Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2021-05-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1041-1133/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-05-03
Bylos Nr.
1-1041-1133/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-03871-2021-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė
Kaltinamasis
E. D.
Suinteresuotas asmuo
R. D.
Kategorijos
Nuorašas
Baudžiamoji byla Nr. 1-1041-1133/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03871-2021-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.1.8.11; 1.2.25.6; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 3 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė,sekretoriaujant Boženai Voišvilienei,vertėjaujant Helenai Žemaitel,dalyvaujant prokurorui Pauliui Paukščiui,kaltinamajam E. D. (E. D.),suinteresuotas asmuo R. D.,

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje E. D., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, deklaravęs gyvenamąją vietą ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirbantis, registruotas užimtumo tarnyboje, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-04-05 baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį 48 MGL (2400 Eur) dydžio bauda (likusi nesumokėta baudos dalis 1 503,83 Eur), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. D. 2021-02-05, 14.49 val., Vilniuje, Smalinės ir Salotės gatvių sankirtoje, vairavo automobilį „Mercedes Benz“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,60 promilės etilo alkoholio koncentracija. Tokiu būdu E. D. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis E. D. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad kaltinime nurodytu metu važiavo ten, mažiau eismo ir automobilių. Automobilis registruotas motinos vardu, bet jis visą laiką juo važinėjo. Ryte, kaltinime nurodytu automobiliu nuvyko į darbą. Darbe, valandą prieš išvažiuojant, išgėrė porą skardinių stipraus, 6 laipsnių alaus. Važiavo iš „Maximos“, esančios Vilniuje, Gilužio g. 5, į namus. Salotės g. važiavo sunkvežimis, kuris vežė paletes. Jis jį praleido. Automobilis buvo su demisezoninėmis padangomis, todėl užbuksavo. Reikėjo automobilį išvaryti iš griovio. Pamatė atvažiuojančią policiją, tai nieko nebedarė, prisipažino kaip yra. Nuo „Maximos“ iki įvykio vietos 2-3 km. Sutiko su alkotesterio duomenimis. Įvykio vietoje buvo liudytojas D., kuris sėdėjo keleivio sėdynėje, kai jis vairavo. Automobilį pirko prieš metus už 2 150 Eur, dabar jo vertė mažesnė. Atliko automobilio vertės vertinimą, kur nurodyta, jog automobilio vertė – 810 Eur. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo, automobilio savininkė R. D. nurodė, kad jos vardu yra registruoti trys automobiliai: remontuotinas „BMW“, kaltinime nurodytas „Mercedes-Benz“, šiuo metu jau parduotas „Audi“. Kaltinime nurodytą automobilį pirko sūnui, nes sūnui reikėjo važiuoti į darbą. Sūnus savo vardu nepirko automobilio, nes reikia remonto ir tai brangiai kainuoja. Pinigus automobiliui susidėjo visi: ji, sūnus ir jos mama, kad kiek galėjo, tiek prisidėjo. Pirko už 2 000 Eur. Pati taip pat minėtu automobiliu važinėjo, ypač, kai jos „Audi“, kuri šiuo metu parduota, būdavo atiduota remontuoti. Jie visi gyvena viename name, sūnus ryte paėmė automobilį. Po įvykio ji „Mercedes“ automobilį dar remontavo, reikėjo keisti stiklą, buvo subyrėję stabdžiai. Jai reikalingas minėtas automobilis, nes jis vienintelis tinkantis eksploatuoti. Prašo automobilio nekonfiskuoti.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo pripažino visiškai, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis davė parodymus, proceso dalyviams neprieštaraujant, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriami ir skelbiami, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Be E. D. prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką įrodo ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 straipsnis).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2021-02-05, 14.49 val. privatus fizinis asmuo pranešė, kad kryptimi link Salotės į Griovį įvažiavęs automobilis „MB“. Visi asmenys girti, bando ištraukti (b. l. 4).

Liudytojo D. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad 2021-02-05 dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu R. V. apie 14.49 val. gavo pranešimą, kad Vilniuje, Smalinės ir Salotės gatvių sankirtoje, automobilis „Mercedes Benz“ nuvažiavęs nuo kelio ir prie jo vaikšto du neblaivūs asmenys. Atvykus į vietą rado minėtą automobilį „Mercedes Benz“ (v. n. (duomenys neskelbtini)), kuris buvo nuvažiavęs nuo kelio ir negalėjo išvažiuoti. Prie automobilio buvo E. D., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. C. (D. C.), kurie buvo akivaizdžiai neblaivūs. Paklausus pas D. C., kas vairavo automobilį, jis nurodė, kad vairavo E. D.. E. D. prisipažino vairavęs automobilį ir nesugebėjęs jo suvaldyti. Po kiek laiko E. D. pradėjo teigti, kad automobilis priklauso jo motinai ir ji vairavo automobilį, o po įvykio nuėjo ieškoti pagalbos. Apie 15.05 val. paskambino E. D. motinai tel. Nr. (duomenys neskelbtini) ir paklausus, ar ji žino, kur yra jos automobilis, ji atsakė, jog stovi kieme, o pro langą pamačiusi, kad automobilio nėra, pasakė, kad automobiliu naudojasi sūnus E. D.. Buvo nuspręsta dėl blaivumo patikrinti abu piliečius. E. D. 15.19 val. nustatytas 1.60 promilių girtumas ir 15.35 val. prietaisas parodė 1.71 promilių girtumą. Jiems vykstant į policijos komisariatą, apie 17.47 val., į tarnybinį telefoną paskambino automobilio savininkė ir teigė, kad jos sūnus E. D. nevairavo automobilio, o jį vairavo ji (b. l. 32-35).

Liudytojo D. K. 2021-02-05 surašytame tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės, sutampa su jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 3);

Liudytojo D. C. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad su E. D. yra pažįstami keletą metų, abu gyvena (duomenys neskelbtini) rajone, Vilniaus mieste. Kartais kartu uždarbiauja. Su E. D. bendrauja retai, maždaug kartą per savaitę. 2020-02-05 nuo ryto su E. D. kartu uždarbiavo, t. y. valė sniegą nuo parduotuvės „Maxima“ stogo, esančio Pilaitės mikrorajone (tikslaus adreso nepamena). Po darbo, apie 14 val., sėdėjo E. D. automobilyje „Mercedes Benz“, išgėrė degtinės. Abu išgėrė vieną 0,35 l degtinės butelį per pusę. Planavo, kad išgėrus jį namo alkoholį pažįstamas parveš, į (duomenys neskelbtini). E. D. sėdėjo vairuotojo vietoje, o jis sėdėjo keleivio sėdynėje. E. D. šiuo automobiliu visada naudojasi. Išgėrus alkoholį, E. D., kaip ir buvo planuota, vairuodamas automobilį „Mercedes Benz“ (v. n. (duomenys neskelbtini)), jam sėdint keleivio vietoje, ėmė važiuoti. Jam pasirodė, kad E. D. nėra stipriai apsvaigęs, manė, kad galės saugiai vairuoti. Jiems pavažiavus keletą minučių, galimai salotės gatvėje, Vilniuje, jo pažįstamas nesuvaldė automobilio ir automobilis nuvažiavo nuo kelio. Išlipę iš automobilio, bandė jį pastumti, tačiau jiems nepavyko. Sustabdė pro šalį važiavusį automobilį ir paprašė jiems padėti ištraukti mašiną. Iš sustabdyto automobilio išlipęs vyriškis pasakė, kad įtaria, kad jie abu yra neblaivūs, todėl iškvietė policiją. Atvykus pareigūnams E. D. jiems iškart nurodė, kad automobilį vairavo jis. Alkotesteriu buvo patikrintas jo blaivumas, tačiau kokie buvo tikrinimo rezultatai, nežino. Po įvykio alkoholio jie nebevartojo. Automobilyje buvo tik dviese, E. D. vairavimo fakto daugiau niekas nematė (b. l. 39-42).

Liudytojos R. D. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (sutiko duoti parodymus prieš savo sūnų), kad viskas įvyko šių metų vasario 5 d. Tą dieną jos sūnus, E. D., pasiėmė mašiną iš namų, kuri stovėjo Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ir su draugu, D, nuvažiavo į miestą. Tuo metu jos sūnus buvo blaivus. Tada apie 15 val. jai paskambino policijos pareigūnai ir paklausė, ar ji turi automobilį „Mercedez-Benz“ ir kas šį automobilį vairuoja. Ji pasakė, kad ji ir jos sūnus. Taip pat dar paklausė, ar šiuo metu automobilis yra prie jos namų, tačiau atsakė, kad ne. Jai sūnus sakė, kad iki įvykio automobilį vairavo kitas asmuo, D., o kai šis įvažiavo į griovį, tai jos sūnus sėdo už automobilio vairo ir bandė ištraukti automobilį, o D. pabėgo. Tada atvažiavo policijos pareigūnai ir jį sulaikė (b. l. 45-57).

Iš vaizdo įrašų, pavadinimu „2021_0205_145859_001“, „2021_0205_150359_002“, darytų „Bodycam“ kamera ir jų apžiūros protokolo matyti, kad su E. D. įvykio vietoje buvęs vyras policijos pareigūnui nurodo, kad ne jis vairavo, kad jis yra keleivis, kad važiavo E. D.. Važiavo ir užnešė; kad E. D. turi teises, o jis — ne (b. l. 48-56)

Iš vaizdo įrašo, pavadinimu „2021_0205_150858_003“, darytų „Bodycam“ kamera ir jo apžiūros protokolo matyti, kad E. D. pripažįsta vairavęs kaltinime nurodytą automobilį. Pareigūnas sako „Mamai skambinau, mama sako iš vis pro langą žiūri, nežinau kur mašina, sūnus išvažiavo <...> (b. l. 48-57).

Iš neblaivumo nustatymo akto matyti, kad E. D. nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba ir nekoordinuoti judesiai (b. l. 26).

Iš alkotesterio „Alcotest 7510“ Nr. ARDJ-0003 kvitų duomenų ir alkotesterio patikros sertifikato Nr. 1379044 duomenų matyti, kad E. D. 15.19 val. nustatytas 1.60 promilių girtumas, o 15.35 val. — promilių girtumas. Alkotesterio patikra galiojo (b. l. 26-28).

Iš Valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) „Regitra“ duomenų matyti, kad automobilio „Mercedes-Benz“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) savininkė yra R. D. H. (b. l. 8).

Iš Transporto priemonės pirkimo-pardavimo 2021-04-11 sutarties matyti, kad R. D. pardavė automobilį „Audi A6“ (v. n. JCK 703).

Iš viešosios įstaigos (toliau ir – VšĮ) „Emprekis“ duomenų matyti, kad automobilio „Mercedes-Benz“, pasirinkti metai 2004 m., vertė su PVM 2021 m. vasario mėnesio duomenimis – 2 670 Eur (b. l. 9), o iš teismui pateiktos turto vertintojo E. L. Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitos Nr. L210409 matyti, kad 2021-04-19 kaltinime nurodyto automobilio vertė nustatyta 810 Eur.

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad yra įrodyta, jog E. D. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Mercedes-Benz“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,60 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Pats kaltinamasis E. D. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vairuodamas neblaivus automobilį, prasilenkdamas su kita transporto priemone, savo vairuojamo automobilio nesuvaldė, įvažiavo į šalikelėje esantį sniegą ir jame užklimpo, o po to bandė išvažiuoti iš griovio; sutinka su alkotesterio rodmenimis, t. y. su nustatytomis 1,60 promilėmis girtumo. Šiuos jo parodymus pagrindžia pirmiau aptarti teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai: BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, iš kurių matyti, kad privatus fizinis asmuo pranešė apie neblaivius asmenis, bandančius išsistumti į griovį įvažiavusį „Mercedes-Benz“ automobilį, pranešimo laikas 14.19 val. Taip pat patvirtina pareigūno D. K. parodymai, kad įvykio vietoje buvęs D. C. nurodė, kad automobilį vairavo E. D.; liudytojo D. C. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad vairavo būtent E. D., o automobilyje be jo ir E. D. nieko daugiau nebuvo; vaizdo įrašai, daryti policijos pareigūno rūbuose esančia „Body“ kamera, kuriuose užfiksuoti pokalbiai su E. D. ir D. C., sutampa su minėto pareigūno parodymais. Automobilis priklauso E. D. motinai R. D., iš jos parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad įvykio dieną automobilį pasiėmė jos sūnus (kaltinamasis), tuo metu jis buvo blaivus, o ji automobilio įvykio metu nevairavo. E. D. neblaivumo faktą patvirtina alkotesterio neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti duomenys ir alkotesterio kvitų rodmenys, kad E. D. pirmo pūtimo metu nustatytas 1,71 promilių, o antro tikrinimo 1,60 promilių girtumas. Minėti įrodymai patvirtina esmines kaltinimo aplinkybes, vieni kitus papildo bei detalizuoja. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šių įrodymų objektyvumu.

Taigi, iš išdėstytų įrodymų visumos matyti, kad kaltinamasis E. D. būdamas neblaivus (nustatytas 1,60 promilių girtumas) ir tai suvokdamas, tyčia sėdo už automobilio vairo ir vairavo kaltinime nurodytą, jo motinai priklausantį automobilį „Mercedes-Benz“ (v. n. (duomenys neskelbtini)), t. y. veikė tiesiogine tyčia ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Dėl bausmės

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Kaltinamojo E. D. baudžiamąją atsakomybę lengvina aplinkybė, jog jis visiškai prisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė recidyvistas, nes būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, esant už jį neišnykusiam teistumui, vėl padarė vieną tyčinį nusikaltimą (BK 27 straipsnis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 41, 54, 61, 64 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes ir baigtumą, kaltininko kaltės formą, asmenybę bei kitas jį charakterizuojančias aplinkybes.

E. D. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Yra nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti ir viena sunkinanti aplinkybės. Jis yra jauno amžiaus, šiuo metu nedirbantis, anksčiau 2 kartus teistas: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-03-13 nuosprendžiu už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 178 straipsnio 4 dalyje, padarymą (paskirta viešųjų darbų bausmė); Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-04-05 baudžiamuoju įsakymu už tyčinio nusikaltimo, susijusio su disponavimu narkotinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, padarymą (paskirta bauda, iš dalies sumokėta). Per paskutinius 5 metus (2021-02-10 duomenys) 9 kartus baustas administracine tvarka, iš jų už: vairavimą transporto priemonės neužsisegus saugos diržu; važiavimą prieš eismą; du kartus už greičio viršijimą; 3 kartus už važiavimą viešuoju transportu be bilieto; už naudojimąsi mobiliojo ryšio priemonėmis vairuojant; už neatvykimą į karo prievolės skyrių. Daugelis baudų sumokėtos (b. l. 76-83). Duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre baudžiamojoje byloje valstybinis kaltintojas nesurinko.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti E. D. paskyrus švelniausią BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą bausmę – baudą, kurios dydis nustatytinas artimas minimaliam. BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta, kad už nesunkų nusikaltimą skiriama bauda nuo 50 iki 2 000 MGL dydžio. Įvertinus nevienkartinius E. D. KET pažeidimus, už kuriuos nors ir nenumatyta baudžiamoji, tačiau numatyta administracinė atsakomybė ir kurių dalis yra itin šiurkštūs (važiavimas prieš eismą; du kartus greičio viršijimas; vairavimas naudojantis rankomis mobiliojo ryšio priemonėmis); taip pat įvertinus šio nusikaltimo padarymo aplinkybes (dienos metas, Vilniaus miestas, gatvė, kur eismas pakankamai intensyvus, būdamas neblaivus ne tik važiuoja pats, bet ir veža keleivius), teismas mano, kad prokuroro siūlomo 90 MGL dydžio bauda nagrinėjamu atveju bus teisinga, proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui ir kaltininko asmenybei.

Kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, E. D. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu, iki 60 MGL.

E. D. ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai sulaikytas nuo 2021-02-05, 15.15 val. iki 2021-02-06, 9.25 val. (viena diena) (b. l. 88, 99). Šis laikas, vadovaujantis BPK 140 straipsnio 9 dalimi, BK 65, 66 straipsniais, įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL baudai.

Šis nusikaltimas padarytas neatlikus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-04-05 baudžiamuoju įsakymu, pagal BK 259 straipsnio 1 dalį paskirtos 48 MGL (2 400 Eur) bausmės (2021-03-22 buvo nesumokėta 1 503,85 Eur baudos dalis), todėl bausmės, paskirtos šiuo ir pirmiau priimtu teismo baudžiamuoju įsakymu, vadovaujantis BK 64 straipsniu, turi būti subendrintos.

Pagal BK 64 straipsnio 1 dalį, nuteistajam, kuris neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis. Pridedama bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį. Nagrinėjamu atveju pridedamos neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytos bausmės dydį, todėl, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu bendrinama prie šiuo nuosprendžius paskirtos bausmės pridedant dalį neatliktos bausmės, paskirtos 2019-04-05 baudžiamuoju įsakymu - 10 MGL (500 Eur).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Teismo nuomone bausmės paskirčiai įgyvendinti E. D. turi būti skirtinos dvi baudžiamojo poveikio priemonės. Pagal BK 68 straipsnį – uždraudimas naudotis specialia teise; pagal BK 72 straipsnį – nusikalstamos veikos padarymo priemonės, t. y. automobilio ar jo vertės konfiskavimas.

BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę E. D. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus; yra po vieną jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, tačiau tokio pobūdžio nusikaltimą padarė pirmą kartą. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju bausmės tikslus padės įgyvendinti didesnio nei minimalaus, bet mažesnio, nei vidutinio termino baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones 2 metams.

Pagal BK 72 straipsnio nuostatas baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Remiantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso kitiems asmenims, teismas iš pradžių privalo įvertinti galimybę konfiskuoti tokį turtą remdamasis BK 72 straipsnio 4 dalimi ir, tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai netikslinga, sprendžia klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo.

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tyčia. Jos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio ir vengiant neblaivumo patikrinimo, kai asmeniui nustatyti neblaivumo požymiai; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Pagal teismų praktiką tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79-511/2018 ir kt.). Todėl nėra abejonės, kad automobilis, kurį apsvaigęs nuo alkoholio vairavo E. D. yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius.

Bylos duomenimis nustatyta, kad nusikaltimo padarymo metu vairuotas automobilis nuosavybės teise priklausė ne kaltinamajam, o jo motinai. Tai nustatyta tiek iš paties kaltinamojo paaiškinimų, jo motinos paaiškinimų ir iš byloje esančios VĮ „Regitra“ pažymos. Duomenų, kad automobilio savininkė žinojo apie daromą nusikaltimą, byloje nėra. Esant šioms aplinkybėms, automobilio, kaip nusikaltimo padarymo priemonės, konfiskavimui iš trečiojo asmens nėra sąlygų, numatytų BK 72 straipsnio 4 dalyje, todėl iš kaltininko išieškotina tik konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma, kuri pagal Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitą, atliktą įvertinus konkretų, t. y. kaltinime nurodytą automobilį, yra 810 Eur.

Kiti klausimai

Kaltinamajam E. D. 2021-02-06 paskirtos kardomosios priemonės (b. l. 97): rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktinas iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; specialiosios teisės sustabdymas – paliktinas iki baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje, vykdymo pradžios.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus vedėjo pavaduotojos R. J. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patirtos išlaidos dėl transporto priemonės „Mercedes-Benz“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) nuvežimo ir saugojimo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Tomadas“ aikštelėje nuo 2021-02-05 iki 2021-02-09 yra 15 Eur (b. l. 13-25). E. D. nurodė, kad šias išlaidas atlygino, prokuroras jų priteisti neprašė, todėl šiuo klausimu teismas plačiau nepasisako.

Du kompaktinius diskus su vaizdo įrašais, darytais „Body“ kamera (b. l. 57), turto vertintojo E. L. Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitą Nr. L210409 nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 301 straipsnio 1 dalimi, 304-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

E. D. (E. D.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 90 MGL (4 500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudos.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021-02-05, 15.15 val. iki 2021-02-06, 9.25 val. (viena diena), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai ir nustatyti, kad galutinė bauda yra 58 MGL (2 900 Eur).

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-04-05 baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, pridedant neatliktos baudos dalį — 10 MGL (500 Eur) ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 68 MGL (3 400 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš E. D. valstybės naudai konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 810 Eur (aštuonis šimtus dešimt eurų).

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirti E. D. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teisę vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, terminą skaičiuojant nuo 2021-02-06.

E. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

E. D. paskirtą kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės, uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones vykdymo pražios, o pradėjus vykdyti – panaikinti.

Du kompaktinius diskus su vaizdo įrašais, darytais „Body“ kamera, turto vertintojo E. L. Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitą Nr. L210409 — nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3251 straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėja Dalia Ulianskaitė-ZabulionienėNuorašas tikrasTeisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė