Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2008-03-12 · Civilinė byla Nr. 2A-76/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-03-12
Bylos Nr.
2A-76/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Donatas Šernas, Vincas Verseckas, Marytė Mitkuvienė
Ieškovas
G. K., J. P. G., A. G.
Atsakovas
V. Engelgardto
Trečiasis asmuo
Vladimirui Elgelgardt, uždarajai akcinei bendrovei „Nordic Real Estate“
Advokatai
Romualdas Mikliušas, Algauda Šimkūnienė
Kategorijos
  • 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 50.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-76/2008Procesinio sprendimo kategorijos 44.2.4.1, 50.5 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. kovo 12 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Marytės Mitkuvienės, Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Vinco Versecko,

sekretoriaujant Joanai Tamašauskienei,dalyvaujant ieškovės G. K. atstovams Remigijui Katinui ir advokatui Romualdui Mikliušui,atsakovo atstovei advokatei Algaudai Šimkūnienei,trečiajam asmeniui ir atsakovo atstovui Vladimirui Engelgardt,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų J. P. G., A. G. ir G. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. balandžio 26 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-715-41/2007 pagal ieškovų J. P. G., A. G. ir G. K. ieškinį atsakovui V. Engelgardto įmonei „Angstremas“, tretiesiems asmenims Vladimirui Elgelgardt, uždarajai akcinei bendrovei „Nordic Real Estate“ dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovui V. Engelgardto įmonei „Angstremas“ kreipėsi ieškovai J. P. G., A. G. ir G. K. ir prašė iš atsakovo ieškovams J. P. G.ir A. G. priteisti 131 777 Lt turtinės ir 3 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, ieškovei G. K. – 131 777 Lt turtinės ir 3 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, taip pat bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad 1998 m. birželio 15 d. jie su atsakovu sudarė nuomos sutartį, pagal kurią ieškovai išnuomojo 2/7 dalis gamybinio pastato, esančio Gineitiškių km., Buivydiškių apylinkėje, Vilniaus rajone, laikotarpiui nuo 1998 m. liepos 1 d. iki 2008 m. liepos 1 d. už 178,56 Lt nuomos mokestį per mėnesį. Ieškovai nurodė, kad atsakovas patalpas subnuomojo, tačiau patalpos buvo žymiai pablogintos, t.y. suniokotos, apleistos, tad dėl tokių atsakovo veiksmų ieškovams padaryta materialinė žala. Ekspertai nustatė, kad laikotarpiu nuo nuomos sutarties pasirašymo, šių patalpų perdavimo iki 2006 m. padaryta 922 439 Lt žala. Kadangi ieškovų dalis bendrojoje dalinėje patalpų nuosavybėje sudaro 2/7 dalis, tai atstatomieji patalpų darbai sudarys 263 554 Lt. Atsakovas po nuomos sutarties sudarymo nebuvo toks rūpestingas ir atidus, neprižiūrėjo jam patikėtų patalpų, todėl ši žala ir atsirado.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2007 m. balandžio 26 d. sprendimu ieškinį atmetė ir nusprendė priteisti iš ieškovų J. P. G., A. G. , G. K. lygiomis dalimis 4 000 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovui V. Engelgardto įmonei „Angstremas“ ir 52,50 Lt valstybei bei grąžinti iš Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ieškovei J. P. G.1 695,54 Lt žyminio mokesčio permokos.

Teismas sprendime nurodė, kad nėra aišku, kokios būklės patalpos buvo perduotos atsakovui, nes šalys sutartyje neaptarė perduodamų patalpų būklės, nepasirašė negyvenamųjų patalpų priėmimo-perdavimo akto. Teismas vadovavosi Nekilnojamojo turto registro išrašu, patvirtinančiu, kad gamybinis pastatas yra 1976 m. statybos ir jo nusidėvėjimas 1996 m. spalio 3 d. atliktos inventorizacijos metu buvo 70 procentų. Teismas, įvertinęs aplinkybes dėl pastato statybos metų, jo paskirties (kiaulidės), sutartimi nuomininkui suteiktų teisių dėl pastato rekonstrukcijos, laikė, kad išnuomojamas daiktas turėjo trūkumų. Sutarties sąlygos neįpareigojo pagerinti išnuomotas patalpas. Teismo teigimu, ieškovai nepateikė įrodymų, kaip nuo nuomos sutarties sudarymo atsakovas pablogino patalpas. Ieškovai nepagrindė savo teiginio, kad 2005 m. gegužės 19 d. pažymose nurodyta patalpų padėtis atitiko nuomos sutarties metu buvusio gamybinio pastato būklę. Įvertinęs aplinkybes, kad 1996 m. spalio 3 d. inventorizacijos, atliktos beveik prieš pusantrų metų iki nuomos sutarties sudarymo, metu patalpų nusidėvėjimas buvo 70 procentų, o 2005 m. pažymoje ekspertų pažymoje nurodyta, kad pastate yra vietinė katilinė, vietinis vandentiekis, dalis pastato langų pakeista naujais plastikiniais su stiklo paketu, kiti langai mediniai dviejų rėmų, pastatas yra padalintas į mažesnio ploto patalpas, teismas nurodė, kad negalima daryti išvados, jog patalpos nuomos sutarties pasirašymo dienai atitiko 2005 m. pažymoje nurodytą būklę. Atsakovas, kaip tai ir numatė nuomos sutartis, rekonstravo pastatą savo jėgomis ir lėšomis. Byloje įrodyta, kad po nuomos sutarties sudarymo gamybinį pastatą atsakovas naudojo pagal sutartį: jį rekonstravo, pritaikė pagal jo paskirtį ir subnuomojo (sutarties 4.3 p.), kaip tai leido šalių pasirašyta sutartis. Tokį atsakovo elgesį teismas įvergtino kaip atitinkantį apdairumo, rūpestingumo ir atidumo standartus. Teismas padarė išvadą, kad ieškovai neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų, todėl nėra ir priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir ieškovų nurodytos žalos. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovai, kaip patalpų bendrasavininkai, nesiėmė jokių veiksmų spręsti žemės naudojimo klausimą, todėl iki šios sutarties pabaigos nuomininkas negali naudotis patalpomis. Sudarę nuomos sutartį, ieškovai, patalpomis visiškai nesidomėjo, po sutarties sudarymo jokių pretenzijų dėl patalpų būklės nereiškė, o atsakovas pagrindinę nuomininko pareigą - laiku mokėti nuompinigius už naudojimąsi turtu vykdo, nors ir nuo 2005 m. pavasario neturi galimybės naudotis išsinuomotu turtu. Teismo teigimu, byloje nesurinkta įrodymų, patvirtinančių, kad išnuomotų atsakovui patalpų būklė žymiai pablogėjo, lyginant su ankstesne būkle. Ieškovų reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas atmetė nurodęs, kad civiliniai įstatymai nenumato galimybės reikalauti neturtinės žalos atlyginimo nuomos sutarties pažeidimo ar perduoto sutarties pagrindu turto sužalojimo atveju.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovai J. P. G., A. G. ir G. K. prašo Vilniaus apygardos teismo 2007 m. balandžio 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, ieškinį tenkinti.

Apeliacinį skundą grindžia šiais motyvais:

Žemesnės instancijos teismas

1. Teismas nurodęs, kad pateiktos dvi ekspertų išvados yra neaiškios, neišsiaiškino prieštaravimo priežasčių, iškviesdamas ekspertus apklausai. Neišklausęs ekspertų nuomonės, teismas negalėjo nustatyti, kodėl pastatas nuvertėjo, kai tuo tarpu bet kokio kito turto vertė žymiai padidėjo. Ekspertų vertinimu, už pastato, jį nuniokojus, kvadratinį metrą dabar galima gauti 1-2 Lt nuomos mokesčio, kai tuo tarpu anksčiau buvo gaunama po 6-7 Lt.

2. Teismas nepagrįstai formaliai vertino šalių pasirašytą sutartį, neatsižvelgdamas į tai, kad nuomininkas privalo sąžiningai naudotis jam perduotu turtu ir juo rūpintis. Visą nuomos laikotarpį pastatu disponavo atsakovas, todėl jis ir privalo atsakyti už pastato būklės pablogėjimą (CK 6.500 str.). Apie pastato trūkumus ir kliūtis vykdyti sutartį atsakovas nepranešė. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovas pagerino turtą, nes tai patvirtinančių dokumentų atsakovas nepateikė. Nuomininko pareigas teismas nepagrįstai perkelia nuomotojui, nurodydamas, kad po sutarties sudarymo nuomotojas esą visiškai nesirūpino turtu. Atsakovas buvo patalpų bendraturtis, tad teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovai turėjo imtis veiksmų spręsti žemės naudojimo klausimą, o nuomininko tai neliečia.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas V. Engelgardto įmonė „Angstremas“ prašo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2007 m. balandžio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų J. P. G., A. G. ir G. K. apeliacinį skundą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, taip pat ir CPK 329 straipsnio antrojoje dalyje nurodytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 12 straipsniu nustatyta, kad civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių įrodinėti nereikia. Analogiška nuostata įtvirtinta ir CPK 178 straipsnyje, nustatančiame įrodinėjimo pareigos paskirstymą.

Ieškovai, reikšdami šioje byloje reikalavimą dėl žalos priteisimo, šį reikalavimą grindė aplinkybėmis, kad dėl atsakovo veiksmų (neveikimo) jam pagal 1998 m. liepos 1 d. nuomos sutartį perduotos patalpos - 5/7 dalis gamybinio pastato, esančio Gineitiškių km., Buivydiškių apylinkėje, Vilniaus rajone - buvo žymiai pablogintos. Šioms ieškinio pagrindu nurodytoms aplinkybėms pagrįsti ieškovai pateikė UAB „Invalda real estate“ 2005 m. gegužės 19 d. Nekilnojamojo turto rinkos nuomos vertės nustatymo pažymas Nr. 05/05-407/1, Nr. 05/05-431/2, 2006 m. birželio 22 d. pažymą Nr. 06/06-1041 ir UAB „Kamintras“ sudarytą objektinę bei lokalinę sąmatas.

Ieškovai patikslintame ieškinyje (t. 1, b.l. 243-245) nurodė, kad išnuomojamos patalpos buvo perduotos tvarkingos ir tinkančios nuomai, o, surašant sutartį, nebuvo surašomas patalpų perdavimo aktas ir nebuvo jokių kitų žymų, kad patalpos būtų netvarkingos ar būtų buvęs reikalingas papildomas remontas joms eksploatuoti.

Sudarydamos 1998 m. liepos 1 d. nuomos sutartį, šalys neaptarė perduodamų patalpų būklės, taip pat nepasirašė negyvenamųjų patalpų priėmimo-perdavimo akto. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad nėra duomenų, iš kurių būtų galima nustatyti, kokios būklės patalpos buvo perduotos atsakovui.

Byloje esantis Nekilnojamojo turto registro išrašas (t. 1, b.l. 8) patvirtina, kad gamybinis pastatas yra 1976 m. statybos ir jo nusidėvėjimas 1996 m. spalio 3 d. atliktos inventorizacijos metu buvo 70 procentų. Atsižvelgiant į tai, kad patalpų inventorizacija buvo atlikta 1996 m. spalio 3 d., o patalpų nuomos sutartis buvo sudaryta 1998 m. liepos 1 d., negalima nustatyti, kaip pasikeitė patalpų būklė per šį laikotarpį, t.y. iki sutarties pasirašymo ir faktiško patalpų perdavimo atsakovui dienos. Nors apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu (t. 2, b.l. 43-46) ieškovų atstovas teigė, kad 1998 m. patalpų būklę įrodo 1998 m. inventorizacijos biuro išrašas, tačiau šio dokumento nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui nei jis, nei ieškovai nepateikė. Ieškovai ir jų atstovas jokių kitų įrodymų, rodančių patalpų būklę nuomos sutarties pasirašymo dieną, nepateikė. Dėl šios priežasties nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad nėra pagrindo išvadai, jog patalpos nuomos sutarties pasirašymo dienai atitiko 2005 m. pažymoje nurodytą būklę, t.y. kaip tai nurodyta UAB „Invalda real estate“ Nekilnojamojo turto rinkos nuomos vertės nustatymo 2005 m. gegužės 19 d. pažymose. Nesant duomenų apie patalpų būklę 1998 m., turto rinkos nuomos vertę nustačiusio turto vertintojo apklausa nebūtų suteikusi teismui tikslesnės informacijos apie perduotą atsakovui turtą.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybes dėl pastato statybos metų, jo paskirties (kiaulidės), sutarties 4.2 punkte nuomininkui suteiktas teises dėl pastato rekonstrukcijos, pagrįstai nustatė, kad išnuomojamas daiktas (pastatas) turėjo trūkumų. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas rekonstravo pastatą savo bei subnuomininkų jėgomis ir lėšomis. Ta aplinkybė, kad atsakovas ar jo nuomininkai pritaikė patalpas naudoti pagal savo poreikį - sutvarkė šildymo sistemą, įstatė plastikinius langus ir pan., o vėliau juos išmontavo, nėra pakankamas pagrindas teigti, kad tokiu būdu atsakovas pablogino išsinuomotą turtą.

Ieškovai CPK nustatyta tvarka ir numatytomis priemonėmis privalėjo įrodyti žalos dėl patalpų pablogėjimo atsiradimo faktą, šios žalos dydį bei priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų bei žalos atsiradimo, t.y. kad žalą jie realiai patyrė ir kad šios žalos atsiradimą sąlygojo būtent atsakovo neteisėti veiksmai (CK 6.247 str., 6.249 str.). Tačiau, byloje nesant duomenų apie tai, kokios būklės daiktas (patalpos) buvo perduotas pagal nuomos sutartį, negalima spręsti apie faktinį patalpų pablogėjimą nuomos sutarties galiojimo laikotarpiu ir atitinkamai dėl to atsiradusius nuostolius.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų J.P.G., A. G. ir G. K. apeliacinį skundą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas ir bylą iš esmės išsprendė teisingai.

Atmetus apeliacinį skundą, iš ieškovų atsakovui priteisiamos jo patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti (t. 2, b.l. 30, CPK 93 str. 1 d., 98 str.), taip pat išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme, valstybei (t. 2, b.l. 27, CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies pirmuoju punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2007 m. balandžio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui V. Engelgardto įmonei „Angstremas“ iš ieškovų J.P.G., A. G. ir G. K. po 833,34 Lt išlaidoms advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme atlyginti.

Priteisti iš ieškovų J.P.G., A. G. ir G. K. 15,47 Lt iš kiekvieno išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Teisėjai Marytė MitkuvienėDonatas ŠernasVincas Verseckas