Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-02-06 · Administracinė byla Nr. I-663-281/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-02-06
Bylos Nr.
I-663-281/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02621-2016-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Mefodija Povilaitienė
Pareiškėjas
G. M.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-663-281/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02621-2016-3Procesinio sprendimo kategorija 55.1.; 20.2.3.2. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 6 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė, dalyvaujant pareiškėjui G. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas G. M. 2016-06-27 teismui padavė skundą, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, priteisti 10 000 € neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 1–3).

Paaiškino, kad kreipėsi į Kalėjimų departamentą prie Teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas), skųsdamasis Pravieniškių pataisos namų administracijos veiksmais neskirti pareiškėjui sveikesnio maitinimo bei sveikatos priežiūros. Departamentas neveikia taip, kaip privalo veikti, nes nevykdo pareiškėjo prašymų. Dėl šių priežasčių pareiškėjas jaučiasi palaužtas bei sutrikęs, todėl prašo iš atsakovo priteisti 10 000 Eur neturtinę žalą.

Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skunde išdėstytas aplinkybes, prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Departamento, atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti (b. l. 15–18).

Šalies argumentai

Paaiškino, kad Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje buvo gautas pareiškėjo 2016-04- 14 prašymas (reg. Nr. 71(18)144, kopija pridedama) skirtį jam dietinį maitinimą. Pareiškėjas prašyme nurodė, jog jis yra virusinio hepatito C nešiotojas, todėl jis negali valgyti keptos žuvies, riebesnio maisto. Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos administracija į pareiškėjo 2016-04- 14 prašymą atsakė 2016-04-29 raštu Nr. 7-769 (kopija pridedama), nurodydama, jog dietinis maitinimas pareiškėjui nebus skiriamas, nes, vadovaujantis Asmens sveikatos istorijos Nr. 13-A/2012/2552 duomenimis, pareiškėjo sveikatos ligos paūmėjimas nestebimas, 2016-04-20 pareiškėjui buvo siūlyta vykti į Laisvės atėmimo vietų ligoninę dėl jo ligos aktyvumo patikslinimo, tačiau pareiškėjas šio siūlymo atsisakė. Pareiškėjas apskundė Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2016-04-29 raštu Nr. 7-769 pateiktą atsakymą (sprendimą), pateikdamas Kalėjimų departamentui pareiškėjo 2016-05-02 skundą (reg. 2016-05-09 Nr, 2G-1666). Kalėjimų departamentas pareiškėjo skundą išnagrinėjo ir 2016-06-02 raštu Nr. 2S-3127 pateikė savo atsakymą. Kalėjimų departamento atsakyme (sprendime) pareiškėjui paaiškinta, kad dietinis maitinimas pagal dietinio maitinimo valgiaraščius skiriamas atsižvelgiant į gydančio gydytojo rekomendacijas (indikacijas). Į pareiškėjo skundą Kalėjimų departamentas atsakė laiku, išsamiai, savo atsakymą pagrindė teisės normomis, nurodė apskundimo tvarką, sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus.

Teismo posėdyje atsakovės atstovas nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl Kalėjimų departamento veiksmų, susijusių su Kalėjimų departamento 2016-06-02 rašte Nr. 2S-3127 pateiktu atsakymu į Kalėjimų departamente gautą pareiškėjo 2016-05-02 skundą reg. Nr. 2G-1666, kuriuo Kalėjimų departamentas neįpareigojo Pravieniškių pataisos namų teikti pareiškėjui dietinį maitinimą.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais; to paties straipsnio 2 d. nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų numatytais atvejais. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).

Pareiškėjas teigia, kad Departamentas neveikia taip, kaip privalo veikti, nes nevykdo pareiškėjo prašymų skirti dietinį maitinimą.

Maitinimas laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims organizuojamas vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 „Dėl Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Maitinimo organizavimo taisyklės), Kalėjimų departamento direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“.

Maitinimo organizavimo taisyklių 5 p. nurodyta, kad maitinimą organizuoja kalinimo įstaigos administracija. Šių taisyklių 6 p. įtvirtina, kad Valgiaraštį dirbantiems vyrams, Valgiaraštį nedirbantiems vyrams, Valgiaraštį dirbančioms moterims, Valgiaraštį nedirbančioms moterims, Valgiaraštį nepilnamečiams, Valgiaraštį nėščioms moterims ir Valgiaraštį krūtimi maitinančioms motinoms, Valgiaraštį dirbantiems vyrams (vegetarams), Valgiaraštį nedirbantiems vyrams (vegetarams), Valgiaraštį dirbančioms moterims (vegetarėms), Valgiaraštį nedirbančioms moterims (vegetarėms), Dietinio maitinimo valgiaraštį tvirtina Kalėjimų departamento direktorius. Valgiaraščiai sudaryti 31 dienai. Kai mėnesyje yra mažiau dienų, nesančioms einamąjį mėnesį dienoms maisto produktai neskiriami (neišrašomi). Suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, atitinkančius fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtieji ir nuteistieji, kuriems kalinimo įstaigos gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į pacientams patvirtintų ligų ar sveikatos sutrikimų diagnozes, paskyrė dietinį maitinimą – pagal dietinio maitinimo valgiaraščius (Maitinimo organizavimo taisyklių 7 p.).

Pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymo Nr. V-138 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ 1.12 punktu patvirtinto Dietinio maitinimo valgiaraščio 11 punktą, dietinis maitinimas taikomas tik esant nurodytoms ligoms. Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas reikalavimą dėl dietinio maitinimo sieja su savo liga, t. y. hepatitu C. Teismas pažymi, kad vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymo Nr. V-138 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ nuostatomis, asmenims, sergantiems hepatitu C, dietinis valgiaraštis nėra skiriamas. Todėl pareiškėjui turi būti taikomas įprastas valgiaraštis. Taigi vertinant Kalėjimų departamento 2016-06-02 atsakymą Nr. 2S-3127, konstatuotina, kad atsakovas pareiškėjui pagrįstai ir teisingai paaiškino dėl kokių priežasčių pareiškėjui dietinis valgiaraštis nėra taikomas. Pažymėtina, kad Kalėjimų departamentas neturėjo pagrindo paskirti pareiškėjui dietinį maitinimą, todėl atsakovo neteisėtų veiksmų šiuo atžvilgiu nenustatyta.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos neteisėtų veiksmų nenustatyta, bei nesant būtinųjų CK 6.271 str. nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 str., 88 str. 5 p., 132 str., 133 str., teismas

nusprendė:

pareiškėjo G. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Mefodija Povilaitienė