Šiaulių apygardos teismo sprendimas

2014-01-09 · Civilinė byla Nr. 2A-53-124/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-01-09
Bylos Nr.
2A-53-124/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vilija Valantienė, Danutė Matiukienė, Laisvė Aleknavičienė
Ieškovas
R. J.
Atsakovas
UAB „Vajuretas“
Advokatai
Drąsutis Narmontas
Kategorijos
  • 14.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 14.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 15.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-53-124/2014Teisminio proceso Nr. 2-41-3-01340-2011-2Procesinio sprendimo kategorija:14.4;14.7; 15.3.2; 121.14. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASSprendimasLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. sausio 9 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teisėjų Laisvės Aleknavičienės (pirmininkė ir pranešėja), Danutės Matiukienės, Vilijos Valantienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. J. apeliacinius skundus dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 7 d. sprendimo bei Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 28 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. J. ieškinį atsakovui UAB „Vajuretas“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, išmokų, susijusių su darbo santykiais ir neturtinės žalos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

I. R. J. ieškiniu (1 t., 1–6 b. l.) kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti neteisėtais atsakovo UAB „Vajuretas“ įsakymą, kuriuo iš darbo buvo atleistas R. J. ir 2011-08-08 darbo sutarties su R. J. nutraukimą pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p., o darbo sutartį su ieškovu laikyti nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos; priteisti ieškovui iš atsakovo 4 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką (10000 Lt) ir mėnesio vidutinį darbo užmokestį (2500 Lt/mėn. ar 120 Lt/ d. d.) už priverstinės prastovos laiką nuo atleidimo iš darbo 2011-08-08 dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos ir 5000 Lt neturtinę žalą; priteisti iš atsakovo ieškovui 10000 litų darbo užmokesčio, komandiruotpinigių bei atostoginių, po 120 Lt vidutinio darbo dienos užmokesčio už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną, skaičiuojant nuo 2011-08-08 dienos (imtinai) iki atsakovas realiai atsiskaitys.

Nurodė, kad 2004 m. gruodžio mėn. jis įsteigė UAB „Vajuretas“ ir ėjo šios bendrovės direktoriaus pareigas, 2010-07-01 savo akcijas pardavė A. V., kuris savo sprendimu atšaukė jį iš bendrovės direktoriaus pareigų ir pervedė į transporto vadybininko pareigas. Atsakovas sumažino jo atlyginimą, tačiau ir jo nemokėjo. Nesutikdamas su atsakovo vienašališkai pakeistomis darbo sąlygomis, jis 2011-04-05 padavė prašymą dėl atleidimo iš darbo nuo 2011-04-06 pagal LR DK 120 straipsnio 3dalį. Atsakovas atsisakė tenkinti prašymą, dėl ko jis buvo priverstas dirbti toliau, negaudamas už tai atlygio. 2011-07-21 atsakovas raštu pareikalavo paaiškinti, kodėl jis nuo 2011-03-18 iki 2011-07-21 neatvyksta į darbą, ieškovas raštu atsakė, jog į darbą neatvyksta dėl pakeistų darbo sąlygų bei nemokamo atlyginimo. Vėliau sužinojo, jog atsakovas 2011-08-08 jį atleido iš darbo pagal LR DK 136str., t. y. už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą. Kadangi jis jokio darbo drausmės pažeidimo nepadarė, mano, kad iš darbo atleistas neteisėtai.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Vajuretas“ atsiliepimu į ieškinį (1 t., 30–36 b. l.) su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas buvo pervestas į transporto vadybininko pareigas, tačiau į darbą nevyko, darbinių funkcijų nevykdė. 2011-03-18 buvo sudaryta komisija dėl ieškovo neatvykimo į darbą ir nuo to laiko buvo nutarta žymėti pravaikštas, ieškovui neatvykus į darbą. 2011-04-15 raštu buvo paprašyta ieškovo paaiškinti neatvykimo į darbą priežastis, tačiau ieškovas nieko neatsakė, toliau nevyko į darbą. Ieškovas 2011-07-29 raštu atsakė į pakartotinį atsakovo raštą, kuriame nurodė, jog 2011-04-05 yra pateikęs prašymą atleisti jį iš darbo nuo 2011-04-06. Ieškovas 2011-08-26 buvo atleistas iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių rajono apylinkės teismas 2012 m. birželio 7 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas nurodė, kad ieškovas 2004m. gruodžio mėn. įsteigė UAB „Vajuretas“ ir buvo vienintelis šios bendrovės akcininkas, ėjo bendrovės vadovo pareigas. 2010-07-01 jis su atsakovu A. V. sudarė akcijų pirkimo-pardavimo sutartį. Atsakovas A. V., būdamas vienintelis akcininkas, 2011-02-04 atšaukė ieškovą iš UAB „Vajuretas“ direktoriaus pareigų, bendrovės direktoriumi paskirdamas save. Nuo 2011-02-04 ieškovas nevyko į darbą ir nevykdė jokių darbinių funkcijų. Atsakovas raštu du kartus prašė paaiškinti ieškovo neatvykimo į darbą priežastis, tačiau ieškovas jokių priežasčių nenurodė, ir toliau į darbą nevyko. Atsakovas 2011-08-26 atleido ieškovą iš darbo pagal DK 136str. 3d. 1p., kaip darbuotoją, vieną kartą šiurkščiai pažeidusį darbo pareigas.

Teismas, nurodė, kad ieškovas R. J. pripažino, jog jis į darbą nebėjo nuo 2011-04-06, nes buvo pateikęs prašymą atleisti nuo 2011-04-06. Ieškovas pripažino, jog jis buvo įspėtas, kad dėl neatvykimo į darbą bus atleistas už pravaikštas, tačiau į darbą nebegrįžo, nes buvo susiradęs kitą darbą. Teismas konstatavo, jog ieškovas R. J., neatvykdamas į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą), šiurkščiai pažeidė darbo pareigas, todėl atleistas iš darbo pagal DK 136 str. 3d. 2p. pagrįstai.

Šiaulių rajono apylinkės teismas 2012 m. birželio 28 d. papildomu sprendimu ieškovo R. J. ieškinio reikalavimą atsakovui UAB „Vajuretas“ dėl komandiruotpinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmetė. Nurodė, kad byloje nėra pateikta jokių neginčytinų įrodymų, jog ieškovas vyko į komandiruotę įmonės tikslais, į kokią šalį buvo vykta, ieškovo reikalavimą dėl komandiruotpinigių pripažino nepagrįstu ir neįrodytu, todėl šį reikalavimą atmetė. Teismas nurodė, kad ieškovo ieškinys dėl visų reikalavimų atmestas, todėl ieškovo prašymas priteisti 1100,00 Lt teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo taip pat atmestinas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

I. R. J. apeliaciniu skundu (2 t., 1–4 b. l.) prašo panaikinti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012-06-07 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti pilnai bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:

Teismas neatsižvelgė į tai, kad darbo sąlygas ieškovui pakeitė netinkamas organas. Akcininkas nėra kompetentingas nustatyti ir/ar keisti darbo sąlygų, dėl to turėjo būti priimtas UAB „Vajuretas“ direktoriaus įsakymas. Šiuo atveju direktoriaus įsakymo nebuvo. Teismas nustatydamas, kad nuo 2011-02-04 ieškovas nevyko į darbą, nenustatė kur konkrečiai ieškovas turėjo pareigą atvykti. UAB „Vajuretas“ deklaruojama buveinė/adresas yra Šaltalankių g. 44, Šiauliai. Šiuo adresu yra ir R. J. gyvenamoji vieta. Ieškovo gyvenamoji ir darbo vietos sutampa. Reikalavimo į darbą atvykti kokiu nors kitu adresu ieškovas nėra gavęs. Kitas nurodytas UAB „Vajuretas“ adresas (duomenys neskelbtini) yra direktoriaus A. V. gyvenamoji vieta. Šiuo adresu veikla nevykdoma. Darbdavys neturėjo jokio pagrindo bausti jo pagal DK 235 str. 2 d. 9 p., nes ieškovas darbe (duomenys neskelbtini) buvo.Kadangi nuo 2011-04-06 ieškovas būdamas darbe (duomenys neskelbtini) nebevykdė darbo funkcijų, darbdavys turėjo teisę spręsti drausminės atsakomybės jam taikymo klausimą kitais pagrindais, bet ne pagal DK 235 str. 2 d. 9 punktą. Darbdavys neįrodė (nors, kaip minima sprendime, privalėjo tą padaryti), jog R. J. neatvyko į darbą visą darbo dieną, todėl teismas turėjo pripažinti, jog ieškovas atleistas iš darbo pagal DK 136 str. 2 d. nepagrįstai.

Šalies argumentai

4. Teismas nepasisakė dėl drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimo. Darbdavys neinformavo ieškovo apie jam skirtą drausminę nuobaudą, nesupažindino su darbo sutarties nutraukimu. Ieškovas atleistas iš UAB „Vajuretas“ 2011-08-08 d. Tik bylos nagrinėjimo eigoje paaiškėjo, kad atsakovas pats vienašališkai pakeitė ieškovo atleidimo datą. 2011-08-26 įsakymu Nr. V-081 ieškovas atleistas 2011-08-26, t. y. atsakovas vienasmeniškai pakeitė atleidimo datą. Teismas nesiaiškino šių dviejų atleidimų įforminimų, neišreikalavo direktoriaus įsakymo dėl ieškovo atleidimo 2011-08-08 d., nesiaiškino, kokiu pagrindu jau atleistas darbuotojas vėl buvo priimtas į darbą ir vėl atleistas.

5. Skirdamas drausminę nuobaudą, atsakovas nesilaikė būtinų įstatymo nustatytų skyrimo terminų. DK 241 straipsnio 1 dalis nustato, kad drausminė nuobauda skiriama tuoj pat, paaiškėjus darbo drausmės pažeidimui, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai pažeidimas paaiškėjo. Anot atsakovo, ieškovas į darbą neina nuo 2011-03-18 d. Drausminė nuobauda skirta tik 2011-08-08, 2011-08-26, t. y. praėjus 5 mėn. po įvykio, nors atsakovui visos aplinkybės buvo žinomos.

6. Ieškovas teismui nurodė, kad darbdavys liko jam skolingas už tai, kad 2011 m. lapkričio-gruodžio mėn. jis buvo komandiruotėje, prašė išreikalauti visą su medžiagą, tačiau teismas to nepadarė. Ieškovas nebuvo kasmetinių atostogų nuo pat darbo pradžios, tačiau darbdavys nusprendė išmokėti ieškovui kompensaciją už nepanaudotas atostogas tik už 2,34 d. d. Be to, atsakovas už uždelstą atsiskaityti laiką privalo mokėti ieškovui vidutinį darbo užmokestį, skaičiuojant nuo 2011-08-08 dienos (imtinai) iki realiai atsiskaitys.

7. Pirmos instancijos teismas atmetęs ieškovo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Ieškovas dėl neteisėto atleidimo iš darbo patyrė ir tebepatiria didelius dvasinius išgyvenimus, nepatogumus ir emocinę depresiją, nes buvo pažeistas jo orumas, viešai pažemintas ir sumenkinta jo reputacija.

I. R. J. apeliaciniu skundu dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012-06-28 papildomo sprendimo (2 t., 8–11 b. l.) prašo panaikinti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012-06-28 papildomą sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti pilnai bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:

Teismo argumentas, kad byloje nėra pateikta jokių neginčytinų įrodymų, jog ieškovas vyko į komandiruotę įmonės tikslais, yra nepagrįstas. Ieškovas pateikė tachografo duomenis iš R. J. elektroninės vairuotojo kortelės. Faktą, jog R. J. buvo išvykęs į komandiruotę, teisme patvirtino ir liudytoja apklausta bendrovės vyr. buhalterė L. M., tai neginčijo ir atsakovo direktorius A. V.. Kelionės ir krovinio važtaraščiai yra darbdavio žinioje, tačiau teismas jų neišsireikalavo ir nevertino. Vadovaujantis LR Finansų ministro 2008-04-01 įsakymu Nr. lK-123 ieškovui turėjo būti mokami dienpinigiai. Dėl ieškovo reikalavimo priteisti jam kompensaciją už nepanaudotas atostogas teismas apskritai nepasisakė ir nemotyvuotai jį atmetė. Iš 2011-08-26 įsakymo Nr. V-081 matyti, kad darbdavys nusprendė išmokėti ieškovui kompensaciją už nepanaudotas atostogas tik už 2.34 d. d. Skaičiuojant šią kompensaciją, atsakovas nepagrįstai rėmėsi vienašališkai paties atliktais darbo sutarties pakeitimais, 2011-02-04 sumažinus ieškovui darbo užmokestį nuo 1080 Lt iki 200 Lt per mėnesį. Kadangi atleidžiant iš darbo, atsakovas su juo pilnai neatsikaitė, todėl remiantis DK 141 str.1 ir 2 dalimis kam turi būti priteistas vidutinis darbo užmokestis nuo atleidimo dienos –nuo 2011-08-08 d. iki visiško atsiskaitymo. Atsakovas, neteisėtai atleisdamas ieškovą iš darbo, pažeidė jo orumą, be to, viešai pažemino ir sumenkino jo reputaciją, dėl ko ieškovas patyrė ir tebepatiria didelius dvasinius išgyvenimus, nepatogumus ir emocinę depresiją. Atsakovas apjuodino jį viso įmonės kolektyvo akyse, dėl ko ieškovas labiausiai išgyvena. Dėl patirtų išgyvenimų pablogėjo fizinė ieškovo sveikata. Ieškovas patyrė neturtinę žalą, kurią atsakovas turi atlyginti.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Vajuretas“ atsiliepimu į apeliacinius skundus (2 t., 15–22, 54–58 b. l.) prašo Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 7 d. sprendimą ir Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 28 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistą, priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovas buvo atleistas iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, teismas pagrįstai ir teisėtai konstatavo, kad šis atleidimas teisėtas ir pagrįstas. Ieškovo argumentai neva jis nuo 2011-02-04 iki 2011-04-06 vykdė darbo funkcijas, o nuo 2012-04-06 buvo darbe, yra melagingi, išsigalvoti, prieštarauja tiek paties ieškovo paaiškinimams, yra deklaratyvūs ir paremti vien tik tuo, kad bendrovės buveinės adresas, įregistruotas juridinių asmenų registre, ir ieškovo gyvenamosios vietos adresas sutampa. Pats ieškovas 2012 m. gegužės 21 d. įvykusiame teismo posėdyje pripažino, jog jau 2011 m. vasario mėnesį buvo apsisprendęs nebedirbti pas atsakovą ir nebedirbo.

Nepagrįstas ieškovo teiginys, kad teismas visiškai nepasisakė dėl drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimo. Atsakovas DK 240 straipsnyje numatytos drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos nepažeidė. Atsakovas ne vieną kartą prašė ieškovo paaiškinti, kodėl ieškovas šiurkščiai pažeidžia darbo drausmę ir neatvyksta į darbą, tačiau ieškovas nenurodė jokių aplinkybių, išskyrus tai, kad jis yra pateikęs 2011-04-05 prašymą atleisti jį iš einamų pareigų. Teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas DK 240 straipsnio 1 dalies straipsnio reikalavimų nepažeidė.

Ieškovo argumentas, kad atsakovas skirdamas drausminę nuobaudą pažeidė DK 241 straipsnio 1 dalies nuostatas yra nepagrįstas. Tokio pobūdžio pažeidimas, kokį padarė ieškovas, t. y. ilgalaikė pravaikšta, traktuotina kaip trunkamasis pažeidimas. Ieškovas nėjo į darbą ir 2011 m. liepos mėnesį, ir 2011 m. rugpjūčio mėnesį iki pat drausminės nuobaudos jam paskyrimo. Gavęs atsakymą į 2011-07-21 reikalavimą atsakovas ir apsisprendė atleisti ieškovą už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą.

Šalies argumentai

Ieškovo teiginys, jog atsakovas yra skolingas jam dienpinigių už komandiruotes yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Jokių įsakymų dėl komandiruočių R. J., tuo metu eidamas bendrovės direktoriaus pareigas, net nebuvo priėmęs, todėl nėra jokio pagrindo teigti apie buvusias komandiruotes bendrovės naudai. Ieškovas teigia, kad nebuvo kasmetinių atostogų nuo darbo pradžios, tačiau šiai aplinkybei pagrįsti nepateikė jokių įrodymų. Ieškovas tik deklaruoja apie išgyvenimus, apie fizinį sveikatos pablogėjimą, atleidus jį iš darbo, tačiau jokių įrodymų šiai aplinkybei pagrįsti nepateikė.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių apygardos teismas 2012 m. lapkričio 23 d. nutartimi ieškovo apeliacinius skundus atmetė, paliko nepakeistus Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 7 d. sprendimą bei Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 28 d. papildomą sprendimą(2 t., 85-91 b. l.).

Lietuvos Aukščiausiasis teismas, išnagrinėjęs ieškovo R. J. kasacinį skundą, Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 23 d. nutarties dalį, kuria atmestas reikalavimas pripažinti UAB „Vajuretas“ direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 26 d. įsakymą atleisti R. J. iš darbo neteisėtu, panaikino ir dėl šios dalies priėmė naują sprendimą – ieškinį tenkino (2 t., 165-174 b. l.).

Bylos dalį dėl neturtinės žalos, išeitinės išmokos, kompensacijos už nepanaudotas atostogas bei vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo laiką apskaičiavimo, bylinėjimosi išlaidų ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidų paskirstymo grąžino apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 23 d. nutarties dalį paliko nepakeistą (2 t., 165–174 b. l.).

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai grąžintoje nagrinėti iš naujo dalyje tenkintini iš dalies.

Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių darbo sutarties keitimą, drausmines nuobaudas ir jų skyrimo tvarką, darbuotojo atleidimą iš darbo ir atsiskaitymo su juo tvarką, taikymo ir aiškinimo.

I. R. J. nuo 2004 m. gruodžio 15 d. dirbo savo įsteigtos UAB „Vajuretas“ direktoriumi. 2010 m. liepos 1 d. šimtą procentų UAB „Vajuretas“ akcijų ieškovas pardavė A. V., kuris 2011 m. vasario 4 d. vienintelio akcininko sprendimu atleido ieškovą iš direktoriaus pareigų ir pavedė jam eiti transporto vadybininko pareigas. Ieškovo parašo darbo sutartyje po šiais pakeitimais (vienos darbo sutarties nutraukimu ir kitos sudarymu) nėra. R. J. 2011 m. balandžio 5 d. pateikė prašymą darbdaviui atleisti jį iš darbo pagal DK 120 straipsnio 3 dalį nuo 2011 m. balandžio 6 d. UAB „Vajuretas“ 2011 m. balandžio 15 d. atsisakė atleisti darbuotoją iš darbo ir pareikalavo pasiaiškinti, kodėl darbuotojas šiurkščiai pažeidžia darbo drausmę ir neatvyksta į darbą. 2011 m. liepos 21 d. UAB „Vajuretas“ pareikalavo pasiaiškinti, kodėl darbuotojas nuo 2011 m. kovo 18 d. neatvyksta į darbą. Ieškovas 2011 m. liepos 29 d. paaiškino, kad jis yra pateikęs prašymą atleisti iš darbo, nes darbdavys nemokėjo jam priklausančio darbo užmokesčio, ir pareikalavo su juo tinkamai atsiskaityti. UAB „Vajuretas“ 2011 m. rugpjūčio 26 d. (SODROS duomenimis, 2011 m. rugpjūčio 8 d.) atleido ieškovą iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą.

R. J. 2011 m. rugsėjo 8 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė teismo pripažinti UAB „Vajuretas“ direktoriaus įsakymą atleisti iš darbo neteisėtu, darbo sutartį laikyti nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos, priteisti 4 mėnesių vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, vidutinį mėnesinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo neteisėto atleidimo iš darbo dienos iki teismo spendimo įsiteisėjimo dienos, 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, 10 000 Lt (darbo užmokestis, komandiruotės išlaidos, kompensacija už nepanaudotas atostogas), po 120 Lt vidutinio darbo dienos užmokesčio už kiekvieną uždelstą atsiskaityti laiką, skaičiuojant nuo 2011 m. rugpjūčio 8 d. iki realaus atsiskaitymo dienos, bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidas.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas išnagrinėjęs ieškovo R. J. kasacinį skundą nagrinėjamoje byloje (LAT 2013-10-21 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-438/2013) apeliacinės instancijos teismui grąžino iš naujo nagrinėti dalį bylos. Kasacinis teismas patenkino R. J. ieškinio reikalavimą dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir konstatavo, kad tarp ieškovo R. J. ir atsakovo UAB „Vajuretas“ sudaryta darbo sutartis pasibaigė 2011vasario 04 d. Taip pat konstatavo, kad atsakovas nepilnai atsiskaitė su ieškovu jo atleidimo iš darbo dieną ir neišmokėjo dviejų mėnesinių vidutinių darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką(DK 140 straipsnio 1 dalies 2 punktas) , kompensaciją už nepanaudotas atostogas už vienerius(2010) metus (DK 177 straipsnio 2 dalis), kompensaciją už nesavalaikį atsiskaitymą. Šiuos klausimus bei ieškinio dalį dėl neturtinės žalos reikalavimo, bylinėjimosi išlaidų, procesinių dokumentų perskirstymo perdavė apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliaciniai skundai ir nagrinėtini tik kasacinio teismo nurodytoje sprendimų dalyje.

Dėl išeitinės išmokos priteisimo

Lietuvos Aukščiausiajam Teismui pripažinus 2011-08-26(Sodros duomenimis,2011-08-08) darbo sutarties nutraukimą pagal LR DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą pagal vienintelio įmonės akcininko sprendimą neteisėtu, ieškovui atsirado teisė reikalauti iš darbdavio išeitinės išmokos. Šioje dalyje ieškovo reikalavimas tenkintinas iš dalies. Ieškovas prašė priteisti 4 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką 10 000 Lt. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad jeigu bendrovės vadovas yra atšaukiamas iš pareigų,tai pagal DK yra taikomas DK 124 str. 1 p. numatytas darbo sutarties pasibaigimo pagrindas – darbo sutarties pabaiga kitų įstatymų numatytais pagrindais, bet netaikomas DK 129 str. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2006). DK 140 str. 3 d.(atleidimo metu galiojo 2005-05-12 šio straipsnio įstatymo X-188 redakcija) nustatyta, kad nutraukus darbo sutartį kitais šiame skirsnyje (išskyrus DK 125 ir 126 str. bei 127 str. 1 d. nustatytus atvejus) ir kituose įstatymuose nustatytais atvejais, kai nėra darbuotojo kaltės, jam išmokama jo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, jeigu įstatymai ar kolektyvinės sutartys nenustato kitaip. Kadangi nėra numatyta kitaip, pripažinus ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu, šiuo atveju ieškovui turi būti išmokama dviejų mėnesių išeitinė išmoka, ką ir konstatavo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šioje byloje, išnagrinėjęs ieškovo kasacinį skundą. Vidutinis darbo užmokestis skaičiuotinas vadovaujantis 2003 m. gegužės 27 d. Lietuvos Vyriausybės nutarimu Nr.650 patvirtinto aprašo tvarkos 3 ir 6 punktais, kuris skaičiuojamas už tris paskutinius kalendorinius mėnesius, einančius prieš atleidimo iš darbo mėnesį (aprašo 6.1p). Kasaciniam teismui pripažinus, kad darbo sutartis nutraukta nuo 2011-02-04 d. ieškovo vidutinis darbo užmokestis skaičiuotinas už laikotarpį 2010 metų lapkritį, gruodį, 2011 m. sausio mėn., kur ieškovui pagal darbo laiko žiniaraščius, VSDFV duomenis už 2010 m. lapkritį apskaičiuotas darbo užmokestis už 21 darbo dieną 1080 Lt, 2010 metų gruodį, apskaičiuotas darbo užmokestis už 23 darbo dienas 1080 Lt , 2011 metų sausio mėnesį apskaičiuotas darbo užmokestis už 21 darbo dieną 1000 Lt (1 t,154-155,158,203-204 b. l.).Apskaičiuojamas vienos darbo dienos vidutinis darbo užmokestis, kuris sudaro 48,62 Lt (3160:65 d. d.). Skaičiuojant išeitinę kompensaciją ir apskaičiuojant vidutinį mėnesinį darbo užmokestį vadovaujamasi Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymo Nr.A-623 „Dėl metinių vidutinio mėnesio darbo dienų ir valandų skaičių 2011 metais patvirtinimo“2.1p nustatytu metiniu vidutinio mėnesio koeficientu, kuris nustatytas esant penkių darbo dienų savaitei 21,1 darbo diena. Todėl paskaičiuotinas vidutinis ieškovo atlyginimas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nustatytą atleidimo iš darbo dieną sudaro 1025,88 Lt (48,62Ltx21,1).Nors ieškovas nurodo, kad nuo 2005-10-01 jo atlyginimas buvo nustatytas 2500 Lt(21 t.,7 b. l.), tačiau to nepatvirtina nei darbo sutartis (1t., 62,139-144 b. l.), nei kiti rašytiniai įrodymai (1t., 154-155,158 b. l.).Darbo sutartyje pradinis ieškovo atlyginimas buvo nustatytas 500 Lt per mėnesį, 2005-01-03 d. pakeistas, nustatant po 1 000 Lt per mėnesį. Apie tokio dydžio atlyginimo mokėjimą ieškovui duomenis pateikia ir atsakovas bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba (1 t.,154-155,158,203-204 b. l. ), kuriai duomenis pateikė paties ieškovo tuo metu vadovaujama įmonė, iš dalies patvirtina ir ieškovo paaiškinimai teismo posėdyje. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes dėl ieškovo netinkamos buhalterinės apskaitos vedimo, įmonės dokumentų, antspaudo neperdavimo kitam įmonės vadovui iki šios bylos nagrinėjimo pradžios (1 t.37,42,49-53,58-59 b. l.), teisėjų kolegija nesiremia ieškovo pateiktu 2005-09-30 paties ieškovo sprendimu Nr.5-09-30/1(1 t.,7 b. l.), kaip nepatikimu įrodymu, neparemtu kitais įrodymais, neesant darbo sutarties pakeitimo, ir skaičiuoja vidutinį atlyginimą pagal byloje esančius oficialius rašytinius įrodymus. Tokiu būdu ieškovui priteistina 2051,76 Lt dydžio neišmokėta išeitinė išmoka.

Dėl kompensacijos už nepanaudotas atostogas

Kasacinis teismas 2013-10-21 nutartimi, įvertinęs ieškovo veiksmus dėl dokumentų neperdavimo atsakovui, konstatavo ieškovui teisę į kompensaciją už 2010 metais nepanaudotas atostogas, atmesdamas reikalavimą dėl kompensacijos išmokėjimo už nepanaudotas atostogas už kitus metus. Piniginės kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas mokėjimą nustato LR Darbo kodekso 177 straipsnio 2 dalis, numatanti, kad kompensacijos dydis nustatomas pagal nepanaudotų kasmetinių atostogų, tenkančių tam darbo laikotarpiui, darbo dienų skaičių. Kompensacijos dydis apskaičiuojamas vadovaujantis anksčiau minėta vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarka bei minėtu socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu.2010 metais ir 2011 nustatyti metiniai darbo dienų koeficientai, esant 5 darbo dienų savaitei-0,7. Kadangi skaičiuotina, kad ieškovas nepasinaudojo viso 21,441 darbo dienų atostogomis, esant 28 kalendorinių dienų atostogomis už laikotarpį nuo 2010 sausio 01 d. iki kasacinio teismo nustatytos atleidimo iš darbo dienos, esant vidutiniam darbo dienos uždarbiui 48,62 Lt, kur už 1 metus 28 k.d, 1 mėn. 2,33 k.d, 4 d.-0,30 k. d. yra paskaičiuotina kompensacija už nepanaudotas atostogas 1042,46 Lt (30,63 kal.d.x0,7=21,441 d. d)x48,62 Lt=1042,46 Lt) .

Pagal teisminę praktiką išmokos, susijusios su darbo santykiais priteistinos, neišskaičius mokesčių.

Dėl nesavalaikio atsiskaitymo

LR DK 141 straipsnio 3 dalis numato nesavalaikio atsiskaitymo padarinius, kai yra nesavalaikiai atsiskaitoma su atleidžiamu darbuotoju. Kasacinis teismas 2013-10-21 d. nutartyje konstatavo, kad su ieškovu nebuvo savalaikiai atsiskaityta ir šią bylos dalį dėl užmokesčio dydžio apskaičiavimo bei faktinių aplinkybių, sudarančių pagrindą darbuotojui priteistiną sumą mažinti, patikrinimo, perdavė nagrinėti apeliacinės instancijos teismui iš naujo. LR DK 141 straipsnio 3 dalis numato, kad kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką iki visiško atsiskaitymo. LAT yra pažymėjęs, kad DK 141 str. 3 d. įtvirtinta darbdavio pareiga sumokėti vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju laiką yra papildomas tokio darbuotojo teisių apsaugos svertas. Iki šio laiko nėra pilnutinai atsiskaityta su ieškovu.

Aiškindamas darbo teisės normų taikymo klausimus Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra konstatavęs, kad DK 141 str. 3 d. paskirtis yra dvejopa. Pirma, ši norma nustato kompensacinį mechanizmą, kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, antra – sankciją darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju visiškai neatsiskaito atleidimo dieną. Ši sankcija, kaip ir bet kuri kita, gali būti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga padarytam teisės pažeidimui, nepažeis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-341/2009, 2008-05-12 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-267/2008). Nagrinėjamu atveju ieškovui neišmokėta kompensacija už 2010 metų atostogas bei pripažinus atleidimą iš darbo neteisėtu-2 mėnesių išeitinė išmoka, t.y. viso 3094,22 Lt( 2051,76 Lt +1042,46 Lt) . Kadangi atsakovas iki šiol pilnai neatsiskaitė su atsakovu, ieškovo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis yra 1025,88 Lt, vienos dienos 48,62 Lt-atsakovo uždelsimas atsiskaityti su ieškovu, prasidėjęs 2011 m. rugpjūčio 26 d.(1 t., 94 b.l.) tęsiasi ir trunka 28 mėnesius bei 14 dienų. Už visą šį laikotarpį pagal DK 141 straipsnio 3 dalį apskaičiuotos išmokos už uždelsimo atsiskaityti laiką dydis sudaro –29 405,32 Lt(1025,88x28 mėn.+48,62x14 d.)(28 724,64 Lt+680,68 Lt). Ši išmoka negali būti duodančia turtinę naudą, tačiau vertintina kaip sankcija. Atsižvelgtina į atsakovo argumentus, kad ieškovas atleidžiant iš darbo nebuvo perdavęs naujam įmonės vadovui visų įmonės dokumentų, už kurių išsaugojimą, perdavimą yra atsakingas pats ieškovas. Tai iš dalies turėjo įtakos teismo proceso trukmei, nes neesant visų pateiktų dokumentų, atsakovas reiškė prašymus dėl jų išreikalavimo iš kitų organizacijų, įmonių, kas ilgino proceso trukmę.

Taikant DK 141 straipsnio 3 dalį būtina atsižvelgti į DK 2, 35 straipsniuose įtvirtintus darbo teisės principus; pagal darbuotojo (ieškovo) vidutinį darbo užmokestį apskaičiuota išmoka už uždelsimo atsiskaityti laiką teismo gali būti priteisiama sumažinta, jeigu jos priteisimas reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, nebūtų suderinamas su DK 2 ir 35 straipsniuose įtvirtintais darbo teisės principais, taip pat su proporcingumu, kaip bendruoju teisės principu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis, priimta civilinėje byloje I. G. v. Lietuvos ir Kanados UAB ,,Pajūrio mediena“ , bylos Nr. 3K-3-247/2011, L 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje F. B. v. UAB ,,Neo ranga“, bylos Nr. 3K-3-365/2010, 2013 m. kovo 15 d. nutartis civ. byloje Nr.3K-3-87/2013 ir kt.).

Šioje nagrinėjamoje byloje konstatuota, kad atsakovas ieškovo atleidimo iš darbo dieną neišmokėjo jam priklausančios dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinės išmokos 2051,76 Lt bei 1042,46 Lt kompensacijos už atostogas, darbuotojo kaltės dėl šio neatsiskaitymo nėra, todėl yra pagrindas taikyti DK 141 straipsnio 3 dalies nuostatas. LAT 2013-10-21 nutartyje šioje byloje pažymėjo, kad apeliacinės instancijos teismas turi spręsti, ar nėra aplinkybių, sudarančių pagrindą mažinti šią išmoką. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į DK 2, 35 straipsniuose, 36 straipsnio 1, 2 dalyse, 141 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą bei nurodytą šių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktiką, taip pat į nustatytas bylos faktines aplinkybes, tarp jų – į uždelstos išmokėti išmokos ir apskaičiuotos išmokos už uždelsimo atsiskaityti laiką, dydžius, į tai, kad ieškovo elgesys dėl dokumentų neperdavimo turėjo reikšmingos įtakos atsakovo sprendimams bei veiksmams, bylos trukmei, konstatuoja, kad vidutinio darbo užmokesčio po 1025,88 Lt per mėnesį už uždelstą atsiskaityti laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki visiško atsiskaitymo priteisimas ieškovui reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, nebūtų suderinamas su DK 2, 35 straipsniuose įtvirtintais darbo teisės principais, taip pat su proporcingumu, kaip bendruoju teisės principu. Dėl to teisėjų kolegija, remdamasi teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principais, sprendžia, kad ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį po 1025,88 Lt per mėnesį už uždelstą atsiskaityti laiką nuo atleidimo iš darbo dienos 2011 m. rugpjūčio 26 d. iki visiško atsiskaitymo tenkintinas iš dalies, ieškovo naudai iš atsakovo priteistina už 9 mėnesius – 9 232,92 Lt (DK 2, 35 straipsnis, 36 straipsnio 1, 2 dalys, 141 straipsnio 3 dalis). Šios kompensacijos nesumažinimas reikštų pernelyg didelę disproporciją tarp ieškovui priklausančių darbo pajamų ir daugelį kartų jo darbo pajamas viršijančios kompensacijos, taip pat tai turėtų žymios įtakos įmonės finansinės veiklos rezultatams, nes įmonėje dirba 6 darbuotojai. Nustatant priteistinos kompensacijos dydį, atsižvelgtina į tai, kad atsakovas neteisėtai atleido ieškovą, nuo atsakovo padaryto teisės pažeidimo iki faktinio atleidimo iš darbo praėjo beveik 7 mėnesiai (nuo 2011-02-04 iki 2011-08-26) .

Neturtinės žalos priteisimas

Darbo teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų (DK 35 straipsnio 1 dalis). Jeigu darbdavys savo teises įgyvendina nesilaikydamas šių nuostatų arba be teisėto pagrindo atlieka veiksmus ir dėl to darbuotojui padaroma neturtinė žala – fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt. – tai gali būti darbdavio prievolės atlyginti darbuotojui padarytą neturtinę žalą atsiradimo pagrindas (DK 1 straipsnio 1 dalis, 248 straipsnio 4 punktas, 250 straipsnis, CK 1.1 straipsnio 3 dalis, 6.250 straipsnis).

Aiškindamas ir taikydamas šias materialiosios teisės normas, Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra savarankiškas pažeistų darbo sutarties šalių teisių gynimo būdas (DK 250 straipsnis), taikomas tada, jeigu nustatomos būtinosios atsakomybės sąlygos: neteisėta veika, dėl neteisėtos veikos patirta neturtinė žala, priežastinis neteisėtos veikos ir neturtinės žalos ryšys, kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje B. T. v. Ukmergės nestacionarių socialinių paslaugų centras, bylos Nr. 3K-3-37/2009). Darbo santykiuose neturtinė žala darbuotojui gali būti padaryta įvairiais darbdavio neteisėtais veiksmais, tame tarpe ir dėl neteisėto atleidimo iš darbo, kai darbuotojas neteisėtai atleidžiamas iš darbo, neteisėtai perkeliamas į kitą darbą, jam neteisingai paskiriama drausminė nuobauda, paskleista informacija apie darbuotoją, nesusijusi su jo darbo savybėmis, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. AB „Vievio paukštynas“, bylos Nr. 3K-3-10/2006). Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. v. UAB „Skuodo komunalinis ūkis“, bylos Nr. 3K-3-400/2008). Teisėjų kolegija pažymi, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Atleidimas iš darbo darbdavio iniciatyva paprastai darbuotojui gali sukelti neigiamų išgyvenimų. LAT nagrinėjamoje byloje(3K-3-438/2013) atkreipė dėmesį, kad vien neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimą būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos ir neturtinė žala priteisiama tuo atveju, kai nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti(LAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-01-02 d. nutartis civ. byloje Nr.3K-7-2/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2007).

Nagrinėjamoje byloje 2013 spalio 21d.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi (2t.,165-174 b. l.) konstatuota, kad ieškovo darbo sutarties nutraukimas yra neteisėtas. Nustačius neteisėtus atsakovo veiksmus, ieškovas, prašydamas atlyginti neturtinę žalą, turėjo įrodyti ir kitas būtinosios atsakomybės sąlygas, inter alia dėl neteisėtos veikos patirtą neturtinę žalą bei priežastinį neteisėtos veikos ir neturtinės žalos ryšį. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovo pažeistos teisės gali būti apginamos ir konstatuojant darbdavio neteisėtus veiksmus, ką šioje byloje pažymėjo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

Teisėjų kolegijos manymu, darbdavio neteisėtų veiksmų konstatavimas ir ieškovo atleidimo iš darbo pagrindo pakeitimas bei vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaitymo laiką priteisimas šiuo atveju būtų pakankami ieškovo pažeistoms teisėms apginti, jeigu būtų visos sąlygos atsakomybei atsirasti. Apeliacinio skundo prašymas panaikinti sprendimo dalį, kuria atmestas šis ieškovo reikalavimas, netenkintinas. Pažymėtina, kad teikdamas kasacinį skundą, ieškovas neakcentavo neturtinės žalos nepriteisimo. Tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir kitose instancijose ieškovas ir neįrodinėjo, kuo pasireiškė jo patirta neturtinė žala, neįrodinėjo neturtinės žalos dydžio, priežastinio ryšio tarp neteisėtos veikos ir neturtinės žalos, todėl pripažintina, kad jis ir neįrodė neturtinės žalos fakto, t. y. kad atleidimo iš darbo procedūros metu ieškovas patyrė tokių neigiamų išgyvenimų, kurie tiek laiko, tiek masto atžvilgiu buvo tokie stiprūs, intensyvūs, jog būtų pagrindas neturtinės žalos faktui konstatuoti ir piniginiam tokios žalos atlyginimui priteisti(CPK 178 str.).Kadangi ieškovas neįrodė būtinųjų atsakomybės sąlygų, nėra teisinio pagrindo ieškinio reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti.

Šioje dalyje teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Kadangi pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas dėl išeitinės išmokos, vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaitymo laiką ir atostoginių priteisimo, tai sudaro pagrindą panaikinti šioje dalyje priimtą sprendimą ir priimti naują sprendimą šioje dalyje (CPK 326 str.1 dalies 2 punktas ).

Priėmus naują sprendimą, yra perskirstytinos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis), todėl šioje dalyje keistinas sprendimas ir papildomas sprendimas. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 98 straipsnio 1 dalis analogiškai reglamentuoja ir išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimą. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos proporcingai patenkintiems ir atmestiems reikalavimams, atsižvelgiant į bylos išnagrinėjimo teisme rezultatą, taip pat į Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą.

Ieškovo išlaidas sudaro advokato pagalbos išlaidos 5020 Lt(1t.,226-229 b.l.,2 t.,81-82,112-113,155-156), kurios neviršija maksimalių Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino darbo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą darbo apmokėjimą dydžių. Iš ieškovo pateiktų 7 reikalavimų buvo patenkinti 4 reikalavimai, todėl pripažintina, kad ieškinys patenkintas 57,14 proc., šioje dalyje ir atlygintinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 2 d.,98 str.) .

Atsakovas patyrė 6340 Lt bylinėjimosi advokato pagalbos apmokėjimo išlaidų (1t.,213-215,2 t., 141-142,181-186 b. l.). Dalis šių išlaidų, kaip atsiliepimas į kasacinį skundą viršija maksimalius Rekomendacijose nustatytus dydžius, todėl pripažintina pagrįstomis 5020 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidas.

Bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos proporcingai patenkintiems ir atmestiems reikalavimams, atsižvelgiant į bylos išnagrinėjimo rezultatą. Ieškovui priteistina 2868,43(5020x57,14/100), atsakovui 2151,57 Lt(5020x42,86/100) bylinėjimosi išlaidų. Atlikus įskaitymą, iš atsakovo ieškovui priteistina 717 Lt atstovavimo išlaidų.

Ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl iš atsakovo valstybei priteistinas žyminis mokestis nuo patenkintų turtinių ieškinio reikalavimų, t.y. 3 proc. nuo 12 327,14 Lt (2051,76 +1042,46+9 232,92)-369.81 Lt ir 100 Lt nuo neturtinio reikalavimo (CPK 96 str. 1 d.).

Iš šalių proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai priteistinos kitos išlaidos valstybei-procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, kurios pirmosios instancijos teisme sudaro 12,90 Lt, kasacinės instancijos teisme 33,27 Lt(2 t., 175 b. l.), viso 46,17 Lt(CPK 88 str. 1 d.3p.,92 str.), priteisiant iš ieškovo 19,79 Lt, iš atsakovo 26,38 Lt. Ieškovas nuo šių išlaidų nėra atleistas (CPK 83 str.1 d.1p.,2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 2 punktu ,

nusprendžia:

.

Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 7 d. sprendimą ir 2012 m. birželio 28 d. papildomą sprendimą dalyje dėl išeitinės išmokos, kompensacijos už nepanaudotas atostogas, dėl už kompensacijos už nesavalaikį atsiskaitymą, bylinėjimosi išlaidų, procesinių dokumentų priteisimo panaikinti ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą-ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui R. J. iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Vajuretas“ 2051,76 Lt(du tūkstančius penkiasdešimt vieną litą 76 ct.) išeitinės išmokos, 1042,46 Lt(vieną tūkstantį keturiasdešimt du litus 46 ct) kompensacijos už nepanaudotas atostogas, 9 232,92 Lt(devynis tūkstančius du šimtus trisdešimt du litus 92 ct.) vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo laiką, 717 Lt(septynis šimtus septyniolika litų) bylinėjimosi išlaidų.

Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 7 d. sprendimą dalyje dėl neturtinės žalos palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo R. J. 19,79 Lt (devyniolika litų 79 ct.), iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Vajuretas“26,38 Lt (dvidešimt šešis litus 38 ct.) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų ir 469,81 Lt(keturis šimtus šešiasdešimt devynis litus 81ct) žyminio mokesčio į valstybės pajamas, sumokant į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini) (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos), įmokos kodas 5660.

Teisėjai Laisvė AleknavičienėDanutė MatiukienėVilija Valantienė