- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-01-13
- Bylos Nr.
- eI3-580-596/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01136-2020-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Jolita Rasiukevičienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. A. S.
- Trečiasis asmuo
- valstybės įmonė Žemės ūkio informacijos, "Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras"
- Atsakovas
- Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolita Rasiukevičienė
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos skundą (pareiškėjas A. A. S., trečiasis suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras), dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Atsakovė Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovė, NMA arba Agentūra) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2020 m. kovo 5 d. sprendimą Nr. 21R-203 (AG-61/04-2020) (toliau – ir Komisijos sprendimas), kuriuo panaikintas NMA 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimas Nr. BR6-3729385 „Dėl skirtos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“; 2) priimti naują sprendimą ir pareiškėjo A. A. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsakovė paaiškina, kad pareiškėjas A. A. S. NMA pateikė 2019 m. gegužės mėn. 31 d. paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką, kurios reg. Nr. 19-1012449954-1 (toliau – ir Paraiška), kurią įvertinusi Agentūra informavo pareiškėją, kad pagal Paraiškoje pateiktus duomenis yra skiriama 74,12 Eur dydžio galutinė paramos suma, nes joje nustatyti netinkami paramai bl3 ir bl9 plotai.
Pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 11 d. nutarimo Nr. 987 „Dėl valstybės institucijų, savivaldybių ir kitų juridinių asmenų, atsakingų už Europos žemės ūkio garantijų fondo priemonių įgyvendinimą, paskyrimo” (toliau – Nutarimas Nr. 987) 3.1.1 papunkčiu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimo Nr. 722 „Dėl valstybės institucijų ir įstaigų, savivaldybių ir kitų juridinių asmenų, atsakingų už Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos įgyvendinimą, paskyrimo“ (toliau – Nutarimas Nr. 722) 3.1 papunkčiu, valstybės įmonė Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras (toliau – ŽŪIKVC) yra paskirtas atsakingu už paraiškų priėmimo informacinės sistemos kūrimą, įgyvendinimą ir tvarkymą, pasėlių laukų duomenų bazės kūrimą, įgyvendinimą ir tvarkymą. NMA, atlikdama pareiškėjo Paraiškos vertinimą, vadovavosi ŽŪIKVC informacinių sistemų duomenų inkorporavimo būdu pateiktais duomenimis, t. y. buvo nustatyta, jog pareiškėjas lauke Nr. 1 KŽS Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame deklaravo 3,09 ha, pasėlio kodu DGP (daugiametės ganyklos arba pievos, daugiametės žolės (eraičinai, miglės, motiejukai svidrės ir kt.) 5 metų ir daugiau), plotą, deklaravo paramai netinkamą KŽS bl3 ir bl9 1,65 ha plotą.
Nurodo, kad nustatytas neteisingo deklaravimo atvejis, kai laukas, įbraižytas išmokoms skirtame KŽS bl1 (kontrolinis dirbamosios žemės sklypas bl1 – tai sklypas, kurį sudaro dirbamoji žemė (ariamoji žemė, pieva, sodai ir uogynai)), apima ir paramai netinkamą bl3 ir bl9 plotą, kuris nebuvo dirbamas/prižiūrimas.
Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 „Dėl Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2019 m. balandžio 11 d. įsakymo Nr. 3D-226 redakcija) (toliau – Taisyklės) 80 punkte nustatyta, kad visi pareiškėjai privalo elektroniniu būdu įbraižyti deklaruojamų laukų ribas PPIS; įbraižomi visi pareiškėjo naudmenų ir kiti plotai, už kuriuos jis prašo paramos, taip pat įbraižomi visi pareiškėjo valdomi naudmenų plotai, už kuriuos pareiškėjas nepageidauja gauti išmokų (kodai NEP ar TPN); už laukus, įbraižytus KŽS, kurių GKODAS bl1b, bl2, bl3, bl6, bl9, tiesioginės išmokos neskiriamos. Nurodo, kad Agentūra, vadovaudamasi Taisyklėmis, gavusi visus reikiamus duomenis, apskaičiuoja galutinę išmokos sumą. Teigia, jog už aukščiau įvardytą paramai netinkamą/neteisingai deklaruotą 1,65 ha plotą parama nemokama ir taikomos sankcijos dėl neteisingo deklaravimo.
Pažymi, kad išmokas moka pareiškėjams, atitinkantiems visus teisės aktuose nurodytus reikalavimus ir įsipareigojimus, kai išsprendžia visus su paraiškomis susijusių neatitikimų klausimus. Atkreipia dėmesį, kad, vadovaudamasi Taisyklių 89 punktu, MPŪV taisyklių 34 punktu, NMA turi teisę ankstesniais ar einamaisiais metais pateiktas paraiškas administruoti iš naujo bei priimti sprendimus dėl reikalavimo grąžinti visą ar dalį išmokėtos paramos sumos ir (arba) taikyti kitas poveikio priemones už su prašoma arba gauta parama susijusių įsipareigojimų nevykdymą ir (arba) nustatytų reikalavimų nesilaikymą, atlikusi administracinį patikrinimą ir (arba) patikrą vietoje tada, kai pareiškėjas nesilaikė paramos suteikimo ar paraiškoje numatytų reikalavimų, ar pažeidė paramos gavimo ir naudojimo sąlygas.
Atsiliepimas
Pareiškėjas A. A. S. atsiliepime į atsakovės skundą nurodo, kad su juo nesutinka, prašo teismo skundo netenkinti. Paaiškina, kad 2019 m. balandžio 17 d. pagal dovanojimo sutarti? asmeninės nuosavybės teise įgijo 1/4400 dalį žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), į kurį nuosavybės teisės VĮ Registrų centre buvo įregistruotos 2019 m. balandžio 18 d. Pareiškėjas 2019 m. balandžio 25 d. pirkimo-pardavimo sutartimi ASR 941 bendrosios jungtinės sutuoktiniu? nuosavybės teise su R. S. i?sigijo 4399/4400 dalis aukščiau minėto žemės ūkio paskirties žemės sklypo, į kurį nuosavybe?s teise?s VI? Registru? centre įregistruotos 2019 m. gegužės 8 d.
Teigia, kad 3,09 ha pase?liu? plota? deklaravo 2019 m. geguže?s 31 d. Deklaravimo metu nebuvo išskirti jokie netinkami plotai, neatitikimai nebuvo nustatyti iki pat 2019 m. gruodžio 2 d., t. y. iki to laiko, kada dar buvo galima aprašyti išankstinius kontroliniu? žeme?s sklypu? ribu? pasikeitimus. Nurodo, jog KŽS_DR5LT atnaujinimas buvo atliktas 2019 m. gegužės 9 d., t. y. kitą diena? po nuosavybe?s teisiu? i? įsigyta? žeme?s sklypa? įregistravimo, o deklaracija buvo pateikta 2019 m. gegužės 31 d., todėl NMA buvo pateikti duomenys, neatitinkantys realios pade?ties.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nesutinka su atsakovės pozicija ir teigia, kad Komisija įsigilino į susidariusią situaciją, atskleidė bylos esmę, jog NMA ir ŽŪIKVC neteisingai paskaičiavo dirbamą plotą, nes visame deklaruojamame plote jis pjovė ir mulc?iavo žole?. Deklaruojant dirbama? žeme? jokie netinkami plotai sistemoje nebuvo išskirti, pavieniai medžiai ir ju? grupe?s buvo apipjauti rankiniu bu?du. Kadangi sankcijos jam buvo skiriamos de?l netinkamai deklaruoto ploto, bylos dalyku Komisija laike? tai, ar priimdama sprendima? Agentūra vadovavosi patikimais duomenimis de?l jo deklaruoto ir dirbamo ploto.
Pareiškėjo teigimu, Komisija i?vertino jo pateiktus vaizdo i?rašus, iš kuriu? matyti, kad deklaruojami plotai buvo mulc?iuojami bei apipjaunami pavieniai medžiai, tac?iau atkreipe? de?mesi?, kad vaizdo i?rašai ne?ra dokumentai, patvirtinantys dirbamo ploto matmenis. Be kita ko, Komisija atsižvelge? ir i? atsakove?s cituojama? teismu? praktika?, bei kiek kitaip i?vertino formuojama? teismu? praktika?, o bu?tent, pasisake?, kad ortografine? medžiaga pripažintina tinkamu duomenu? šaltiniu bei nustatytu? neatitikimu? i?rodymu tik tais atvejais, kai ne?ra abejoniu? de?l joje pateiktu? duomenu? tikslumo ir patikimumo, o NMA diskrecija, kai kyla abejoniu? de?l ortonuotraukos patikimumo, yra nuspre?sti, kokiu? veiksmu? reikia imtis, kad bu?tu? nustatyti tikslu?s faktiniai žeme?s naudojimo duomenys.
Šalies argumentai
Pareiškėjas mano, kad Komisija padare? teisinga? išvada?, jog ŽU?IKVC pateikti duomenys prieštarauja tais pac?iais metais atliktu? kadastriniu? matavimu? duomenims ir toks prieštaravimas, priimant sprendima? de?l paramos ir sankciju? skyrimo, turi bu?ti pašalintas bei nustatytas tikslus daugiamec?iu? ganyklu? ir pievu? plotas, ir tik tuomet NMA, pasak Komisijos, turi priimti faktines aplinkybes atitinkanti? sprendima?.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo ŽŪIKVC atsiliepime nurodo, kad po KŽS_DR5LT atnaujinimo pagal 2019 m. gegužės 9 d. skaitmeninį rastrinį ortofotografinė žemėlapį dalis KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) buvo priskirta prie netinkamų paramai plotų. Jie buvo išskirti vadovaujantis Techninių reikalavimų aprašo 7.3, 7.4 papunkčiais – medžiais ir krūmais apaugę plotai, kurie sudaro savarankišką objektą, išskiriami į naujus KŽS arba, pasikeitus riboms, tikslinami jau sudaryti KŽS, jiems suteikiamas GKODAS bl3, pelkėtos teritorijos, karjerai, laikinai įmirkę plotai, pakelės, pagrioviai ir kiti neremiami plotai, kurie sudaro savarankišką objektą, išskiriami į naujus KŽS, arba pasikeitus riboms, tikslinami jau sudaryti KŽS, jiems suteikiamas GKODAS bl9.
Teigia, kad dalis KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) teritorijos, matomos 2019 m. gegužės 9 d. ortografiniame vaizde, atitinka KŽS_DR5LT netinkamos paramai teritorijos kriterijus, todėl ŽŪIKVC sprendimas dalį KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) priskirti netinkamoms paramai teritorijoms yra teisingas. Pažymi, kad atnaujinti KŽS_DR5LT duomenys buvo perduoti NMA.
ŽŪIKVC atkreipia dėmesį, kad vadovaujantis Vyriausybės nutarimais, jis yra atsakingas už paraiškų priėmimo informacinės sistemos ir jos sudedamųjų dalių (paramos paraiškų duomenų bazės, Kontrolinių žemės sklypų duomenų bazės ir Pasėlių laukų duomenų bazės) kūrimą, įgyvendinimą ir tvarkymą. Taigi ŽŪIKVC atlieka tik duomenų atnaujinimą ir tuos duomenis perduoda NMA, o NMA administruoja paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškas ir sprendžia, kokius duomenis naudoti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2020 m. kovo 5 d. sprendimo Nr. 21R-203 „Dėl skirtos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“ teisėtumo bei pagrįstumo.
Administracinėje byloje ir Komisijos byloje Nr. AG-61/04-2020 (toliau – LAGK byla) nustatyta, kad R. S. NMA 2019 m. gegužės 31 d. pateikė paraišką dėl paramos už žemės ūkio ir kitus plotus, kurioje deklaravo KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauką Nr. 1 3,09 ha DGP (daugiametės pievos ir ganyklos) plotą. R. S. 2019 m. birželio 18 d. pranešimu dėl valdos perdavimo deklaruotą valdą perdavė A. A. S., kuris perėmė visus su valda susijusius įsipareigojimus ir prisiėmė visą iš to kylančią atsakomybę (LAGK byla, b. l. 31–43). A. A. S. NMA pateikė 2019 m. gegužės mėn. 31 d. paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką, kurios reg. Nr. 19-1012449954-1.
2019 m. gruodžio 5 d. NMA priėmė sprendimą Nr. BR6-3729385 „Dėl skirtos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“, kuriame nurodė, kad pareiškėjas deklaravo 3,09 ha plotą, nustatytasis faktinis plotas yra 1,44 ha. Pareiškėjui skiriama 74,12 Eur dydžio galutinė paramos suma. Išmokų ir sankcijų lentelės 5-6 eilutėse yra nurodytos pareiškėjui taikomos 100 proc. dydžio sankcijos už neteisingą plotų deklaravimą programoms: 92,16 Eur pagrindinei išmokai už žemės ūkio naudmenų plotus; 85,94 Eur išmokai už pirmuosius hektarus; 66,24 Eur ilgalaikė sankcija pagrindinei išmokai už žemės ūkio naudmenų plotus; 61,77 Eur ilgalaikė sankcija išmokai už pirmuosius hektarus; 51,80 Eur ilgalaikė sankcija kompensacinei išmokai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonę „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ (mažesnio intensyvumo gamtinių kliūčių vietovėse) (LAGK byla, b. l. 50, 51).
Pareiškėjas pateikė skundą Komisijai nurodydamas, jog NMA ir ŽŪIKVC neteisingai paskaičiavo jo dirbamą plotą - jis visame deklaruotame plote pjovė ir mulčiavo žolę, deklaruojant dirbamą žemę jokie netinkami plotai sistemoje nebuvo išskirti, pavieniai medžiai ir jų grupės buvo apipjauti rankiniu būdu. Kadangi sankcijos pareiškėjui buvo skiriamos dėl netinkamai deklaruoto ploto, bylos nagrinėjimo dalykas yra tai, ar NMA priimdama sprendimą, vadovavosi patikimais duomenimis dėl pareiškėjo deklaruoto ir dirbamo ploto (LAGK byla, b. l. 20–22).
Kas yra bl3 plotas, nustatyta Taisyklių 8 priedo 1.2.4 papunktyje: kontrolinis miško žemės sklypas bl3 – sklypas, kurio didžiąją dalį užima miško žemė (miškai, medžių grupės, krūmynai); šio KŽS remiamas plotas lygus 0, tačiau gali būti tinkamas paramai gauti pagal KPP priemones: „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“, „Su „Natura 2000“ ir Vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos“, „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“, „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“, „Miškų aplinkosaugos išmokos“ ir „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Miško veisimas“. Kas yra bl9 plotas, nustatyta 2019 m. TI Taisyklių 8 priedo 1.2.5 papunktyje: kontrolinis mišrusis žemės sklypas bl9 – sklypas, kurio didžiąją dalį užima žemės ūkiui nenaudojama žemė (pelkėtos teritorijos, karjerai, laikinai įmirkę plotai ir pan.); KŽS remiamas plotas lygus 0, tačiau gali būti tinkamas paramai gauti pagal KPP priemones: „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“, „Su „Natura 2000“ ir Vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos“, „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“, „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“, „Miškų aplinkosaugos išmokos“ ir „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Miško veisimas“.
Vadovaujantis Taisyklių 75.10 papunkčiu, NMA, gavusi visus reikiamus duomenis, apskaičiuoja galutinę išmokos sumą. Parama gali būti mokama tik už deklaruotus ir einamaisiais metais paramos teikimo reikalavimus atitinkančius plotus (Taisyklių 3.21 papunktis, MPŪV taisyklių 22 punktas). NMA, vadovaudamasi Europos Sąjungos teisės aktų ir kitų dokumentų nuostatomis, už neteisingai deklaruotą plotą pareiškėjams sumažina mokėtiną paramą arba susigrąžina išmokėtą paramą (Taisyklių 75.4 papunktis).
Byloje pateikti duomenys patvirtina, jog NMA, gavusi iš ŽŪIKVC patikslintus Kontrolinių žemės sklypų duomenų bazės KŽS_DR5LT duomenis, nustatė, jog pareiškėjo 2019 m. Paraiškoje nurodytame lauke Nr. 1 KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) yra netinkami paramai gauti plotai bl3 ir bl9, kurie sudaro 1,65 ha ploto.
NMA teigimu, ŽIŪKVC duomenys yra aiškūs ir nedviprasmiški, todėl NMA neturėjo pagrindo jais abejoti ar nesivadovauti jais, priimdama 2019 m. gruodžio 5 d. sprendimą, o pareiškėjas, pateikdamas 2019 m. Paraišką, privalėjo įsitikinti, kad jo deklaruojamas laukas atitiks visus paramai skirti keliamus reikalavimus. Be to, pažymi, kad pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie paneigtų ŽŪIKVC duomenis, jog pareiškėjo 2019 m. Paraiškoje deklaruotame lauke yra 1,65 ha netinkami paramai plotai (bl3 ir bl9).
Iš VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2019 m. gegužės 9 d. išrašo matyti, jog žemės ūkio paskirties žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) 4,4400 ha plotą sudaro: žemės ūkio naudmenų plotas viso 2,9475 ha (sodo plotas – 0,1461 ha, pievų ir natūralių ganyklų plotas - 2,8014 ha); miško žemės plotas - 0,0292 ha, kelių plotas - 0,0102 ha, užstatyta teritorija - 0,0529 ha, kitos žemės plotas - 1,40012 ha, nusausintos žemės plotas - 0,6921 ha. Šie duomenys nustatyti 2019 m. vasario 21 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos duomenimis ir 2019 m. kovo 27 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimu Nr. 11SK-286-(14.11.110) (LAGK byla, b. l. 8–10).
2019 m. vasario 21 d. UAB „Žemesta“ sudarytame žemės sklypo plane, pažymėta, jog žemės sklypo (Nr. (duomenys neskelbtini)) 44400 m² plotą sudaro iš viso: 27097 m² pieva, 917 m² pieva, 279 m² želdiniai, 1299 m², želdiniai 200 m² želdiniai, 1506 m² želdiniai, 2156 m² želdiniai, 5975 m² želdiniai 2587 m² pelkė, 1461 m² sodas, 529 m² užstatyta teritorija, 205 m² miškas, 87m² miškas,102 m² kelias (LAGK byla, b. 1. 23).
Taigi 2019 m. vasario 21 d., prieš pateikiant paraišką dėl paramos, viso pareiškėjo valdomame sklype buvo nustatyta 28014 m² pievų, t. y. 2,8014 ha. Tuo tarpu ŽŪIKVC duomenimis pareiškėjo valdoje pievų plotas sudaro tik 1,44 ha (LAGK byla, b. 1. 69, 70). Pareiškėjo pateiktuose vaizdo įrašuose, kuriuos Komisija nepripažino dokumentais, patvirtinančiais dirbamo ploto matmenis, matyti, kad deklaruoti plotai buvo mulčiuojami, buvo apipjaunami pavieniai medžiai. Ištraukoje iš Lietuvos Respublikos teritorijos M 1:5 000 kontrolinių žemės sklypų erdvinių duomenų rinkinio (KŽS DR5LT) žemėlapio fragmente pažymėti 2019 m. deklaruoti laukai (apvesti mėlyna linija). Viduryje lauko, apvesto mėlyna linija yra išskirtas KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) DGP lauko plotas bll plotas (apvestas balta linija), kuris sutartiniuose ženkluose įvardytas kaip KŽS erdvinių duomenų rinkinys (KŽS_DR5LT) (LAGK byla, b. 1. 56). Tačiau vizualiai matyti, kad deklaruotame lauke yra likę vietų, kurios nepriskirtos daugiametėms pievoms ir ganykloms, tačiau jose nematyti, kad būtų medžių, kurių lajos persidengia ir kad persidengiančių medžių grupės sudarytų ištisinį masyvą ar daugiau nei 0,01 ha.
Pagal suformuotą LVAT praktiką (žr. pvz., 2015 m. sausio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-36-662/2015), atsižvelgus į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2014 m. balandžio 10 d. sprendimo Maatschap T. van Oosterom en A. van Oosterom-Boelhouwer prieš Staatssecretaris van Economische Zaken, Landbouw en Innovatie, C-485/12 motyvus, nurodyta, jog institucijai pareiga atlikti atitinkamus žemės sklypų matavimus vietoje nekyla ir ji gali priimti sprendimus vadovaudamasi vien aeronuotraukomis tik tais atvejais, kai ji neturi jokių abejonių dėl tokiu būdu gautų matavimo duomenų. Taigi ortofotografinė medžiaga pripažintina tinkamu duomenų šaltiniu bei nustatytų neatitikimų įrodymu tik tais atvejais, kai nėra abejonių dėl joje pateiktų duomenų tikslumo ir patikimumo (žr. LVAT 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2984-662/2020).
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes ir vadovaujantis suformuota LVAT praktika, sutiktina su Komisijos padaryta išvada, jog pateikti ŽŪIKVC duomenys prieštarauja kitiems duomenims, t. y. tais pačiais metais atliktų kadastrinių matavimų duomenims, todėl šis prieštaravimas, priimant sprendimą dėl paramos ir sankcijų skyrimo, turi būti pašalintas, nustatant tikslius daugiamečių ganyklų ir pievų plotus ir tik tuomet Agentūra turi priimti faktines aplinkybes atitinkantį sprendimą, todėl atsakovės skundas atmestinas ir paliktinas galioti LAGK sprendimas. Atmetus atsakovės skundą dėl Komisijos sprendimo panaikinimo, netenkintinas ir išvestinis skundo reikalavimas priimti naują sprendimą ir pareiškėjo A. A. S. skundą atmesti.
Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle v. Finland; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Pareiškėjas A. A. S. prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų paskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
Iš byloje esančios 2020 m. balandžio 10 d. atstovavimo sutarties matyti, kad advokatei R. K., atstovaujančiai A. A. S., šioje administracinėje byloje buvo pavesta parengti atsiliepimą į atsakovės skundą. Pareiškėjas taip pat pateikė 2020 m. balandžio 10 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 04-10/2020 100 Eur sumai, 2020 m. gruodžio 8 d. banko mokėjimo nurodymą Nr. 89, patvirtinantį, kad A. A. S. sumokėjo advokatei R. K. 100 Eur. Taigi pareiškėjo prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas sudaro jo realiai patirtos išlaidos advokato teisinėms paslaugoms apmokėti už atsiliepimo į Agentūros skundą parengimą teismui. (ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (nagrinėjamu atveju aktuali 2015 m. kovo 20 d. įsakymo redakcija) kartu su Lietuvos advokatų taryba patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), pagal kurių 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami, taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Vadovaujantis Rekomendacijų 8.2 punktu, už atsiliepimo į ieškinį parengimą rekomenduojamas priteisti maksimalaus koeficiento dydis yra 2,5.
Atsiliepimo pateikimo dieną galiojo 2020 m. II ketvirčio Lietuvos statistikos departamento paskelbtas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kurio dydis buvo lygus 1 358,6 Eur. Pagal Rekomendacijas rekomenduojamas priteisti maksimalus išlaidų už atsiliepimo į ieškinį parengimą dydis yra 3 396,5 Eur (1 358, 6 Eur x 2,5). Pareiškėjo už atsiliepimo parengimą prašoma priteisti 100 Eur suma neviršija Rekomendacijose nustatyto už atsiliepimo į skundą (ieškinį) priteistino maksimalaus išlaidų dydžio, todėl atsižvelgiant į Rekomendacijų 2 punkte nustatytus kriterijus, ši suma pareiškėjui A. A. S. priteistina iš atsakovės Agentūros, kurios skundas atmestas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 103 straipsnio 4 punktu, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos skundą atmesti.
Priteisti pareiškėjui A. A. S. iš atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 100 Eur (vieno šimto eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.