Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-11-14 · Civilinė byla Nr. 2A-967/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-11-14
Bylos Nr.
2A-967/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Gasiūnienė, Danguolė Martinavičienė, Egidijus Žironas
Ieškovas
J. P. G., N. G., G. K.
Atsakovas
V. E.
Trečiasis asmuo
uždaroji akcinė bendrovė „Nordic Real Estate“, V. P.
Kategorijos
  • 44.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 50.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-967/2013Proceso Nr. 2-55-3-00776-2011-9Procesinio sprendimo kategorijos: 44.5.1; 50.4 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. lapkričio 14 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovių J. P. G., N. G. ir G. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių J. P. G., N. G. ir G. K. ieškinį atsakovui V. E. įmonei „Angstremas“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Nordic Real Estate“, V. P..

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovės J. P. G., N. G. ir G. K. ieškiniu prašė priteisti joms iš atsakovo V. E. įmonės „Angstremas“ 106 998,68 Lt žalai atlyginti dėl netinkamos išnuomoto gamybinio pastato priežiūros, 17 096,34 Lt palūkanų, 6 proc. procesinių metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Nurodė, kad ieškovės J. P. G. ir G. K. 1997-04-10 įsigijo iš V. E. po 1/7 dalį 1321,94 kv. m gamybinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini). Ieškovė N. G. valdo ¾ dalis 1/7 dalies nurodyto nekilnojamojo objekto, įgijusi jas paveldėjimo būdu po tėvo A. G., kuriam bendrosios jungtinės nuosavybės teise kartu su J. P. G. priklausė 1/7 dalis šio turto, mirties. Atsakovas pagal 1998-06-15 sudarytą ilgalaikės nuomos sutartį nuo 1998-07-01 iki 2008-07-01 išsinuomojo 5/7 dalis ginčo pastato iš jų savininkų. Atsakovas šiose patalpose vykdė ūkinę – komercinę veiklą, dalį patalpų naudojo savo reikmėms, buvo įkūręs durų gamybos cechą, o kitas patalpas subnuomojo ir gavo pelną. Iš pradžių atsakovas tinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus, mokėjo nuomos mokestį, tačiau vėliau pradėjo delsti su mokėjimais, o po to visiškai jo nemokėjo. Atsakovas toliau tęsė nuomos santykius, mokėjo nuomos mokestį, naudojosi patalpomis, tačiau jis nebesirūpino pastatų būkle – nebeišveždavo šiukšlių, ardė pastato sienas, išėmė pastatų langus, ardė elektros instaliaciją, viduje ardė pertvaras, nekontroliavo kaip subnuomininkai išsikelia iš gamybinių patalpų, kaip demontuoja įrangą, tinklus. Dėl nurodytų priežasčių pastatas buvo nuniokotas, stipriai sudarkytas. Ekspertas nustatė, kad patalpos yra sugriautos ir netinkamos naudoti, o pagrindinė priežastis – netinkama pastatų priežiūra. Atestuotos statybos įmonės sudaryta sąmata nuostoliams pašalinti visam pastatui sudaro 1 248 318 Lt. Kadangi pastato nusidėvėjimas yra 70 proc. o ieškovių dalis patalpų bendrojoje dalinėje nuosavybėje sudaro 2/7, tai atstatomieji patalpų darbai sudarys 106 998,68 Lt, todėl šią sumą kaip patirtus nuostolius prašė priteisti iš atsakovo.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Tretieji asmenys atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. balandžio 26 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas konstatavo, kad atsakovas pagal sudarytą Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį turėjo pareigą laiku ir tinkamai mokėti nuomos mokestį, pasibaigus nuomos sutarčiai grąžinti pastatą, tačiau rūpintis pastato būkle arba kitokiais būdais pagerinti išnuomotas patalpas jis neprivalėjo. Ieškovių reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo teismas pripažino kaip nepagrįstą, kadangi į bylą nėra pateikta įrodymų, kad būtent atsakovas išardė pastato sienas, išėmė pastato langus, išardė elektros instaliaciją bei pertvaras. Ieškovės nepateikė įrodymų, kokios būklės buvo išnuomotas pastatas, sutartyje šalys neaptarė perduodamų patalpų būklės, nepasirašė negyvenamųjų patalpų priėmimo – perdavimo akto, todėl atmetė ieškovių argumentą apie tai, kad pastatas nuomos laikotarpiu buvo nuniokotas (CK 6.483 str.). Dėl to, kad ieškovės neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų, taip pat nenustatyta atsakovo kaltė, jam neturint pareigos pagal nuomos sutartį užtikrinti pastato priežiūrą ir saugumą, teismas nurodė, kad nėra sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei kilti.

Įvertinęs byloje esančiame Vilniaus apygardos teismo 2007 m. balandžio 26 d. sprendime (įsiteisėjusiame 2008-03-12) konstatuotas faktines aplinkybes, o būtent, kad ginčo pastatas yra 1976 m. statybos, jo buvusi paskirtis - kiaulidės, o jo nusidėvėjimas 1996-10-03 atliktos inventorizacijos metu buvo 70 procentų, teismas padarė labiau tikėtiną išvadą, kad pastatas, kurio nusidėvėjimas 70 procentų, turėjo trūkumų ir dėl to atsakovui kaip nuomininkui pastato savininkai suteikė teisę (o ne pareigą) rekonstruoti pastatą, statyti įrengimus, tiesti inžinerines komunikacijas ir atlikti kitus darbus savo jėgomis ir lėšomis arba sudaryti sutartis su kitais trečiaisiais asmenimis.

Atsižvelgęs į tai, kad pastato nusidėvėjimas jo pardavimo dieną 2011-03-17 buvo 90 proc., teismas sutiko su atsakovo teiginiu, kad pastatas nusidėvėjo tiek dėl ieškovių, tiek dėl kitų savininkų kaltės, t. y. dėl pastato nepriežiūros.

Teismas pažymėjo, kad ieškovių analogiškas ieškinys buvo atmestas Vilniaus apygardos teismo 2007 m. balandžio 26 d. sprendimu kaip neįrodytas, objektyvių įrodymų, kad po teismo sprendimo priėmimo atsakovas būtų atlikęs neteisėtus veiksmus, sukeliančius nuostolius ieškovams, byloje nėra.

Sprendime teismas pabrėžė, kad dalis pastato, priklausančio ieškovėms, buvo įgyta 1997 m. už 29 736 Lt, o 2011-03-17 parduota už 390 000 Lt, nors iš pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad ieškovėms priklausiusios patalpų dalies vidutinė rinkos kaina sudaro 150 469 Lt (bendra pastatų kaina 526 642 Lt : 56 * 16), todėl padarė išvadą, kad ieškovių turtiniai interesai nėra pažeisti.

Nustatęs, kad atsakovas ieškinį užtikrino kitu būdu - į teismo sąskaitą įnešė pinigų sumą, atitinkančią ieškinio sumą (125 000 Lt), turto areštas praranda savo prasmę, todėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartį dėl atsakovui nuosavybės teise priklausančios 1/7 dalies gamybinio pastato, adresu (duomenys neskelbtini) (registro Nr. 10/18269), turto arešto panaikino. Uždraudė atsakovo V. E. įmonės „Angstremas“ savininkui V. E. iki sprendimo įsiteisėjimo dienos disponuoti 125 000 Lt suma, sumokėta į teismo specialiąją sąskaitą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovės prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

Apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo išvadomis, kad atsakovas pagal sudarytą nuomos sutartį neturėjo pareigos rūpintis išnuomotų patalpų būkle, taip pat, kad nėra įrodymų, jog būtent atsakovas sugadino pastatą, nes atsakovas nebūtų vykdęs veiklos suniokotame pastate.

Apeliantės pažymi, kad žalos padarymo faktą įrodo kitoje civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo 2006 m. atlikta atestuotos statybų įmonės sąmata, ir pasibaigus nuomos sutarčiai, t. y. 2008-07-01 antstolio konstatuotas faktas, kad gamybiniai pastatai suniokoti, o jo padarytoje išvadoje detaliai nurodytas padarytos žalos dydis.

Teigdamas, kad šalys sudarytoje sutartyje neaptarė perduodamų patalpų būklės, nepasirašė negyvenamųjų patalpų priėmimo – perdavimo akto ir todėl nėra aišku, kokios būklės buvo perduotos patalpos atsakovui, teismas neatsižvelgė į šių patalpų įsigijimo momentą, į tai, kad patalpos buvo įsigytos iš atsakovo, o vėliau jam buvo išnuomotos, be to, jog iki 2000 m. galiojęs CK nenumatė reikalavimo pasirašyti perdavimo – priėmimo akto. Atsakovas per visą nuomos laikotarpį nereiškė ieškovėms jokių pretenzijų dėl nuomojamojo pastato būklės, nors pagal CK 6.493 straipsnio nuostatas tai galėjo daryti.

Nesutinka su teismo išvada, kad ieškovių turtiniai interesai nebuvo pažeisti, kadangi teismas nepasisakė apie atsakovo parduotas 3/7 dalis pastato 2006 m. už 960 000 Lt, kas sudaro pagrindą manyti, kad ieškovėms 2006 m. pardavus joms priklausančias 2/7 dalis patalpų, jos būtų gavusios 640 000 Lt, t. y. 250 000 Lt daugiau negu gavo dabar.

Šalies argumentai

Apeliantės taip pat nurodo, kad turtas buvo parduotas 2012-04-17, tuo tarpu laikinosios apsaugos priemonės pakeistos tik skundžiamu teismo sprendimu, todėl sandoris, kurio metu buvo perleistas turtas galiojant turto areštui, buvo sudarytas pažeidžiant imperatyvias teisės normas ir yra niekinis bei negalioja (CK 1.80 str. 1 d.). Nors apeliantėms nėra svarbūs sandorio panaikinimo klausimai, tačiau nustačius, kad buvo pažeistas CPK 145 straipsnio 1 dalies 6, 7, 8 punktuose nustatytas draudimas, vadovaujantis CPK 145 straipsnio 8 dalimi, atsakovui turi būti skirta bauda iki 1 000 Lt už kiekvieną pažeidimo dieną.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Nordic Real Estate“ nurodo, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas. Nurodo, kad statinių vertei jų apdailos kokybė nelabai turi įtakos, kadangi tokių statinių pirkėjas jų įsigijimo naudą gali sieti tik su žemės sklypo, ant kurio stovi statiniai ir kuris nepriklauso apeliantėms nuosavybės teise, verte. Ekonomiškai nėra logiška situacija, kad pirkėjas tokios senos statybos statinius pirktų tam, kad galėtų juos ekonomiškai naudingai eksploatuoti pagal paskirtį, t. y. kaip kiaulidės kompleksą, o ne nugriauti, vietoje jų pastatydamas naujus statinius. Taip pat nepagrįstos šalių tarpusavio pretenzijos dėl pastato būklės, kuria šalys, tikėtina, nebuvo ekonomiškai ir teisiškai pagrįstai sutarusios rūpintis.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

Apeliantės pateikė prašymą nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka.

Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tokių aplinkybių ar kitų svarių argumentų nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nenurodė ir tokį prašymą pateikusios ieškovės, nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentus jos išsamiai išdėstė paduotame apeliaciniame skunde, todėl prašymas netenkintinas (CPK 322 str.).

Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su nuomininko pareiga prižiūrėti nuomojamą turtą ir civilinės atsakomybės jam taikymo už šios pareigos pažeidimą

Bylos duomenimis nustatyta, kad 1997-04-10 pirkimo – pardavimo sutartimi V. E. pardavė G. D., V. P., R. R., J. P. G., G. K. po 1/7 dalį gamybinio pastato, esančio 50,210 kv. m ploto žemės sklype (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 7). 1998-06-15 negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi ieškovės J. P. G. ir G. K. joms priklausančias 2/7 dalis pastato kartu su kitais ginčo pastato bendraturčiais išnuomojo atsakovo V. E. įmonės „Angstremas“ sandėliavimui ir gamybai laikotarpiu nuo 1998-07-01 iki 2008-07-01 (t. 1, b. l. 10-11). Pagal nuomos sutartį pastato savininkai įsipareigojo suteikti atsakovui kaip nuomininkui ginčo pastatą ir nesudaryti kliūčių nuomininkui juo naudotis už užmokestį, o atsakovas (nuomininkas) – mokėti nuomos mokestį, o pasibaigus nuomos sutarčiai – grąžinti pastatą. Atsakovo savininkas V. E. taip pat yra nuomojamųjų patalpų bendraturtis (t. 1, b. l. 47-49, t. 2, b. l. 2-10). 2011-03-17 pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovės ginčo pastatą perleido trečiajam asmeniui UAB „Nordic Real Estate“ (t. 2, b.l. 42). Ieškovės ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo patirtus nuostolius dėl pastato nepriežiūros, tačiau teismas ieškinį atmetė kaip nepagrįstą.

Byloje kilo ginčas dėl tinkamo įrodymų vertinimo nustatant asmenį, atsakingą už nuostolius, padarytus neprižiūrint nuomojamo turto.

Apeliantės nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas pagal sudarytą nuomos sutartį neturėjo pareigos rūpintis išnuomotų patalpų būkle. Iš dalies sutiktina su apeliantėmis, kad atsakovas kaip kiekvienas asmuo turi bendro pobūdžio pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 str. 1 d.), tačiau pirmosios instancijos teismas tokią išvadą padarė vadovaudamasis tarp šalių sudaryta nuomos sutartimi, kurioje nebuvo numatyta pareiga rūpintis išnuomotų patalpų būkle, todėl nėra pagrindo jos pripažinti nepagrįsta. Kaip matyti iš sutarties turinio, nuomininkui buvo suteikta teisė rekonstruoti pastatą, statyti įrengimus, tiesti inžinerines komunikacijas ir atlikti kitus darbus savo jėgomis ir lėšomis arba sudarant sutartis su kitais trečiaisiais asmenimis subnuomoti pastatą be savininkų sutikimo. Vilniaus apygardos teismas 2007-04-26 sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2-715-41/2007 pagal ieškovų J. P. G., A. G., G. K. ieškinį atsakovui V. E. įmonei „Angstremas“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys V. E., UAB „Nordic Real Estate“, konstatavo, kad atsakovas po nuomos sutarties sudarymo gamybinį pastatą naudojo pagal sutartį, jį rekonstravo, pritaikė pagal jo paskirtį ir subnuomojo, jis nepažeidė bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai. Šioms teismo nustatytoms aplinkybėms pritarė ir apeliacinės instancijos teismas, 2008 m. kovo 12 d. nutartyje konstatuodamas, kad aplinkybė, jog atsakovas ar jo nuomininkai pritaikė patalpas naudoti pagal poreikį – sutvarkė šildymo sistemą, įstatė plastikinius langus ir pan., o vėliau juos išmontavo, nesudaro pakankamo pagrindo teigti, kad tokiu būdu atsakovas pablogino išsinuomotą turtą. Pažymėtina, kad kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvauja tie patys asmenys, nustatytos aplinkybės turi prejudicinę galią ir jų nereikia įrodinėti, nes jos laikomos įrodytomis (CPK 182 str. 2 p.), todėl atsižvelgiant į tai, kad abiejose bylose įrodinėjimo dalykas susijęs su nuomininko tinkamu sutartinių įsipareigojimų vykdymu pagal nuomos sutartį vykdymu, nagrinėjamoje byloje apeliantų dėstomi nesutikimo su teismo sprendimu argumentai yra atmestini kaip nepagrįsti bei prieštaraujantys nustatytoms aplinkybėms kitoje civilinėje byloje.

Apeliaciniu skundu taip pat nesutinkama su teismo padaryta išvada, kad byloje nėra įrodymų, jog būtent atsakovas pablogino išnuomoto pastato būklę, jį netinkamai prižiūrėdamas, tačiau toks argumentas yra nepagrįstas. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, ieškovės nepateikė įrodymų, kokios būklės pastatas buvo išnuomotas. Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. 2A-76/2008 sutiko su Vilniaus apygardos teismo padaryta išvada, kad nuomojamas pastatas turėjo trūkumų, tačiau ieškovai nepateikė įrodymų, kokia buvo gamybinio pastato būklė nuomos sutarties pasirašymo dieną, t. y. 1998-07-01, o byloje esantis Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad gamybinis pastatas yra 1976 m. statybos ir jo nusidėvėjimas 1996-10-03 atliktos inventorizacijos metu buvo 70 proc., todėl negalima nustatyti, kaip pasikeitė patalpų būklė iki sutarties pasirašymo ir faktiško patalpų perdavimo atsakovui dienos. Lietuvos apeliacinis teismas taip pat pritarė Vilniaus apygardos teismo motyvams, kad nėra pagrindo išvadai, jog patalpų būklė nuomos sutarties pasirašymo dieną atitiko 2005 m. pažymoje nurodytą būklę, t. y. kaip tai buvo nurodyta UAB „Invalda real estate“ nekilnojamojo turto rinkos nuomos vertės nustatymo 2005-05-19 pažymoje. Vadovaujantis šiomis išvadomis, nėra pagrindo sutikti su apeliantėmis, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino turto būklės pasikeitimo laikotarpiu nuo 2006 m. iki 2008 m. pagal jų pateiktus įrodymus – antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą (t. 1, b. l. 23-65), patvirtinančius, kokia buvo turto būklė nuomos sutarties pabaigos metu, t. y. 2008-07-01. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje neginčijama, kad atsakovas rekonstravo pastatą ir jį pagerino, tačiau, kaip jau buvo pripažinta pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų kitoje civilinėje byloje, ši aplinkybė nesudaro pagrindo pripažinti, kad išmontavus šiuos pagerinimus, tokie veiksmai laikytini patalpų pabloginimu. Pažymėtina, kad nuomos sutarties sudarymo metu galiojusio Civilinio kodekso redakcija numatė, kad nuomininkas privalo laikyti išnuomotą turtą tvarkingą, savo sąskaita daryti einamąjį jo remontą, jeigu ko kita nenustato įstatymas arba sutartis, ir padengti turto išlaikymo išlaidas (307 str.), šiuo metu galiojanti teisės norma, reglamentuojanti nuomininko pareigą išlaikyti išnuomotą daiktą, analogiškai reglamentuoja šį klausimą (CK 6.493 str.). Atsižvelgiant į šioje byloje nustatytas aplinkybes, kad atsakovas nuomojamą ginčo pastatą naudojo taip, kaip buvo apibrėžta sutartyje, taip pat prejudicinius faktus, patvirtintus įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais kitoje civilinėje byloje, kuri buvo išnagrinėta tarp tų pačių šalių, jog pastatas nuomos sutarties sudarymo metu buvo nusidėvėjęs, turėjo trūkumų, darytina išvada, kad ieškovių pateikti įrodymai apie pastato suniokojimą nuomos sutarties pabaigos metu neįrodo, kad tai įvyko dėl atsakovo kaltės. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pastato pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo dieną 2011-03-17 jo nusidėvėjimas buvo nustatytas 90 proc., todėl tiek ieškovės, tiek kiti pastato bendraturčiai yra atsakingi dėl pastato nepriežiūros, priešingų įrodymų į bylą nėra pateikta. Kaip konstatavo Vilniaus apygardos teismas 2007-04-26 sprendime civilinėje byloje Nr. 2-715-41/2007, nuo 2005 m. pavasario atsakovas neturėjo galimybės naudotis išsinuomotu turtu dėl pasikeitusio žemės sklypo savininko, ši aplinkybė nebuvo paneigta Lietuvos apeliacinio teismo, kuris peržiūrėjo priimtą sprendimą apeliacine tvarka ir dėl to 2008-03-12 priėmė nutartį, todėl ir ši aplinkybė paneigia ieškovų dėstomus argumentus, kad dėl atsakovo kaltės išnuomotas pastatas nebuvo tinkamai prižiūrimas ir dėl to ieškovės patyrė turtinės žalos.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal prievolių ir sutarčių vykdymo principus šalys privalo sutartį vykdyti tinkamai ir sąžiningai, bendradarbiauti ir kooperuotis, ją vykdyti kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu (CK 6.38 ir 6.200 str.). Vilniaus apygardos teismas išnagrinėtoje civilinėje byloje taip pat pasisakė, kad pasikeitus nuomojamų patalpų žemės savininkui, pastarasis trukdė subnuomininkams patekti į subnuomojamas patalpas ir jomis naudotis, tęsti gamybinę ar kitokią veiklą, tačiau ieškovai kaip pastato bendraturčiai nesiėmė jokių veiksmų spręsti žemės naudojimo klausimą, todėl iki nuomos sutarties pabaigos nuomininkas negalėjo naudotis patalpomis. Pasak apeliančių, pats atsakovas nereiškė joms jokių pretenzijų dėl nuomojamo pastato būklės, tačiau šis argumentas nepaneigia jų pasyvaus elgesio siekiant išvengti nuostolių, daromų jiems nuosavybės teise priklausančiam turtui (CK 6.259 str. 2 d.). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovių reikalavimas priteisti 106 998,70 Lt turtinei žalai, padarytai dėl išnuomoto pastato nepriežiūros, atlyginti, paskaičiuotai vadovaujantis lokaline sąmata, sudaryta 2008-03-01 kainų lygiu (t. 1, b. l. 117), pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo atmestas kaip nepagrįstas, neįrodžius visų civilinės atsakomybės sąlygų (CPK 178 str.).

Teismas taip pat pagrįstai konstatavo, kad ieškovių turtiniai interesai nagrinėjamoje byloje nebuvo pažeisti, kadangi, kaip teisingai pažymėjo trečiasis asmuo atsiliepime į apeliacinį skundą, statinių vertei jų apdailos kokybė nelabai turi įtakos, kadangi tokių statinių pirkėjas jų įsigijimo naudą gali sieti tik su žemės sklypo, ant kurio stovi statiniai ir kuris nepriklauso apeliantėms nuosavybės teise, verte. Apeliantės šios teismo išvados nepaneigė.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimą reglamentuojančių procesinės teisės normų taikymo

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad atsakovas pažeidė jo turtui pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis nustatytus apribojimus (CPK 145 str. 8 d.), kadangi turtas, kurio areštas užtikrino ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą, buvo parduotas 2012-04-17, o laikinosios apsaugos priemonės, pritaikytos šiam turtui, panaikintos tik 2012-04-26 sprendimu, todėl toks sandoris pripažintinas niekiniu bei negaliojančiu dėl nurodyto imperatyvo pažeidimo bei šio sandorio prieštaravimo viešajai tvarkai (CK 1.80 str. 1 d., 1.81 str. 2 d.). Toks argumentas neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, kadangi pirmosios instancijos teismas procesinės teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių keitimą bei panaikinimą (CPK 148, 149 str.), nepažeidė, nepertraukiamai užtikrindamas ieškovių pareikštus reikalavimus 2011-04-26 pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis - turto areštu, galiojusiomis iki teismo sprendimo priėmimo, t. y. iki 2012-04-26, o nuo jo priėmimo užtikrindamas juos atsakovo 2012-04-18 įmokėta į teismo sąskaitą 125 000 Lt suma (CPK 148 str. 2 d.). Manydamos, kad toks sandoris prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ar viešajai tvarkai, ieškovės turi teisę reikšti savarankišką ieškinį, siekdamos apginti galimai pažeidžiamas teises ar teisėtus interesus arba kreiptis į pirmosios instancijos teismą, areštavusį atsakovui priklausantį turtą, dėl baudos skyrimo už CPK 145 straipsnio 8 dalyje numatytų draudimų pažeidimą (CPK 145 str. 9 d.), kadangi apeliaciniame skunde draudžiama kelti reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 str.) ir kurie, be to, paaiškėjo po teismo sprendimo priėmimo ir nėra neatsiejamai susiję su pareikštu reikalavimu.

Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant materialinės ir procesinės teisės normų, absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Atmetus apeliacinį skundą, iš ieškovių lygiomis dalimis priteistinas 3 482 Lt žyminis mokestis, kurio mokėjimas buvo atidėtas Vilniaus apygardos teismo 2012-06-04 nutartimi (CPK 84 str., 93 str. 3 d., 96 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovių J. P. G., a. k. (duomenys neskelbtini) N. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 3 482 Lt (tris tūkstančius keturis šimtus aštuoniasdešimt du litus) žyminio mokesčio valstybei (įmokos kodas 5660).

TeisėjaiDanutė GasiūnienėDanguolė MartinavičienėEgidijus Žironas