Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės T. L. ieškinį atsakovui D. L., dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio padidinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kovo 30 d. nutartimi, priimto civilinėje byloje Nr.2YT-3364-793/2016 iš atsakovo D. L. priteisto 150 Eur. išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo D. L. sūnaus D. L., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui kas mėnesį po 660 Eur. nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki sūnaus pilnametystės, išlaikymą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

nei 7 metai, todėl natūralu, kad augant vaikui, platėja jo socialinių interesų sfera, todėl tinkamam vaiko vystymuisi užtikrinti reikia skirti daugiau lėšų, iš atsakovo priteisto išlaikymo nepakanka ir yra būtina didinti nepilnamečio vaiko išlaikymui skiriamas lėšas. Teismo sprendime dėl išlaikymo vaikui dydžio priėmimo metu (2016 m.) minimali mėnesinė alga, neatskaičius mokesčių sudarė 380 Eur. Taigi, labiau nei akivaizdu, jog minimalios mėnesinės algos didėjimo rodikliai rodo, jog nuo teismo sprendimo priėmimo iki šiol minimali mėnesinė alga padidėjo daugiau negu dvigubai netgi 460 Eur suma, t.y. nuo 380 Eur iki 840 Eur sumos, todėl vien jau ši aplinkybė sudaro faktinį ir teisinį pagrindą didinti teismo sprendimu nustatytą išlaikymą nepilnamečiui vaikui. Be kita ko būtina įvertinti bei atsižvelgti ir į visuotinai žinomą pasikeitusį (išaugusį) pragyvenimo lygį šalyje, padidėjusias maisto ir kitų prekių, taip pat ženkliai padidėjusias paslaugų kainas, taip pat ir tai, kad su paaugliu vaiku gyvena ieškovė, todėl jai neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo vaiku teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu, todėl atitinkamai ir išlaidų jo išlaikymui ieškovė patiria kur kas daugiau, nei anksčiau, taip pat ženkliai daugiau nei atsakovas. Tuo tarpu atsakovas nesirūpina vaiku, su juo negyvena, susitinka minimaliai, neturi jokių papildomų išlaidų vaiko švietimui, edukacijai, pramogoms ir kt. Teigė, kad vidutiniškai šalių nepilnamečio vaiko išlaikymo išlaidos yra 1 206 Eur per mėnesį.

3. Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus,

jame nurodytais pagrindais ir motyvais.

4. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su patikslintu ieškiniu

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

6. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, ieškovės ir jos atstovo bei atsakovo ir jos atstovo

teismo posėdžių metu pateiktais paaiškinimais, nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas turi bendrą nepilnametį vaiką D. L., gim. (duomenys neskelbtini).

7. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 30 d. sprendimu, priimtu civilinėje

byloje Nr.2YT-3364-793/2016 patvirtino šalių santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, pagal kurią atsakovas D. L. įsipareigojo mokėti 150 Eur. išlaikymą sūnui D. L..

8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK 3.192 straipsnyje) imperatyviai

nustatyta tėvų asmeninė pareiga teikti vaikams materialinį išlaikymą, kurios tėvai negali atsisakyti ar perleisti jos vykdymą kitiems asmenims.

9. Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali

pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis). CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pakeisti priteisto išlaikymo dydį pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šią nuostatą sistemiškai aiškinant su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, pasikeitus (padidėjus, sumažėjus) vaiko poreikiams. Tokį aiškinimą patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje M. S. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-495/2009; 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Š. v. V. Š., bylos Nr. 3K-3-331/2009; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I.V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje M. S. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-495/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018).

10. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo

dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Priklausomai nuo pagrindo, kuriuo remiamasi, reikalaujant peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, skiriasi faktinės aplinkybės, sudarančios bylos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką. Asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (pvz., savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti išlaikymo dydį)). Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018).

11. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad atsižvelgiant į tai, kad išlaikymo dydžio pakeitimo

sąlyga yra iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas).

12. Teismo vertinimu po 2016 m. teismo sprendimo priėmimo, iš esmės pasikeitė

nepilnamečio vaiko poreikiai. Šiuo metu jam greitai sukaks 12 metų, vaikas lanko mokyklą, jam reikalingos repetitoriaus paslaugos ir turi kitu su mokslais susijusios išlaidos. Be to jis aktyviai sportuoja, lanko futbolo treniruotes ir dalyvauja varžybose, todėl reikalinga apranga, vitaminai, mineralai ir kt. Taigi vaikas paaugo, daugiau kainuoja drabužiai, higienos priemonės, maistas, vaistai, laisvalaikio poreikiai. Teismas sutinka su ieškovės argumentu, kad vaiko fiziologiniam ir psichologiniam vystymuisi kiekvienais vaiko augimo metais būtinos papildomos išlaidos. Todėl 150 Eur. išlaikymo dydis priteistas 2016 m. nebeatitinka šios dienos vaiko poreikių.

13. Teismas mano, kad ši nauja aplinkybė, dėl ko reikia pakeisti (padidinti) jau priteisto

išlaikymo dydį ieškovės yra įrodytos pateiktomis sąskaitomis, banko išrašais, pažymomis ir kt. (CPK 185,197 str.).

14. Įstatymas taip pat numato, kad teismas priteisdamas išlaikymą turi įvertinti tėvų turtinę

padėtį, kadangi teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau negu tai objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis. Byloje esančios atsakovo darboviečių darbo užmokesčio pažymos patvirtina, kad atsakovas dirba UAB „Š. i.“ kur gauna vidutiniškai 721,45 Eur. atlyginimą, bei UAB „B.“ gauna vidutiniškai 813,55 Eur. atlyginimą. Iš viso atsakovas vidutiniškai per mėnesį gauna 1535 Eur atlyginimą. Be to atsakovas išlaiko kitą nepilnametį vaiką (dukrą), kurio išlaikymui priteista suma yra 350 Eur (Teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2YT-2991-637/2024;). Atsakovas moka paskolą (banko Luminor 2023-12-06 d. pažyma ).

15. Įvertinus visas nurodytas aplinkybes teismas mano, kad iš gaunamų pajamų atsakovas

galėtų mokėti 350,00 Eur. dydžio kasmėnesinį išlaikymą. Pažymėtina, kad šios periodinės išmokos nėra didelės, atitinka pačius minimaliausius vaiko poreikius (įskaitant ir valstybės teikiamą išlaikymą). Teismas laiko, kad priteisus 350,00 Eur. dydžio išlaikymą nebus pažeistas proporcingumo principas. Kitoje dalyje ieškinys atmestinas.

16. Išlaikymo dydžio pakeitimas, priteisiamas nuo ieškinio pateikimo dienos, t.y. nuo 2023

m. birželio 5 d. (CK 3.200 str.). Kadangi išlaikymas priteisiamas periodinėmis išmokamomis jos indeksuotinos kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.). Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (LR CK 282 str. 1 d., 2 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

17. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas

priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

18. Ieškovė ieškinyje suformulavo prašymą priteisti byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad teisinės pagalbos (advokato) išlaidos sudaro 1560 Eur. Ieškovė pareiškė ieškinį padidinti išlaikymo dydį nuo 150 Eur. iki 660 Eur., t.y. padidinti išmokos sumą 510 Eur. (660 – 150 = 510). Teismas patenkino ieškinio reikalavimą iš dalies, t.y. priteisė 350 Eur. t. y. padidino išlaikymo dydį 200 Eur. (350-150 = 200). Vadinasi ieškinys patenkintas 39,21 procentais. Todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos 39,21 procentai jos turėtų teisinės pagalbos išlaidų dalis, t.y. priteistina 611,67 Eur.

19. Pagal LR CPK 83 str. ieškovai bylose dėl išlaikymo priteisimo atleidžiami nuo žyminio

mokesčio mokėjimo. LR CPK 96 straipsnio 1 d., nustato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai. LR CPK 85 str. nustato, kad ieškinio suma bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis išieškojimo, nustatoma pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą. Šioje byloje išlaikymas padidintas 200 Eur. todėl ieškinio suma yra 2400 Eur. (200 Eur. x 12 mėn. = 2400 Eur.). Tokiu būdu iš atsakovo į valstybės biudžetą pritaikius 146,10 indeksą priteistina 54 Eur. žyminio mokesčio.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 - 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 30 d. sprendimu, priimto civilinėje

byloje Nr.2YT-3364-793/2016 iš D. L. priteistą nepilnamečiam vaikui išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo D. L., gim. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui D. L., gim. (duomenys neskelbtini) nuo ieškinio pateikimo dienos (2023-06-05 d.) po 350,00 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų 00 centų) dydžio išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečio vaiko D. L., gim. (duomenys neskelbtini) priteistų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise palikti vaiko motina T. L..

Šioje dalyje sprendimas vykdytinas skubiai, sprendimo apskundimas nesustabdo jo vykdymo.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo D. L. ieškovės T. L. naudai 611,67 Eur. teisinės pagalbos (atstovavimo) išlaidų.

Priteisti iš atsakovo D. L. į valstybės biudžetą 54 Eur. (penkiasdešimt keturi eurai) žyminio mokesčio. (Mokestį sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (188659752), Sąsk. Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyti įmokos kodas 5662).

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.