Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Aurimui Bagavičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovui E. A. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo iki teismo sprendimo dėl vaikų globos ir rūpybos nustatymo įsiteisėjimo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, trečiasis asmuo J. G..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas Aurimas Bagavičius teismo posėdžio metu pakartojo ieškinyje išdėstytus argumentus, nurodydamas, kad palaiko ieškinyje pareikštus reikalavimus. Atstovas nurodė, kad atsakovui buvo pakankamas laiko tarpas pakeisti gyvenimo būdą taip, kad galėtų palaikyti ryšius su savo vaikais, susigrąžinti juos į šeimą, tačiau jis to nepadarė. Atstovas paaiškino, kad atsakovas su vaikais nebendrauja, išlaikymo jiems neteikia, o vaikai grįžti pas savo tėvą nenori, todėl negalima spręsti, kad padėtis artimiausiu metu galėtų pasikeisti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl tėvo valdžios apribojimo

4. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; kai piktnaudžiauja tėvų valdžia; kai žiauriai elgiasi su vaikais; kai daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; kai nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsnio 2 dalis). Tėvų valdžia gali būti ribojama esant tėvų kaltei. Atsižvelgiant į tėvų kaltės pobūdį, parenkamas ir tėvų valdžios ribojimo būdas, ar taikomas laikinas, ar neterminuotas ribojimas.

5. Byloje nustatyta, kad atsakovas turi tris nepilnamečius vaikus D. A., gim. (duomenys neskelbtini), E. A., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. A., gim. (duomenys neskelbtini). Nepilnamečių vaikų motina I. A. mirė (duomenys neskelbtini). 2021 m. vasario 12 d. vaikai buvo laikinai apgyvendinti pas savo tetą J. G., nes atsakovas, būdamas neblaivus, susipyko su sugyventine, šaukė, mėtė daiktus, visus įžeidinėjo ir koneveikė. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius 2021 m. vasario 22 d. atliko vaikų situacijos vertinimą ir, nustatęs, kad atsakovas turi problemų dėl alkoholio vartojimo, vaikais negali pasirūpinti, pritaikė laikinosios priežiūros priemonę ir apgyvendino vaikus pas tetą J. G.. Šeimai inicijuota atvejo vadyba, sudaryta mobilioji komanda, tačiau taikytos pagalbos priemonės buvo neveiksmingos, todėl laikinosios priežiūros priemonė buvo nutraukta ir buvo kreiptasi į teismą dėl leidimo paimti nepilnamečius vaikus iš jų tėvo ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gegužės 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-5533-841/2021 nepilnamečius vaikus leista paimti iš atsakovo. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. gegužės 18 d. įsakymais Nr. A-793, A-794 ir Nr. A-795 D. A., E. A. ir E. A. nustatyta laikinoji globa laikinąja globėją paskirta J. G.. Rengtuose atvejo vadybos posėdžiuose nustatyta, kad atsakovas su vaikais artimo ryšio nepalaiko, vaikams išlaikymo neteikia, neturi pastovios gyvenamosios vietos, su specialistais bendrauja negeranoriškai. Respublikinio priklausomybės ligų centro Šiaulių filiale atsakovui 2021 m. kovo 28 ir 30 d. diagnozuotas priklausomybės alkoholiu sindromas, paskirti vaistai, tačiau atsakovas periodiškai nesilanko gydymo įstaigoje.

6. Nagrinėjamoje byloje ieškovas, pareikšdamas ieškinį dėl tėvo valdžios neterminuoto apribojimo atsakovui jo vaikų atžvilgiu, kaip ieškinio faktinį pagrindą nurodė tai, kad atsakovas tinkamai vaikais nesirūpino, yra nusišalinęs nuo vaikų auginimo, auklėjimo, priežiūros ir išlaikymo ir kad šiuo metu nėra duomenų, jog padėtis galėtų pasikeisti ir atsakovas galėtų auginti vaikus pats.

7. Kasacinio teismo praktikoje atkreiptas dėmesys į tai, kad, sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą ne praeityje, bet aktualiu laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-522/2014).

8. Aplinkybės, kad atsakovas šiuo metu su vaikais nebendrauja, neteikia savo vaikams išlaikymo, ieškovo pateikti duomenys, kad atsakovas nesugebės užtikrinti vaikų buitinių poreikių, priežiūros, pilnaverčio ugdymo, leidžia manyti, jog atsakovas nenori dalyvauti jų gyvenime bei savo vaikais nesirūpina. Toks jo elgesys rodo, kad padėtis šiuo metu negali pasikeisti. Atsakovas šiuo metu turi problemų dėl alkoholio vartojimo, kurias pats bando spręsti, tačiau manytina, kad atsakovas nepradės rūpintis savo vaikais.

9. Teismas sprendžia, kad pagal nustatytas byloje aplinkybes galima daryti neabejotiną išvadą, jog atsakovas savo veiksmais daro ypatingą žalą vaikų vystymuisi ir visiškai jais nesirūpina bei, kaip minėta, yra duomenų, kad ši padėtis negali pasikeisti (atsakovas nedalyvavo teismo procese, o vaikai atsisako su juo bendrauti). Nepilnamečių vaikų nuomonė paskutinį kartą buvo išklausyta 2022 m. vasario 14 d., jie nurodė, kad nenori gyventi su tėvu, yra juo nusivylę, pageidauja likti globojami savo tetos. Teismo nuomone, byloje nustatyta padėtis artimiausiu metu negalėtų pasikeisti į teigiamą pusę, t. y. byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas deda realias pastangas vaikams susigrąžinti.

10. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, mano esant tikslinga neterminuotai apriboti atsakovo tėvo valdžią jo nepilnamečių vaikų D. A., E. A. ir E. A. atžvilgiu. Apribojus atsakovui tėvo valdžią vaikų atžvilgiu, jam sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaikais išskyrus tai, kas prieštarautų vaikų interesams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsnio 4 dalis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis priteisimo ir vaikų gyvenamosios vietos nustatymo iki teismo sprendimo dėl vaikų globos ir rūpybos nustatymo įsiteisėjimo

11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.183 straipsnio 4 dalis numato, kad teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui. Tokia pati nuostata įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 407 straipsnyje.

12. Kadangi nepilnamečių vaikų D. A., E. A. ir E. A. atžvilgiu neterminuotai apribota atsakovo tėvo valdžia, o Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. gegužės 18 d. įsakymais Nr. A-793, A-794 ir Nr. A-795 nepilnamečiams vaikams nustatyta laikinoji globa ir laikinąja globėja paskirta jų teta J. G., todėl vaikų gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl vaikų globos ir rūpybos nustatymo įsiteisėjimo nustatytina pas laikinąją globėją ir rūpintoją J. G..

13. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo po 100,00 Eur mėnesinį išlaikymą kiekvienam nepilnamečiam vaikui iki vaikų pilnametystės.

14. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.195 straipsnį tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią, išskyrus atvejus, kai vaikas įvaikinamas. Kaip minėta, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.183 straipsnio 4 dalį numato teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, tuo pačiu sprendimu priteisia išlaikymą vaikui.

15. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 1, 2 dalys). Minėta teisės norma išlaikymo dydį pirmiausia sieja su protingais paties vaiko poreikiais. Teikiamas išlaikymas turi tenkinti jo būtinus poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnis), tačiau teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Turi būti randama protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

16. Ieškovas, prašydamas priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikams, nurodytos sumos ieškinyje nedetalizuoja ir nenurodo, kokie nepilnamečių vaikų poreikiai būtų tenkinami iš šios sumos. Trečiasis asmuo sutiko su tokiu prašomo priteisti išlaikymo dydžiu. Teismo vertinimu, ieškovo iš atsakovo prašomo priteisti išlaikymo vaikams suma nėra didelė ir yra pagrįsta, nes vaikų išlaikymui reikia įsigyti maisto, drabužių ir avalynės, ugdymo priemonių, kitų prekių, mokėti už jų ugdymą, pramogas, užtikrinti teisę į būstą, sveikatos apsaugą.

17. Kaip minėta, išlaikymo dydį lemia ir tėvų turtinė padėtis, todėl teismas turi įvertinti ir atsakovo turtinę padėtį. Pažymėtina, kad, jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-495/2008).

18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą savo turtinę padėtį, pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais. Priešingu atveju atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Netinkamas tėvų pareigų vykdamas ar visiškas jų nevykdymas pateisinami tik išimtinais atvejais (pvz., jei tai vyksta dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jų valios) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008, 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Pažymėtina, kad vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Dėl to, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį.

19. Nagrinėjamu atveju atsakovas buvo registruotas Užimtumo tarnyboje, tačiau 2022 m. vasario 11 d. nutraukė darbo paiešką be teisės registruotis 6 mėn. Atsakovas yra darbingo amžiaus, duomenų, kad jo darbingumas būtų apribotas dėl sveikatos problemų nėra, atsakovas nuo 2021 m. kovo 24 d. iki 2021 m. gegužės 4 d. dirbo (duomenys neskelbtini), o nuo 2021 m. gegužės 10 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d. dirbo (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro duomenimis atsakovas nekilnojamojo turto neturi, o Lietuvos Respublikos transporto priemonių registro duomenimis turi automobilį BMW 520D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti. Atsakovas turi imtis priemonių, kad būtų užtikrintas jo gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kuris užtikrintų nepilnamečių vaikų, kurie negali dirbti ir gauti pajamų, poreikius. Atsakovas byloje neteikė jokių įrodymų, kad dėl sveikatos problemų jis ateityje negalės gauti pajamų, kurios užtikrintų jo nepilnamečių vaikų poreikius.

20. Įvertinus nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, padarius išvadą, kad iš prašomos priteisti sumos bus patenkinti bent minimalūs vaikų poreikiai, nuo ieškinio pateikimo dienos, t. y. nuo 2021 m. spalio 12 d., iki vaikų pilnametystės iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams D. A., E. A. ir E.i A. po 100,00 Eur kas mėnesį, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.208 straipsnis). Išlaikymo lėšų tvarkytoju paskirtina J. G. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.203 straipsnis).

21. Sprendimo dalis dėl išlaikymo vykdytinas skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 282 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų ir kt.

22. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo aspektu konstatuotina, kad šis sprendimas yra priimtas ieškovo naudai.

23. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo paduodant ieškinį. Šioje byloje mokėtinas žyminis mokestis sudarė 164,00 Eur (100,00 Eur × 75 procentai × 110,50 / 100 + 100,00 Eur × 12 mėn. × 3 procentai + 100,00 Eur × 12 mėn. × 3 procentai + 100,00 Eur × 12 mėn. × 3 procentai × 75 procentai). Todėl 164,00 Eur žyminis mokestis priteistinas iš atsakovo valstybei.

24. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 30,46 Eur ir yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (5,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą. Todėl jos iš atsakovo priteistinos valstybei.

25. Teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 505 straipsnio 1 dalis). Todėl teismo iniciatyva pradėtinas globos nustatymo D. A. ir jo globėjo paskyrimo bei rūpybos nustatymo E. A. ir E. A.ir jų rūpintojo paskyrimo procesas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–265, 268–270, 284, 293 straipsnio 1 punktu, 406 ir 407 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti tėvo valdžią atsakovui E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečių vaikų D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Iki teismo sprendimo nustatyti nepilnamečių vaikų globą ir rūpybą įsiteisėjimo nustatyti nepilnamečių vaikų D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą pas laikinąją globėją ir rūpintoją J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečiams vaikams D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 100,00 Eur (vieną šimtą eurų 00 ct) kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2021 m. spalio 12 d. iki vaikų pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, o J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), paskiriant priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja.

Priteisti iš atsakovo E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 164,00 Eur (vieno šimto šešiasdešimt keturių eurų 00 ct) žyminį mokestį, ir 30,46 Eur (trisdešimties eurų 46 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, pinigus pervedant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Priimti nutartį ir pradėti globos ir rūpybos nustatymo bei globėjo ir rūpintojo paskyrimo procesą.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.