- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-09-12
- Bylos Nr.
- e2-2624-855/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00295-2024-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Volodko
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Rimgauda“
- Atsakovas
- akcinei bendrovei ,,Vilniaus šilumos tinklai“
Vilniaus apygardos teismo teisėja Renata Volodko, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Rimgauda“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei ,,Vilniaus šilumos tinklai“, išvadą teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba dėl viešojo pirkimo sąlygų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Rimgauda“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei akcinei bendrovei (toliau – AB) „Vilniaus šilumos tinklai“, prašydama: 1) pripažinti, kad atsakovė nepagrįstai ir neteisėtai paskelbė tarptautinį pirkimą Nr. 709760, nes tapatų pirkimo objektą gali (turi) įsigyti iš centrinės perkančiosios organizacijos; 2) pripažinti, kad atsakovės vykdomo tarptautinio Pirkimo Nr. 709760 sąlygų 5 priede nustatyti reikalavimai kvalifikacijai, o būtent reikalavimai specialistui Nr. 1, specialistui Nr. 2 ir specialistui Nr. 5 yra neteisėti; 3) pripažinti, kad atsakovės vykdomo tarptautinio pirkimo Nr. 709760 9 priede nustatyti ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai yra neteisėti; 4) priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
1.1. Nurodė, kad atsakovė AB „Vilniaus šilumos tinklai“ 2024-02-23 paskelbė tarptautinį viešąjį pirkimą Nr. 709760 (toliau – pirkimas, ginčo pirkimas), kuriuo skelbiamų derybų būdu siekia įsigyti Šiluminės trasos į šiaurinius Vilniaus rajonus ir siurblinės statybos techninio projekto parengimo ir projekto vykdymo priežiūros paslaugas, tačiau Pirkimo sąlygose nustatyti neteisėti reikalavimai tiekėjų kvalifikacijai bei ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai, kurie riboja ieškovei galimybę pateikti pasiūlymą ir varžytis dėl pirkimo sutarties sudarymo.
1.2. Pirkimo sąlygų 5 priede nustatyti reikalavimai Specialistui Nr. 1 ir Specialistui Nr. 2 per pastaruosius 5 metus turėti ne mažesnės kaip 1 km ilgio šilumos trasos projektavimo patirties yra neteisėti, iš esmės riboja ieškovės galimybę pateikti pasiūlymą Pirkime. Atsakovė net nesistengė pagrįsti, dėl kokių priežasčių Specialistui Nr. 1 ir Nr. 2 patirties reikalavimas yra siejamas su projektuotos šilumos trasos ilgiu, o ne su kitais parametrais, tokiais kaip projekto skaičiuojamoji kaina, šilumos trasos techninės savybės ir kt. Šilumos trasos projektavimo darbų sudėtingumas, apimtis, paprastai siejama ne su trasos ilgiu, o su skaičiuojamąja darbų kaina – kuo ši kaina didesnė, tuo projektas laikytinas sudėtingesniu, tuo tarpu šilumos trasos atstumas sudėtingumo nenusako, kadangi sudėtingumas siejamas su tokiomis aplinkybėmis, kaip teritorija, kurioje tiesiama trasa, toje teritorijoje esančiais kitais inžineriniais tinklais, keliais, geležinkeliu, gruntu, kuriame tiesiama šilumos trasa, šilumos trasos diametru ir kitais techniniais parametrais, kuria tiksliausiai atsispindi būtent per projekto skaičiuojamąją kainą.
1.3. Tokio reikalavimo neteisėtumą patvirtina ir faktas, kad kitiems specialistams, tokiems kaip pasirengimo statybai ir statybos darbų organizavimo (Specialistas Nr. 3), statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo (Specialistas Nr. 4), susisiekimo dalies (Specialistas Nr. 11), vandentiekio ir nuotekų šalinimo (Specialistas Nr. 13), kurie rengs ne mažiau svarbias projekto dalis, šis kvalifikacinis reikalavimas nėra taikomas.
1.4. Ieškovė šiuo metu neturi tokio specialisto, kurį galėtų pasiūlyti į Specialisto Nr. 1 ar Specialisto Nr. 2 pareigas. Ieškovė projektavimo paslaugas teikia pasinaudodama šių savo darbuotojų pajėgumais: V. K. (atestato Nr. (duomenys neskelbtini)), V. D. (atestato Nr. (duomenys neskelbtini)), K. P. (atestato Nr. (duomenys neskelbtini)), I. S., tačiau nei vienas iš jų neatitinka Pirkimo sąlygų 5 priede nustatytų reikalavimų visumos, ir nors turi reikiamą kompetenciją, tačiau neturi patirties projektuojant arba vykdant projekto vykdymo priežiūrą dėl 1 km šilumos trasos arba projektuojant siurblinę.
1.5. Nėra pagrindo teigti, kad atsakovė turi neribotą diskreciją nustatyti reikalavimus kvalifikacijai, nes tą riboja imperatyvios Metodikos nuostatos, reikalaujančios dirbtinai neriboti konkurencijos, nustatyti mažiausiai konkurenciją ribojančius reikalavimus, motyvuotai pagrįsti, kodėl nustatyti atitinkami reikalavimai ir t.t.
1.6. Specialisto Nr. 5 patirties susiejimas išimtinai tik su šilumos trasos siurblinės projektavimo patirtimi, nors statinys - siurblinė, kaip neypatingas statinys, tiek pagal savo paskirtį, tiek ir pagal funkcinę priklausomybę niekuo nesiskiria nuo kitų nesudėtingų inžinerinių statinių, tokių kaip vandentiekio siurblinė, daro reikalavimą pertekliniu. Siurblinės projektavimas niekuo nesiskiria nuo kitos paskirties inžinerinių statinių, tokių kaip fortai, bunkeriai, nuotekų valymo statiniai, kitų inžinerinių statinių, neturinčių aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo, projektavimo, todėl nepagrįsta reikalauti, jog tiekėjas savo komandoje pasiūlytų būtent šilumos siurblines projektavusį projekto vadovą. Metodikos 16 p. nustatyta, kad turi būti vertinama panaši, o ne tapati patirtis, atliekant darbus ar tiekiant paslaugas, panašiomis paslaugomis yra tokios, kurių pobūdis, paskirtis, kiekis ar apimtis, įvykdymo sąlygos ir vertė yra panašūs į perkamo objekto. Nustatytas reikalavimas itin riboja konkurenciją, nes šilumos trasos siurblinės projektavimo paslaugos perkamos ypatingai retai, dažniausiai perkami nuotekų valymo ar vandentiekio siurblinės projektavimo, įrengimo, remonto paslaugos ar darbai. Šilumos tinklų projektavimo paslaugas, kurias teikiant buvo projektuojama siurblinė, atsakovė įsigijo tik iš UAB „Meysso“ pirkimu Nr. 461989, todėl akivaizdu, kad Pirkimo sąlygos parengtos tik vienam tiekėjui.
1.7. Teismo ekspertas Erikas Lenkevičius 2024-04-03 pateikė išvadą, kurioje, be kita ko, nurodė, kad patirtį galima įgyti projektuojant ne tik šiluminės siurblinės pastato konstrukcijas, bet ir nuotekų valymo įrenginius, vandens tiekimo tinklų siurblines ar kitus tokio paties tipo inžinerinius statinius. Kitų ypatingųjų ir neypatingųjų inžinerinių statinių, įskaitant ir šiluminės siurblinės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 12 straipsnio 2, 4, 7, 8 ir 20 dalių nuostatomis bei 16 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatomis, projekto konstrukcijų dalį gali rengti tik atitinkamą kvalifikaciją turintys specialistai, turintys VšĮ „Statybos sektoriaus vystymo agentūra“ išduotą ir galiojantį kvalifikacijos atestatą, suteikiantį teisę eiti ypatingo / neypatingojo statinio projekto dalies vadovo, ypatingo statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovo pareigas. Statiniai: kiti inžineriniai statiniai. Projekto dalis: konstrukcijų. Eksperto išvada patvirtina, kad atsakovė Pirkimų sąlygų 5 priede Specialistui Nr. 5 reikalavimą turėti išimtinai šilumos trasos projektavimo siurblinės patirties įtvirtino nepagrįstai ir neteisėtai, šis reikalavimas suvaržo ir riboja ieškovės galimybę varžytis dėl Pirkimo sutarties sudarymo.
1.8. Perkantysis subjektas nustatė, kad tiekėjų pasiūlymai vertinami suteikiant papildomus balus (net 70 jų), atsižvelgiant į pasiūlytų specialistų patirtį, teikiant projektavimo ir / ar projekto vykdymo priežiūros paslaugas, tačiau vertinama ne patirtis pasiekus tam tikrą rezultatą – tinkamai ir laiku parengus projektą, gavus statybą leidžiantį dokumentą ar teigiamą ekspertizės išvadą, tačiau vertinamas dalyvavimas rengiant šį projektą, nors, pavyzdžiui, iš pradžių projekte dalyvavęs specialistas vėliau buvo pakeistas dėl vienokių ar kitokių priežasčių. Taigi, nėra įvertinamas visas projekto vadovo pasiektas rezultatas nuo pradžios iki pabaigos, o tik tarpinis dalyvavimas projekto rengimo etapuose. Taigi, Pirkimo sąlygų 9 priede nustatyti ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai pasiūlytiems specialistams – projekto vadovams ir projekto dalies vadovams – tiek, kiek ekonominio naudingumo balai gali būti suteikiami tik už dalyvavimą tam tikrame projektavimo etape, tačiau ne nuo pradžių iki pabaigos, yra neaiškūs, suformuluoti dviprasmiškai, suteikiantys teisę perkančiajam subjektui neribotą (draudžiamą) diskreciją pasiūlymus vertinti skirtingai, o kartu ir neteisėti.
1.9. Be to, ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai yra nesuderinami su pamatiniais principais, riboja konkurenciją, neužtikrina racionalaus lėšų panaudojimo principo įgyvendinimo, nėra susiję su Pirkimo sutarties objektu, tariama ekonominė nauda nerealizuojama Pirkimo sutarties vykdymo metu, dėl to ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai neatitinka Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ir pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo (toliau - PĮ) 64 straipsnio 4 dalies reikalavimų, kadangi nėra susieti su Pirkimo objektu. Vien tik tai, jog atsakovė pasirinko VPT gairėse nurodytus pavyzdinius kriterijus, nereiškia, jog jie yra apibrėžti tinkamai ar nevaržo konkurencijos.
1.10. Atsakovė ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus nustatė tokiu būdu ir suteikė jiems tokius svorius, kad Pirkime varžytis gali tik didelės, specializuotos projektavimo įmonės. Atlikusi viešai skelbiamų pirkimo sutarčių analizę ieškovė nustatė, kad per pastaruosius 5 metus tokį didelį projektų skaičių yra parengusi bene vienintelė įmonė UAB „Meysso“, kuri nurodytu laikotarpiu yra sudariusi 54 šilumos tinklų projektavimo ir projekto vykdymo priežiūros sutartis, iš kurių didžioji dauguma yra sudaryta su atsakove.
1.11. Perkantysis subjektas didžiausią lyginamąjį svorį suteikė pasiūlytos komandos sudėčiai – kuo didesnę patirtį turinčią komandą Pirkimo dalyvis pasiūlo, tuo didesnę dalį balų jis gauna. Kainai yra numatyti tik 30 balų. Priešingai nei suteikiant ekonominio naudingumo balus už komandos sudėtį, balai už pasiūlytą kainą yra suteikiami lyginant Pirkime dalyvavusius pasiūlymus tarpusavyje, kuomet pasiūlymo kaina yra lyginama su mažiausia pasiūlyta kaina. Komandos sudėties reikšmė yra tiek nepagrįstai išdidinta, kad tik praktiškai neįprastai maža arba ekonomiškai nenaudinga kaina gali sudaryti minimalias galimybes konkuruoti, ir tik iš dalies. Sukuriama teisiškai ydinga situacija, kuomet nepagrįstas konkurencinis pranašumas yra suteikiamas tam subjektui, kuris jau anksčiau yra sudaręs daugiausiai sutarčių dėl projektų parengimo ir jų vykdymo priežiūros, kadangi vienos sutarties sudarymas su šilumos tinklų savininku arba valdytoju iš karto bus vertinamas pagal skirtingus kriterijus, o už juos gauti balai bus susumuoti. Šie skaičiavimai parodo, jog didesnės projektavimo įmonės, tokios kaip daugiau 50 sutarčių su Perkančiuoju subjektu sudariusi UAB „Meysso“, yra visiškai nesuinteresuotos siūlyti rinkos sąlygas atitinkančios kainos, kadangi dėl Perkančiojo subjekto ydingai parinktų ekonominio naudingumo kriterijų lyginamųjų svorių, esminis pranašumas suteikiamas vien tik per siūlomos komandos bendrą patirtį, kuris negali būti kompensuotas siūlant mažesnę paslaugų kainą, taip varžantis dėl galimybės sudaryti Pirkimo sutartį. Tokie ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai, kuomet tiekėjui, kuris turi reikalingą kvalifikaciją bei kompetenciją, objektyviai nesudaromos sąlygos konkuruoti, turi būti vertinami kaip neteisėti.
1.12. Perkančiojo subjekto pasirinktas Pirkimo būdas – skelbiamos derybos, sudaro prielaidas tiekėjams, teikiant galutinius pasiūlymus, nemažinti paslaugų kainos, kadangi jau po pirminių pasiūlymų pateikimo stadijos, visi Pirkime dalyvaujantys tiekėjai yra supažindinami su Pirminių pasiūlymų vertinimo rezultatais. Atsižvelgiant į tai, žinant kiek ekonominio naudingumo balų buvo suteikta už pasiūlytos komandos patirtį, ir įvertinus, jog jau pirminiame etape surinkti ekonominio naudingumo balai gali suteikti nepralenkiamą pranašumą, tiekėjas nebus niekaip motyvuojamas mažinti pasiūlytos paslaugų kainos ir antrasis derybų etapas bus teisinė ir ekonominė fikcija, kadangi tikra konkurencija dėl ydingai ir neteisėtai suformuluotų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų ir jų lyginamųjų svorių nebus įmanoma.
1.13. Pirkimo sąlygų priede Nr. 9 nustatytų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų nepagrįstumą 2024-03-25 Prevencinio vertinimo išvada yra patvirtinusi Viešųjų pirkimų tarnyba, atlikdama prevencinį Pirkimo sąlygų vertinimą. VPT išvados visiškai sutampa su ieškovės Pretenzijoje ir ieškinyje nurodytais argumentais, į kuriuos atsakovė visiškai neatsakė, ir kurie įrodo, jog ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai ne tik yra ydingi, tačiau ir neteisėti. VPT sprendė, kad potencialiai susidaro tokia situacija, kuomet Perkantysis subjektas už specialisto vieno projekto patirtį yra pasirengęs mokėti laimėtojui tiek, kiek apytiksliai rinkoje kainuoja pats tokio projekto parengimas. VPT pažymėjo, jog ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai galimai diskriminuoja tiekėjus, galimai neužtikrina veiksmingos konkurencijos Pirkime ir galimai lėšos būtų naudojamos neracionaliai. Atsakovės argumentai, kad yra siekiama tariamos paslaugų kokybės, visiškai nepagrindžia, kokiu būdu pasiekiama ekonominio naudingumo esmė – papildoma ekonominė vertė už didesnę kainą, kadangi griežtesnė sutarties vykdymo kontrolė ar atsakomybė už tam tikrų sąlygų nevykdymą nereiškia kokybiškesnių paslaugų teikimo.
2. Atsakovė AB „Vilniaus šilumos tinklai“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.
2.1. Nurodė, kad ieškovė niekaip nepagrindžia ir nemotyvuoja, kad kvalifikacijos reikalavimai yra neproporcingi ar per aukšti, o tiesiog siekia, kad jie būtų apibrėžiami kitu būdu – ne per objekto apibūdinimą, o tiesiog pagal projekto vertę, kas kaip tik gali neatspindėti realios kvalifikacijos ir patirties.
2.2. Nesuprantama, kaip projektavimo paslaugas turintys atlikti specialistai gali neturėti jokios patirties projektuojant siurblines ar tai nesusiję su objektu, kai Techninėje specifikacijoje aiškiai įvardinta, jog šie statiniai patenka į projektavimo užduotį ir sudaro įsipareigojimų pagal sutartį objektą.
2.3. Jei pačios ieškovės darbuotojai neatitinka kvalifikacinių reikalavimų, ieškovė turi galimybę šį reikalavimą atitikti, pasitelkiant papildomų darbuotojų. Jeigu ieškovė priima sprendimą, jog subranga jai nėra priimtinas būdas atitikti kvalifikacinius reikalavimus, ji pati prisiima ir riziką, jog gali nelaimėti pirkimo dėl kompetentingų darbuotojų trūkumo. Be to, dalis jų nėra atestuoti arba neturi reikiamos kvalifikacijos, todėl klausimas, ar jie gali turėti relevantišką patirtį ir realiai galėtų net teoriškai dirbti projekte: (i) I. S. pagal SSVA neturi jokių atestatų; (ii) V. K. pagal SSVA turi atestatą, kuris nesuteikia teisę vykdyti perkamų paslaugų (dalies ar visa apimtimi) – specialistas atestuotas tik dujotiekių inžineriniams tinklams ir projekto daliai – dujotiekio, kai pagal Pirkimo sąlygas ir kvalifikacijos reikalavimus turėti teisę rengti projektą/projekto dalį – šilumos inžinerinių tinklų ir kitų inžinierinių tinklų statinių grupėse; (iii) K. P. pagal SSVA turi atestatą, kuris nesuteikia teisę vykdyti perkamų paslaugų (dalies ar visa apimtimi). Kituose ieškovės vykdomuose projektuose ji atsakingais specialistais yra paskyrusi visai kitus asmenis, galimai net nedirbančius pas pačią ieškovę, kas paneigia jos motyvus apie tai, kad jai turėtų būti sudarytos prielaidos teikti pasiūlymą ir dalyvauti pirkime vien savo specialistų pagalba.
2.4. Atsižvelgus į pirkimo objektą reikalavimas specialistams turėti vadovavimo patirties bent 1 km šilumos trasos projektavime yra teisėtas, pagrįstas ir proporcingas. Perkančiajam subjektui svarbu, kad tiekėjas, kuris vykdys sutartį, turėtų pakankamą patirtį turinčius specialistus, kadangi reikės suprojektuoti šilumos tiekimo tinklus DN 800 mm nuo preliminaraus prisijungimo taško ŠK92739 Spaudos g. iki Gabijos g. (atkarpoje tarp ŠK 08368/1 iki ŠK 08368). Reikalaujama suprojektuoti šilumos trasa yra daug ilgesnė (apie 4 000 m. ilgio) ne nurodyta minimame kvalifikaciniame reikalavime specialistui, todėl nustatyta atkarpa specialisto patirčiai pagrįsti yra visiškai pagrįsta ir teisėta.
2.5. Priešingai nei teigia ieškovė, reikalavimai šilumos trasos ilgiui nėra neįprasti, nes pvz., UAB „Molėtų šiluma“ vykdė ne vieną šilumos tinklų projektavimo pirkimą, kurio kvalifikaciniuose reikalavimuose aiškiai nurodė, kad tiekėjas turi būti suprojektavęs šilumos tiekimo trasų ne mažesnės apimties nei perkamas objektas. Tuo atveju, kai specifiškai yra perkami šilumos trasų projektavimo darbai, pirkimo vykdytojai numato didesnį ar mažesnį kvalifikacinį reikalavimą, susijusį išmintinai su trasos ilgiu. Be to, ieškovė tiesiog siekia, kad reikalavimai būtų apibrėžiami kitu būdu – ne per objekto apibūdinimą, o tiesiog pagal projekto vertę, kas kaip tik gali neatspindėti realios kvalifikacijos ir patirties, nes už tam tikrą vertę sudaryta sutartis atspindi ne atliktų darbų sudėtingumą, o būtent specifiškame pirkime pasiūlytą mažiausią arba pirkimo vykdytojui priimtiniausią kainą.
2.6. Papildomos patirties ekonominio naudingumo kriterijai taikomi ne visiems specialistams, o tik 3 svarbiausių sričių specialistams (Specialistui Nr. 1, Specialistui Nr. 2 ir Specialistui Nr. 5), nes pavyzdžiui, specialistas, kuris apskaičiuos, kiek kainuos darbai ar bus atsakingas už teritorijos sutvarkymą po šilumos trasos pravedimo, yra šalutiniai ir papildomi žmonės, reikalingi bendram projekto įgyvendinimui, bet nėra esminiai, t. y. tie, kurie būtent projektuos šilumos trasą. Atsakovė, kaip atsakinga pirkimo vykdytoja, nenustatė perteklinių reikalavimų tiems specialistams, kurie nėra svarbiausi specifiškai šio Pirkimo kontekste. Be to, ieškovė nepateikė jokios aiškios ir detalios informacijos apie tai, jog ji negali dalyvauti Pirkime, kai ji su atsakove yra sudariusi eilę pirkimo sutarčių. Šiai dienai ieškovė turi net 6 galiojančias šilumos tinklų projektavimo sutartis su atsakove, iš jų net 3 sutartys yra sudarytos dėl šilumos trasų, kurios ilgesnės nei 1000 m, todėl ieškovė atitinka Pirkime keliamus kvalifikacinius reikalavimus dėl patirties projektuojant 1 km šilumos trasas.
2.7. Šiuo metu ieškovė turi net 6 galiojančias šilumos tinklų projektavimo sutartis su atsakove, ir net 3 iš jų sudarytos dėl šilumos trasų, kurios ilgesnės nei 1 000 m, t. y. ieškovė atitinka pirkime keliamus kvalifikacinius reikalavimus dėl patirties projektuojant 1 km šilumos trasa, tad argumentai dėl konkurencijos ribojimo ar ieškovės teisių pažeidimo yra nepagrįsti.
2.8. Ieškovė niekaip nepagrindė ir neįrodė, o teiginiai, jog šilumos trasos ar siurblinės projektavimo darbai yra identiški ir nesiskiria nuo visiškai kitokios paskirties kitos rūšies statinių projektavimo ir tokių darbų vykdymo metu įgytos / turimos patirties, ne tik yra nepagrįsti, tačiau ir kelia pagrįstų abejonių ieškovės kvalifikacija. Techninės specifikacijos 6 punkte numatyta užduotis – suprojektuoti siurblinę Justiniškių-Gabijos gatvių prieigose, kurioje butų padidinami tiekiamo šilumnešio slėgio parametrai. Siurblinės debitas nuo 400 m³/val. iki 4000 m³/val., tiekiamo slėgio padidinimas iki 4 bar. Kartu Techninėje specifikacijoje gausu įvairių reikalavimų siurblinei, pradedant nuo techninių, kokybinių (estetiniai, komforto, energinio naudingumo, triukšmo lygio ir t.t.) reikalavimų pagal statinio projekto sprendinių dalis, konstrukcijų dalims, šildymui, vėdinimui ir oro kondicionavimui, iki šilumos gamybos ir tiekimo reikalavimų, taip pat reikalavimai elektros įrengimams, kabeliams ir procesų valdymo ir automatizacijos. Taigi, pirkimu siekiama įsigyti siurblinę, kuri yra ne šiaip standartinė siurblinė, o įrenginys, kuriam keliama daug ir įvairių reikalavimų. Tokiu atveju, jeigu tam tikras specialistas žino kaip statyti vandentiekio ar nuotekų siurblines, tikrai nereiškia, jog gebės suprojektuoti ir Techninėje specifikacijoje aprašytą slėgio pakėlimo siurblinę. Taigi, pirkime nustatyti reikalavimai ne tik bendrai pačiai siurblinės konstrukcijai, bet ir specifiniams technologiniams sprendiniams. Ieškovės pasitelktas ekspertas pateiktoje ekspertinėje nuomonėje aiškiai nurodo, kad siurblinės šiuo atveju priskiriamos (priklausomai nuo projektavimo sprendinių) ypatingiems statiniams arba neypatingiems statiniams, o ne nesudėtingiems inžineriniams statiniams, kuriuos kaip tinkamą kvalifikaciją ir patirtį siekia pagrįsti ieškovė. Tuo atveju, jeigu statiniai klasifikuojami ir priklausomai nuo jų sprendinių priskiriami ypatingiems statiniams, tai tokiais atvejais jų neturi teisės ir negali projektuoti specialistai, neturintys atestatų, o vien tai, kad vienos paslaugos yra perkamos rečiau nei kitos, nereiškia, kad būtent slėgio pakėlimo siurblinės nėra įsigyjamos apskritai, ar nėra tiekėjų, kurie galėtų įrengti tokį įrenginį. Siurblines atsakovė įsigijo ne tik iš UAB „Meysso“, bet ir iš UAB „Enervektra“.
2.9. Ieškovės motyvai dėl tariamo per mažo svorio kainai, kai perkamos intelektinės ir būtent ekspertų (itin kvalifikuotino personalo) vykdytinos paslaugos, akivaizdžiai yra nepagrįsti ir neatitinka PĮ 64 straipsnio ir jo esmės bei taikymo praktikos. Specialistų patirtis gali būti ekonominio naudingumo vertinimo dalyku. Ginčijami kriterijai įtvirtinti, siekiant užtikrinti aukštesnę ekonominę vertę ir geresnę pirkimo sutarties įvykdymo kokybę, patirtis turi esminės reikšmės tinkamai vykdant sutartį.
2.10. Ieškovė pateikia tik „blogiausią“ galimą ekonominio naudingumo balų skyrimo scenarijų, t. y. jog ir pasiūlius geriausią kainą ieškovė negalėtų laimėti pirkimo, tačiau taip nėra. Bet kuris tiekėjais, turėdamas bent minimalią (2 projektų, atitinkančių kvalifikacinius reikalavimus, patirtį) jau gauna papildomus balus už kvalifikaciją. Itin didelę patirtį turintis tiekėjas negali nepaisyti už pasiūlymo kainą skiriamų balų, nes net jam ir užtikrinus maksimalią balų sumą už kvalifikaciją, pasiūlymų eilėje aukščiau gali būti įrašytas tiekėjas, kuris pasiūlys geresnę kainą, tačiau vidutinę kvalifikaciją, t. y. balai, suteikti už kvalifikacijos reikalavimus, nebus didžiausi, tačiau sumoje bendra balų suma viršys 70. Pvz., tiekėjas už specialistą Nr. 2 ir Nr. 5 gaus po 12 balų, už specialistą Nr. 1 – 20 balų, iš viso -44 balai, pridėjus 30 balų už pasiūlymo kainą, turime 74 balus, kas viršija maksimalią balų sumą, galimą gauti išimtinai tik už didžiausią kompetenciją. Taigi, akivaizdu, kad nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai ir ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai yra pagrįsti, teisėti ir užtikrina konkurenciją Pirkime.
2.11. Vien tai, kad ieškovė neatitinka Pirkime nustatytų kvalifikacinių reikalavimų, neturi reikiamos patirties, nereiškia jos teisių pažeidimo, ieškovė nepagrįstai savo nepatyrimo ir kvalifikacijos trūkumo pasekmes bando perkelti atsakovei, kuri turi jam suteiktą teisę numatyti tokius kvalifikacinius reikalavimus, kurie atitiktų Perkančiosios organizacijos poreikius ir leistų įsigyti kokybiškiausias paslaugas.
2.12. Ieškovė netinkamai aiškina skelbiamų derybų procedūras. Pagal Derybų sąlygų (bendrosios dalies) 12.2 punktą tiekėjams po pirminių pasiūlymų vertinimo bus pranešama apie rezultatus, tačiau tik dėl atitikimo Specialiosiose sąlygose nustatytiems Minimaliems reikalavimams, o nebus nurodomi suteikti balai bei kainos. Tik įvertinus galutinius pasiūlymus, t. y. po derybų, vadovaujantis Derybų sąlygų bendrosios dalies 14.3, 15.1 punktais, bus pateikiama pasiūlymų eilė su suteiktais balais. Taigi, tiekėjai nežinos kitų dalyvių kainų, gautų kokybės balų, visi vienodomis sąlygomis dalyvaus derybose.
2.13. VPT pateikė pastabas ir rekomendacijas dėl Pirkimo dokumentų nuostatų, o ne konstatavo ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų nepagrįstumą, kaip teigia ieškovė. Įsigyjant intelektines paslaugas, kompetentingesni specialistai ir jų turimos žinios užtikrina kokybiškesnį sutarties vykdymą. VPT savo rekomendacijose dėl ekonominio naudingumo vertinimo aiškiai įvardija, jog galimi atvejai, kai pasiūlymų kaina nėra svarbiausias ar lemiantis kriterijus. Kitaip tariant, tiek pagal VPĮ 55 straipsnio, tiek pagal VPT, nėra taip, jog kaina visais atvejais turi būti lemiantis ir didžiausią reikšmę turintis kriterijus. VPT savo konsultacijose taip pat kalba ir apie tai, jog įsigyjant intelektinio pobūdžio paslaugas ekonominiame naudingume ir jos svoryje kaina gali sudaryti daug mažesnį svorį, lyginant su standartiniais prekių pirkimais ir pan. Tuo atveju, kai paslaugos teikiamos atestuotų specialistų, kaina nėra pats svarbiausias ir lemiantis kriterijus, kai kainos dalį iš esmės labiausiai įtakoja žmogiškieji ištekliai ir darbo užmokesčio dalis. Ieškovė niekaip nepaneigė, jog ekspertų patirtis yra susijusi su jų teikiamomis paslaugomis ir gali turėti įtakos kokybei, kas yra pakankamas pagrindas nustatyti atitinkamo pobūdžio kriterijus pagal PĮ 64 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktį. VPT niekur savo išvadoje nepateikė kategoriškos nuomonės, jog Pirkime nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai ir ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai yra neteisėti ar nepagrįsti, o tik pateikė rekomendacijas, ką atsakovė turėtų pakartotinai įsivertinti, jog Pirkimui skiriamos lėšos būtų naudojamos racionaliai, o nustatyti ekonominio naudingumo kriterijai nediskriminuotų tiekėjų bei užtikrintų veiksmingą konkurenciją Pirkime, tačiau ieškovė tai nepagrįstai traktuoja kaip jos pozicijos patvirtinimą.
2.14. Ieškovė yra laimėjusi ne vieną pirkimą, vykdo daug sutarčių, kai kuriais atvejais net vėluoja laiku suteikti paslaugas, neturi pakankamo kiekio kvalifikuotų specialistų, tačiau vis tiek laikosi pozicijos, jog reikėtų sumažinti kvalifikacinių reikalavimų kiekį (dydį), jog Pirkimą galėtų laimėti ne tokie kvalifikuoti tiekėjai.
3. Išvadą teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba pateikė išvadą byloje.
3.1. Nurodė, kad pirkimų vykdytojams yra suteikta diskrecijos teisė nuspręsti, kokius kvalifikacijos reikalavimus nustatyti konkrečiu atveju, tačiau nustatomi reikalavimai tiekėjų kvalifikacijai negali dirbtinai riboti konkurencijos, turi būti proporcingi ir susiję su pirkimo objektu. Atsižvelgiant į tai, kad Pirkimo objektas yra susijęs su specifine statybos sritimi, Tarnyba, teikdama teisinę išvadą neturi galimybės pateikti vienareikšmiško įvertinimo, ar šiuo konkrečiu atveju ginčijami kvalifikacijos reikalavimai yra pagrįsti, būtini tam, kad šio Pirkimo objekto atveju būtų pasiektas tikslas – įsitikinti, kad tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti Pirkimo sutartį. Taigi, būtent atsakovui tenka pareiga pagrįsti ginčijamų kvalifikacijos reikalavimų būtinumą ir reikalingumą.
3.2. Nei PĮ, nei kiti teisės aktai nenumato, kokie konkretūs kiekvieno pirkimo atveju ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijai turėtų būti nustatyti, taip pat, kokius lyginamuosius svorius jiems pirkimo vykdytojas turėtų pasirinkti. Perkantysis subjektas, nusprendęs ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą išrinkti pagal kainos ar sąnaudų ir kokybės santykį, pirmiausia turi įvertinti, ar kiekvieno konkretaus pirkimo atveju – atsižvelgiant į konkretų pirkimo objektą bei visas su juo susijusias aplinkybes – pasirinkti ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai duos potencialią ekonominę naudą, ar padidins perkamo objekto naudojimo efektyvumą, ar bus pasiekti konkretūs pirkimo tikslai. Taip pat svarbu, kad kriterijai būtų susiję su pirkimo objektu, nepažeistų pirkimų principų, būtų tiksliai ir aiškiai apibrėžti pirkimo dokumentuose bei galimi įvertinti. Nors tiekėjo (juridinio asmens) kvalifikacija negali būti pasiūlymo naudingumo vertinimo kriterijumi, tačiau gali būti nustatomi ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai, kuriais vertinama pirkimo sutarčiai įvykdyti paskirtų darbuotojų patirtis, kai tai daro reikšmingą įtaką pirkimo sutarties įvykdymo kokybei.
3.3. Pažymėjo, kad teikdama teisinę išvadą, VPT neturi galimybės vienareikšmiškai įvertinti, ar, kaip teigia ieškovė, minėti pasiūlymų vertinimo kriterijai sudaro sąlygas daugiausiai balų surinkti tik labai didelėms įmonėms ir/ar konkrečiam tiekėjui. Bylos nagrinėjimo metu turėtų būti, be kita ko, įvertinama, ar perkančiojo subjekto pasirinkti pasiūlymų vertinimo kriterijai ir jų reikšmės yra būtent tie, kurie iš tiesų daro reikšmingą įtaką Pirkimo sutarties įvykdymo kokybei. Taip pat manytina, jog turėtų būti nustatoma, ar atsakovė realiai įsivertino, kiek šiuo atveju papildomai kainuotų kiekvienas tiekėjo siūlomas specialistas, kuris atitiktų nustatytus reikalavimus, kokią įtaką perkamo objekto efektyvumui bei kokią papildomą ekonominę naudą suteiks specialistai, atitinkantys ginčijamus kriterijus sutarties vykdymo metu.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
4. Dėl prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Prieš pat bylos nagrinėjimą iš esmės teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, kuris buvo paskirtas dar teismo 2024-08-14 nutartimi, t. y. 2024-09-12 teisme buvo gauti ieškovės UAB „Rimgauda“ rašytiniai paaiškinimai, kuriuose, be kita ko, prašoma bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tokį prašymą grindžiant tuo, jog byloje išsiskyrė ieškovės ir atsakovės pozicijos dėl kvalifikacinio reikalavimo šilumos tinklų siurblinės projektavimo specialistui nustatymo teisėtumo, atsakovė kritikuoja ieškovės pateiktą teismo eksperto kvalifikaciją turinčio specialisto E.Lenkevičiaus išvadą šiuo klausimu, Viešųjų pirkimų tarnyba teismui pateiktoje išvadoje nurodė, kad dėl pirkimo objekto specifiškumo negali įvertinti, ar ieškovės ginčijami reikalavimai kvalifikacijai ir ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus, todėl siekiant išsiaiškinti šiuos klausimus, išklausyti šalių ir eksperto papildomus paaiškinimus, ieškovės nuomone, būtinas žodinis teismo procesas.
5. Teismas pažymi, kad pagal CPK 423¹ str. 4 d. viešųjų pirkimų bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka ir tik išimtiniais atvejais teismas, manydamas, kad tai būtina, gali nuspręsti viešųjų pirkimų bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, jeigu šalys pateikia motyvuota prašymą, kuris teismui nėra privalomas, o nagrinėjamu atveju teismas nenustatė kokių nors išskirtinių aplinkybių, dėl kurių byla negalėtų būti išnagrinėta ir visi ieškinio pagrindą sudarantys aspektai negalėtų būti teismo ištirti bei įvertinti ar dėl kurių bylos esmė negalėtų būti atskleista rašytinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad tiek ieškovė, tiek atsakovė šio teismo proceso, kuris pirmosios instancijos teisme vyksta jau antrą kartą, metu aktyviai naudojosi procesinėmis teisėmis ir teismui (tik pirmosios instancijos, tiek ir apeliacinės instancijos teismui – kai byla buvo nagrinėjama apeliacine tvarka) yra pateikę ne vieną procesinį dokumentą (ieškinį, atsiliepimą į ieškinį, dubliką, tripliką, apeliacinį skundą / atsiliepimą į jį, papildomus rašytinius paaiškinimus), kuriuose itin detaliai ir motyvuotai nurodė visas reikšmingas faktines aplinkybes bei argumentus, kuriais grindžia savo reikalavimus, prašymus ir atsikirtimus į juos, nesutikimą su kitos šalies pozicija, taip pat pridėjo savo argumentams pagrįsti atitinkamus įrodymus (įskaitant ir specialių žinių turinčių subjektų nuomonę), o pati ieškovė šiuo atveju pateikė teismui ir papildomus rašytinius paaiškinimus, reaguodama į naujai gautą Viešųjų pirkimų tarnybos išvadą, kuriuos teismas priėmė ir vertins kartu su kita bylos medžiaga. Taigi, teismas visapusiškai pasirengė bylos nagrinėjimui ir ieškovei, kaip ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims, buvo užtikrintos ir suteiktos visos procesinės galimybės ir teisės išreikšti savo poziciją byloje, pateikti visus norimus įrodymus. Vien ta ieškovės nurodoma aplinkybė, kad šalių pozicijos vienu ar kitu bylai aktualiu klausimu ar aspektu, išsiskiria, kad galimai pati ieškovė nesutinka su Viešųjų pirkimų tarnybos pozicija ar laiko ją neišsamia ir pan., nesudaro pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi šalių nuomonių nesutapimas yra įprastinė situacija procese, kurią teismas, turėdamas kompetenciją ir pareigą, įstatymų nustatyta tvarka ir sprendžia, pateikdamas sprendime ginčo šalių pozicijų vertinimą. Skirti bylą, kuriai CPK nustatyti itin glausti pasirengimo ir išnagrinėjimo terminai, juo labiau kuri nagrinėjama pirmosios instancijos teisme jau antrą kartą, procesui buvusiam pradėtam dar 2024 m. kovą, nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vien tam, kad jame būtų atkartotos / žodžiu įgarsintos ir taip procesiniuose dokumentuose ir/ar pateiktuose rašytiniuose įrodymuose detaliai nurodytos aplinkybės bei argumentai, teismas nemato pagrindo, tuo tarpu ieškovės nurodytas argumentas dėl bylos sudėtingumo savaime nesuponuoja būtinumo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, kadangi įprastai visos iš viešųjų pirkimų teisinių santykių kylančios bylos yra pakankamai ar labai /itin sudėtingos.
6. Dėl bylos esmės. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovė AB „Vilniaus šilumos tinklai“ 2024-02-23 paskelbė tarptautinį viešąjį pirkimą Nr. 709760, kuriuo skelbiamų derybų būdu siekia įsigyti Šiluminės trasos į šiaurinius Vilniaus rajonus ir siurblinės statybos techninio projekto parengimo ir projekto vykdymo priežiūros paslaugas. Ieškovei UAB „Rimgauda“ dėl ginčo pirkimo paskelbimo ir tam tikrų Pirkimo sąlygų 2024-03-04 pateikus pretenziją ir paprašius ginčo pirkimą nutraukti, o projektavimo paslaugas įsigyti remiantis CPO LT katalogu, atsakovė 2024-03-13 sprendimu pretenziją atmetė, kaip nepagrįstą.
7. Pirmiausia pažymėtina, kad pirmą kartą nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, Vilniaus apygardos teismo 2024-05-21 sprendimu ieškovės ieškinys buvo atmestas, tačiau Lietuvos apeliacinio teismo 2024-08-08 nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo panaikintas ir byla grąžinta nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Nepaisant to, kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio, joje pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė, vykdydama ginčo Pirkimą, teisėtai pasinaudojo galimybe nesinaudoti CPO LT katalogu, pripažinta pagrįsta, t. y. konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pirmąjį ieškovės ieškinio reikalavimą dėl ginčo viešojo pirkimo paskelbimo neteisėtumo ir būtinumo pirkimo objektą įsigyti išimtinai iš centrinės perkančiosios organizacijos pagal CPO LT katalogą, todėl nagrinėdamas bylą iš naujo pirmosios instancijos teismas dėl šio ieškinio reikalavimo daugiau nepasisako ir jo iš esmės nenagrinėja. Tuo pačiu apeliacinės instancijos teismo 2024-08-08 nutartyje pripažinta, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo ginčyti Pirkimo sąlygose nustatytus reikalavimus specialistų kvalifikacijai bei ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus, todėl nepagrįstai šių (antrojo ir trečiojo) ieškinio reikalavimų nenagrinėjo iš esmės, todėl būtent šiuo aspektu byla nagrinėtina iš naujo pirmosios instancijos teisme, t. y. nagrinėjant bylą iš naujo vertintinas tam tikrų ieškovės ieškinyje ginčijamų reikalavimų tiekėjų kvalifikacijai bei ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų įtvirtinimo Pirkimo sąlygose teisėtumas ir pagrįstumas.
Dėl reikalavimų specialistų Nr. 1 ir Nr. 2 kvalifikacijai
8. Skelbiamų derybų Specialiųjų sąlygų 3.1. p. numatyta, kad tiekėjas, dalyvaujantis pirkime, turi atitikti Specialiųjų sąlygų 5 priede nurodytus reikalavimus tiekėjų kvalifikacijai, kuri turi būti įgyta iki paraiškų pateikimo termino pabaigos. Specialiųjų sąlygų 5 priedo 2 punkte esančioje lentelėje nustatyti reikalavimai tiekėjų kvalifikacijai, susiję su finansiniu, techniniu ir profesiniu pajėgumu, be kita ko, prašoma pirkimo sutarties vykdymui pasiūlyti / turėti 14 (keturiolika) atitinkamus reikalavimus atitinkančius /atitinkamos srities specialistus, kurie laimėjimo atveju vykdys pirkimo sutartį, t. y. kiekvienai iš numatytų 14-os specialistų pozicijų pasiūlyti bent 1 (vieną) specialistą, atitinkantį konkrečius tai pozicijai keliamus reikalavimus (tuo pačiu neribojant specialistų galimybės dalyvauti keliose pozicijos, t. y. vieną specialistą siūlyti vienai ar kelioms pozicijoms). Tarp šių specialistų, kuriuos turi turėti tiekėjas, yra numatyti:
- Specialistas Nr. 1 - turintis teisę eiti neypatingojo statinio projekto vadovo ir neypatingojo statinio projekto priežiūros vadovo pareigas; statiniai – inžineriniai tinklai (šilumos); kiti inžineriniai statiniai: specialistas per pastaruosius 5 metus turi būti dalyvavęs kaip statinio projekto vadovas bent vieno sėkmingo (tinkamai ir laiku) techninio / techninio – darbo projekto parengime, pagal kurį suprojektuota šilumos tiekimo tinklų trasa ne mažesnė kaip 1,00 (vienas) kilometro ilgio, ir kuriam išduotas statybą leidžiantis dokumentas arba gautas bendrosios ekspertizės aktas;
- Specialistas Nr. 2 – turintis teisę eiti neypatingojo statinio projekto dalies vadovo ir neypatingojo statinio projekto dalies priežiūros vadovo pareigas; statiniai – inžineriniai tinklai (šilumos): specialistas per pastaruosius 5 metus turi būti dalyvavęs kaip neypatingojo statinio projekto dalies vadovas bent vieno sėkmingo (tinkamai ir laiku) techninio / techninio – darbo projekto parengime, pagal kurį suprojektuota šilumos tiekimo tinklų trasa ne mažesnė kaip 1,00 (vienas) kilometro ilgio, ir kuriam išduotas statybą leidžiantis dokumentas arba gautas bendrosios ekspertizės aktas.
9. Ieškovės teigimu, minėtiems specialistams keliamas kvalifikacinis reikalavimas turėti patirtį projektuojant ne mažesnę, kaip 1 km ilgio šilumos trasą, yra neteisėtas, neproporcingas, nepagrįstai varžantis konkurenciją, kadangi projektavimo darbų sudėtingumą ir aukštesnę projektuotojo kvalifikaciją gali parodyti ne projektuojamos trasos ilgis / atstumas, o kiti parametrai, tokie, kaip projekto skaičiuojamoji kaina, šilumos trasos techninės savybės ir t.t. Su tokia pozicijas teismas neturi pagrindo sutikti.
10. Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017-06-29 įsakyme Nr. 1A-105 „Dėl tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos patvirtinimo“, be kita ko, numatyta, jog:
- kvalifikacijos reikalavimai nustatomi atsižvelgiant į pirkimo objekto specifiką, apimtį, pirkimo sutarties vykdymo sąlygas, numatomą pirkimo sutarties vertę ir kitas su pirkimu ir pirkimo sutarties vykdymu susijusias aplinkybes (7.6. punktas);
- nustatydamas techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimus, pirkimo vykdytojas turi atsižvelgti į perkamų prekių, paslaugų ar darbų pobūdį, kiekį, svarbą, paskirtį, numatomos sudaryti pirkimo sutarties trukmę ir vertę (15 punktas);
- vertinama tiekėjo patirtis tiekiant panašias prekes, teikiant panašias paslaugas, atliekant panašius darbus; panašiomis prekėmis, paslaugomis, darbais laikomos atitinkamai prekės, paslaugos ar darbai, kurių pobūdis, paskirtis, kiekis ar apimtis, įvykdymo (atlikimo) sąlygos ir (ar) vertė yra panašūs į perkamo objekto (16 punktas);
- apibrėžiant reikalavimą verte, kiekiu, apimtimi (plotas, ilgis, kiekis ir kt.), reikalaujama patirties reikšmė paprastai turi būti ne daugiau kaip 0,7 dydžio, lyginant su numatoma atitinkamų prekių, paslaugų ar darbų verte, kiekiu, apimtimi; šis kvalifikacijos reikalavimas neturi būti siejamas su visais galimais parametrais (verte, kiekiu, apimtimi ir pan.), o tik su tokiais, kurie geriausiai įrodo tiekėjo patirtį (16 punktas).
11. Kaip nurodė atsakovė ir kaip matyti iš Specialių pirkimo sąlygų Priedo Nr. 1 – Techninės specifikacijos, ginčo pirkimu yra perkamos ir atitinkamai pagal viešojo pirkimo sutartį turės būti suteiktos paslaugos, suprojektuojant šilumos tiekimo tinklus DN 800 mm nuo preliminaraus prisijungimo taško ŠK92739 Spaudos g. iki Gabijos g. (atkarpoje tarp ŠK 08368/1 iki ŠK 08368); priede pateiktos preliminarios trasos vietos, ir reikalaujama suprojektuoti šilumos trasa yra apie 4 000 m, t. y. 4 km ilgio, tuo tarpu ieškovės ginčijamose kvalifikaciniuose reikalavimuose minėtiems specialistams Nr. 1 ir Nr. 2 prašoma turėti patirtį projektuojant bent 1 km ilgio šilumos tiekimo tinklų trasą, t. y. reikalaujama patirties projektuojant 4 kartus mažesnę trasą, negu reikės suprojektuoti vykdant pirkimo sutartį, todėl pilnai sutiktina su perkančiojo subjekto argumentu, jog tokios apimties kvalifikacinis reikalavimas negali būti laikomas aiškiai neproporcingu, nepagrįstai aukštu ir griežtu.
12. Taigi, atsižvelgiant į:
- aukščiau nurodytas Metodikos nuostatas, iš esmės leidžiančias apibrėžti techninio ir profesinio pajėgumo kvalifikacinius reikalavimus pasinaudojant tokiomis reikšmėmis, kaip kiekis ir apimtis, kuriuos savo ruožtu gali atsispindėti per prekių, paslaugų ar darbų plotą, ilgį, kiekį (o nagrinėjamu atveju kvalifikacinis reikalavimas ir yra susietas su numatomų projektavimo darbų kiekiu / apimtimi per projektuojamo objekto (šilumos tiekimo trasos) ilgį);
- tai, kad atsakovės reikalaujama ginčo patirties reikšmė (1 km trasos ilgis) sudaro tik 0,25 dydį, lyginant su numatomų pirkti paslaugų kiekiu (4 km trasos ilgis), tad yra ženkliai mažesnė, nei Metodikoje rekomenduojamas dydis (0,7 numatomo dydžio);
- specialius projektavimo darbus energetikos srityje perkantis subjektas (atsakovė) tiek atsakyme į ieškovės pretenziją, tiek teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose motyvuotai paaiškino ir pagrindė nustatyto kvalifikacinio reikalavimo dėl patirties apibrėžimo būtent per tokį parametrą, kaip ankščiau tiekėjo suteiktų paslaugų kiekis ir apimtis (konkrečiai – ilgis),
todėl teismas neturi pagrindo spręsti dėl nustatyto Specialistams Nr. 1 ir Nr. 2 kvalifikacinio reikalavimo šiuo aspektu (projektuotos šilumos trasos ilgio) aiškaus ir akivaizdaus neteisėtumo bei neproporcingumo, prieštaravimo imperatyviems VPĮ, PĮ ir Metodikos reikalavimams bei rekomendacijoms.
Žemesnės instancijos teismas
13. Ginčijamų kvalifikacijos reikalavimų Specialistams Nr. 1 ir Nr. 2 nustatymo neteisėtumo nepatvirtina ir tas ieškovės akcentuojamas faktas, jog reikalavimas turėti patirtį projektuojant ne mažesnę nei 1 km ilgio šilumos tiekimo tinklų trasą nėra nustatytas jokiems kitiems Lentelėje nurodytiems specialistams. Toks argumentas, priešingai, kaip tik patvirtinta nustatytų kvalifikacinių reikalavimų tinkamumą ir proporcingumą. Teismo nuomone, siekiant įstatyme ir Metodikoje įtvirtinto tikslo įsitikinti, kad pirkimą laimėjęs tiekėjas turi numatomos sudaryti pirkimo sutarties vykdymui būtinus žmogiškuosius ir techninius išteklius bei patirtį, o tuo pačiu nenustatyti pernelyg aukštų ir griežtų kvalifikacinių reikalavimų apskritai, šiuo konkrečiu atveju reikalavimas dėl projektavimo patirties, išreikštos per ankščiau suprojektuotų šilumos tiekimo trasų ilgį, turėjimo atsakovės buvo pagrįstai iškeltas tik 2 (dviem) svarbiausiems specialistams, t. y. svarbiausias projekto dalis projektuosiantiems specialistams - pagrindiniam viso projekto vadovui bei už esminę projekto dalį – šilumos tiekimo – atsakingam vadovui, o ne absoliučiai visiems pasitelkiamiems specialistams, vienaip ar kitaip dalyvausiantiems projektavimo procese ar atskirose jo dalyse, t. y. dalyvausiantiems ne esminiuose / kertiniuose projektavimo etapuose / dalyse, o projektuosiantiems tik tam tikras konkrečias dalis, pavyzdžiui, dalyvausiantiems pasirengimo statybai ir statybos darbų organizavime (Specialistas Nr. 3), statybos skaičiuojamosios kainos nustatyme (Specialistas Nr. 4), apsauginės signalizacijos (specialistas Nr. 8), šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo (Specialistas Nr. 12) projekto dalių parengime ir t.t.
14. Pastebėtina ir tai, jog kaip matyti iš byloje esančios ir ieškovės kartu su dubliku pateiktos Viešųjų pirkimų tarnybos, atlikusios ginčo pirkimo dokumentų atitikties įstatymams ir su jų įgyvendinimu susijusiems teisės aktams, peržiūrą, Prevencinio vertinimo ataskaitos – išvados, joje atsakovei nebuvo pateikta jokių klausimų, pastabų ir rekomendacijų dėl Pirkimo dokumentų nuostatų, kiek tai būtų susiję būtent su Specialistams Nr. 1 ir Nr. 2 nustatytais kvalifikaciniais reikalavimais patirties projektuojant ne mažiai nei 1 km ilgio šilumos tiekimo trasas ar panašiais aspektais: buvo pateiktos rekomendacijos ir pastabos tik kiek tai susiję su reikalavimais specialistams turėti teisę atlikti geodezinius ir kartografinius darbus, inžinerinius geologinius (geotechninius) tyrimus, taip pat su konkrečiais dokumentais, įrodančiais atitiktį kvalifikaciniams reikalavimams ir pan.
Žemesnės instancijos teismas
15. Pagaliau, kaip nurodė procesiniuose dokumentuose ir pagrindė pridėtais išrašais iš viešųjų pirkimų informacinės sistemos bei kartu su triplikais ir papildomais 2024-09-12 pateiktais rašytiniais paaiškinimais pateiktais rašytiniais įrodymais atsakovė bei kaip iš esmės neneigė ieškovė, pati ieškovė UAB „Rimgauda“ 2023-2024 metais yra laimėjusi, sudariusi su atsakove ir tebevykdanti net 6 (šešias) viešojo pirkimo sutartis dėl šilumos tiekimo tinklų projektavimo bei projekto vykdymo priežiūros, iš kurių 3 (trys) sudarytos dėl paslaugų, projektuojant šilumos trasas, kurios yra ilgesnės nei 1 km (atitinkamai 1,328 km, 1,406,10 km ir 3,686 km), taip pat su kita perkančiąją organizacija (pvz., AB „Panevėžio energija“) buvo sudariusi viešojo pirkimo sutartis dėl apie 2,232 km ir 7,829 km ilgio šilumos tiekimo tinklų rekonstravimo, o tai, teismo nuomone, papildomai patvirtina, jog Pirkimo sąlygose nustatytu kvalifikaciniu reikalavimu nei ieškovei, nei galimai kitiems potencialiems tiekėjams šiuo aspektu nėra neproporcingai ir nepagrįstai ribojamos galimybės varžytis dėl pirkimo sutarties sudarymo, tad konkurencija nėra neleistinai ir dirbtinai atsakovės ribojama ir neužtikrinama. Tai, kad ieškovės teigimu, ji šiuo metu neturi darbuotojų, atitinkančių nustatytą Specialistams Nr. 1 ir Nr. 2 kvalifikacinį reikalavimą, t. y. neturi pagal darbo sutartis įmonėje dirbančių tokių specialistų, neeliminuoja jos galimybės atitikti ginčo kvalifikacinius reikalavimus ir varžytis dėl pirkimo sutarties sudarymo kitomis formomis ir būdais (pvz., remtis kitų subjektų pajėgumais, pasitelkti subtiekėjus ir pan.), ypač turint omenyje aukščiau pateiktus duomenis dėl ieškovės patirties ir sudarytų sutarčių, įgyvendinant ilgesnių nei 1 km, šilumos tiekimo tinklų trasų projektavimo projektus vien santykyje su atsakove.
Dėl reikalavimų specialisto Nr. 5 kvalifikacijai
16. Kaip jau buvo minėta, Specialiųjų sąlygų 5 priedo 2 punkte esančioje lentelėje nustatyti reikalavimai tiekėjų kvalifikacijai, susiję su finansiniu, techniniu ir profesiniu pajėgumu, kuriais be kita ko, prašoma pirkimo sutarties vykdymui pasiūlyti / turėti 14 (keturiolika) atitinkamus reikalavimus atitinkančius /atitinkamos srities specialistus, kurie laimėjimo atveju vykdys pirkimo sutartį, tarp kurių yra numatytas:
- Specialistas Nr. 5 – turintis teisę eiti neypatingojo statinio projekto dalies vadovo ir neypatingojo statinio projekto dalies priežiūros vadovo pareigas; statiniai – kiti inžineriniai statiniai; projekto dalis - konstrukcijų: specialistas per pastaruosius 5 metus turi būti dalyvavęs kaip neypatingojo statinio projekto dalies vadovas bent vieno sėkmingo (tinkamai ir laiku) techninio / techninio – darbo projekto parengime, pagal kurį suprojektuota ne mažiau kaip 1 (viena) šilumos tinklų siurblinė – kitas inžinerinis neypatingas statinys.
17. Ieškovės teigimu, šiam specialistui keliamas kvalifikacinis reikalavimas turėti patirtį projektuojant būtent šilumos tinklų siurblinę yra neteisėtas, neproporcingas ir perteklinis, nepagrįstai varžantis konkurenciją, kadangi pakankama kvalifikacija ir patirtis gali būti įgyti projektuojant bet kokią kitą siurblinę (pvz., vandentiekio siurblinę) ar kitą inžinerinį neypatingą statinį (pvz., fortą, bunkerį, nuotekų valymo statinį), kurie tiek pagal savo paskirtį, tiek ir pagal funkcinę priklausomybę, tiek pagal projektavimą niekuo nesiskiria nuo šilumos tinkų siurblinės. Su tokia ieškovės pozicija teismas turi pagrindo sutikti.
18. Teismas pažymi, kad vienas iš reikalavimų perkančiosioms organizacijoms, nustatančioms tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus, – laikytis proporcingumo principo. Proporcingumo principo, kaip bendrojo viešųjų pirkimų procedūrų teisėtumo kriterijaus, turinį sudaro siekiamų tikslų ir jiems pasiekti pasirenkamų priemonių derinimas. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra išaiškinęs, kad taikomos priemonės (įpareigojimai, suvaržymai, draudimai ir kt.) privalo būti nediskriminuojančios, pagrįstos privalomais bendrojo intereso reikalavimais, tinkamos užtikrinti, kad jomis siekiamas tikslas bus pasiektas, neviršyti to, kas būtina tikslui pasiekti (žr., pvz., ESTT 1995 m. lapkričio 30 d. sprendimo byloje Reinhard Gebhard, C-55/94, 37 punktą).
19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant įstatymo nuostatas dėl tiekėjų kvalifikacijos pažymima, jog VPĮ konkrečiai neįtvirtinta, kokius minimalius kvalifikacinius reikalavimus perkančioji organizacija turi nustatyti konkretaus pirkimo atveju, – tai, įvertinusi pirkimo pobūdį ir kitas reikšmingas aplinkybes, sprendžia pati perkančioji organizacija, tačiau bet kokiu atveju pirkimo sąlygose nustatyti minimalūs reikalavimai tiekėjo kvalifikacijai turi atitikti esminį kriterijų – jie turi būti pakankami tam, kad perkančioji organizacija galėtų būti užtikrinta tiekėjo pajėgumu įvykdyti pirkimo užduotį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398-469/2018). Taigi, nors VPĮ perkančiajai organizacijai suteikiama tam tikra sprendimo laisvė ir teisė siekiant įsitikinti tiekėjo kvalifikacija taikyti vieną ar kitą kriterijų, vis dėlto ši pasirinkimo laisvė yra ribojama bendrųjų viešųjų pirkimų principų. Kaip neatitinkantys jų gali būti vertinami tiek per žemi, nepakankami užtikrinti, kad tiekėjas bus pajėgus įvykdyti pirkimą, kvalifikacijos kriterijai, tiek per aukšti, nepagrįstai ribojantys konkurenciją reikalavimai tiekėjų pajėgumui. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad konkurenciją riboja pernelyg aukšti arba specifiniai, neadekvatūs pirkimo pobūdžiui ar neproporcingi jo sąlygoms reikalavimai, kurie atima galimybę pirkimo procedūrose dalyvauti sutartį realiai ir faktiškai gebantiems įvykdyti kandidatams ar dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398-469/2018).
20. Nagrinėjamo ginčo atveju aktuali ir kasacinio teismo praktika, pagal kurią pirkimo objekto svarba ir viešasis interesas, kurio patenkinimui skelbiamas pirkimas, kaip tinkami pagrindai riboti tiekėjų varžymąsi, pripažįstami tik išimtiniais atvejais ir negali būti absoliutinami. Viešojo intereso apsauga – ne besąlygiškai, o viena iš galimų perkančiosios organizacijos teisėtus veiksmus pagrindžiančių aplinkybių, vertintina pagal visus byloje surinktus duomenis; kasacinio teismo pozicija šiuo klausimu palaipsniui griežtėjo; be to, plėtojant kasacinio teismo praktiką dėl viešojo intereso sudėtinių elementų (pirkimo objekto ir tiekėjų varžymosi) konkurencijos, taip pat nuosekliai laikomasi pozicijos, kad socialiai jautrių ar visuomenei labai reikalingų viešųjų pirkimų objektų įsigijimo teisėtumas dėl savo svarbos per se (pats savaime) neturi būti vertinamas kitaip nei dėl kitų įsigijimų, o tiekėjų sąžiningas varžymasis dėl to neturi būti vertinamas mažiau palankiai; galimybė viešąjį interesą pirkimo objektu iškelti aukščiau už viešąjį interesą tiekėjų sąžiningu varžymusi turi būti aiškinama ir taikoma siaurai, išimtinai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96-916/2015).
21. Kasacinio teismo akcentuojama, kad bet koks specifinių reikalavimų tiekėjų kvalifikacijai įtvirtinimas savaime siaurina potencialių pirkimo dalyvių ratą ir taip riboja konkurenciją; konkurencijos ribojimas gali būti pateisinamas, jeigu yra objektyviai pagrįstas; konkurencijos ribojimas negali būti pateisinamas vien pirkimo objekto išskirtinumu ir viešojo intereso tenkinimo poreikiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartis c.b. Nr. e3K-3-10-469/2023).
22. Nagrinėjamu atveju Specialių sąlygų Priede Nr. 1 - Techninės specifikacijos 6 punkte iš tikrųjų numatyta, jog paslaugų tiekėjas, be kita ko, turės suprojektuoti slėgio pakėlimo siurblinę Justiniškių - Gabijos gatvių prieigose, kurioje bus padidinami tiekiamo šilumnešio slėgio parametrai; siurblinės debitas nuo 400 m³/val. iki 4000 m³/val., tiekiamo slėgio padidinimas iki 4 bar. Kartu Techninėje specifikacijoje numatyti įvairaus pobūdžio reikalavimai šios siurbinės projektavimui: pvz., projektuoti siurblinę numastant galimybę siurblinės galingumo (našumo) didinimą iki maksimalaus etapais; siurblinėje turi būti užtikrinama atitinkama patalpos temperatūra; turi būti parengta ir suderinta funkcinė siurblinės schema; reikalingas nuotolinis – automatinis bei iš užsakovo tinko valdymo pulto siurblinės valdymas, fiksuojamų temperatūros ir slėgio parametrų perdavimas; siurblinė turi būti suprojektuota taip, kad jos našumo reguliavimas būtų galimas termofikacinio vandens perdavimui nuo 10 iki 100 procentų; siurblinėje reikalinga suprojektuoti paspyrio vožtuvą grįžtamame vamzdyje grįžtamo slėgio valdymui; siurblinės elektros įrenginių maitinimą reikia suprojektuoti reikiamos galios, su galimybe padidinti apkrovimą iki 1,4 karto nuo projektuojamos galios ir t.t.
23. Kita vertus, tai, jog projektuojamai siurblinei yra numatyta daug įvairių techninio, kokybinio ir kitokio pobūdžio reikalavimų, ką procesiniuose dokumentuose akcentuoja atsakovė, teismo nuomone, savaime nereiškia, kad tokią siurblinę būtų pajėgus suprojektuoti tik patirtį projektuojant būtent šilumos siurblines turintis specialistas, o ne atitinkamu specialios įstaigos išduotu sertifikatu / pažymėjimu patvirtintą kvalifikaciją ir patirtį projektuoti bet kokius kitus inžinerinius neypatingus statinius, įskaitant bet kokias kitas siurblines (nebūtinai šilumos), turintis specialistas.
24. Metodikos 7.3 p. numatyta, jog pirkimo vykdytojas turi galėti motyvuotai pagrįsti, kodėl nustatė atitinkamus kvalifikacinius reikalavimus ir jų reikšmes, o nagrinėjamu atveju atsakovė procese neteikė duomenų ir įrodymų, kurie pagrįstų tokį šilumos siurblinės išskirtinumą ir specifiškumą, lyginant su kitais neypatingais inžineriniais statiniais, dėl kurio reikėtų pakelti minimalaus kvalifikacinio reikalavimo kartelę iki tokio detalaus konkrečios specifinės patirties, projektuojant išimtinai šilumos siurblines, reikalavimo. Tuo tarpu ieškovės teismui pateiktoje specialių žinių aktualiu klausimu turinčio, į teismo ekspertų sąrašą įrašyto eksperto Eriko Lenkevičiaus 2024-04-03 Nuomonėje / išvadoje, kuri vertintina kaip rašytinis įrodymas byloje, ir kuri šio specialisto buvo parengta, tiek išanalizavus statybą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, tiek įvertinus būtent atsakovės parengtų Pirkimo dokumentų ir konkrečiai minėtos Techninės specifikacijos – Techninės užduoties reikalavimus, nustatytus siurblinės Justiniškių - Gabijos gatvių prieigose, kurioje bus padidinami tiekiamo šilumnešio slėgio parametrai, projektavimui, konstatuota, kad:
- siurblinė priskirtina „kiti inžineriniai statiniai“ grupės kitos paskirties inžinerinių statinių pogrupiui, o šilumos siurblinės, nepriklausomai nuo to, ar ji priskirtina ypatingųjų, ar neypatingųjų statinių kategorijai, pastato konstrukcijų projektavimas, iš esmės / praktiškai nesiskiria nuo kitų „kitos paskirties inžineriniai“ statinių (pastatų), tokių kaip fortai, bunkeriai, šaudyklos, nuotekų valyklos, vandens siurblinių pastatai ir kitos panašios paskirties statinių (pastatų), konstrukcijų projektavimo; visų šių skirtingos inžinerinės paskirties pastatų konstrukcijų projektavimas yra labai panašus, o šilumos trasos siurblinės pastato projektavimas nėra kažkuo išskirtinis;
- kitų inžinerinių statinių, įskaitant šiluminės siurblinės, projekto konstrukcijų dalį gali rengti ir projektuotojas, neturintis konkrečios šiluminių siurblinių projektavimo specializacijos ar ilgametės patirties; projektuojant tokio tipo statinius, patirtį galima įgyti projektuojant ne tik šilumos tinklų siurblines, tačiau ir nuotekų valymo įrenginių, vandens tiekimo tinklų siurblines ar kitus tokio tipo inžinerinius statinius;
- kitų ypatingųjų ir neypatingųjų inžinerinių statinių, įskaitant ir šiluminės siurblinės, projekto konstrukcijų dalį gali rengti atitinkamos kvalifikacijos specialistai, turintys VšĮ „Statybos sektoriaus vystymo agentūra“ (ankščiau SPSC) išduotą ir galiojantį kvalifikacijos atestatą, suteikiantį teisę eiti ypatingojo / neypatingojo statinio projekto dalies vadovo, ypatingo statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovo pareigas; statiniai: kiti inžineriniai statiniai; projekto dalis: konstrukcijų.
25. Viešųjų pirkimų tarnybos paskelbtų Projektavimo paslaugų pirkimo gairių https://vpt.lrv.lt/uploads/vpt/documents/files/mp/projektavimo_gaires.pdf 3.1. punkte akcentuojama, kad nustatant patirties dėl panašios paslaugos ankstesnio suteikimo kvalifikacinį reikalavimą, neleistina pernelyg susiaurinti pirkimo sutarties dalyko, pavyzdžiui, jei perkamos ypatingojo statinio negyvenamųjų pastatų gydymo paskirties pastato projektavimo paslaugos, kvalifikacijos reikalavime negalima reikalauti, kad tiekėjas būtų suteikęs gydymo paskirties pastato projektavimo paslaugas, o pakanka nurodyti, jog tiekėjas turi būti suteikęs ypatingojo statinio negyvenamųjų pastatų (visuomeninės paskirties pastatų) projektavimo paslaugas.
26. Atsižvelgiant į aukščiau teismo nustatytas aplinkybes, įskaitant specialių žinių turinio subjekto išvadą, jog:
- šilumos siurblinės projektavimas, net ir įvertintus šio konkretaus ginčo Pirkimo dokumentuose nustatytus techninius reikalavimus projektuotinai siurblinei, nėra išskirtinis ir specifinis lyginant su kitų siurblinių (pvz., vandentiekio) ir/ar kitų „kitos paskirties inžineriniai“ statinių konstrukcinės dalies projektavimu;
- reikalinga tokiam projektavimui kvalifikacija patvirtinama atestatu, suteikiančiu teisę eiti ypatingojo / neypatingojo statinio projekto dalies vadovo, ypatingo statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovo pareigas;
- reikalinga tokiam projektavimui patirtis gali būti įgyta projektuojant bet kokią kitą siurblinę ir/ar kitą panašaus pobūdžio / paskirties / tipo „kitos paskirties inžineriniai“ statinį,
- atsakovė objektyviai nepagrindė ir neįrodė tokio specifinio, smulkmeniško ir aukšto patirties reikalavimo įtvirtinimo būtinumą viešojo intereso prasme ir jo proporcingumo,
todėl darytina išvada, jog Specialių pirkimo sąlygų 5 priedo Lentelėje nustatytas kvalifikacinis reikalavimas Specialistui Nr. 5, kiek tai susiję su patirtimi suprojektavus ne mažiau kaip 1 (vieną) ne bet kokį „kitą inžinerinį neypatingąjį statinių“ ar bet kokią siurblinę, o būtent šilumos tinklų siurblinę, neatitinka įstatyme, Metodikoje ir teismų praktikoje taikomų kvalifikacinių reikalavimų nustatymo reikalavimų, kriterijų bei proporcingumo principo, todėl jis šiuo aspektu pripažintinas neteisėtu.
27. Nustatyto reikalavimo ginčo aspektu neteisėtumą papildomai patvirtina ir ta ieškovės nurodyta bei atsakovės nepaneigta aplinkybė, jog tiekėjams įgyti patirtį projektuojant būtent šilumos siurblines yra itin sudėtinga, kadangi tai yra pakankamai reti statiniai, o viešojo sektoriaus prasme šilumos tinklų projektavimo paslaugas, kurias teikiant buvo projektuojama būtent šilumos tinklų siurblinė, atsakovė buvo įgijusi tik vieną kartą (viešuoju pirkimu Nr. 461989).
28. Akcentuotina, kad jau minėtoje Metodikoje nustatyta bei kasacinio teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, kad kvalifikacijos reikalavimų nustatymo tikslas – leisti pateikti pasiūlymus visiems tiekėjams, kurie galės įvykdyti ketinamą sudaryti pirkimo sutartį, o ne atrinkti tuos, kurie geriausiai galėtų įvykdyti pirkimo sutartį, todėl turi būti nustatomi ne didesni nei būtini reikalavimai dėl patirties; tokia praktika formuotina atsižvelgiant į tai, jog nustatant aukštą kvalifikacijos reikalavimą dėl patirties, lyginant su numatoma sudaryti pirkimo sutartimi, dalyje pirkimų susidaro ydinga situacija, kad pasiūlymą neretai gali pateikti tik vienas tiekėjas, tuo tarpu pirkimo vykdytojo tikslas yra gauti konkurencingus pasiūlymus; tai įmanoma užtikrinti tik tais atvejais, kai pirkime dalyvauja kuo daugiau tiekėjų ir ne tik didelės įmonės, bet ir smulkaus ar vidutinio verslo atstovai (Metodikos 16 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-14 nutartis c.b. Nr. 3K-3-507/2011).
Dėl ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų
29. Specialių pirkimo sąlygų priedo Nr. 9 „Ekonomiškai naudingiausių pasiūlymų vertinimo kriterijai ir vertinimo metodika“ 1 punkte numatyta, kad pasiūlymai vertinami pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijų – kainos ir kokybės santykį. Ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas – tai pasiūlymas, kurio balų suma, apskaičiuota pagal šiame dokumente pateiktus pasiūlymų vertinimo kriterijus yra didžiausia.
30. Kaip matyti iš šiame Priede esančių Lentelių Nr. 1 ir Nr. 2, yra numatyti 2 (du) pasiūlymų vertinimo kriterijai:
- pasiūlymo kaina (C), kurios lyginamasis svoris ekonominio naudingumo įvertinime ir maksimalus galimas už ją gauti balų skaičius – 30;
- kokybės kriterijus – tiekėjo už sutarties vykdymą skiriamų atsakingų kvalifikuotų specialistų patirtis (G), kurios lyginamasis svoris ekonominio naudingumo įvertinime ir maksimalus galimas už ją gauti balų skaičius – 70; vertinama jau aukščiau šiame sprendime aptartų:
a) Specialisto Nr. 1 patirtis - lyginamasis svoris / balų skaičius nuo 0 iki 30, priklausomai nuo sėkmingo (tinkamai ir laiku) techninio / techninio – darbo projekto, kurio parengime dalyvavo specialistas, skaičiaus: 1 projektas – 0 balų; 2 projektai – 5 balai; 3 projektai – 10 balų; 4 projektai – 15 balų; 5 projektai – 20 balų; 6 ir daugiau projektų – 30 balų;
b) Specialisto Nr. 2 patirtis - lyginamasis svoris / balų skaičius nuo 0 iki 20, priklausomai nuo sėkmingo (tinkamai ir laiku) techninio / techninio – darbo projekto, kurio parengime dalyvavo specialistas, skaičiaus: 1 projektas – 0 balų; 2 projektai – 4 balai; 3 projektai – 8 balai; 4 projektai – 12 balų; 5 projektai - 16 balų; 6 ir daugiau projektų – 20 balų;
c) Specialisto Nr. 5 patirtis - lyginamasis svoris / balų skaičius nuo 0 iki 20, priklausomai nuo sėkmingo (tinkamai ir laiku) techninio / techninio – darbo projekto, kurio parengime dalyvavo specialistas, skaičiaus: 1 projektas – 0 balų; 2 projektai – 4 balai; 3 projektai – 8 balai; 4 projektai – 12 balų; 5 projektai - 16 balų; 6 ir daugiau projektų – 20 balų.
31. Ieškovė kvestionuoja aukščiau nurodytus pasiūlymų vertinimo kriterijus keliais aspektais, viena vertus, teigdama, jog nepagrįstai yra vertinamas vien Specialistų Nr. 1, 2 ir 5 dalyvavimas atitinkamų projektų parengime, tačiau ne jo pasiektas rezultatas nuo pradžios iki pabaigos, parengus projektą tinkamai ir laiku. Su šiuo argumentu teismas negali sutikti. Lingvistiškai, logiškai ir sistemiškai aiškinant tiek Specialių pirkimo sąlygų 5 priedo 2 punkte esančioje lentelėje Specialistams Nr. 1, 2 ir 5 nustatytus kvalifikacinius reikalavimus ir jų formuluotę, tiek Specialių sąlygų 9 priede esančiose Lentelėse šiems specialistams nustatytus vertinimo reikalavimus ir jų formuluotę, tiek ir sudėtine Pirkimo dokumentų dalimi esančių atsakovės teiktų suinteresuotiems tiekėjams Pirkimo sąlygų 2024-03-20 ir 2024-03-21 paaiškinimus – atsakymus į tiekėjų klausimus aiškiai matyti, kad yra reikalaujamas ir atitinkamai vertinamas ne bet koks (pavyzdžiui, fragmentinis ar nekokybiškas, kaip teigia ieškovė), o tik sėkmingas, t. y. savalaikis ir kokybiškas minėtų specialistų dalyvavimas atitinkamų techninių / techninių – darbo projektų parengime, kadangi reikalaujama, kad:
- projektai būtų specialistų parengti (kas savaime suprantame, reiškia, jog užbaigi, atlikti iki galo) sėkmingai, t. y. tinkamai ir laiku;
- dėl minėtų specialistų parengtų projektų būtų išduotas statybą leidžiantis dokumentas arba gautas bendrosios ekspertizė aktas, kas, teismo nuomone, neabejotinai patvirtintų projektų tinkamą kokybę;
- kartu su pasiūlymu, be kita ko, būtų pateikti tinkamą tų specialistų projektų / sutarčių įvykdymą patvirtinantys dokumentai – užsakovų (statytojų) atsiliepimai, statybą leidžiantys dokumentai ar bendrosios ekspertizės aktai.
32. Taigi, teismo nuomone, tokios Pirkimo sąlygų nuostatos yra pakankamos perkančiajam subjektui įsigyti paslaugas iš kompetentingo jas suteikti tiekėjo bei įsitikinti tiekėjo pasiūlytų specialistų reikalaujama kvalifikacija bei patirtimi, todėl negali būti laikomos, kaip teigia ieškovė, netinkamomis, neaiškiomis, suformuluotomis dviprasmiškai ir pan.
33. Tuo pačiu ieškovė kvestionuoja aukščiau nurodytus pasiūlymų vertinimo kriterijus ir tuo aspektu, kad nepagrįstai suteikiamas pernelyg didelis lyginamasis svoris ir reikšmė tiekėjo skiriamų specialistų patirčiai, t. y. siūlomos komandos sudėčiai (net iki 70 balų), lyginant su pasiūlymo kaina (maksimaliai - 30 balų), tokiu būdu suteikiant nepagrįstą pranašumą subjektui, kuris anksčiau buvo sudaręs daugiausiai projektavimo sutarčių, didelėms / didelę komandą ir patirtį turinčioms projektavimo įmonėms, kurios galės pasiūlyti ženkliai didesnes, rinkos sąlygų neatitinkančias kainas, tačiau dėl komandos patirties pranašumo laimės pirkimą, ir tokiu būdu pakankamą patirtį, tačiau net ir ženkliai mažesnę kainą pasiūlę tiekėjai neturės realios galimybės konkuruoti. Su tokia ieškovės pozicija teismas turi pagrindo sutikti.
34. Viena vertus, ankščiau minėtuose Viešųjų pirkimų tarnybose paskelbtose Projektavimo paslaugų pirkimo gairėse (https://vpt.lrv.lt/uploads/vpt/documents/files/mp/projektavimo_gaires.pdf) , o konkrečių jų Priede Nr. 2 „Projektavimo paslaugų pavyzdiniai ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai ir jų vertinimas“, be kita ko, nurodyta, kad jei kvalifikacijos reikalavime yra nustatytas reikalavimas projekto vadovo patirčiai, nurodant atitinkamus (susijusius su pirkimo objektu) vadovautus projektus, ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijumi gali būti vertinama didesnė nei kvalifikacijos reikalavimuose nurodyta projekto vadovo patirtis, t. y. vertinamas papildomas vadovautų projektų, kurie atitinka nurodytus kvalifikacijos reikalavimuose, tačiau kuriais tiekėjas negrindė atitikties kvalifikacijos reikalavimams, skaičius. Tai atitinkamai reiškia, jog nagrinėjamu atveju tokio ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus, kaip Specialistų Nr. 1, 2 ir 5 papildoma patirtis, dalyvaujant atitinkamų papildomų projektų rengime, įtvirtinimas, suteikiant papildomus balus už sėkmingą dalyvavimą rengiant daugiau nei minimaliai reikalaujamą 1 (vieną) projektą, iš esmės yra galimas ir pagrįstas.
35. Kita vertus, Projektavimo paslaugų pirkimo gairių 8 dalyje, be kita ko, numatyta, jog:
- įstatymų nuostatos įpareigoja pirkimo vykdytojus siekti, jog perkamoms paslaugoms skirtos lėšos būtų naudojamos racionaliai, todėl rekomenduojama prieš nustatant kriterijus bei jų lyginamuosius svorius ar kiekvieno kriterijaus piniginę reikšmę, visais atvejais atlikti simuliacijas ir įvertinti objektyvius pirkimo vykdytojo poreikius, kriterijaus reikšmės proporcingumą gaunamai ekonominei naudai, ir nors simuliacijos parodo tik hipotetinius pasiūlymo vertinimo atvejus, tačiau tokie skaičiavimai parodo, kokia pinigine išraiška yra vertinamas vienas ar kitas ekonominio naudingumo kriterijus; taip pat rekomenduojama naudotis Gairių 2 priede pateiktu nebaigtiniu kokybės kriterijų sąrašu bei atsižvelgiant į pirkimo objektą – pritaikyti Gairių 5.3. skyriuje pateiktus kokybės kriterijus;
- pasiūlymų vertinimo kriterijų lyginamųjų svorių nustatymo ir balų suteikimo tvarkos derinys ar kiekvieno kriterijaus piniginė reikšmė lemia, kiek svarbus yra kiekvienas pasiūlymų vertinimo kriterijus, užtikrint geriausią pirkimo vykdytojo mokamos kainos ir pagal pasiūlymus gaunamos kokybės santykį, taip pat parodo, kiek daugiau pirkimo vykdytojas yra linkęs mokėti už kokybiškesnius pasiūlymus, todėl, siekiant racionaliai naudoti pirkimui skirtas lėšas, pasiūlymų vertinimo kriterijų piniginės reikšmės nustatymo, lyginamųjų svorių nustatymo ir balų suteikimo tvarką turėtų lemti ne pirkimo vykdytojo intuicija, o tinkama analizė bei simuliacijų, atliekamų prieš paskelbiant apie pirkimą, rezultatai.
36. Viešųjų pirkimų tarnybos paskelbtose Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo gairėse https://vpt.lrv.lt/uploads/vpt/documents/files/mp/ENPV_gaires.pdf taip pat yra įtvirtintos identiškos nuostatos, tuo pačiu akcentuojant, jog:
- tinkamo svorio suteikimas kainai ir kokybei (atskiriems kokybės kriterijams) yra esminė užduotis, kurios, ją atliekant kruopščiai ir teisingai, dažniausiai nepavyks atlikti greitai;
- tinkamą svorį pasirinkti padės „simuliacija“, – pirkimo vykdytojas turėtų atlikti bandomuosius skaičiavimus su pasirinkta formule, į ją įrašydamas skirtingas lyginamųjų svorių kombinacijas bei tikėtinus (tariamus) tiekėjų pasiūlymų duomenis; pagal tai pirkimo vykdytojas turėtų nusistatyti optimaliausią derinį, užtikrinantį, kad geresnės kokybės pasiūlymams būtų teikiamas prioritetas, tačiau tuo pačiu metu nebūtų mokama už papildomą kokybę daugiau, negu ji verta, ir ne daugiau, negu pirkimo vykdytojas yra pasirengęs už ją mokėti, t. y. kad laimėtų ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas.
37. Nagrinėjamu atveju ieškovė UAB „Rimgauda“ tiek 2024-03-04 pretenzijoje perkančiajam subjektui, tiek teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose (pvz., ieškinio 101-103 punktuose, dubliko 71-72 punktuose) yra sumodeliavusi ir pateikusi įvairių galimų situacijų pavyzdžių, kurie rodo pasiūlymo kainos, kaip kriterijaus, mažareikšmiškumą ir jokių realių galimybių laimėti pirkimą bei varžytis dėl sutarties sudarymo nebuvimą tiems tiekėjams, kurie nors ir atitiktų kvalifikacinius reikalavimus bei pasiūlytų ženkliai (net 3 ar 5 kartus) mažesnes kainas, tačiau neturėtų kiek didesnės patirties / komandos, lyginant su tiekėjais, turinčiais bent kiek didesnę patirtį vykdant ankstesnius projektus. Ieškovė tiek pretenzijoje, tiek teismui pateiktuose dokumentuose pateikė konkrečius argumentus ir situacijas, kaip / kad dėl ginčijamų sąlygų ji turėtų ženkliai blogesnes sąlygas konkuruoti nei kiti ūkio subjektai ar dėl šių sąlygų jos konkurencinis pranašumas nepagrįstai būtų sumenkintas.
38. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Viešųjų pirkimų tarnyba savo 2024-03-25 Prevencinio vertinimo ataskaitoje nurodė, jog pati patikrinusi ginčo Pirkimo sąlygose nustatytą pasiūlymų ekonominio naudingumo kriterijų tvarką bei konkrečiai pati atlikusi simuliacijas / modeliavimą, t. y. hipotetinių skaičiavimų pagrindu sumodeliavusi įvairias pirkimo metu galinčias įvykti situacijas ir detaliai jas šioje ataskaitoje aprašiusi (todėl teismas nemato poreikio sprendime papildomai atkartoti / perrašyti simuliacijų eigos ir turinio), iš esmė priėjo prie išvados, jog atsakovės yra nustatyta tokia pasiūlymų vertinimo tvarka ir konkrečiai pasiūlymų vertinimo kriterijams – kainai bei kokybiniam kriterijui – specialistų patirčiai – lyginamieji svoriai bei balai numatyti taip, kad:
- visais simuliacijų atvejais laimėtoju pasirenkamas tiekėjas, kurio pasiūlymo kaina yra ženkliai didesnė (net 133 333,33 Eur be PVM ar 53 333,33 Eur be PVM) vien dėl to, kad jo specialistų komanda turėtų maksimalią pirkimo vykdytojo nustatytą patirtį; tokiu būdu susidaro situacija, kai pirkimo vykdytojas už specialisto 1 projekto patirtį yra pasirengęs laimėtojui mokėti tiek, kiek apytiksliai rinkoje kainuotų pats tokio projekto parengimas;
- nėra aišku ir kelia abejonių, kuo skiriasi specialisto, kuris buvo vadovavęs 6 projektams, nuo specialisto, kuris buvo vadovavęs 5 ar 4 projektams, patirtis, kad reikėtų daryti tokį atotrūkį tarp jiems suteikiamų balų skaičiaus, t. y. ar toks atestuotas specialistas neturėtų kompetencijos, žinių bei gebėjimų tinkamai ir laiku suteikti siekiamas įsigyti paslaugas;
- dėl šių priežasčių ir siekiant, kad pirkimui skiriamos lėšos būtų naudojamos racionaliai, o nustatyti kriterijai nediskriminuotų tiekėjų bei užtikrintų veiksmingą konkurenciją pirkime, VPT rekomendavo atsakovei pakartotinai įsivertinti kriterijų - specialistų papildomos patirties – balų nustatymo pagrįstumą ir proporcingumą, atlikti simuliacijas ir informaciją pateikti Tarnybai.
39. Tuo tarpu atsakovė nei atsakyme į ieškovės pretenziją, nei teismui iš esmės nepateikė duomenų ir įrodymų apie buvusias atliktas, prieš paskelbiant Pirkimo sąlygas, kokias nors ekonominio naudingumo formulės ir atitinkamų pasiūlymų vertinimo kriterijų lyginamųjų svorių paskirstymo išbandymo simuliacijas bei jų rezultatus aukščiau nurodytų teisės aktų ir rekomendacijų reikalavimų kontekste. Taip pat tokių galimų simuliacijų duomenys ir įrodymai nebuvo teismo pateikti iš atsakovės pusės ir šio teismo proceso metu. Taigi, atsakovė, itin didelį lyginamąjį svorį (net 70 procentų) suteikdama būtent Specialistų Nr. 1, 2 ir 5 patirčiai, o pakankamai mažą svorį (30 procentų) kainai, iš esmės objektyviais duomenimis nepagrindė būtent tokio pasiūlymų vertinimo kriterijų (kainos ir specialistų patirties) paskirstymo tikslingumo ir pagrįstumo tiek racionalaus valstybės lėšų naudojimo kontekste, tiek pakankamos konkurencijos tarp tiekėjų užtikrinimo kontekste ir tokiu būdu niekaip nepagrindė, kad jos buvo pasirinktas optimaliausias kriterijų lyginamųjų svorių derinys. Atsakovė proceso metu apsiribojo abstraktaus pobūdžio teiginiais apie tai, kad jai yra itin reikšminga projektavimo paslaugas teiksiančių specialistų kvalifikacija ir jau iki tol turėta patirtis projektuojant panašaus pobūdžio objektus, kas atitinkamai lemtų aukštesnę įsigyjamų paslaugų kokybę, tačiau iš esmės nepagrindė, kodėl ir kiek daugiau, esant tokiai kriterijų lyginamųjų svorio proporcijai, ji pasiruošusi ir linkusi mokėti už kokybiškesnius pasiūlymus, kaip yra reikalaujama minėtuose teisės aktuose bei rekomendacijose. Byloje nėra duomenų ir įrodymų, kad po minėtos Viešųjų pirkimų tarnybos ataskaitos, atsakovė būtų į ją atsižvelgusi, įgyvendinusi nurodytas rekomendacijas, atlikusi papildomus vertinimus ir simuliacijas, svarsčiusi dėl galimo ekonominio naudingumo kriterijų lyginamųjų svorių peržiūros ir kitokios – optimalesnio derinio, kuris užtikrintų maksimalią konkurenciją, parinkimo ir pan. Nors triplike atsakovė nurodė, kad ieškovė savo poziciją grindžia tik pačiais „blogiausiais“ galimais ekonominio naudingumo balų skyrimo scenarijais, teigdama, jog net ir turėdamas bent minimalią, pvz., 2 projektų patirtį, tiekėjas jau gauna papildomus balus už kvalifikaciją, tačiau detalesni skaičiavimai nepateikti, o atsakovės nurodoma 2 projektų patirtis suteiktų itin mažą papildomų balų skaičių. Pastebėtina, kad Viešųjų pirkimų tarnyba teismui 2024-09-02 pateiktoje išvadoje taip pat pabrėžė, jog ginčo atveju turėtų būti nustatoma, ar atsakovė realiai įsivertino, kiek šiuo atveju papildomai kainuotų kiekvienas tiekėjo siūlomas specialistas, kuris atitiktų nustatytus reikalavimus, kokią įtaką perkamo objekto efektyvumui bei kokią papildomą ekonominę naudą suteiks specialistai, atitinkantys ginčijamus kriterijus sutarties vykdymo metu. Visgi, byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų visa tai įvertinusi ir kokie yra / būtų tokio vertinimo rezultatai.
40. Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas teismo nustatytas aplinkybes darytina išvada, jog Specialiųjų pirkimo sąlygų 9 priede „Ekonomiškai naudingiausių pasiūlymų vertinimo kriterijai ir vertinimo metodika“ Lentelėse nustatyti vertinimo kriterijams – pasiūlymų kainai ir tiekėjo skiriamų specialistų Nr. 1, 2 ir 5 patirčiai lyginamieji svoriai ekonominio naudingumo įvertinime / balai negali būti laikomi pagrįstais bei atitinkančiais aukščiau nurodytų teisės aktų reikalavimus dėl optimaliausio derinio parinkimo ir objektyvaus pagrindimo, todėl jie šiuo aspektu pripažintini neteisėtais.
41. Nors prieš pat teismo posėdį, t. y. 2024-09-12 teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose atsakovė nurodė, kad itin panašią bylą tarp ieškovės UAB „Rimgauda“ ir atsakovės AB „Vilniaus šilumos tinklai“ išnagrinėję ir tuo pačius klausimus, tik dėl kito pirkimo, sprendę teismai ieškovės ieškinį atmetė, ir šiuo metu nagrinėjamoje byloje teismas turėtų vadovautis teismų toje kitoje byloje pateiktais išaiškinimais ir padarytomis išvadomis, tačiau sutikti su tokia atsakovės pozicija teismas negali. Susipažinus su atsakovės nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo 2024-07-18 nutartimi c.b. Nr. e2A-397-881/2024, kuria buvo paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos teismo 2024-05-10 sprendimas c.b. Nr. e2-1729-936/2024 dėl atsakovės paskelbto tarptautinio projektavimo paslaugų pirkimo CVP IS NR. 707554 sąlygų ir šios bylos medžiaga, matyti, kad toje byloje teismų nustatytomis aplinkybėmis, padarytomis išvadomis ir išaiškinimais negali būti remiamasi kaip teismo precedentu šiuo metu nagrinėjamoje civilinėje byloje dėl skirtingų faktinių aplinkybių jau vien dėl to, kad toje byloje atsakovės AB „Vilniaus šilumos tinklai“ paskelbtose viešojo pirkimo sąlygose buvo nustatyti ir atitinkamai ieškovės UAB „Rimgauda“ ginčyti visiškai kitokie ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai, nei šiuo metu nagrinėjamoje byloje, ir šiems kriterijams buvo nustatyti kitokie, nei šiuo metu nagrinėjamoje byloje, balai / proporcijos / lyginamieji svoriai. Atsakovės minimoje byloje analizuotame viešajame pirkime pasiūlymų vertinimo kriterijai buvo trys: a) pasiūlymo kaina, kuriai suteiktas lyginamasis svoris 35; ir b) tiekėjo komanda – vertinama tiekėjo statinio projekto vadovų patirtis vadovaujant statinių tinklų projektams, kurių skaičiuojamoji kaina yra virš 500 000 Eur be PVM - lyginamasis svoris 25; vertinama tiekėjo statinio projekto dalies vadovų patirtis vadovaujant statinių projekto daliai - lyginamasis svoris 20; vertinama tiekėjo statinio projekto vadovų vadovavimo statinių (inžineriniai tinklai (šilumos) projekto daliai – pasirengimo statybai ir statybos darbų organizavimo patirtis – lyginamasis svoris 15; c) BIM licencijuota programinė ranga – lyginamasis svoris 5. Taigi, aiškiai matyti, kad kitoje nagrinėtoje byloje analizuotame viešajame pirkime buvo kalbama apie kitokio pobūdžio ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus (kuomet tiekėjo siūlomų specialistų patirtis vertinama per projektų, kuriuose jie dalyvavo, skaičiuojamąją kainą ar per konkrečią projektų dalį, kurioje jie dalyvavo ir pan.) ir jų tarpusavio santykį (lyginamuosius svorius), o vien tai jau savaime daro negalima remtis toje byloje teismų padarytomis išvadomis, jau nekalbant apie kitus abiejų bylų skirtumus.
Dėl procesinių klausimų
42. Įsiteisėjus sprendimui, naikintinos Vilniaus apygardos teismo 2024-03-27 nutartimi byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės - atsakovės AB „Vilniaus šilumos tinklai“ vykdomo tarptautinio viešojo pirkimo „Projektavimo paslaugų pirkimas“ (pirkimo Nr. 709760) procedūrų sustabdymas, o jeigu sudaryta viešo pirkimo sutartis –jos vykdymo sustabdymas.
43. Nagrinėjamu atveju ieškovė ginčijo 3 (tris) grupes Pirkimo sąlygų nuostatų: dėl Specialistams Nr. 1 ir Nr. 2 nustatyto kvalifikacinio reikalavimo turėti patirtį projektuojant ne trumpesnę nei 1 km ilgio šilumos tiekimo trasą; dėl Specialistui Nr. 5 nustatyto kvalifikacinio reikalavimo turėti patirtį projektuojant būtent šilumos siurblinę; dėl pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų lyginamųjų svorių / balų, ir teismas šiuo spendimu pripažino 2 (dviejų) grupių Pirkimo sąlygų nuostatų neteisėtumą, todėl darytina išvada, kad ieškiniu patenkinta apie 67 proc. ieškovės reikalavimų, tad ieškovei UAB „Rimgauda“ proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovei AB „Vilniaus šilumos tinklai“ – proporcingai atmestų reikalavimų daliai (33 proc.) priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str.).
44. Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų ieškovė UAB „Rimgauda“ sumokėjo 3 314 Eur žyminį mokestį už ieškinį ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, 3 287 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą, patyrė 4 840 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti pirmą kartą nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, 2 420 Eur išlaidų specialių žinių turinčio eksperto išvadai gauti, 5 747,50 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme apmokėti, t. y. viso – 19 608,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios šiuo atveju, įvertinus ginčo pobūdį ir sudėtingumą, laikytinos protingomis ir pagrįstomis bei neviršija maksimaliai rekomenduojamų priteisti už atitinkamo pobūdžio advokatų teisinę pagalbą dydžių, todėl ieškovei iš atsakovės turėtų būti priteista 13 137,69 Eur (19 608,50 Eur * 67 proc.) bylinėjimosi išlaidų.
45. Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, atsakovė AB „Vilniaus šilumos tinklai“ patyrė 6 957,50 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti pirmą kartą nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme apmokėti, 5 643,14 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, t. y. viso – 12 600,67 Eur, kurios šiuo atveju, įvertinus ginčo pobūdį ir sudėtingumą, laikytinos protingomis ir pagrįstomis bei neviršija maksimaliai rekomenduojamų priteisti už atitinkamo pobūdžio advokatų teisinę pagalbą dydžių, todėl atsakovei iš ieškovės turėtų būti priteista 4 158,21 Eur (12 600,67 Eur * 33 proc.) bylinėjimosi išlaidų.
46. Atlikus šalių tarpusavio reikalavimų dėl bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, galutinai ieškovei iš atsakovės priteistina 8 979,48 Eur (13 137,69 – 4 158,21) bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 258 – 259 straipsniais, 269 – 270 straipsniais, 293 straipsnio 2 punktu, 423¹ – 423⁸ straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Pripažinti neteisėtomis atsakovės AB „Vilniaus šilumos tinklai“ vykdomo tarptautinio viešojo pirkimo Nr. 709760 dėl Šiluminės trasos į šiaurinius Vilniaus rajonus ir siurblinės statybos techninio projekto parengimo ir projekto vykdymo priežiūros sąlygas:
- Specialių pirkimo sąlygų priedo Nr. 5 „Reikalavimai teikėjų kvalifikacijai ir pašalinimo pagrindai“ 2 punkte esančios Lentelės 2.3.5. punkto Specialistui Nr. 5 nustatytą kvalifikacinį reikalavimą - kiek tai susiję su reikalavimu būti dalyvavusiam kaip neypatingojo statinio projekto dalies vadovas bent vieno sėkmingo (tinkamai ir laiku) techninio / techninio – darbo projekto parengime, pagal kurį suprojektuota ne mažiau kaip 1 (viena) šilumos tinklų siurblinė – kitas inžinerinis neypatingas statinys;
- Specialių pirkimo sąlygų priedo Nr. 9 „Ekonomiškai naudingiausių pasiūlymų vertinimo kriterijai ir vertinimo metodika“ 1 ir 2 Lentelėse esančias sąlygas - kiek tai susiję su vertinimo kriterijams nustatytais lyginamaisiais svoriais ekonominio naudingumo įvertinime ir balais.
Įsiteisėjus sprendimui, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 27 d. nutartimi byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – iki bylos išnagrinėjimo sustabdyti atsakovės AB „Vilniaus šilumos tinklai“ vykdomo tarptautinio viešojo pirkimo Nr. 709760 dėl Šiluminės trasos į šiaurinius Vilniaus rajonus ir siurblinės statybos techninio projekto parengimo ir projekto vykdymo priežiūros, procedūras.
Priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ (juridinio asmens kodas 124135580) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rimgauda“ (juridinio asmens kodas 300639104) naudai 8 979,48 Eur (aštuonis tūkstančius devynis šimtus septyniasdešimt devynis eurus 48 euro centus) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 14 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.