- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-24
- Bylos Nr.
- e2A-571-585/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytautas Zelianka, Eglė Surgailienė, Andrutė Kalinauskienė
- Atsakovas
- akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Dental Investments“
- Kategorijos
- 3.3.1.14Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio bylą apeliacine tvarka, teisės
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Vytauto Zeliankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Andrutės Kalinauskienės ir Eglės Surgailienės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Dental Investments“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ dėl nuostolių atlyginimo už naudojimąsi žemės sklypu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės 130,00 Eur per metus periodinę kompensaciją, skaičiuojant nuo 2014 m. spalio 20 d., nustatant, kad kompensacija mokėtina iki kiekvienų metų gruodžio 31 d. Nurodė, kad ieškovei nuo 2014 m. spalio 20 d. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbiami), esantis (duomenys neskelbtini). Šiame žemės sklype yra pastatytas atsakovei nuosavybės teise priklausantis elektros perdavimo linijos stulpas ir nustatyta 0,12 ha ploto elektros linijų apsaugos zona bei nustatytas 0,01 ha servitutas, - teisė tiesti požemines, antžemines komunikacijas. Ieškovui priklausančio žemės sklypo naudojimo būdas –mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba, iš kurių 43 arai skirti žemės ūkio naudmenims, iš jų 38 arai skirti ariamai žemei. Taigi akivaizdu, kad nustatyta elektros linijų apsaugos zona bei dėl jų nustatytas servitutas pablogina ieškovės padėtį, smarkiai apriboja galimybes laisvai, savo nuožiūra, disponuoti konstitucinėmis teisėmis, susijusiomis su nuosavybės valdymu ir disponavimu. Vidutinė Žemės sklypo vertė 3950,00 Eur. Ieškovė dėl nustatyto servituto ir apsaugos zonos negali naudotos 0,13 ha arba 13 arų sklypo dalimi. Sklypo plotas 0,7 ha, tai reiškia, kad ieškovas negali naudotis 18,6 proc. sklypo dalimi, kas pinigine išraiška sudaro 734,70 Eur. Kita vertus, teismų praktikoje pripažįstama, jog 10,00 Eur yra protinga kaina už vieną arą, todėl reikalaujama priteisti po 130,00 Eur per metus.
Atsiliepimas
2. Atsakovė ieškinio nepripažino. Nurodė, kad elektros įrenginiai ieškovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype įrengti teisėtai; reikalaujami priteisti nuostoliai neįrodyti; ginčo žemės sklypas ieškovės nupirktas jau su teisėtai nustatytais apribojimais; nuo 2018 m. gegužės 1 d. įsigaliojus vieningai visiems tarnaujančių daiktų savininkams mokamos kompensacijos apskaičiavimo metodikai ieškovė turės teisę kreiptis dėl galimų servituto nustatymo patirtų nuostolių atlyginimo. Atsakovei šiuo metu priklausančios elektros kabelių linijos žemės sklype buvo nutiestos tuo metu, kai žemės sklypas ir pačios elektros kabelių linijos nuosavybės teise priklausė valstybei (1969 metais), t. y. nutiestos paties turto savininko jam priklausančioje žemėje, iki ieškovei įsigyjant žemės sklypą. Ieškovės nurodyta žemės sklypo dalis (0.13 ha), kuria ji negali naudotis patenka ir į kito apribojimo plotą. Iš atsakovės ieškiniu reikalaujama atlyginti nepagrįstus nuostolius, kai tuo tarpu suvaržymai visam žemės sklypo plotui nustatyti ne dėl atsakovės įrenginių buvimo ieškovės žemės sklype, o dėl kitų visam sklypo plotui nustatytų specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų – paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos bei nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorija ir apsaugos zonos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. birželio 11 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Skundžiamu sprendimu teismas priteisė ieškovei iš atsakovės 130,00 Eur per metus periodinę kompensaciją, skaičiuojant nuo 2014 m. spalio 20 d., iki Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustatys tvarką, pagal kurią bus išmokamos kompensacijos dėl servitutų nustatymo Elektros energijos įstatymo 75 straipsnio 3 dalyje nurodytų žemės ir kitų nekilnojamųjų daiktų savininkams, nustatant, kad kompensacija mokėtina iki kiekvienų metų gruodžio 31 d. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.
4. Skundžiamu sprendimu teismas nustatė, jog ieškovei UAB „Dental Invest“ nuo 2014 m. spalio 20 d. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Minėtame ieškovei UAB „Dental investments“ nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype yra pastatytas atsakovei AB „Energijos skirstymo operatorius“ nuosavybės teise priklausantis elektros perdavimo linijos stulpas bei nustatyta 0,12 ha ploto elektros linijų apsaugos zona bei nustatytas 0,01 ha servitutas, - teisė tiesti požemines, antžemines komunikacijas.
5. Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 75 straipsnio 3 dalis numato, kad energetikos objektų eksploatavimui užtikrinti nustatomi servitutai šių objektų ir įrenginių teisės aktuose nustatytų apsaugos zonų ribose. Nekilnojamųjų daiktų savininkai ar jų naudotojai turi leisti energetikos įmonėms patekti prie jiems priklausančių ar jų eksploatuojamų energetikos objektų ir atlikti modernizavimo ar eksploatavimo darbus. Nuostolius, atsiradusius dėl energetikos įmonių veiklos apsaugos zonose, atlygina energetikos įmonė, kuriai nuosavybės teise priklauso apsaugos zonos nekilnojamajame daikte esantis energetikos objektas.
6. Nagrinėjamu atveju kompensacijos dydis nustatomas, atsižvelgiant į tai, kad servitutas nustatytas ne visam ieškovės valdomam žemės sklypui, o tik 0,13 ha žemės sklypo plotui, ieškovė ūkinės veiklos nevykdo, duomenų apie žemės sklypo nuvertėjimą nepateikė, žemės sklypui taip pat nustatyti kiti apribojimai, nesusiję su atsakovės vykdoma veikla, tačiau atsižvelgiama, jog nurodyta 0,13 ha žemės sklypo dalimi ieškovė negali naudotis dėl elektros oro linijos apsaugos zonos, ieškovė privalo laikytis ribojimų, elektros tinklų įmonių darbuotojai elektros oro linijos apsaugos zonoje gali laisvai patekti, atlikti eksploatavimo ir remonto darbus. Taigi, dėl nustatytų servitutų ieškovė patiria nepatogumus ir turtinius netekimus, todėl vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei šalių interesų pusiausvyros principu, ieškovei iš atsakovės priteistina 130,00 Eur periodinė kompensacija, kuri skaičiuojama nuo 2014 m. spalio 20 d. iki Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustatys tvarką, pagal kurią bus išmokamos kompensacijos dėl servitutų nustatymo Elektros energijos įstatymo 75 straipsnio 3 dalyje nurodytų žemės ir kitų nekilnojamųjų daiktų savininkams. Atsakovė leistinais įrodymais nepaneigė ieškovės reikalaujamos kompensacijos pagrįstumo. Todėl teismas sutinka su ieškovo reikalaujamu kompensacijos dydžiu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
7. Atsakovė akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – nustatyti, kad ieškovė turi teisę gauti kompensaciją, kompensacijos dydį paskaičiuojant Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 75 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka, netenkinus nurodyto prašymo nustatyti, jog ieškovė turi teisė gauti vienkartinę 130,00 Eur kompensaciją. Atsakovė savo apeliaciniam skundui pagrįsti, be kitų argumentų, nurodo tokius argumentus:
7.1. Apeliantė niekada neneigė savo pareigos mokėti kompensaciją, sprendimai dėl kompensacijos bus aiškūs po to, kai teisės aktais bus įtvirtinti kompensacijų už servitutus skaičiavimo bei nustatymo principai.
7.2. Byloje egzistuoja viešasis interesas, susijęs su visais elektros energijos vartotojais, kadangi būtent jie turės padengti visus Apeliantės kaštus, kurie bus panaudoti kompensacijoms už įstatymu nustatytus servitutus.
7.3. Šioje byloje buvo būtinybė stabdyti jos nagrinėjimą iki bus priimta ir įsigalios specialus teisės aktas, arba priimti dalinį sprendimą, konstatavus Atsakovės pareigą mokėti kompensaciją, tačiau kompensacijos išmokėjimą atidėti iki Vyriausybė nustatys kompensacijų mokėjimo tvarką.
7.4. Teismas, užuot vertinęs faktines bylos aplinkybes, vadovavosi kitų civilinių bylų aplinkybėmis ir jose padarytomis kitų teismų išvadomis.
Atsiliepimas
8. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Dental Investments“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo teismo skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė, be kitų argumentų, nurodo šiuos argumentus:
4.1. Teismai ginčus sprendžia remiantis tik galiojančiais teisės aktais, antra vertus, tai reiškia, jog teisės aktai privalo galioti ginčui aktualiu laikotarpiu.
4.2. Ieškovė neturi prisiimti neigiamų pasekmių, dėl to, kad LR Vyriausybė iki 2018 m. gegužės 1 d. neįvykdė įstatyme nustatytos pareigos ir nenustatė tvarkos, pagal kurią išmokamos kompensacijos žemės ir kitų nekilnojamųjų daiktų savininkams.
4.3. Apeliantė neneigia pareigos atlyginti už naudojimąsi servitutu bei apsaugos zonomis, tačiau nenurodo, kokia, apelianto nuomone yra protinga nuostolių atlyginimo (kompensacijos) suma.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nebent viešasis interesas reikalauja peržengti skundo ribas ir, neperžengus šių ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis).
10. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo apeliacinio skundo riboms peržengti. Be to, neegzistuoja absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).
11. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei UAB „Dental Invest“ nuo 2014 m. spalio 20 d. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Minėtame ieškovei UAB „Dental investments“ nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype yra pastatytas atsakovei AB „Energijos skirstymo operatorius“ nuosavybės teise priklausantis elektros perdavimo linijos stulpas bei nustatyta 0,12 ha ploto elektros linijų apsaugos zona bei nustatytas 0,01 ha servitutas – teisė tiesti požemines, antžemines komunikacijas.
12. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo tik dėl mokėtino kompensacijos dydžio. Apeliantė neginčija savo pareigos mokėti ieškovei kompensaciją už naudojimąsi ieškovės žemės sklypo dalimi, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu kompensacijos dydžio ir jo mokėjimo tvarka.
13. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, nors servituto nustatymas yra teisėtas veiksmas, jis gali sukelti tarnaujančiojo daikto savininkui turtinių ir neturtinių netekimų, suvaržymų ar nepatogumų, kurie turi būti kompensuojami. Ekonomine prasme tai – žala. Žalos piniginė išraiška – nuostoliai. Teisėtais veiksmais padaryti nuostoliai įstatymo nustatytais atvejais yra atlyginami (Civilinio kodekso 6.246 straipsnio 3 dalis). Pagal Civilinio kodekso 4.129 straipsnį turi būti atlyginami konkretūs nuostoliai, kurie turi būti įrodyti, taip pat kiti netekimai, kurie atsiranda dėl servituto nustatymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-611/2016 17 punktą).
14. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, spręsdamas dėl kompensacijos dydžio, atsižvelgia į tokias aplinkybes: kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys ir trukmė; kokio pobūdžio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobūdžio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlyginti ir ar galimi visiškai atlyginti; kokią naudą turėjo ar įgyja viešpataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo; kitas svarbias aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009; 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61-469/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-248/2017).
15. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2018 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 725 patvirtino Maksimalaus dydžio vienkartinės kompensacijų, mokamų už naudojimąsi įstatymu ar sutartimi tinklų operatorių naudai nustatytu žemės servitutu, nustatymo metodiką (toliau – Metodika). Nors ieškovė yra nurodžiusi, jog bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo metu ši metodika dar nebuvo priimta ir ja negalima vadovautis, nes civilinėje teisėje galioja principas lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja), tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokia ieškovės pozicija nesutinka. Pirmosios instancijos teismo priimtas teismo sprendimas buvo apskųstas apeliaciniu skundu, vadinasi teismo sprendimas neįsiteisėjo. Apeliacinės instancijos teismas spręsdamas ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės aktų normas bei ar byla buvo išspręsta teisingai, privalo vadovautis galiojančiais teisės aktais, o tuo pačiu ir priimta Metodika (Civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalis).
16. Metodikoje numatyta, jog maksimalaus dydžio vienkartinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi įstatymu ar sutartimi tinklų operatorių naudai nustatytu žemės servitutu, nustatymo metodika (toliau – Metodika) nustato nuostolių, atlyginamų žemės sklypo savininkui ar valstybinės (savivaldybės) žemės patikėtiniui už perdavimo sistemos ir skirstomųjų tinklų operatorių (toliau – tinklų operatoriai) naudai įstatymu ar sutartimi nustatytus ar nustatomus žemės servitutus, dydžio apskaičiavimo ir vienkartinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi įstatymu tinklų operatorių naudai nustatytu servitutu (toliau – vienkartinė kompensacija), išmokėjimo tvarką. Vienkartinę kompensaciją turi teisę gauti žemės sklypų savininkai ar valstybinės (savivaldybės) žemės patikėtiniai, kuriems priklausančioje žemėje (tarnaujančiuosiuose žemės sklypuose) tinklų operatorių naudai elektros energetikos objektų ir (ar) įrenginių (viešpataujančiojo daikto) įrengimui, eksploatavimui, aptarnavimui, remontui, techninei priežiūrai, rekonstravimui, modernizavimui ir (ar) kitokiam naudojimui nustatytas ir (ar) nustatomas žemės servitutas.
17. Apeliantė visos bylos nagrinėjimo metu bei teikdama paaiškinimus dėl galimo Metodikos taikymo byloje sutiko, jog ieškovei mokėtina kompensacija turi būti paskaičiuota pagal Metodikos reikalavimus. Pateikė paskaičiavimus, jog pagal Metodiką ieškovei turėtų būti išmokėta vienkartinė 73,35 Eur kompensacija. Apeliantė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nurodė, jog pagal svarstomą Metodikos projektą ieškovei priklausytų tokio paties dydžio vienkartinė kompensacija, todėl sutiktina su apeliantės nuomone, jog pirmosios instancijos teismas galėjo atsižvelgti į projekte numatytus paskaičiavimus.
18. Kaip jau nurodyta, skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas spręsdamas priteistinos kompensacijos dydį vadovavosi teismų praktikoje nustatytais principais. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, jog teismas galėjo vadovautis nustatytais principais, tačiau sprendžiant bylą apeliacine tvarka, kai yra priimtas teisės aktas dėl kompensacijos dydžio nustatyto, teismas privalo vadovautis Metodikos nuostatomis ir kompensacijos dydį nustatyti pagal Metodikoje įtvirtintą formulę. Metodikos 16 punkte nustatyta, jog vienkartinės kompensacijos dydis (Nk) apskaičiuojamas pagal formulę: Nk = Sp x Vk x Kn; Sp – žemės sklypo dalies, kuriai taikomas žemės sklypui nustatytas žemės servitutas, plotas (hektarais); Vk – vidutinė 1 ha žemės sklypo ploto rinkos vertė, apskaičiuojama pagal žemės verčių zonų žemėlapius 2017 m. lapkričio 1 d. duomenimis, parengtus Masinio žemės vertinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1523 „Dėl Masinio žemės vertinimo taisyklių patvirtinimo ir Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo nuostatų įgyvendinimo“ (toliau – Masinio žemės vertinimo taisyklės), nustatyta tvarka; Kn – lygus 0,1. Taikant nurodytą formulę, mokėtinos kompensacijos dydis – 73,35 Eur.
19. Įvertindamas nustatytas aplinkybes, jog apeliacinės instancijos teismui nagrinėjant bylą apeliacine tvarka Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2018 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 725 patvirtino Maksimalaus dydžio vienkartinės kompensacijų, mokamų už naudojimąsi įstatymu ar sutartimi tinklų operatorių naudai nustatytu žemės servitutu, nustatymo metodiką, jog ieškovė turėdama galimybę išsakyti savo poziciją dėl Metodikos byloje taikymo, jokių argumentų, kodėl ši Metodika negali būti taikoma į bylą nepateikė, apeliacinės instancijos teismas spendžia, jog nagrinėjamoje byloje būtina ja vadovautis, todėl spręstina, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti pakeistas (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas) ir ieškovei iš apeliantės priteistina vienkartinė 73,35 Eur dydžio kompensacija.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
20. Pirmosios instancijos teismas tenkindamas ieškinį iš dalies iš apeliantės priteisė ieškovės naudai 15,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio bei 847,00 Eur atstovavimo išlaidų. Apeliacinės instancijos teismui pakeitus priimtą teismo sprendimą, priteistos bylinėjimosi išlaidos turi būti perskirstytos (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 5 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tenkino tik 5 procentus ieškinio reikalavimų, todėl proporcingai iš apeliantės ieškovės naudai turi būti priteista 43,1 Eur ieškovės pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.
21. Apeliacinės instancijos teismas pateiktą apeliacinį skundą byloje tenkino. Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog bylinėjimosi išlaidos atlyginamos tai šaliai kurios naudai priimamas sprendimas. Apeliantė pateikė duomenis, jog patyrė 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Kadangi apeliacinis skundas buvo patenkintas, iš ieškovės priteistinos apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos. Todėl galutinai apeliacinės instancijos teismas iš viso iš apeliantės ieškovei priteisia 28,10 Eur jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutarė:
ieškovės apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 11 d. sprendimą pakeisti.
Teismo sprendimo rezoliucinės dalies antrą pastraipą išdėstyti taip:
Priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Dental Investments“ naudai 73,35,00 Eur vienkartinę kompensaciją.
Priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Dental Investments“ naudai 28,10 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Likusioje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą.