- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-08-27
- Bylos Nr.
- e2-1424-266/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-14-3-00166-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Zita Gavėnienė
- Ieškovas
- G. P.
- Atsakovas
- V. L.
- Trečiasis asmuo
- V. P., A. P., Vertėjai Lidai Lisicovai, Nedalyvaujant tretiesiems asmenims Anykščių rajono savivaldybės I, Anykščių rajono savivaldybės I, Anykščių rajono savivaldybės I- ojo notarų biuro
- Advokatai
- Renata Janušytė, Janina Umbrasienė
- Kategorijos
- 2.1.2.4.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.5.9Kiti su paveldėjimu susiję klausimai
- 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Nedalyvaujant tretiesiems asmenims Anykščių rajono savivaldybės I –ojo notarų biuro notarei Jolitai Viederienei, Vilniaus m. 38-o notarų biuro notarei Gražinai Pocienei,
Viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. P. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovei V. L. , tretiesiems asmenims V. P., A. P., Anykščių rajono savivaldybės I- ojo notarų biuro notarei Jolitai Viederienei , Vilniaus m. 38 -ojo notarų biuro notarei Gražinai Pocienei, dėl vienašalio sandorio pripažinimo negaliojančiu ir termino atnaujinimo palikimui priimti ir,-
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas su ieškiniu ir patikslintu kreipėsi į teismą ir prašė pripažinti negaliojančiu palikimo atsisakymo pareiškimą 2018-05-08, registruotą Anykščių rajono savivaldybės I -ajame notarų biure, notarinio registro Nr. 1-1145, atsiradusį po jo tėvo V. P. mirties (mirė (duomenys neskelbtini)) nuo šio sandorio sudarymo momento; atnaujinti jam praleistą įstatymų nustatytą terminą palikimui priimti po tėvo V. P. mirties, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metui ieškovas savo ieškinį ir patikslintą ieškinį palaikė. Paaiškino, jog (duomenys neskelbtini) metais balandžio mėnesį mirė jo tėvas V. P.. Po jo mirties liko palikimas, tai dalis pastatų , žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini). Po tėvo mirties, kad mažiau reikėtų važinėti iš kitų miestų, jis ir brolis A. P. sutarė, jog palikimą po tėvo mirties priims tik brolis A. Esant tokiam susitarimui , jis G. P. , kreipėsi į Anykščių notarą ir 2018m. gegužės 8d., pasirašė atsisakymą, jog atsisako nuo jam tenkančios palikimo dalies. Kadangi brolis A. gyvena Vilniuje, tai jis, su notarų rūmų leidimu, su pareiškimu dėl palikimo priėmimo kreipėsi į Vilniaus miesto notarę. Buvo užvesta paveldėjimo byla. Po trijų mėnesių notarė atsisakė išduoti broliui paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą į tėvo turtą, nes į tą pačią notarę su pareiškimu kreipėsi ir tėvo sesuo V. L.. Ji pateikė notarei teismo 2001m. sprendimą, jog brolis A. atsisakė tėvystės ir nebegali priimti palikimo po V. P. mirties. Ieškovas nurodė, jog apie tokį teismo sprendimą jis sužinojo tik gavęs iš Vilniaus miesto teismo pranešimą, jog jis turi pateikti atsiliepimą į V. L. pareiškimą. Sužinojęs, jog brolis A. negali priimti palikimo, atsiradusio po tėvo V. P. mirties, jis nori panaikinti savo paties pasirašytą atsisakymą nuo palikimo priėmimo ir nori pats priimti palikimą, atsiradusį po tėvo mirties. Teigė, jog jeigu jis būtų žinojęs, kad brolis A. negali priimti palikimo, niekada nebūtų rašęs atsisakymo nuo palikimo . Šeimoje yra dar vienas brolis V. P., tačiau jis po tėvo mirties nesikreipė į notarą ir palikimo nepriėmė. Mano, jog tik jis turi teisę priimti tėvo palikimą, o ne teta V. L.. Dėl kito reikalavimo, dėl praleisto termino atnaujinimo palikimui priimti, ieškovas nurodė, jog jis nori pastatyti tėvui paminklą, kuris iki šiol nepastatytas, todėl ir prašo atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti, kad jis galėtų kreiptis į notarą ir priimti palikimą. Taip pat prašė priteisti bylinėjimo išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovė V. L. su ieškovo ieškiniu ir patikslintu ieškiniu nesutiko. Pateikė atsiliepimą. Jame nurodė , jog nesutinka su ieškovo argumentu, jog jis, nesuvokdamas ir nesuprasdamas pasekmių, o supratęs, jog yra galimybė greičiau susitvarkyti vienam paveldėtojui , pasirašė palikimo atsisakymo pareiškimą , ir, kad pareiškimas atsisakyti palikimą visiškai neatitinka tikrosios tiesos, nes jis tokios valios neturėjo ir nesuprato, kad atsisakymas priimti palikimą yra besąlyginis ir neatšaukiamas sandoris, jeigu ateityje iškiltų problemų dėl paveldimo turto. Teigė, jog ieškovas ginčo sandoryje išreiškė tikrąją savo valią dėl palikimo atsisakymo. Visos faktinės bylos aplinkybės sudaro pagrindo vertinti ginčo sandorio , kaip ieškovo pareikštos valios visiškai atsisakyti palikimo. Atsakovė atsiliepime nurodė, jog ieškovas klaidina teismą , kad apie 2001m. gruodžio 11 teismo sprendimą, kuriuo panaikinti A. P. gimimo akto įraše Nr. 1117 duomenys apie jo tėvą V. P., sužinojo tik iš Vilniaus miesto apylinkės teismo gavęs pranešimą dėl atsiliepimo į pareiškimą pateikimo. Priešingai , nei teigia ieškovas, 2018m. liepos 29d., garso įraše yra užfiksuota, kaip V. L. sūnus V. L. kalbasi su ieškovu apie paveldėjimo klausimus. Šio pokalbio metu V. L. pasakė ieškovui, jog A. P. 2001metais atsisakė tėvo V. P.. Taip pat pokalbyje ieškovas ne kartą akcentuoja, jog jam tas palikimas “ tas kaimas nereikalingas“ , kad jis atsisakė ir nurodo jiems aiškintis kaip jie nori. Kadangi atsakovė šias aplinkybes žinojo, todėl ji su pareiškimu ir kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo po brolio mirties, nes įstatymai to nedraudžia. Atsiliepime atsakovė nurodė, jog ieškovo argumentas, kad jis atsisakė palikimo dėl to, kad nereikėtų važinėti į Vilnių iš Anykščių, visiškai nesuprantamas ir logiškai nepagrįstas . Atsakovė pažymi, kad ieškovas dėl palikimo priėmimo galėjo kreiptis į notarą Anykščiuose , kaip tą padarė ir dėl palikimo atsisakymo. Atsakovė nesutinka su ieškovo reikalavimu pripažinti negaliojančiu palikimo atsisakymo pareiškimą 2018-05-08, įregistruotą notarų biure , atsiradusi po tėvo V. P. mirties nuo šio sandorio sudarymo momento vadovaujantis CK 1.87 straipsnio pagrindu , bei vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo principais, nes jeigu ieškovas būtų žinojęs apie tai, kad broliui A. P. yra panaikintas įrašas apie tėvą, ieškovas niekada nebūtų sudaręs šio sandorio . Atsakovė nurodė, jog ieškovas nenurodo kokiam sandoriui pridengti buvo sudarytas ginčo sandoris. CK 1.87 str., 1d., įtvirtina, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Sandoris yra apsimestinis , jeigu juo dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių pasekmių iš tikrųjų siekė sandorio šalys. Pagal suformuotą kasacinio teismo praktiką šiuo klausimu, ieškovas neįrodė, savo reikalavimo dėl ginčo sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.87 straipsnio pagrindu. Šiuo atveju atsakovės V. L. teisės ir teisėti interesai neturėtų būti pažeisti dėl ieškovo neva įrodinėjamo apsimestinio ginčo sandorio , kadangi ji sąžiningai naudojasi savo teisėmis, įgyvendinant paveldėjimą po savo brolio V. P. mirties. Be to, , atsiliepime nurodė, jog notarė, laikydamasi LR Notariato įstatymo 30 str., įtvirtintos pareigos, ieškovui asmeniškai išaiškino atliekamo notarinio veiksmo prasmę ir pasekmes, t. y, , kad jam žinoma, kad atsisakius nuo mirusiojo palikimo , ta dalis palikimo, kuri priklausytų ieškovui , atitenka kitiems įpėdiniams lygiomis dalimis. Kitų asmenų teisių ir pareigų išaiškinti ieškovui notarė neprivalėjo. Todėl , šiuo atveju yra pagrindas daryti išvadą, jog ieškovas ginčo pareiškime išreiškė tikrąją valią dėl palikimo atsisakymo. Dėl ieškovo prašymo atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti po tėvo V. P. mirties, atsakovė atsiliepime nurodė, jog ieškovas jokių svarbių priežasčių nenurodė ir nepateikė.
Teismo posėdžio metu atsakovė V. L. , jos atstovė su ieškovo ieškiniu ir patikslintu ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog palaiko atsiliepime išdėstytus argumentus, kad ieškinys yra nepagrįstas ir atmestinas. Paaiškino, jog ji nesutinka, kad palikimą, atsiradusį po jos brolio V. P. mirties, priimtų A. P. ir G. P. . Dar 2001 metais esant gyvam broliui V. P., buvo žinoma, jog nei A. P., nei G. P., nei V. P. nėra mirusiojo V. P. vaikai. 2001 metais A. P. teismo keliu panaikino įrašą, jog V. P. yra jo tėvas. Po brolio V. P. mirties, ji siūlė visiems taikiai spręsti palikimo priėmimo klausimą, tačiau jie nesutiko. A. P. pasikreipus į notarą dėl palikimo priėmimo, ji taip pat kreipėsi į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo, atsiradusio po brolio mirties. Tada iš notarės sužinojo, jog G. P. atsisakė priimti palikimą, o kitas sūnus V. P. iš viso nesikreipė dėl palikimo priėmimo. Atsakovė teigė, jog notarė nežinojo, jog A. P. yra atsisakęs tėvo, tai ji notarei pateikė 2001 metų teismo sprendimą, kuriuo teismas panaikino A. P. gimimo dokumentuose įrašą apie tėvą. Jai pateikus notarei pareiškimą dėl palikimo priėmimo, A. P. jai grasino. Tada jos sūnus V. L. 2018 metų liepos mėnesį telefonu kalbėjo su G. P. ir pokalbio metu G. teigė, jog jis atsisakė palikimo po tėvo mirties, jog jam nieko nereikia. Tai patvirtina į bylą pateiktas pokalbio garso įrašas. Atsakovė teigė, jog ieškovas apie tai, kad A. P. teismo keliu atsisakė tėvo, žinojo iš karto po tėvo mirties, nes ji , po brolio mirties, jiems sakė, jog jie nėra V. P. vaikai . Atsakovė nesutiko ir su kitu ieškovo reikalavimu, atnaujinti praleistą terminą, nes ieškovas jį praleido be jokių svarbių priežasčių.
Šalies argumentai
Tretysis asmuo V. P. su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu nesutiko. Atsiliepimo neteikė. Teismo posėdžio metu nurodė , jog jis po tėvo V. P. mirties nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, nes jam palikimo nereikia. Nurodė, jog jis su broliu A. augo vaikų namuose. Teigė, jog jis žinojo, jog jie visi trys nėra V. P. vaikai . A. P. teismo keliu atsisakė tėvo, o G. P. pats pas notarę palikimo atsisakė . Mano, jog palikimą po V. P. mirties turi priimti jo teta V. P. sesuo V. L..
Žemesnės instancijos teismas
Tretysis asmuo A. P. su ieškovo ieškiniu ir patikslintu ieškiniu sutiko. Atsiliepimo nepateikė. Teismo posėdžio metu paaiškino, jog jis augo vaikų namuose, tačiau atvykdavo pas tėvus. 2018 metais mirus tėvui , jis pasitarė su broliu G., jog palikimą priims jisai A. Kadangi jis gyveno Vilniuje, tai notarų rūmų leidimu, jis pareiškimą dėl palikimo priėmimo pateikė Vilniuje, notarei G. Pocienei. Brolis G. atsisakė priimti palikimą ir parašė pareiškimą. Pateikiant pareiškimą notarei, jis pateikė visus reikiamus dokumentus ir notarė jam nepasakė, jog jis negali priimti palikimo po tėvo mirties, nes dokumentuose V. P. buvo nurodytas kaip jo tėvas. V. L. pateikus pareiškimą, jog ir ji nori priimti palikimą po V. P. mirties, ir notarei pateikus 2001 metų sprendimą, jog yra panaikintas įrašas apie tai, jog V. P. nėra jo tėvas, notarė jam nebeišdavė paveldėjimo dokumentų į V. P. turtą. Apie 2001 metų teismo sprendimą, A. P. paaiškino, jog jis užaugo vaikų namuose kaip našlaitis ir jo dokumentus tvarkė socialinė darbuotoja. Jis neprisimena aplinkybių kaip vyko teismas. Panaikinus įrašą jo dokumentuose apie tėvą, jis gavo vienkartinę įsikūrimo pašalpą. Mano, dabar palikimą po tėvo mirties turi priimti brolis G. P..
Tretysis asmuo Anykščių rajono notarų biuro notarė J.Viederienė į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.
Tretysis asmuo Vilniaus m 38 -ojo notarų biuro notarė Gražina Pocienė atsiliepimo į ieškovo ieškinį neteikė. Į teismo posėdį neatvyko. Prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas .
Bylos medžiaga nustatyta, šalių, jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), mirė ieškovo G. P. tėvas V. P., kurio paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Po ieškovo tėvo V. P. mirties liko palikimas, kurį sudaro ½ dalis 0.2500ha ploto žemės sklypo, ½ dalis gyvenamojo namo , ūkinių pastatų ir kiemo statinių ir 0.8700 ha žemės sklypas ir 1.1300 ha ploto žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini). Po tėvo V. P. mirties, ieškovas G. P. kreipėsi į Anykščių rajono savivaldybės I-ąjį notarų biurą ir 2018m. gegužės 8d., pasirašė pareiškimą, kuriuo pareiškė, kad mirus tėvui V. P., jis atsisako nuo jam tenkančios pagal įstatymą palikimo dalies. Ieškovo pareiškimą patvirtino notarė , notarinio registro Nr. 1-1145.Tretysis asmuo A. P. 2018m. birželio 6d., Vilniaus miesto 38 -ajam notarų biurui pateikė pareiškimą, jog jis priima palikimą po tėvo V. P. (duomenys neskelbtini), mirties ir prašo išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą. Pareiškime nurodė, jog yra ir kiti įpėdiniai , sūnūs , tai V. P. G. P.. Tokį A. P. pareiškimą priėmė notarė Gražina Pocienė ir užregistravo. notarinio registro Nr. 1912. Vėliau, 2018m. liepos 3d., į tą patį notarų biurą , pas tą pačią notarę kreipėsi ir atsakovė V. L. ir ji pateikė pareiškimą dėl palikimo priėmimo, kuriuo ji priėmė palikimą po brolio V. P. mirties. Kartu su pareiškimu , atsakovė notarei pateikė ir 2001m. gruodžio 11d., Anykščių rajono apylinkės teismo sprendimą, kuriuo buvo patenkintas ieškovo , šioje byloje trečiojo asmens, A. P. ieškinys atsakovui V. P. ir nustatyta, jog A. P. , gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas nėra V. P. ir , kad A. P. gimimo akto įraše Nr. 1117 duomenys apie jo tėvą V. P. neatitinka tikrovės. Iš byloje esančio 2018-09-03 Gyventojų registro išrašo matyti, jog V. P., miręs (duomenys neskelbtini), turi du pilnamečius vaikus, tai V. P. ir G. P.. Iš pateiktos į bylą V. P. paveldėjimo bylos matyti, nei A. P., nei V. L. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimai neišduoti. 2021 metais atsakovė V. L. su pareiškimu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą suinteresuotiems asmenims V. P., G. P. , A. P. ir notarei G. Pocienei ir prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą , kad ½ dalį pastatų , esančių (duomenys neskelbtini), valdė V. L. brolis V. P.. 2021-01-22 civilinė byla pagal V. L. pareiškimą buvo nutraukta. Sprendime nurodyta, jog V. L. , siekdama įrodyti, kad ketinamas paveldėti turtas buvo jos brolio V. P. asmeninė nuosavybė , turi kreiptis į teismą su tokiu reikalavimu ginčo teisenos tvarka. Notarei G.Pocienei neišdavus A. P. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, G. P. 2021m. kovo 18d., su ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašo pripažinti 2018-05-08 jo pasirašytą vienašalį sandorį dėl palikimo atsisakymo negaliojančiu nuo šio sandorio sudarymo momento. Ieškinį grindžia CK 1.87 straipsnio ir CK 1.5 straipsnio nuostatomis.
Dėl ieškovo reikalavimo dėl vienašalio sandorio pripažinimo negaliojančiu.
Teikdamas ieškinį ir patikslintą ieškinį , ieškovas prašo pripažinti negaliojančiu palikimo atsisakymo pareiškimą 2018-04-05 , įregistruotą Anykščių rajono savivaldybės I-ajame notarų biure, notarinio registro Nr. 1-1145, atsiradusį po tėvo V. P. mirties ((duomenys neskelbtini)), nuo šio sandorio sudarymo momento. Ieškinyje ir teismo posėdžio metu ieškovo atstovė nurodė, jog šis atsisakymas priimti palikimą , kaip vienašalis sandoris, turi būti pripažintas negaliojančiu CK 1.87 straipsnio pagrindu, bei vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo principais (CK1.5 str.) , nes jeigu ieškovas būtų žinojęs apie tai, kad broliui A. P. yra panaikintas įrašas apie tėvą, ieškovas niekada nebūtų sudaręs šio sandorio. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė , nurodydama, kad teismas vadovaudamasis CK 1.87 straipsniu turėtų panaikinti ieškovo pasirašyta vienašalį sandėrį, nes ši byla yra daugiau moralinė . Teigė, jog ginčo pareiškime konstatuojamas palikimo nepriėmimas, bet ne atsisakymo palikimo faktas. Tad nėra pagrindo daryti išvadą, jog ieškovas ginčo pareiškime išreiškė tikrąją valią dėl palikimo atsisakymo, nes ieškovas palikimo dalies atsisakė savo brolio A. P. naudai. Be to, ieškovas nežinojo, jog yra panaikintas įrašas apie A. P. tėvą, nes 2018-07-27 išduotame gimimo įraše Nr. 1117, skiltyje „Duomenys apie tėvą“ nurodoma jo tėvas V. P..
Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu. Palikimas bendriausia prasme – tai mirusiajam asmeniui priklausęs turtas. Asmens valią dėl palikimo priėmimo ar nepriėmimo gali lemti įvairios priežastys. Palikimo priėmimas ar nepriėmimas yra vienašalis sandoris, kurio siekiama sukurti tam tikrus teisinius padarinius. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė ieškovo ir trečiųjų asmenų tėvas , o atsakovės brolis V. P.. Po jo mirties, tretysis asmuo A. P. pateikė Vilniaus m. 38 -ajam notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Ieškovas G. P. 2018-05-08 kreipėsi į Anykščių rajono I-ąjį notarų biurą, kur jis parašė pareiškimą, jog atsisako nuo jam tenkančios pagal įstatymą palikimo dalies.
Civilinio kodekso 1.87 straipsnyje įtvirtintos nuostatos, kuomet apsimestinis sandoris pripažįstamas negaliojančiu. Ieškovas , teikdamas reikalavimą pripažinti palikimo atsisakymą negaliojančiu , nurodė, jog jis apsimestinis, nes jis sužinojęs, kad brolis A. P. negali priimti palikimo, nori pats priimti ir jeigu būtų tokias aplinkybes žinojęs, niekad nebūtų rašęs tokios atsisakymo.
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, daro išvadą, jog ieškovas neįrodė savo atlikto vienašalio sandorio ( atsisakymo nuo palikimo) negaliojimo pagrindų. Kaip byloje nustatyta, tai mirus V. P. , broliai - ieškovas ir tretysis asmuo A. P. tarėsi dėl palikimo priėmimo. Abu teisme tvirtino, jog sutarė, kad palikimą priims tik A. P., neva tai bus mažiau išlaidų ir nereikės važinėti į Vilnių. Kadangi A. P. gyveno Vilniuje, tai notarų rūmų leidimu, dėl palikimo priėmimo kreipėsi į Vilniaus miesto notarų biurą. Pažymėtina, jog A. P. žinojo, jog teismo sprendimu panaikinti duomenis apie jo tėvą jo gimimo dokumentuose, tačiau vis tiek kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo. Niekuo nepagrįsti trečiojo asmens A. P. argumentai, jog jis nesuprato teismo sprendimo, nes viskuo rūpinosi socialinė darbuotoja, nes jis buvo našlaitis. Kaip matyti ir 2011 m. gruodžio 11d., teismo sprendimo, tai teisme ieškovu buvo pats A. P. ir jam tuo metu jau buvo 20 metų. Tuo labiau , jog po to tokio teismo sprendimo, jam , kaip visiškam našlaičiui , buvo paskirta įsikūrimo pašalpa . Apie tokį teismo sprendimą žinojo ir ieškovas, nes jis, teismo posėdžio metu prasitarė, jog „prie butelio ir buvo tokia kalba“. Ieškovas atsisakė savo dalies palikimo ir tuo klausimu kreipėsi į notarą. 2018-05-08 ieškovo pareiškime aiškiai išreikšta jo valia, jog jis atsisako nuo jam priklausančios palikimo dalies. Notarė jam išaiškino juridines pasekmes šio atsisakymo , suprato, kad atsisako viso palikimo , kuris buvo žinomas tada ir atsiras ateityje. Sakinys, kad ieškovas supranta, kad atsisako viso palikimo pareiškimo tekste yra paryškintas. Savo parašu ieškovas patvirtino, kad atsisako palikimo laisva valia ir niekas jo neverčia. Šias aplinkybes patvirtino teismo posėdžio metu ir pats ieškovas , jog jis viską suprato . Niekuo nepagrįsti ieškovo atstovės argumentai, jog notarė nepilnai išaiškino ieškovui palikimo atsisakymo teisines pasekmes. Notariato įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta notaro pareiga išaiškinti asmeniui jo atliekamų notarinių veiksmų prasmę ir padarinius reiškia įpareigojimą ne informuoti , bet būtent išaiškinti sandorį sudarančiam asmeniui , kokius konkrečius teisinius padarinius sukelia ar gali sukelti jo atliekamas veiksmas, t. y. notaras turi įsitikinti, jog asmuo iš tiesų suprato savo atliekamų veiksmų prasmę ir priėmė valingą sprendimą juos atlikti. Iš išsamaus ginčo pareiškimo turinio, jame nurodytų aplinkybių , iš teksto paryškinimų , teismas konstatuoja, jog notaras savo pareigą atliko. Ieškovas teismo posėdžio metu nekaltino notarės , jog jis jam neišaiškino atsisakymo pasekmių, tvirtino, jog jis tai padarė laisva valia kaip ir buvo sutarę su broliu A. ir suprato kokį veiksmą atlieka. Kad ginčo pareiškime buvo išreikšta tikra ieškovo valia atsisakyti palikimo, patvirtina ir į bylą atsakovės pateiktas 2018m. liepos 29d., ieškovo ir atsakoves sūnaus V. L. pokalbio įrašas. Pokalbio metu ieškovas teigia žinojęs, jog A. P. atsisakė tėvo ir teigė, jog jam „to kaimo“ visiškai nereikia ir sako, kad ji tegul dalinasi kaip nori, jog jis atsisakė priimti palikimą ir jam tai nerūpi. Tokio pokalbio ieškovas neneigė. Vien ta aplinkybė, jog A. P. negali paveldėti mirusiojo V. P. turto, o turtą gali paveldėti atsakovė V. L. , nesudaro teisinio pagrindo pripažinti palikimo atsisakymą neteisėtu ir negaliojančiu, todėl ieškovo reikalavimas dėl palikimo atsisakymo pripažinimo negaliojančiu atmestinas.
Dėl ieškovo reikalavimo atnaujinti jam praleistą įstatymų nustatytą terminą palikimui priimti po tėvo V. P. mirties, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.
Teikdamas tokį prašymą ieškinyje ieškovas nenurodė, jog terminą praleido dėl svarbių priežasčių. Teismo posėdžio metu teigė, jog nori pastatyti tėvui paminklą, kuris iki šiol nepastatytas, todėl prašo praleistą terminą atnaujinti. CK 5.57 straipsnio nuostatos numato, jog įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti, teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, jog praleistas dėl svarbių priežasčių. Ieškovas nenurodė nei vienos svarbios priežasties, kuria remiantis teismas galėtų praleistą terminą atnaujinti. Priešingai, ieškovas žinojo, jog po mirties į notarų biurą dėl palikimo priėmimo reikia kreiptis per tris mėnesius ir tai padarė, nes pareiškimu atsisakė palikimą priimti. Aplinkybė, kad ieškovas , praėjus trims metams po tėvo mirties, nori tėvui pastatyti paminklą , nelaikytina svarbia priežastimi, todėl ieškovo reikalavimas dėl termino atnaujinimo atmestinas , kaip nepagrįstas. Pažymėtina, jog atsakovė V. L. 2018-07-03 pareiškimu kreipėsi į notarą ir yra jau priėmusi palikimą į ½ dalį mirusiojo V. P. turto. CK 5.8 straipsnio nuostatos numato, jog asmuo pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo , kad palikimą priėmė kitas asmuo. Ieškovas žinojo, jog atsakovė, teta V. L. 2018-07-03 su pareiškimu dėl palikimo priėmimo kreipėsi į notarą, tačiau su ieškiniu dėl termino praleisto termino atnaujinimo kreipėsi tik po trijų metų. Teismo posėdžio metu išryškėjo , jog ieškovo pusę palaiko tretysis asmuo A. P. , o atsakovę kitas tretysis asmuo, ieškovo brolis V. P.. Jų tarpusavio santykiai konfliktiški, nei vienas nenori taikiai spręsti palikimo priėmimo klausimus. Be to, nustatyta, jog policijos komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl daiktų vagystės ir mirusiojo V. P. namų, atsakovė ieškovą kaltina išnešus iš namų dalį mirusiojo turto. Visos šios nustatytos aplinkybes patvirtina, jog esant tokiems giminaičių nesutarimams, nebegalint A. P. priimti tėvo palikimo, nenorint, jog palikimą priimti mirusiojo sesuo , atsakovė V. L. , ieškovas ir kreipėsi į teismą su ieškiniu. Dėl visų aukščiau išdėstytų argumentų, ieškovo ieškinys pilnumoje atmestinas.
Bylos nagrinėjimo metu atsakovei V. L. 2021m. balandžio 20d., Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu buvo suteikta antrinė teisinė pagalba 100 procentų. Atsakovę atstovavo advokatė, kuri į bylą teikė atsiliepimą, dalyvavo teismo posėdžių metu. Pagal pateiktą pažymą, atstovavimo išlaidos sudaro 361,66 eurus. Kadangi ieškinys byloje atmestas, tai sutinkamai su CPK 96 straipsnio nuostatomis atsakovės atstovavimo išlaidos iš ieškovo priteistino į valstybės biudžetą.
Byloje susidarė 37.31 eurai teismo turėtų pašto išlaidų. Ieškovo ieškinys atmestas, tai teismo turtėtos pašto išlaidos į valstybės biudžetą išieškotinos iš ieškovo. (CPK 96 str.)
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškovo G. P. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovei V. L., tretiesiems asmenims V. P., A. P., Anykščių rajono savivaldybės I- ojo notarų biuro notarei Jolitai Viederienei , Vilniaus m. 38 -ojo notarų biuro notarei Gražinai Pocienei, dėl vienašalio sandorio pripažinimo negaliojančiu ir termino atnaujinimo palikimui priimti atmesti.
Priteisti iš G. P., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 361, 66 (tris šimtus šešiasdešimt vieną eurą ir 66 ct) eurus antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir 37,31 (trisdešimt septynis eurus 31 ct.) eurus teismo turėtų pašto išlaidų . Įmokas mokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB ,,Citadele“ bankas, banko kodas 72900 arba LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, banko kodas 70440, arba LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800, arba LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, banko kodas 74000, arba LT24 7300 0101 1239 4300, esančią ,,Swedbank“ AB, banko kodas 73000 arba LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB ,,Medicinos bankas“, banko kodas 72300 arba LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas), banko kodas 40100, arba LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), banko kodas 21400. (Antrinės teisinės pagalbos išlaidų įmokos kodas 5630, o teismo turėtų pašto išlaidų- 5660).
Kompaktinį diską su garso įrašu palikti saugoti prie civilinės bylos.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui , paduodant apeliacinį skundą per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.