- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-20
- Bylos Nr.
- A2-686-860/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03190-2011-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Saulius Jakaitis
- Pareiškėjas
- I. M.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, A. Č.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos I. M. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-3608-341/2011 pagal R. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, A. Č. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2-3608-341/2011 pagal pareiškėjos R. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM ir A. Č. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, 2011-12-21 sprendimu pareiškimą tenkino ir nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. M. po motinos V. Č., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdama turtą valdyti (civilinė byla Nr. 2-3608-341/2011, b.l. 49-52).
I. M. 2012-01-20 kreipėsi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo (b.l. 1-2, 18-19).
Pareiškėja I. M. prašyme nurodė, kad teismo sprendimas priimtas pažeidžiant CPK 366 str. 1 d. 7 p. Teismui buvo pateikti tiesos neatitinkantys faktai ir teismas priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ir pareigų bei procesas šioje byloje privalo būti atnaujintas. Suinteresuotas asmuo R. M. niekada nepriėmė savo motinos V. Č. palikimo, nes palikimą priėmė pareiškėja I. M., kuri yra palikėjos sesuo. Po V. Č. mirties I. M. su savo vyresniu sūnumi suorganizavo ir apmokėjo jos laidotuves, o R. M. laidotuvėse dalyvavo tik kaip svečias, ji po laidotuvių vėl dingo, palikusi savo neįgalų sūnų V. M.. Jis buvo silpnos sveikatos, todėl I. M. jį prižiūrėjo, slaugė iki pat jo mirties (duomenys neskelbtini), jį palaidojo. R. M. prie jo laidotuvių organizavimo taip pat neprisidėjo. Pareiškėja I. M. su savo sūnumi prižiūri V. Č. ir V. M. kapus, abejoja, kad R. M. atvažiuoja į kapines. Be to, I. M. taip pat pasirūpino nuosavybės teisių į žemę atkūrimu tėvams, įregistravo Nekilnojamojo turto registre. Po dokumentų sutvarkymo nuosavybės teisė į žemę perėjo jai (I. M.), V. Č. ir J. P.. Apie teismo priimtą sprendimą ji sužinojusi atsitiktinai (duomenys neskelbtini) seniūnijoje. Prašo atnaujinti byloje procesą ir priimti naują sprendimą, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po jos sesers V. Č. mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo R. M. pateikė atsiliepimą, kuriuo pareiškė, kad su prašymu dėl proceso atnaujinimo nesutinka (b.l. 24 - 26).
Atsiliepime R. M. nurodė, kad palikimą priėmė nustatyta tvarka ir jai yra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Iki šiol jų, kaip giminaičių, santykiai buvo geri, R. M. pasitikėjo I. M. ir, atsižvelgusi į tai, kad I. M. gyvena (duomenys neskelbtini), neprieštaravo, kad ji padėtų prižiūrėti R. M. sūnų bei mirusios motinos turtą, padėtų susitvarkyti motinos nuosavybės dokumentus, kadangi vienas žemės sklypas yra bendroje nuosavybėje su pareiškėja. Taip pat I. M., kaip ir kiti giminaičiai, padėjo palaidoti motiną. Už teikiamą pagalbą R. M. jai tinkamai atsilygindavo. Dėl pareiškėjos nurodomo proceso atnaujinimo pagrindo R. M. vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (2005-02-09 nutartis Nr. 3K-3-69/2005; 2007-10-08 nutartis Nr. 3K-3-380/2007; 2009-03-16 nutartis Nr. 3K-3-108/2009 ir kt.), nurodo, kad civilinėje byloje dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo nebuvo ir nėra pagrindo kaip suinteresuotą asmenį šaukti I. M., kadangi aiškiai matyti, jog R. M. ginčo paveldėjimo santykiuose yra pirmos eilės įpėdinė, tuo tarpu pareiškėja I. M., sutinkamai su CK 5.11 str. 1 d. 4 p., yra ketvirtos eilės įpėdinė. Šiuo atveju paveldėjimo teisinis reglamentavimas prioritetą teikia pirmesnės eilės įpėdinių apsaugai. Todėl nėra pagrindo spręsti dėl pareiškėjos I. M. galimybės paveldėti V. Č. turtą ir byloje priimtas teismo sprendimas objektyviai negali turėti įtakos jos teisėms, todėl pagrindo atnaujinti procesą nėra.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas netenkintinas.
Kaip minėta, pareiškėja I. M. prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-3608-341/2011 CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. Teismas, įvertinęs pareiškėjos prašymą ir bylos medžiagą, daro išvadą, kad ji nėra praleidusi CPK 368 straipsnyje numatytus prašymo padavimo terminus.
CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktas nustato, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, jog tam, kad procesas galėtų būti atnaujintas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, nepakanka nustatyti, kad asmuo be pakankamo pagrindo nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą ir jame nedalyvavo, bet būtina nustatyti ir tai, kad priimtas teismo sprendimas pažeidžia jo teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 str. 1 d.). Taip pat būtina įvertinti, kokią įtaką šio asmens įtraukimas į bylos nagrinėjimą galėjo turėti teismo sprendime nurodomų materialinės ir proceso teisės normų aiškinimui ir taikymui, kartu ir teismo spendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Įsiteisėjusio teismo sprendimo ar nutarties įtaka į bylą neįtraukto ir joje nedalyvavusio asmens teisėms ir pareigoms nustatoma atsižvelgiant į konkrečių ginčijamų materialinių teisinių santykių turinį; nagrinėjant su proceso atnaujinimu susijusius klausimus, be kita ko, turi būti taikomi ir teisingumo, protingumo, proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principai. Proceso atnaujinimo institutas turi būti taikomas tokiais pagrindais ir sąlygomis bei tokiems tikslams, kokius nustatė įstatymų leidėjas (žr., pvz., 2005 m. vasario 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3k-3-69/2005; 2008 m. balandžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2008 ir kt.).
Byloje nustatyta, kad pareiškėja I. M. yra palikėjos V. Č. sesuo (b.l. 3 - 8), o R. M. – dukra (c/b 2-3608-341/2011, b.l. 15). Pareiškėjos I. M. teigimu, V. Č. palikimo faktiniu valdymu R. M. nepriėmė; palikimą priėmė būtent ji (I. M.), faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti, t.y. apmokėjusi sesers (V. Č.) laidotuves, po jos mirties pradėjusi valdyti ir naudotis jos turtu, daiktais, gyvūliais, namu ir ūkiniais pastatais, užsiėmusi žemės sklypo tvarkymu. Tuo tarpu R. M. teigia, kad ji palikimą priėmė nustatyta tvarka ir jai šiuo metu yra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, ji, būdama geruose santykiuose, pasitikėjo I. M. ir, atsižvelgusi į tai, kad I. M. gyvena Kenos k, Rukainių sen., Vilniaus r., neprieštaravo, kad ji padėtų prižiūrėti jos (R. M.) sūnų bei mirusios motinos turtą, padėtų susitvarkyti motinos nuosavybės dokumentus ir pan., už teikiamą pagalbą ji tinkamai atsilygindavo I. M..
Kadangi palikėja V. Č. mirė iki 2000 m. Civilinio kodekso įsigaliojimo, taikytinos paveldėjimo teisinius santykius reglamentavusios 1964 m. Civilinio kodekso normos (2000-07-18 LR Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str. 1 d.). Taigi, pagal 1964 m. CK 573 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktus (palikimo atsiradimo metu galiojusi straipsnio 1994-05-17 įstatymo Nr. I-459 redakcija) pareiškėja I. M. yra trečiosios eilės įpėdinė, o R. M. – pirmosios eilės įpėdinė. Pagal šio straipsnio 3 dalį trečiosios eilės įpėdiniai šaukiami paveldėti pagal įstatymus tik, jei nėra antrosios (t.y. pirmesnės) eilės įpėdinių (o šie (antrosios eilės įpėdiniai) – tik jei nėra pirmosios eilės įpėdinių arba jei šie nepriėmė palikimo ar jo atsisakė, taip pat tuo atveju, kai iš visų pirmosios eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė (2 d.)). Vadinasi, I. M., būdama trečiosios eilės įpėdinė, įgytų teisę paveldėti po V. Č. mirties tik nesant pirmesnės eilės įpėdinių. Tuo tarpu esant pirmesnės eilės įpėdiniams, net jei jie ir nepriėmė palikimo, trečiosios (ir vėlesnės) eilės įpėdiniai neįgyją teisės į paveldėjimą. Atsižvelgiant į tai, teismo manymu, esant pirmesnės eilės įpėdinei R. M., be to, kaip matyti iš bylos duomenų yra gyvas ir palikėjos sutuoktinis A. Č. (c/b 2-3608-341/2011, b.l. 6), kuris pagal 1964 m. CK 573 straipsnio 1 dalies 1 punktą, taip pat yra pirmosios eilės įpėdinis, pareiškėja I. M. neįgijo teisės paveldėti, todėl nagrinėjant civilinę bylą pagal R. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo trečios eilės įpėdinė neturėjo būti traukiama suinteresuotu asmeniu, nes objektyviai sprendimas negalėjo turėti įtakos jos teisėms ir pareigoms. Tad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-12-21 sprendimu nebuvo pažeistos I. M. materialiosios teisės ar pareigos. Priešingu atveju reiktų pripažinti, kad įpėdinis kreipdamasis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto patvirtinimo, t.y. palikimo priėmimo pradėjus jį faktiškai valdyti, jis visais atvejais privalomai turėtų nurodyti visus įmanomus vėlesnės eilės įstatyminius įpėdinius, ne tik trečiosios eilės, bet ir ketvirtosios, penktosios ir pan., juos traukti į bylą suinteresuotais asmenimis (1964 m. CK 573 str. 1 d., CK 5.11 str. 1 d.). Tačiau to nepatvirtina susikloščiusi teismų praktika. Pagal teismų praktiką, tokio pobūdžio bylose, suinteresuotais asmenimis nurodomi tik tos pačios ir aukštesnės eilės įstatyminiai įpėdiniai (taip pat testamentiniai įpėdiniai, jeigu tokių yra ir jie nustatytu terminu nepriėmimo palikimo kitais būdais), bet ne visi įstatyme numatyti galimi įpėdiniai.
Kaip matyti iš civilinės bylos Nr. 2-3608-341/2011, teismas 2011-12-21 sprendimu nustatydamas juridinę reikšmę turintį faktą, t.y. kad R. M. po motinos V. Č. mirties ((duomenys neskelbtini)) priėmė jos palikimą faktiškai pradėdama turtą valdyti, rėmėsi ne tik R. M. paaiškinimais, bet ir kita bylos medžiaga, liudytojų parodymais, kurie pasirašė dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, ir pan. Teismui nėra keliamas uždavinys surinkti visus įmanomus įrodymus, apklausti visus asmenis ir pan., tam, kad padaryti vienokią ar kitokią išvadą. Teismui pakako įrodymų padaryti išvadai, kad R. M. po mamos V. Č. mirties priėmė jos palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti. Todėl teismui minėtą juridinę reikšmę turintį faktą nustačius, t.y. kad pirmos eilės įpėdinė priėmė palikėjos palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti, nėra pagrindo išvadai, kad teismas pasisakė dėl tolimesnės eilės (trečiosios) įpėdinio, t.y. I. M., materialinių teisių ir pareigų.
Taip pat pažymėtina, kad jeigu į turtą, kuriam pareiškėjas prašo nustatyti palikimo priėmimo faktą, yra kitam įpėdiniui išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, ypatingosios teisenos tvarka toks faktas negali būti nustatomas, nes jis tiesiogiai susijęs su šio liudijimo nuginčijimu.
Atsižvelgiant į išdėstytą, į įstatymų leidėjo nustatytus proceso atnaujinimo tikslus, darytina išvada, kad teisinio pagrindo atnaujinti procesą nėra, prašymas netenkintinas (CPK 366 str. 1 d. 7 p.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis CPK 290 – 291 straipsniais, 366 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 370 straipsniu, teismas
nutarė:
Pareiškėjos I. M. prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.