D. B. iš nuteistojo R. B. priteistos ir likusios nesumokėtos 700 eurų neturtinės žalos atlyginti ir 750 eurų turėtų proceso išlaidų advokato pagalbai apmokėti, iš viso 1 450 (vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt) eurų mokėjimą, išdėstyti dalimis, įpareigojant R. B. 1 450 eurų sumą dalimis sumokėti nukentėjusiajai D. B. per 12 (dvylika) mėnesių: 11 (vienuolika) mėnesių kas mėnesį (iki paskutinės mėnesio dienos) mokant po 120 (vieną šimtą dvidešimt) eurų, o paskutinį 12 (dvyliktąjį) mėnesį sumokant likusią sumą – 130 (vieną šimtą trisdešimt) eurų, mokėti pradedant nuo 2020 m. kovo mėnesio.
Nuteistajam nevykdant neturtinės žalos ir procesinių išlaidų mokėjimo dalimis, t. y. nesumokėjus bent vienos mėnesinės įmokos, nukentėjusioji įgyja teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl visos likusios nesumokėtos neturtinės žalos ir procesinių išlaidų išieškojimo priverstine tvarka.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.