Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Nukentėjusiojo D. B. turto vagystė

Apklaustas teisme kaltinamasis E. P. kaltu prisipažino ir parodė, jog 2018 m. rugpjūčio 13 d. su G. K. ir L. buvo (duomenys neskelbtini) namo kieme. Pamatę nepilnametį vaiką, paprašė leisti paskambinti telefonu, tą telefoną paėmė iš vaiko rankų ir nuėjo. Telefonas buvo Huawei P10 Lite. Telefoną kažkokiam žmogui pardavė G. K., pinigus pasidalino visi trys.

Nukentėjusysis D. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (parodymai perskaityti teisiamajame posėdyje) parodė, jog 2018-08-13 apie 15.50 val. į mobilaus ryšio telefoną paskambino žmona ir pasakė, kad sūnui T. B. gatvėje pagrobė telefoną. Netrukus susitikus su sūnumi, šis paaiškino, kad apie 14.00 val. jis su draugais P. P., Š. B. ir N. suposi sūpynėse (duomenys neskelbtini) namo kieme. Pasak sūnaus, kaip tik tuo metu prie jo priėjo trys vaikinai. Tuos vaikinus tą pačią dieną prieš tai apie 13.00 val. sūnus sakė buvo sutikęs parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini). Vienam iš jų sūnaus draugas nupirko bulvių traškučių pakelį. Vienas jų buvo apie 150 cm ūgio, lieso kūno sudėjimo, trumpais, šviesios spalvos plaukais, apie 11 metų amžiaus. Kitas vaikinas buvo apie 170 ūgio, lieso kūno sudėjimo, trumpais, šviesios spalvos plaukais, to vaikino dantys buvo kreivi. Trečiajam vaikinui ant kairės rankos pirštų buvo ištatuiruotos raidės, taip pat buvo tatuiruotė ant kairės kojos blauzdos priekinės dalies. Vyresniesiems vaikinams buvo apie 17 metų. Priėję jie paklausė, kas turi telefoną. Sūnus sakė, kad vaikinai pamatė, kad jis telefoną turi kišenėje. Sūnus pasakojo, kad minėti du vyresni vaikinai jo prašė paskolinti telefoną, nes reikėjo paskambinti. Sūnus jiems atsakė, kad telefono neduos, bet laikydamas rankoje gali pats paskambinti. Vaikinai sutiko. Sūnui surinkus telefono numerį, vaikinas, kuris buvo garbanotais, rusvais plaukais, pagriebė telefoną iš rankų ir visi trys nepažįstami vaikinai pasišalino. Įvykio metu sūnui sužalojimai padaryti nebuvo. Mobilaus ryšio telefonas „Huawei P10 Lite“ buvo juodos spalvos. Telefono kairės pusės viršutinis kampas suskilęs. Taip pat, kiek pamena, buvo įskilusi telefono galinė nugarėlė. Telefonas buvo su dėkliuku. Viena dėklo pusė buvo mėlynos spalvos, o kita, kuri užsiverčia ant ekrano, buvo pusiau juodos spalvos bei skaidraus plastiko. Telefone buvo „Tele 2“ operatoriaus sim kortelė. (1 t., b. l. 89-92).

Liudytoja S. B., apklausta ikiteisminio tyrimo metu (parodymai perskaityti teisiamajame posėdyje siekiant patikrinti kitus įrodymus) parodė, kad iš sūnaus T. B. pagrobto mobilaus ryšio telefono „Huawei P10 Lite“ vertė yra 300 eurų. (1 t., b. l. 113-115).

Liudytojas G. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (parodymai perskaityti teisiamojo posėdžio metu), parodė, kad 2018-08-13 buvo su L. T. ir E. P.. Ar prašė parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ nepažįstamų vaikų ką nors nupirkti, neprisimena. Prie centrinės „(duomenys neskelbtini)“, prie krepšinio aikštelės kartu su E. ir L. priėjo prie tų pačių vaikų, kuriuos sutiko „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje. E. priėjo prie vieno iš jų ir paprašė paskambinti, paaiškino, kad nori užsisakyti picą. Tas berniukas buvo 8-9 metų. E. paėmė iš jo telefoną ir jie visi kartu pabėgo. Berniukas prašė grąžinti telefoną, bet E. neatidavė. E. telefoną turėjo gal kokį 30 minučių, kur po to tą telefoną E. padėjo, jis nežino. Jis pats telefoną rankose palaikė apie 20 sekundžių ir po to atidavė E. Ką E. darė su telefonu nežino, E. nepasakojo. (1 t., b. l. 124-127).

Liudytojas P. P., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad su T. B. ir Š. B. žaidė atsisėdę ant suoliuko kieme. Prie jų priėjo trys vaikinai, paprašė paskambinti į piceriją, nes nori užsisakyti picą. Pasakė numerį, T. spaudė, paskui vienas vaikinas, kurio ranka buvo su tatuiruote, jam trenkė per ranką, telefonas iškrito ant žemės, vaikinas paėmė telefoną ir visi vaikinai pabėgo. Viskas vyko vasarą, 2018 m. Žaidė prie (duomenys neskelbtini) kieme. (1 t., b. l. 138-139).

Liudytojas Š. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad datos neprisimena, bet buvo šeštadienis ar sekmadienis, nes nereikėjo eiti į mokyklą, kai jis su T. B. ir P. P. buvo prie kažkokios kirpyklos. Prie jų priėjo trys vaikinai, paprašė telefono, nes reikia paskambinti užsisakyti picą. Draugas T. B. turėjo telefoną. Vaikinas garbanotais plaukais atėmė iš T. telefoną ir visi trys vaikinai pabėgo. Jie visi nuėjo pas T. mamą į darbą ir pasakė, kas atsitiko. T. mama pranešė policijai. Po to nuėjo iki „(duomenys neskelbtini)“ ir pamatė vieną iš vaikinų, bet ne tą, kuris paėmė telefoną. Tą vaikiną sulaikė policija. (1 t., b. l. 143-144).

L. T., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis, parodė, kad 2018-08-13 iš ryto susitiko su draugu E. P., vėliau, apie 12 val. susitiko su E. pažįstamu G., jo pavardės jis nežino, matė jį tik antrą kartą gyvenime. Visi kartu nuėjo prie „(duomenys neskelbtini)“. Pabuvę ten nusprendė nueiti iki parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini). Prie parduotuvės sutiko tris vaikus. Jam pasirodė, kad G. juos pažinojo, nes jis juos užkalbino. G. kartu su vaikais nuėjo į parduotuvę, jis su E. laukė prie įėjimo. Jie ten apsipirko. Kai jie išėjo iš parduotuvės, visi kartu nuėjo iki klubo „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) gatvėje. Būnant ten kieme G. paprašė vieno iš berniuko, kad jis duotų telefoną paskambinti. Berniukas davė telefoną ir G. kokias 10 minučių bandė kažkam skambinti ar apsimetinėjo, kad skambino. Telefonas buvo „Huawei“ markės. Po to G. pasakė berniukui, kad išeina ir jie visi trys, t. y., jis, E. ir G. nuėjo iki centro, prie (duomenys neskelbtini) fontano. Berniukai liko stovėti kieme, nieko nesakė. Prie fontano ant suoliuko sėdėjo du vyrai, vienas buvo romų tautybės, kitas lyg ir lietuvis. Jų nepažįsta, pirmą kartą matė. G. priėjo prie čigono ir padavė jam telefoną, o čigonas padavė G. kitą telefoną, lyg Nokia, tiksliai nematė. Kadangi turėjo reikalų, pasakė, kad išeina ir nuėjo savo reikalais. E. ir G. pasiliko prie fontano. Tos pačios dienos vakare sėdėjo (duomenys neskelbtini) gatvėje ant suoliuko, buvo išgėręs, nelabai pamena, kaip ten atsirado. Jam sėdint ant suoliuko priėjo kažkoks vyras ir pradėjo sakyti, kad jis pavogė telefoną ir kad jis tuoj pat kvies policiją. Atsakė, kad gali kviesti, nes nieko nevogė. Tada atvažiavo policija ir jį išsivežė. Iš berniuko telefono nevogė, tai padarė G.. Kodėl leido G. taip padaryti, paaiškinti negali, jis jam nei brolis, nei draugas. Kur yra „(duomenys neskelbtini)“ telefonas pasakyti negali, nes nežino. (3 t., b. l. 142-144).

2018-08-13 D. B. protokole – pareiškime nurodyta, kad 2018-08-13 apie 14.00 val. iš jo mažamečio sūnaus T. B. nepažįstami asmenys pagrobė mobilaus ryšio telefoną. (1 t., b. l. 30-34).

Iš 2018-08-14 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta ir aprašyta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) namu, apžiūros metu nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta. (1 t., b. l. 61-65).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018-08-21 rašto matyti, kad buvo pateiktas vaizdo įrašas dėl 2018-08-13 apie 14 val. įvykio PC „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). (2 t., b. l. 156).

Iš 2018-09-18 - 2018-09-20 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, jog pateiktasis vaizdo įrašas buvo apžiūrėtas, apžiūros metu nustatyta, kad parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ užfiksuoti E. P., L. T., G. K.. (2 t., b. l. 157-163).

Įvertinęs šiuos įrodymus, teismas laiko, jog kaltinamojo E. P. kaltė įrodyta.

Kaltinamasis E. P. atvirai, matant kitiems asmenims, pagrobė svetimą turtą, todėl jo veika atitinka atvirosios vagystės, tai yra, nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, požymius.

Nukentėjusiosios D. O. J. turto vagystė

Apklaustas teisme kaltinamasis E. P. kaltu prisipažino ir parodė, jog 2018 m. lapkričio 25 d. buvo su G. K., kai ties (duomenys neskelbtini) 17 namu pamatė einančią moterį, iš tos moters atėmė rankinę ir nuėjo. Moteris šaukė, tačiau paimant rankinę ji nesipriešino. Rankinėje buvo piniginė, raktai, mokesčių knygelių nematė, tačiau jos galėjo būti, tik jų galėjo nepastebėti. Rankinę išmetė kažkur prie (duomenys neskelbtini) ežero. Iš rankinės paėmė tik piniginę, joje buvo pinigai, kortelės, pinigus pasiėmė, o piniginę išmetė, pinigus pasidalino su G. K..

Nukentėjusioji D. O. J. parodė, jog 2018 m. lapkričio 25 d. apie 12.30 val. ėjo į parduotuvę, su savimi turėjo rankinę, joje buvo akiniai, piniginė, raktai, dokumentai. Ėjo laisvai, nes aplinkui nieko nebuvo, nieko nesimatė nei iš priekio, nei iš galo. Tik staiga pajuto kaip iš dešinės pusės prie jos priėjo berniukas, tai buvo E. P., kitas berniukas priėjo iš kairės pusės, jis jai ištraukė rankinę, abu pradėjo bėgti, peršoko per tvorą. Ji pradėjo šaukti, priėjo moteris, kuri turėjo telefoną, paskambino į policiją, padėjo sulaukti pareigūnų, nes ji pati dėl patirto streso nesuprato, ką reikia daryti, nes nebuvo nei namų raktų, nei kitų daiktų. Piniginėje buvo 50 eurų, dar po užtrauktuku buvo 30 eurų, iš viso buvo 80 eurų. Nei vienas daiktas jai nebuvo grąžintas, iš pradžių dar galvojo, kad gal kur nors išmetė dokumentus ar raktus, bet niekas nebuvo rasta. Yra pareiškusi civilinį ieškinį, jį palaiko, prašo žalą priteisti.

Liudytoja S. B. parodė, jog 2018 m. lapkričio 25 d. apie 12.30 val. ėjo iš parduotuvės pas sūnų, išsisuko iš (duomenys neskelbtini) g. ir ėjo kalbėdama telefonu, matė kaip moteris, tai yra, nukentėjusioji D. O. J. buvo jau netoli (duomenys neskelbtini) 17 namo, kai ji prasilenkė su dviem berniukais, tas aukštesnis ėjo ir nuėjo, o mažesnis šoko atgal link tos moters kelis žingsnius, čiupo moteriai už rankinės ir nubėgo. Galvojo, kad ten yra tvora ir jie niekur nenubėgs, bėgs link (duomenys neskelbtini) g. arba (duomenys neskelbtini) g., todėl nuėjo link (duomenys neskelbtini) g., galvojo pamatysianti tuos vaikus, tačiau jų nematė. Nukentėjusioji moteris priėjo prie jos, sakė, kad tie berniukai peršoko per tvorą ir nubėgo. Įsiminė tik, kad tas mažiukas berniukas buvo ryškiai raudona striuke, daugiau tų vaikų nematė. Tas aukštesnis berniukas kaip ėjo taip ir nuėjo, o tas mažiukas su rankine atbėgo iki jo ir jie abu dingo. Nukentėjusioji atėjo verkdama, drebėdama, labai išsigandusi, jeigu nebūtų buvusi, nežinia, ką ji būtų dariusi, daugiau jokių žmonių nebuvo.

G. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (parodymai perskaityti teisiamajame posėdyje) kaip liudytojas parodė, kad apie 2018-11-25, 13.30 val. įvykį nelabai pamena. Buvo su E. P., pamatė senę, čiupo už rankinės ir pabėgo. Bėgo 20 minučių, nubėgo iki miškelio. E. atidarė rankinę, ten buvo piniginė, kažkokie daiktai. Buvo apie 100 eurų. Pinigus pasidalino, jis pasiėmė 50 eurų. (2 t., b. l. 104-106).

2018-11-25 D. O. J. protokole – pareiškime nurodyta, kad iš jos ties (duomenys neskelbtini) namu, (duomenys neskelbtini), du vaikai pagrobė rankinę su 80 eurų ir mokesčių knygelėmis. (1 t., b. l. 36-38).

Iš 2018-11-25 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta ir aprašyta įvykio vieta, esanti ties (duomenys neskelbtini) 17 namu, apžiūros metu nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta. (1 t., b. l. 66-70).

2018-11-26 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini) direktorius P. V. pateikė kompaktinį diską su vaizdo įrašu. (2 t., b. l. 156-157).

Iš 2018-12-06 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad (duomenys neskelbtini) direktoriaus P. V. pateiktas vaizdo įrašas buvo apžiūrėtas. (2 t., b. l. 168-172).

2018-11-27 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini) pateikė kompaktinį diską su vaizdo įrašu. (2 t., b. l. 175-177).

2018-11-26 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad R. B. pateikė kompaktinį diską su vaizdo įrašu. (2 t., b. l. 179-181).

Iš 2019-02-26-2019-03-01 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad (duomenys neskelbtini) ir R. B. pateiktieji vaizdo įrašai buvo apžiūrėti. (2 t., b. l. 182-187).

2018-12-04 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė kompaktinį diską su vaizdo įrašu. (2 t., b. l. 189-192).

2018-12-06 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad įtariamasis E. P. pateikė striukę. (2 t., b. l. 193).

Iš 2018-12-06 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad pateiktoji striukė buvo apžiūrėta. (2 t., b. l. 195-197).

Nukentėjusioji D. O. J. pareiškė civilinį ieškinį dėl 80 eurų turtinės ir 300 eurų neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 169). Nukentėjusioji D. O. J. dėl neteisėtų kaltinamojo E. P. veiksmų patyrė turtinę žalą, kuri turi būti atlyginta. Ji taip pat patyrė išgąstį, nepatogumų, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio nuostatomis jai turi būti atlyginta ir neturtinė žala, tačiau atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį, į tai, jog nėra duomenų, kad nusikalstama veika būtų sukėlusi ilgalaikių pasekmių, teismas laiko, jog prašomos priteisti neturtinės žalos dydis yra aiškiai per didelis, todėl priteistinos neturtinės žalos dydį mažina iki 100 EUR.

Nukentėjusiojo J. Ž. apiplėšimas

Apklaustas teisme kaltinamasis E. P. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2018 m. lapkričio 30 d. su G. K. gėrė bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Bute buvo J. Ž., jo draugas ir dar vienas aklas žmogus. Į butą ėjo dėl to, kad J. Ž. draugui reikėjo atsiimti skolą, o J. Ž. gražiuoju skolos neatidavė. Iš pradžių kalbėjosi gražiai, o po to sumušė J. Ž.. Sudavė apie 6-7 smūgius, žino, kad vienas smūgis buvo į galvą, daugiau nepamena, G. K. irgi sudavė apie 4 smūgius. Mušamas nukentėjusysis buvo nugriuvęs, ant jo gulinčio apie 4 kartus šokinėjo G. K., o jis pats ant nukentėjusiojo nešokinėjo. Po to G. paėmė nukentėjusiojo telefoną, iš striukės kišenės ištraukė piniginę ir abu kartu išėjo. Tuo metu J. Ž. nieko nedarė, tik sėdėjo ant lovos. Kiek buvo pinigų, nepamena, tie pinigai taip ir liko pas G., jų nesidalino, nes tuo metu pats turėjo pinigų. Tuo metu buvo neblaivus, girtumas turėjo įtakos jo veiksmams, būdamas blaivus, tai pasielgęs nebūtų.

Nukentėjusysis J. Ž. parodė, jog savo sumušimo aplinkybių neprisimena. Žino, kad buvo gydomas ligoninėje, tačiau dėl kokių priežasčių pateko į ligoninę, neprisimena. Buto, esančio (duomenys neskelbtini) neprisimena. Labai miglotai prisimena, kad gyveno bute pas labai silpnai matantį asmenį, kuriam padėdavo. Kada tai buvo, pasakyti negali. Galėjo būti, kad tame bute būdavo ir G. B., kurį jis pamena kaip asmenį, elgetaujantį prie turgaus. Pamena, kad išėjus iš ligoninės jį apklausė tyrėja. Gal tuo metu jis ir prisiminė kažką apie savo sumušimą, mano, kad tyrėjai turėjo sakyti tiesą. Kai atvyko į reabilitacijos centrą, jis neturėjo nei telefono, nei pinigų, nei kitų asmeninių daiktų. Mano, jog prieš patekimą į ligoninę jis turėjo telefonų, tačiau kokia buvo jų vertė, nežino, mano, kad vieno vertė galėjo būti 10 eurų, o kitas buvo brangesnis, kaip telefonai dingo, pasakyti negali. Ikiteisminio tyrimo metu duoti jo parodymai turėtų būti teisingi, galėjo būti, kad turėjo su savimi 13 eurų, bet kaip pinigus prarado, neprisimena. Jokių pretenzijų kaltinamajam neturi.

Liudytojas G. B. parodė, jog buvo pažįstamas su J. Ž.. Galėjo būti, kad 2018 m. lapkričio 30 d. kartu su J. buvo pas invalidą Z. bute. Į butą atėjo du vaikai, vienas jų - aukštesnis buvo kaltinamasis E. P., ir sumušė J.. Dėl ko sumušė, nežino, neprisimena, ar mušdami ko nors reikalavo. Vaikai buvo labai agresyvūs, jis pats labai bijojo, kad ir jo nesumuštų. J. vaikai mušė rankomis, spardė kojomis, kažkuris šokinėjo ant J.. Kažkuris iš vaikų tikrino J. kišenes, ar ką rado, neatsimena. Po to mažesnis vaikas paėmė nuo stalo J. telefoną ir išėjo. Ar paėmė J. pinigus, nežino. Mano, kad J. tuo metu galėjo turėti 13 eurų. Po J. sumušimo buvo labai pasimetęs, todėl iš buto išėjo. Kas iškvietė policiją, medikus, nežino. Po to įvykio kažkuris iš vaikų siūlė nunešti J. telefoną į lombardą, bet jis to nedarė.

Liudytoja G. C. parodė, jog ji yra Z. L., gyvenančio (duomenys neskelbtini) globėja, jį prižiūri apie keturis metus, lanko kas antrą dieną. Z. L. neturi jokių giminių. Kai tik ji išeina, pas Z. L. ateina visokie nepažįstami asmenys, geria, daužo langus. J. Ž. yra mačiusi, jis gyveno pas Z. L., sakė, kad jam pavogė dokumentus, neturi pinigų grįžti į Vilnių. Dar gyveno kažkoks T., taip pat buvo apsigyvenęs ir G.. Apie J. Ž. sumušimą tik girdėjo, Z. L. sakė, kad J. atsivedė du jaunus berniukus, kažko jie ten nepasidalino, tie berniukai jį taip sumušė, kad jis pakliuvo į reanimaciją. Kokius daiktus turėjo J., ji nežino, telefoną gal ir turėjo, bet ji nematė, apie pinigus nieko nežino, tik žino, kad jis eidavo elgetauti prie turgaus.

Liudytojas G. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad datos neprisimena, kai kartu su E. P. atėjo pas „džiumbrą“. Buvo naktis. Tiesiog sumušė tą asmenį. E. mušė rankomis, spardė kojomis, sutrypė galvą. Jis du kartus koja į galvą sudavė, daugiau nieko nedarė, ant žmogaus nešokinėjo. E. dar pasiėmė 1 eurą ir kažkiek, pasiėmė iš to žmogaus striukės kišenės, kuri buvo ant kėdės, taip pat nuo stalo paėmė telefoną Nokia. Po to iš buto išėjo. Kur E. padėjo telefoną nežino, jam nepasakojo. (2 t., b. l. 104-105).

Iš 2018-12-04 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta ir aprašyta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini); apžiūros metu paimta pagalvė su užvalkalu. (1 t., b. l. 75-82).

Iš 2019-02-12 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta ir aprašyta pagalvė su užvalkalu, paimtos 2018-12-05 įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūros metu; ant užvalkalo matosi panašios į kraują dėmės. (3 t., b. l. 4-12).

Iš 2018-12-05 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytojas G. B. atpažino G. K. kaip asmenį, kuris mušė J. Ž., ir E. P. kaip asmenį, kuris mušė J. Ž. ir ėmė jo daiktus. (2 t., b. l. 19-24).

Iš 2018-12-31 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusysis J. Ž. atpažino E. P. kaip asmenį, kuris jį mušė. (3 t., b. l. 49-52).

Iš 2018-12-31 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusysis J. Ž. atpažino G. K., kaip vaiką, labai panašų į vieną jį sumušusių vaikų. (3 t., b. l. 54-59).

Siekiant patikrinti šiuos įrodymus, teisiamajame posėdyje buvo perskaityti ikiteisminio tyrimo metu duoti nukentėjusiojo J. Ž. parodymai.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis J. Ž. parodė, jog 2018-12-31 jį paleido iš Šiaulių Respublikinės ligoninės, kur pragulėjo apie mėnesį. Šiuo metu jaučiasi normaliai, tik sunku dar vaikščioti, atmintis šlubuoja. Iki patekimo į ligoninę pastovios gyvenamosios vietos neturėjo, nes dirbdavo Švedijoje. Švedijoje dirbo po 3 mėnesius, į Lietuvą grįždavo tai savaitei, tai dviem savaitėms. Kai grįždavo į Šiaulius, apsistodavo „(duomenys neskelbtini)“ viešbutyje. Švedijoje dirbo per lietuvių agentūrą, jos pavadinimo neatsimena, žino, kad ofisas yra priešais „(duomenys neskelbtini)“. Šių metų lapkričio pabaigoje, datos tiksliai neatsimena, grįžo į Šiaulius iš Švedijos. „(duomenys neskelbtini)“ viešbutyje apsipyko su administratore ir jį išvarė. Jis pažįsta tokį G., jo tikro vardo ir pavardės nežino, gal jo vardas gali būti ir G.. Kur jis gyvena taip pat nepasakys, mano, jis neturi pastovios gyvenamosios vietos, jis nuolat būna prie turgaus, šlubas. Kai grįždavo iš Švedijos, nuolat su juo susitikdavo, iš gailesčio duodavo pinigų. Tą dieną, kai jį išvarė iš „(duomenys neskelbtini)“ viešbučio, jis su taksi nuvažiavo iki centrinio turgaus, rado G.. G. jį nuvedė į (duomenys neskelbtini) gatvėje esantį namą, kur nakvojo. Gyveno ten kažkur apie savaitę. Ten gyveno pas aklą Z.. Apie savo sumušimą beveik nieko neatsimena. Gal, kai praeis šiek tiek laiko, atsigaus atmintis, gal ką ir prisimins. Nepasakys, ką jis veikė prie (duomenys neskelbtini). Kaip jį mušė, irgi neatsimena. Neatsimena dėl patirtos traumos. Vaikus, kurie jį mušė, gal ir atpažintų, jeigu pamatytų juos gyvai ar jų nuotraukas. Nors ir neatsimena to vakaro įvykius, bet kažkas mintyse bėgioja. Nepapasakos apie savo sumušimą, nieko neatsimena, nei kaip mušė, nei kiek smūgių ir kur buvo suduota, nei kaip atsirado prie „(duomenys neskelbtini)“, nei kas kvietė greitąją pagalbą, nei kaip atsirado ligoninėje. 2018-12-01 jis apie 18.00 val. Šiaulių mieste viename iš prekybos centrų „(duomenys neskelbtini)“, kuriame nepamena, kadangi pats nėra Šiaulių gyventojas, nusipirko mobilaus ryšio aparatą, kurio nei pavadinimo, nei kokių tai kitų duomenų nurodyti negali, už 10 eurų. Pats nematė, kad E. P. ar koks kitas asmuo iš jo striukės kišenės ištraukė jam priklausantį mobilaus ryšio telefoną. Ar koks kitas kartu buvęs sugėrovas galėjo matyti, kad iš jo striukės kišenės ištraukė mobilaus ryšio telefoną jis nežino. Taip pat nurodo, kad grįžus iš prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ pas Z. su savimi galėjo turėti apie trylika eurų. (2 t., b. l. 37-40, 67-68).

Apklaustas teisme kaltinamasis E. P. kaltu prisipažino ir parodė, jog 2018 m. gruodžio 1 d. ties (duomenys neskelbtini) namu iš moters kartu su G. K. bandė atimti daiktus. Tiesiog ėjo pro šalį, pamatė, kad eina moteris, bandė atimti iš jos rankinę, bet nepavyko, ji rankinės nepaleido, pargriuvo ant žemės, nes ji pati buvo girta – iš toliau matė, kad ji ėjo svyruodama. Kai nepasisekė atimti rankinės, kartu su G. pabėgo.

Iš 2018-12-01 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta ir aprašyta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) namu, apžiūros metu nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta. (1 t., b. l. 71-73).

Kaltinamasis E. P., panaudodamas fizinį smurtą, bandė užvaldyti svetimą, nukentėjusiajai D. K. priklausantį, turtą, tačiau nusikaltimo nebaigė, nes nukentėjusioji pasipriešino – nepaleido rankinės, todėl jo veika atitinka pasikėsinimo padaryti plėšimą, tai yra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje, požymius.