Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civiliniu bylu skyriaus kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo pareiškejos M.I. apeliacini skunda del Vilniaus rajono apylinkes teismo 2010 m. baland˛io 1 d. sprendimo civilineje byloje pagal pareiškejos M.I. pareiškima suinteresuotiems asmenims T.C., Nacionalines ˛emes tarnybos prie ˇemes ukio ministerijos Vilniaus rajono ˛emetvarkos skyriui, Vilniaus rajono savivaldybes administracijai, Vilniaus apskrities valstybinei mokesciu inspekcijai, valstybes imones Registru centro Vilniaus filialui, Valstybinei teritoriju planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus skyriui del nuosavybes teises pagal igyjamaja senati fakto nustatymo.

Pareiškeja M.I. kreipesi i teisma su pareiškimu, prašydama nustatyti juridine reikšme turinti fakta, kad ji igijo nuosavybes teise pagal igyjamaja senati i lauko virtuve, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ukini pastata, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esancius (duomenys neskelbtini).

Nurode, kad nuo pat vaikystes gyvena daugiabuciame name (duomenys neskelbtini). Jos tevams priklause vienas iš triju šio medinio namo butu. Šis butas dabar ˛ymimas Nr. 3. Pareiškejos šeima gyveno ukiškai, laike gyvulius, todel 1952 metais jos tevas F.I. šalia namo, skirtame ˛emes sklype (nei teisiškai, nei faktiškai sklypas nebuvo suformuotas, leidimas statyti buvo duotas ˛od˛iu), iš savo med˛iagu pastate ukini pasta ir lauko virtuve. 1956 metais tevas mire ir visas ukis perejo pareiškejai. Buta, esanti (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajone pareiškeja privatizavo 1992-08-12 vadovaujantis LR Butu privatizavimo istatymu. Ukini pastata ir lauko virtuve ji sa˛iningai, atvirai, nepertraukiamai ir teisetai valdo iki šiol, t.y. jau 53 metus. Per visa valdymo laikotarpi niekas kitas neigyvendino savo teisiu i šiuos pastarus ir pretenziju pareiškeja del ju nereiške. 2007-07-30 pareiškejos u˛sakymu VI Registru centro buvo atlikti šiu pastatu kadastriniai matavimai ir u˛vesta byla. 2008-11-04 iš Vilniaus rajono savivaldybes administracijos (duomenys neskelbtini) seniunijos gavo pa˛yma, kurioje nurodoma, kad lauko virtuve ir ukinis pastatas, kadastriniu matavimu byloje Nr. 41-50910 pa˛ymeti indeksais 111/m ir 211 /˛, priklauso pareiškejai. Su minetais dokumentais ji kreipesi i VI Registru centras prašydama iregistruoti nuosavybes teises i minetus objektus, taciau gavo neigiama atsakyma. 2008-12-04 VI Registru centras rašte nurodoma, kad atsisakoma iregistruoti jos nuosavybes teises i ukini pastata. 211/˛ ir lauko virtuve 111/m, esancius (duomenys neskelbtini), nes pateiktoje Vilniaus rajono savivaldybes administracijos (duomenys neskelbtini)seniunijos 2008-11-04 pa˛ymoje Nr. 19-744 nera nurodytas isigijimo pagrindas, o pateiktame išraše iš ukiniu knygu duomenu apie priklausancius pastatus nera. Pareiškeja pareiške, kad nera Civiliniame kodekse nurodytu apribojimu nustatyti nuosavybes teises igijimo pagal igyjamaja senati fakta. Šio fakto nustatymas reikalingas siekiant iregistruoti jos valdomus nekilnojamojo turto objektus : ukini pastata ir lauko virtuve.

Suinteresuotas asmuo T.C. atsiliepimu i pareiškima praše ji atmesti, prašydama nustatyti juridine reikšme turinti fakta, pareiškeja faktiškai siekia iregistruoti praktiškai sulu˛usius pastatus, kurie pastatyti nelegaliai, savavališkai. Kadangi šie pastatai stovi ˛emes sklype, kurie siekia T.C. privatizuoti, todel ji yra suinteresuota bylos baigtimi.

Suinteresuota asmuo Vilniaus apskrities valstybine mokesciu inspekcija praše pareiškima nagrineti teismo nuo˛iura.

Vilniaus rajono savivaldybes administracija atsiliepimu i pareiškima nurode, jog ji neprieštarauja, kad butu nustatytas prašomas faktas, praše byla spresti teismo nuo˛iura.

Vilniaus apskrities viršininko administracija atsiliepimu i pareiškima prašo jo netenkinti, ne pareiškimas nepagristas irodymais, o taip pat nepateikta irodymu, kad daiktas yra privacios nuosavybes objektas.

Vilniaus rajono apylinkes teismas 2010 m. baland˛io 1 d. sprendimu pareiškima atmete. Teismas padare išvada, kad nera teisinio pagrindo nustatyti pareiškejos prašoma fakta ir tenkinti pareiškejos pareiškima, nes pareiškeja nepateike jokiu irodymu, kurie patvirtintu, kad pareiškime nurodyti pastatai buvo sukurti statyba reglamentuojanciu teises aktu nustatyta tvarka, todel statiniai kaip neteisetos statybos objektai negali buti privacios nuosavybes teises objektai ir ju negalima igyti privacion nuosavyben.

Ieškove M.I. apeliaciniu skundu prašo skund˛iama teismo sprendima panaikinti ir priimti nauja sprendima – ieškini tenkinti. Apeliacinis skundas grind˛iamas tuo, kad pareiškejos valdomi lauko virtuve ir ukinis pastatas buvo pastatyti 1952 m., tuo metu teises aktu, reglamentuojanciu ukiniu pastatu statyba nebuvo, todel reikalavimas pateikti dokumentus, irodancius, kad pastatai pastatyti pagal teises aktus, kurie tuo metu neegzistavo, yra nepagristas ir nelogiškas. Nurodo, kad byloje yra pateiktas išrašas iš ukiniu knygu, kur nurodoma, kad M.I. šeimai buvo suteikti 6 arai ˛emes, kas netiesiogiai irodo, kad šia ˛eme buvo leista naudotis, valdyti ir statyti ukinius pastatus. Be to, šios ukines knygos išrašo skiltyje „Papildomi duomenys“ yra irašai rusu kalba, kuriuos vertejas, dares iraša, nors ir vertino kaip neiskaitomus, taciau šie irašai turetu buti verciami kaip „namas“, „ukinis (iai) pas-tas (ai) (sutrumpintai) ir „malkos“. Taigi šie irašai irodo, kad ginco statiniai buvo pastatyti legaliai, t.y. su vietos vald˛ios ˛inia, tai patvirtino ir 2008-11-04 Vilniaus rajono savivaldybes administracijos Juod˛iliu seniunijos pa˛yma, kurioje nurodoma, kad lauko virtuve ir ukinis pastatas, kadastriniu matavimu byloje pa˛ymeti indeksais 1I1/m ir 2I1/˛, priklauso M. Ivanovai. Visos kitos salygos, patvirtinancios ginco objektu valdymo teisetuma, sa˛ininguma, atviruma ir nepertraukiamuma, byloje nustatytos.

Suinteresuotas asmuo T.C. atsiliepimu i apeliacini skunda prašo skund˛iama teismo sprendima palikti nepakeista, apeliacini skunda atmesti. Nurodo, kad apeliante neteisetai ir nelegaliai naudojasi valstybines ˛emes sklypu, kuri tiesiogiai ribojasi su suinteresuoto asmens asmenines nuosavybes teise priklausanciu ˛emes sklypu. Neteisetai naudojamame valstybines ˛emes sklype keleta dešimtmeciu stovi nelegalus, apleisti, beverciai statiniai, kurie teisiškai neiregistruoti, gadina estetini vaizda ir turi buti pašalinti. Apeliante siekia iteisinti nelegalius statinius, toliau neteisetai valdyti ši ˛emes sklypa, kuris nesiriboja su jos valda, neaišku, kada ir kieno nelegaliai pastatytus bevercius statinius ji siekia iteisinti kaip nuosavybe. Seniunijos ukinese knygose duomenu apie apeliantei priklausancius statinius nera, seniuno 2008-11-04 pa˛yma išduota neteisetai.

Suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybine mokesciu inspekcija atsiliepimu i apeliacini skunda prašo apeliacini skunda atmesti, teismo sprendima palikti nepakeista. Nurodo, kad byloje nepateikti irodymai, kad statiniai buvo sukurti statyba reglamentuojanciu teises aktu nustatyta tvarka, todel darytina išvada, kad statiniai kaip neteisetos statybos objektai negali buti privacios nuosavybes teises objektai ir ju negalima igyti privacion nuosavyben.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinejimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliuciu sprendimo negaliojimo pagrindu patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1 d.). Apeliacines instancijos teismas byla nagrineja neper˛engdamas apeliaciniame skunde nustatytu ribu, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Civilinio proceso kodekso 320 str. 2 d.). Kolegija absoliuciu sprendimo negaliojimo pagrindu nenustate, todel pasisako tik del apeliacinio skundo argumentu.

Apeliaciniame skunde keliamas klausimas del gincui spresti taikytinu materialines teises normu, nurodant, kad pirmos instancijos teismas netinkamai aiškino Civilinio kodekso 4.47 straipsnio 7, 12 punktu nuostatas, del ko prieme neteiseta sprendima. Su šiuo apeliacinio skundo motyvu kolegija nesutinka.

Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, remdamasi formuojama teismu praktika 2009 m. baland˛io 14 d. nutartyje, priimtoje civilineje byloje S. M. v. G. K., VI Registru centras, bylos Nr. 3K-3-176/2009, konstatavo, kad kasacinio teismo praktikoje del igyjamosios senaties instituto taikymo yra išaiškinta, jog nuosavybes teises igijimo igyjamaja senatimi faktas gali buti konstatuotas tik esant šiu salygu visetui: 1) pareiškejas nera ir nebuvo igijes nuosavybes teises i daikta kitokiu Civilinio kodekso 4.47 straipsnyje nurodytu budu; 2) yra visos Civilinio kodekso 4.68-4.71 straipsniuose nustatytos salygos: a) daikto valdymas yra prasidejes sa˛iningai; b) daiktas nera iregistruotas kito asmens vardu; c) visa valdymo laikotarpi daiktas buvo valdomas teisetai, sa˛iningai, atvirai ir nepertraukiamai; d) daiktas visa valdymo laikotarpi buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškejas elgesi kaip daikto savininkas ir suvoke, kad kiti asmenys neturi daugiau teisiu u˛ ji i valdoma daikta; e) valdymas tesesi Civilinio kodekso 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatyta termina (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2006 m. lapkricio 13 d. nutartis civilineje byloje UAB „Stoties turgus“ v. Kauno apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3-3K-586/2006; 2007 m. spalio 2 d. nutartis P. J. v. Lietuvos Respublikos Vyriausybe ir kt., civiline byla Nr. 3K-3-363/2007; 2008 m. spalio 29 d. nutartis O. L. v. Vilniaus miesto savivaldybes administracija ir kt., civiline byla Nr. 3K-3-514/2008; kt.).

Viena iš salygu igyjamosios senaties nuostatoms taikyti yra tai, kad pareiškejas nera ir nebuvo igijes nuosavybes teises i daikta kitokiu Civilinio kodekso 4.47 straipsnyje nurodytu budu. Pagal igyjamaja senati nuosavybe gali buti igyjama i kilnojamaji ir nekilnojamaji daikta (Civilinio kodekso 4.68 straipsnio 1 dalis). Jeigu tai nekilnojamasis daiktas, tai jis turi buti kaip nekilnojamasis daiktas sukurtas ar atsirades teises aktu nustatyta tvarka ar kitokiu teisei neprieštaraujanciu budu. Kitokiu atveju pareiškejo teises negali buti ginamos, nes iš neteises negali buti kildinama teise ir jos teismas negina.

Daiktas gali buti igyjamas igyjamaja senatimi, jeigu jis gali buti privacios nuosavybes teises objektu. Pirmiausia jis turi buti nuosavybes teises objektu. Tai teisei neprieštaraujanciu budu ar tvarka atsirades daiktas. Nekilnojamasis daiktas gali atsirasti kaip naujo daikto sukurimas ar esamo daikto rekonstrukcija statybos budu (Civilinio kodekso 4.47 straipsnio 4, 12 punktai, Statybos istatymas ir kiti statyba reglamentuojantys teises aktai). Jeigu prašoma nustatyti nuosavybes teises igijimo pagal igyjamaja senati fakta i nekilnojamaji daikta, kuris atsirado statybos budu, tai igyjamosios senaties teises normos nekilnojamajam daiktui igyti nuosavybes teise gali buti taikomos, jeigu nustatoma, kad daiktas sukurtas statyba reglamentuojanciu teises aktu nustatyta tvarka. Jeigu objektas šiu reikalavimu neatitinka, tai jis nera privacios nuosavybes teises objektas, neatitinka Civilinio kodekso 4.67 straipsnio 1 dalies reikalavimu. Tada turi buti konstatuojama, kad nera visu salygu igyjamosios senaties faktui patvirtinti.

Šioje byloje teismas sprende, kad lauko virtuve ir ukinis pastatas kaip nekilnojamieji daiktai yra sukurti statybos budu ir nesilaikant tai reglamentuojanciu aktu, todel netaike igyjamaja senati reglamentuojanciu aktu. Tokia teismo išvada del teises aktu, reglamentuojanciu igyjamaja senati, taikymo yra pagrista, atsi˛velgiant i pirmiau išdestytas salygas, kurios keliamos nekilnojamam daiktui kaip privacios nuosavybes teises objektui, nes jis turi atitikti visas igyjamosios senaties taikymo salygas. Tai sudaro pagrinda atmesti apeliacinio skundo argumentus del igyjamaja senati reglamentuojanciu teises normu netinkamo taikymo.

Nors pareiškeja teige ir teismas sprendimu nustate, kad pareiškejos tevui N.I. (N.I.) priklause butas adresu (duomenys neskelbtini), kad išraše iš asmenines saskaitos Nr. 297, N.I. irašytas šeimos galva ir pareiškeja po tevu mirties tapo mineto buto (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini)) savininke, taciau tokiu irodymu, išskyrus pareiškejos paaiškinimus, byloje nera. Iš ukines knygos išrašo matyti, kad nuo 1986 m. pareiškejos vyras N.I. buvo šeimos galva ir ištikruju jis su pareiškeja ir vaikais gyveno name, esanciame (duomenys neskelbtini) , o ne pareiškejos tevas F.I. Taciau duomenu apie tai, jog šis namas ar jo dalis priklause pareiškejos vyrui asmenines nuosavybes teise, ka nustate teismas konstatuodamas tai teismo sprendime, byloje nera, nes šiame išraše esanti grafa apie turima nuosavybe nera u˛pildyta, nera pa˛ymeta ir duomenu apie turima nuosavybeje kita turta, tarp ju ir ginco objektu – lauko virtuves ir ukinio pastato. Šiame išraše yra tik duomenys, kad šeima naudojasi 6 aru ˛emes sklypu (b.l. 9-11). Pareiškejos vyras mire 1987-11-11, taciau byloje duomenu apie tai, kas prieme palikima po jos vyro mirties nera pateikta, nors ji ir teigia, kad po vyro mirties palikima priemusi pati, taciau patvirtinanciu irodymu, kad ji prieme palikima bent vienu iš istatyme nustatytu budu nepateike. Pa˛ymetina, kad pareiškejos nuosavybes teise i dali namo, esancio (duomenys neskelbtini), yra registruotos tik nuo 1992 m. rugpjucio 12 d., ir kaip nurodyta nekilnojamojo turto registro centrinio duomenu banko išraše, ji nuosavybes teises i dali namo – buta Nr. 3, igijo pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, o ne paveldejimo budu iš savo tevo, ar savo sutuoktinio, kaip nurode pareiškime.

Kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad išraše iš ukiniu knygu esanti nuoroda, kuria neva teismo posed˛io metu iššifravus ir išvertus iš rusu kalbos reiškia „namas“, „ukinis pastatas (-ai)“ ir „malkos“ yra ne kas kitas, kaip irodymas apie tai, jog taip ivardinti ginco pastatai, kuriuos siekia igyti pareiškeja nuosavyben, ir kad jie pastatyti 1952 metai, kai reikalavimai statomiems statiniams buvo kitokie, negu sprende teismas. Pa˛ymetina, kad išrašas iš ukines knygos yra pateiktas 1986 metams, o ne 1952 metams kaip teigia apeliante, be to, tiek pirmos instancijos teisme, tiek byla nagrinejant apeliacines instancijos teisme pati pareiškeja nurode, kad be ginco pastatu, prie namo, kuriame yra jai priklausantis butas, yra ir kitu ukiniu pastatu: tiek lauko virtuve, tiek ukio pastatu, kuriais ji naudojasi, bei kurie yra arciau jos buto, t.y. kitame ˛emes sklype. Todel net ir padarius išvada, jog išraše iš ukines knygos nurodytos reikšmes galetu reikšti „ukinis pastas (-ai)“, teismas neturejo pagrindo spresti, jog tai yra ginco objektai, ir kad jie buvo pastatyti butent 1952 m.

Pagal pareiškejos u˛sakyma 2007-06-22 yra atlikta ginco pastatu technine inventorizacija (b.l.12-20), šiu pastatu statybos metai buvo nurodyti 1952, taciau tokia nuoroda yra padaryta iš pareiškejos ˛od˛iu, todel negali buti pagrindu spresti, kad pastatai atsirado butent nurodytais metais.

Pa˛ymetina, kad sutikus su pareiškejos nurodyta aplinkybe, jog pastatai pastatyti 1952 m, bet statiniu nuosavybes teise jo valdymo prad˛ios metu ir dabar neiteisinta, jai iteisinti taikomi šiuo metu galiojantys teises aktai, nustatantys statybai keliamus reikalavimus. Statiniai, kaip nekilnojamieji daiktai, yra nekilnojamojo turto kadastro objektai (Nekilnojamojo turto kadastro istatymo 5 straipsnio 1 dalis 2 punktas). Jie formuojami Statybos istatymo nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto kadastro istatymo 7 straipsnio 3 dalis). Teismas pagristai taike statyba reglamentuojancius teises aktus, spresdami, ar teises aktu nustatyta tvarka pastatytas nekilnojamasis daiktas.

Teiseju kolegija sprend˛ia, kad pirmos instancijos teismas nustate ir ištyre visas reikšmingas bylai aplinkybes, sutinka su pirmos instancijos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais. Apeliacinio skundo argumentais naikinti apylinkes teismo sprendima nera pagrindo (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 d. 1 p.).

Apeliacines instancijos teismas turejo 19,85 Lt bylinejimosi išlaidu, susijusiu su procesiniu dokumentu iteikimu bylos dalyviams. Kadangi pareiškejai pagal Vilniaus valstybines garantuojamos teisines pagalbos tarnybos sprendima nuspresta teikti tik 50% apmokama teisine pagalba, todel šios išlaidos priteistinos iš jos atmetus apeliacini skunda valstybes naudai (Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 p., 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 str. kolegija

Vilniaus rajono apylinkes teismo 2010 m. baland˛io 1 d. sprendima palikti nepakeista.

Priteisti iš M.I. 19,85 Lt bylinejimosi išlaidu apeliacines instancijos teisme i valstybes biud˛eta (imokos kodas 5660).