Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2016-01-12 · Civilinė byla Nr. 2-2780-996/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-01-12
Bylos Nr.
2-2780-996/2016
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-38945-2015-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ieva Stanislovaitienė
Ieškovas
UAB „Amber Vilnius“
Atsakovas
A. A.
Advokatai
Andrius Baranskis
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-2780-996/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-38945-2015-6Procesinio sprendimo kategorija 1.3.2.10; 3.2.6.1; 3.4.1.7 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. sausio 12 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Stanislovaitienė,sekretoriaujant Daliai Remeškevičienei,

dalyvaujant ieškovo UAB „Amber Vilnius“ atstovams advokatui Andriui Baranskiui, T. P., atsakovui A. A.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Amber Vilnius“ ieškinį atsakovui A. A. dėl sprendimo panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

UAB „Amber Vilnius“ (toliau – ieškovas, darbdavys, įmonė) kreipėsi į teismą su ieškiniu (b. l. 1–7) prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2015-10-06 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – skundžiamas sprendimas) bei priteisti jam iš A. A. (toliau – atsakovas, darbuotojas) jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas paaiškino, kad 2015-07-21 su atsakovu sudarė darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovas nuo 2015-07-23 pradėjo dirbti vairuotoju, šalys pasinaudojo Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 95 str. 5 d. nustatyta teise ir sutarė, kad darbo sutartį nutraukus per 6 mėnesius nuo įvadinių mokymų suteikimo dienos atsakovo iniciatyva be svarbios priežasties, atsakovas atlygins sutarto dydžio ieškovo turėtas išlaidas. Nurodė, kad sutartimi sulygti įvadiniai mokymai atsakovui buvo suteikti, 2015-08-14 atsakovas pateikė prašymą nutraukti darbo sutartį, 2015-08-27 darbo sutartis su juo buvo nutraukta. Pažymėjo, kad sutarties nutraukimo dieną, įvertinęs turėtas išlaidas atsakovo mokymams, UAB „Amber Vilnius“ direktorius priėmė įsakymą, kurio pagrindu iš atsakovui priklausančios mokėti galutinės sumos išskaičiavo darbo sutartimi sulygtas 100 Eur mokymo išlaidas. Ieškovas nurodė, kad jo veikla susijusi su taksi paslaugų teikimu Vilniaus mieste, vairuotojo funkcijoms atlikti reikalingos specialios žinios ir konkretūs gebėjimai, kurių atsakovas neturėjo, todėl norėdamas dirbti vairuotoju, atsakovas privalėjo įgyti įgūdžių, susijusių su taksi automobilio įranga ir sistema – taksometro, Taxify aplikacijos ir dispečerinės programinės įrangos naudojimu. Teigė, kad mokymai atsakovui buvo būtini, jis galėjo pasirinkti, ar reikiamų žinių įgis konkrečius mokymus organizuojančioje įmonėje savo lėšomis, ar tai padarys ieškovo lėšomis, bet 6 mėnesius turės išlikti lojalus darbuotojas, atsakovas pasirinko pastarąjį variantą. Pabrėžė, kad su atsakovu susitarė dėl palankesnių mokymo išlaidų atlyginimo sąlygų nei tai įtvirtinta DK 95 str. 5 d. ir net per pusę sutrumpino terminą, per kurį jis galėjo reikalauti išlaidų atlyginimo, t. y. ne iki 1 metų, o iki 6 mėn. Atsakovas pasirašė ir patvirtino, kad mokymuose dalyvavo, todėl tai, jog mokymų atlikimo sąraše nėra nurodyta mokymų data, neturi jokios reikšmės vertinant, ar atsakovas turi pareigą atlyginti ieškovo patirtas išlaidas. Jau vien tai, kad atsakovas pareiškė norą darbo sutartį nutraukti po kelių savaičių nuo darbo sutarties sudarymo dienos, o sutartis nutraukta nepraėjus nė mėnesiui, patvirtina, kad nuo įvadinių mokymų suteikimo dienos nepraėjo daugiau negu darbo sutartimi sulygti 6 mėnesiai. Teigė, kad įvadinių mokymų metu atsakovas įgijo specialių žinių ir gebėjimų, kurių darbo sutarties sudarymo metu neturėjo, kurie didins jo paklausą darbo rinkoje ir kuriuos gali suteikti tik reikiamą kvalifikaciją įgijęs asmuo. Nurodė, kad įvadinių mokymų neperka iš konkrečios įmonės, juos veda nuolatines pareigas įmonėje einantis įmonės vyresnysis vadybininkas G. B., kuris turi reikiamą kvalifikaciją ir žinias, susijusias tiek su taksometro, tiek ir su kitos taksi įrangos bei sistemų naudojimu. Teigė, jog vien įmonės buhalterinės pažymos, kurioje būtų nurodyta „išlaidos už mokymus“ ar pan. neturėjimas, nereiškia, kad ieškovas šių išlaidų nepatyrė ir į darbuotojų mokymus neinvestavo.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokatas Andrius Baranskis papildomai paaiškino, kad Darbo ginčų komisija priėmė formalų sprendimą, neatitinkantį realios situacijos, teigė, jog atsakovui mokymai buvo suteikti, jis įgavo kvalifikaciją, pasirašydamas darbo sutartį atsakovas suprato jos nuostatas, iš darbo pagal jo 2015-08-14 prašymą, gautą 2015-08-17, atleistas 2015-08-27, su juo pilnai atsiskaityta, teigė, jog ieškovas veikia sąžiningai.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas T. P. papildomai paaiškino, kad įmonė yra įsigijusi simuliatorių mokymams atlikti.

Šalies argumentai

Atsakovas teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Atsiliepimas

Atsakovas paaiškino, kad jis žinojo, jog darbo sutartyje buvo įtvirtinta mokymų kaina – 100 eurų ir kad jis juos turės sumokėti, jei neišdirbs įmonėje 6 mėnesių, patvirtino, kad įmonėje apie 20–30 min. jis buvo supažindinamas su darbo priemonėmis, sužinojo naujos informacijos, tačiau teigė, jog nutaręs išeiti iš darbo su T. P. žodžiu sutarė, kad jis dirbs papildomai keturias pamainas ir jam nereikės mokėti 100 eurų, teigė, jog dirbo sutartas keturias pamainas.

Liudytoju teismo posėdyje apklaustas UAB „Amber Vilnius“ vadybininkas G. B. parodė, kad atsakovas į įmonę atėjo be kvalifikacijos, todėl jis jį apmokė dirbti su taksometru, planšete, mokymai truko apie 1,5 val., pradžioje jis su simuliatoriumi apmokė atsakovą, tada leido jam pačiam pabandyti, teigė, jog jis įmonėje apmoko vairuotojus be kvalifikacijos, jis pats įgūdžius yra įgijęs UAB „Altas“.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje ginčas kilo dėl mokymosi išlaidų apmokėjimo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2015-07-21 ieškovas ir atsakovas sudarė darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pagal kurią atsakovas nuo 2015-07-23 pradėjo dirbti vairuotoju (b. l. 10–17). 2015-08-14 atsakovas pateikė prašymą atleisti jį iš darbo nuo 2015-08-20 (b. l. 19). UAB „Amber Vilnius“ direktoriaus 2015-08-27 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl atleidimo iš darbo“ atsakovas atleistas iš darbo nuo 2015-08-27 (b. l. 20). UAB „Amber Vilnius“ direktoriaus 2015-08-27 įsakymu „Dėl išskaitos už mokymus iš A. A. atlyginimo“ įsakyta iš atsakovo atlyginimo išskaičiuoti 100 Eur už įvadinius mokymus (b. l. 21). Darbo ginčų komisija skundžiamu sprendimu nusprendė išieškoti A. A. naudai iš UAB „Amber Vilnius“ 100 Eur (b. l. 26–30).

DK 141 str. 1 d. nustatyta, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu šiuo Kodeksu ar kitais įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka.

DK 95 str. 5 d. nustatyta, kad darbo sutartyje gali būti sulygta: jeigu sutartis nutraukiama dėl darbuotojo kaltės arba darbuotojo pareiškimu be svarbios priežasties, tai darbuotojas įsipareigoja atlyginti darbdaviui jo turėtas išlaidas per paskutinius vienerius darbo metus darbuotojo mokymui, kvalifikacijos kėlimui, stažuotėms <...>.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Darbo sutarties 9 p. įtvirtinta, jog šalys, remdamosi DK 95 str. 5 d., susitaria, kad jeigu ši sutartis nutraukiama dėl darbuotojo kaltės arba darbuotojo pareiškimu be svarbios priežasties, tokiu atveju darbuotojas įsipareigoja atlyginti darbdaviui jo turėtas išlaidas per paskutinius vienerius darbo metus darbuotojo mokymui, kvalifikacijos kėlimui, stažuotėms. Pažymėtina, kad susitarti dėl mokymosi išlaidų atlyginimo DK 95 str. 5 d. leidžia, todėl šiuo aspektu Darbo sutarties 9 p. įtvirtinta sąlyga yra teisėta ir neprieštaraujanti teisės aktų reikalavimams. Nustatyta, kad Darbo sutarties 9.1 p. įtvirtinta, jog darbuotojas patvirtina savo supratimą ir sutinka, kad darbdavio atliekamų įvadinių mokymų dirbti su lengvaisiais automobiliais taksi ir jų įranga bei sistema vertė yra 100 Eur. Jeigu ši sutartis būtų nutraukta dėl darbuotojo kaltės arba darbuotojo pareiškimu be svarbios priežasties, tokiu atveju darbuotojas įsipareigoja atlyginti darbdaviui šių mokymų kainą; šiuo atveju taikomas sutrumpintas 6 mėnesių terminas, pradedamas skaičiuoti nuo atliekamų mokymų pabaigos. Teismas akcentuoja, kad pasirašydamas darbo sutartį, su jame įtvirtintais 9 p., 9.1 p., darbuotojas darbo sutarties 9 p., 9.1 p. pritarė, tai yra, sutiko su 100 Eur nustatyta mokymų kaina, teismo posėdžio metu atsakovas patvirtino supratęs šių darbo sutarties nuostatų reikšmę, todėl, teismas akcentuoja, kad sudarytos sutarties privalu laikytis. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad darbdavys mokymus darbuotojui organizavo ir suteikė – tai patvirtina byloje esantis dokumentas, su atsakovo parašu apie atliktus mokymus (b. l. 18), faktą, kad mokymai atsakovui buvo suteikti, patvirtino pats A. A. tiek Darbo ginčų komisijai teikdamas prašymą (Darbo ginčų komisijos byla, b. l. 1), tiek teismo posėdžio metu, šią aplinkybę patvirtino ir teismo posėdyje liudytoju apklaustas G. B., teikęs atsakovui mokymus. Pabrėžtina, kad esat šalių rašytiniam susitarimui dėl konkrečios sumos dydžio atlyginimo už teikiamas paslaugas (nagrinėjamu atveju pagal Darbo sutarties 9.1 p. – 100 Eur), aplinkybės, kokio dydžio išlaidas patyrė darbdavys ir ar jis yra atsiskaitęs už paslaugų suteikimą, nagrinėjamam ginčui nėra teisiškai reikšmingos. Tokia teismo išvada atitinka teismų praktiką (žr. Vilniaus apygardos teismo 2015-09-18 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1484-553/2015). Taigi, Darbo ginčų komisija nepagrįstai teigė, kad darbo sutarties 9.1 p. sąlyga pablogina darbuotojo padėtį, palyginti su ta, kurią nustato DK 95 str. 5 d., kadangi 100 Eur suma nepagrįsta jokiais buhalteriniais paskaičiavimais bei nėra įrodymų, patvirtinančių, kad darbdavys patyrė realias 100 Eur dydžio išlaidas darbuotojo mokymui. Priešingai, darbo sutarties 9.1 p. nuostata įtvirtina darbuotojui palankesnę normą, nei tai įtvirtinta DK 95 str. 5 d., kadangi darbo sutarties 9.1 p. šalys buvo sutarusios, kad darbuotojas darbdaviui atlygina mokymo išlaidas, jei darbuotojas neišdirba 6 mėn., tuo tarpu DK 95 str. 5 d. įtvirtina 1 metų terminą. Kartu pažymėtina tai, kad atsakovui mokymus atlikęs G. B. yra išklausęs taksometro naudojimosi kursą, yra apmokytas juo naudotis ir gali mokyti kitus asmenis, tai patvirtina į bylą pateikta UAB „Altas IT“ 2015-07-10 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 34), teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas G. B. patvirtino, kad atsakovas į įmonę atėjo be kvalifikacijos, todėl jis jį apmokė dirbti su taksometru, planšete, mokymai truko apie 1,5 val., pradžioje jis su simuliatoriumi apmokė atsakovą, tada leido jam pačiam pabandyti, be to, pats atsakovas teismo posėdžio metu pripažino, kad apie 20–30 min. jis buvo supažindinamas su darbo priemonėmis, sužinojo naujos informacijos. Įvertinęs tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas laiko, kad mokymai darbuotojui buvo atlikti realiai, tai nebuvo paprastas patarimų ar pagalbos teikimas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovas yra taksi paslaugas teikianti įmonė, jos vairuotojai dalyvauja eisme, veža keleivius, privalo tinkamai gebėti naudotis taksometru, todėl akivaizdu, kad tokie mokymai asmenims be kvalifikacijos yra būtini. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas konstatuoja, kad darbdavys savo įsipareigojimų pagal darbo sutartį laikėsi – mokymus darbuotojui suteikė, su mokymų kaina abi šalys sutiko, pasirašydamos darbo sutartį, tačiau darbuotojas įmonėje išdirbo tik šiek tiek daugiau nei mėnesį, nes 2015-08-14 parašė prašymą atleisti jį iš darbo (b. l. 19), jo prašymas buvo patenkintas ir iš darbo jis atleistas 2015-08-27 (b. l. 17, 20), vadinasi, darbuotojas taip pat privalo laikytis darbo sutarties nuostatų, kuriems pats savo parašu pritarė, todėl, teismo vertinimu, darbdavio padaryta 100 Eur išskaita (b. l. 21, 23) yra pagrįsta ir teisėta, o skundžiamas sprendimas nepagrįstas. Kartu pažymėtina tai, kad tiek į bylą pateikti atsiskaitymo lapeliai (b. l. 22, 23), banko pavedimai (b. l. 24, 25), darbo laiko apskaitos žiniaraščiai (Darbo ginčų komisijos byla, b. l. 18, 19) patvirtina, kad su atsakovu jo atleidimo iš darbo dieną buvo pilnai atsiskaityta už atliktą darbą, tai atitinka DK 141 str. 1 d., todėl jokiais įrodymais nepagrįstas atsakovo teiginys, jog keturias pamainas jis dirbo, kad jam nereikėtų atlyginti darbo sutartyje nustatytų 100 eurų už jam suteiktus mokymus, kartu šis atsakovo teiginys teismo vertinamas kritiškai, kadangi tokios informacijos Darbo ginčų komisijai jis teikęs nebuvo, todėl teismas tai laiko atsakovo siekiu paveikti, kad sprendimas būtų priimtas jo naudai.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, remdamasis ištirtų įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad ieškinys yra pagrįstas, todėl teismas ieškinį tenkina ir naikina skundžiamą sprendimą.

Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Teismas konstatuoja, jog teismo sprendimas priimtas ieškovo naudai, todėl ieškovas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą CPK 93 str. 1 d. pagrindu. Nustatyta, kad kreipdamasis į teismą su ieškiniu ieškovas sumokėjo 20 Eur žyminį mokestį (b. l. 8), kuris, ieškinį patenkinus, vadovaujantis CPK 93 str. 1 d. priteisiamas ieškovui iš atsakovo. Įrodymų byloje apie ieškovo patirtas kitas bylinėjimosi išlaidas iki CPK 98 str. 1 d. nustatyto termino pateikta nebuvo.

Teismo patirtos pašto išlaidos, ryšium su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo nepriteisiamos, kadangi jis nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą pagal CPK 83 str. 1 d. 1 p. yra atleistas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kad išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 270 str., teismas

nusprendė:

ieškovo UAB „Amber Vilnius“ ieškinį patenkinti.

Panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2015-10-06 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovui UAB „Amber Vilnius“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo A. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 20 Eur (dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ieva Stanislovaitienė