Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjai R. M., dalyvaujant pareiškėjos atstovui adv. pad. T. Juoniui, nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui A. Č., nedalyvaujant suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM atstovui, teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. M. pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo

Aprašomoji dalis

nustatė:

1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - ir CK) 587 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti; neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis; laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Analogiški palikimo priėmimo būdai, papildant juos palikimo priėmimu kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto aprašo sudarymo, nustatyti ir 2000 m. CK 5.50 straipsnyje.

Motyvuojamoji dalis

Pagal 1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalį buvo nustatytas šešių mėnesių terminas kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą su pareiškimu apie palikimo priėmimą, o 2000 m. CK 5.50 straipsnio 3 dalis nustato, kad minėti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Šiuo nagrinėjamu atveju privalo būti taikomos 2000 m. CK normos.

Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes - perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Šis teisių ir pareigų perėmimas turi būti atliekamas tam tikrais aktyviais veiksmais, nurodytais CK 5.50 straipsnio 2 dalyje.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad „Nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą. Tam, kad teises į paveldėtą turtą galėtų įgyvendinti visa apimtimi (įregistruoti teises į privalomai registruotiną turtą, sudaryti jo perleidimo sandorius ir pan.), įpėdinis gali prašyti notaro išduoti dokumentą, kuris patvirtina jo teisių į palikimą įgijimą - paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.66 straipsnis). Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties. įstatyme nustatyta, kad bendra tvarka paveldėjimo teisės liudijimas negali būti išduotas anksčiau negu suėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.67 straipsnis), tačiau nenustatyta terminų per kuriuos palikimą priėmęs įpėdinis gali prašyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, t. y. šios teisės įgyvendinimas laiko atžvilgiu yra neribojamas" (LAT CBS 2008 m. balandžio 18 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-240/2008).

CK 5.51 straipsnis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Taigi, faktinis paveldimo turto valdymas sukelia teisines pasekmes, nes įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą. Laikoma, kad įpėdinis priėmė palikimą faktiniu valdymu, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu turtu. Veiksmų pobūdis - tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus).

Taigi, po motinos mirties dėl paveldėjimo į notarą pareiškėja nesikreipė, manydama, kad po motinos mirties jos turtas ir taip tenka pareiškėjai, kaip įstatyminiai įpėdiniai. Mirus motinai pareiškėja ne tik gavo motinos laidojimo pašalpą, palaidojo motiną, sutvarkė ir nuolat prižiūri jos kapą, bet ir pasiėmė motinos televizorių, šaldytuvą, baldus ir kitus namų apyvokos reikmenis, be to ir likusiu turtu rūpinosi nuo palikimo atsiradimo dienos - gyveno, remontavo ir prižiūrėdavo nekilnojamojo turto registre neįregistruotą namą ir ūkinius pastatus (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., apdirbdavo žemę, prižiūrėdavo sodą. Užbaigė motinos pradėtą nekilnojamojo turto atkūrimo procesą dėl nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. (41000/137900 dalis 13.7900 ha. žemės sklypo, registro Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1 ha. žemės sklypas, registro Nr. (duomenys neskelbtini)) bei gavo 2001-12-14 Vilniaus apskrities viršininko sprendimą Nr. 41-11637.

Pažymėtina, kad apie tai. kad laikotarpiu nuo 1997 m. rugpjūčio 28 d. iki 1997 m, vasario 28 d. mokėjo mokesčius už nekilnojamą turtą adresu (duomenys neskelbtini) Vilniaus r., šiuo metu pateikti dokumentų negali - nes praėjus ilgam laiko tarpui pareiškėja jų neišsaugojo arba kažkur namuose pasimetė. Bet prašo atsižvelgti į tai, kad paminėtas namas yra be patogumų - šildomas kietuoju kuru (kuri ji pastoviai pirkdavo ir perka). Tinkamai sutvarkytos kanalizacijos ir centralizuoto šildymo nėra. Vandenį gauna iš šulinio. Visas šias aplinkybes gali patvirtinti liudininkai. Iš to aiškiai matyti, kad po V. Č. mirties iškarto pradėjo aktyviai naudotis visu palikėjos turtu kaip savu. Šiuos veiksmus atliko nedelsiant, nepraleidus įstatyme nustatyto nuo palikimo atsiradimo dienos termino. Šios aplinkybės leidžia manyti, jog tik pareiškėja po motinos mirties, pastarosios turtą prižiūrėjo kaip savo, juo rūpinosi ir tokiu būdu išreiškė valią dėl palikimo priėmimo. Tuo pačiu pastebėtina, kad pagal Gyventojų registro tarnybos pateikiama informaciją V. Č. mirė santuokoje su mano tėvu A. Č., gim. (duomenys neskelbtini) (asmens kodo nėra, kadangi jis apie dokumentų gavimą nesirūpino). A. Č. į notaro biurą nesikreipė, palikimo nei faktiškai valdant, nei kitais būdais nepriėmė, kadangi su šeima jis jau nebendrauja daugiau kaip dvidešimt metu. Jis dar tarybiniais laikais pradėjo smarkiai piktnaudžiauti alkoholiu ir paliko jų šeimą. Kur jis gyvena ar dirba pareiškėja nežino. Nei daug metų iki pareiškėjos motinos mirties, nei jos mirties metais, nei vėliau ji tėvo nematė, jokių žinių apie jį negavo. Apie A. Č., gim. (duomenys neskelbtini), duomenų apie deklaruotą gyvenamąją vietą ir mirtį Lietuvos Respublikas registre nėra. Visas nekilnojamas turtas registruota tik pareiškėjos motinos vardu. Mano, kad jau pagal įstatymą ir dėl visų aukščiau pateiktų argumentų A. Č. negali pretenduoti į esamą V. Č. palikimą. Pareiškimas privalo būti tenkintinas, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja R. M. po motinos V. Č. mirties faktiškai pradėjo valdyti jos turtą ir priėmė palikimą (CPK 444 str. 1 d., 2 d. 8 p., 445 str., CK 5.50 str.). Atsižvelgus į tai, kas buvo išdėstyta bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 str., taip pat Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 str. 3 d., 84 str., 130 str., 444 str. 1 d., 2 d. 8 p., 445 str, teismo prašo patenkinti pareiškimą ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po V. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties 1997 m. rugpjūčio 28 d., jos dukra R. M., a.k. (duomenys neskelbtini), faktiniu valdymu priėmė palikimą;

Pareiškėja pareiškimo reikalavimą palaiko pareiškime nurodytais pagrindais.

Suinteresuotam asmeniui A. Č. apie teismo posėdį pranešta tinkamai /LR CPK 130 str./.Todėl byla nagrinėjama suinteresuotam asmeniui A. Č. nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI prie FM) atsiliepimu į pareiškimą nurodo, kad R. M. (toliau - Pareiškėja) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Pareiškėja nurodė, kad 1997-08-28 mirė jos motina V. Č. (a.k. (duomenys neskelbtini) Po jos mirties liko žemės sklypai (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone. Kadangi Pareiškėja po motinos mirties įstatymu nustatytu laiku nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, todėl Teismo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po motinos V. Č. mirties priėmė jos palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti. LR Civilinio kodekso 587 str. 2 d,, (1964 m. redakcija) nustatyta, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog asmuo, savo reikalavimus grindžiantis palikimo priėmimo faktu, faktiškai pradėjus jį.valdyti, turi įrodyti, kad įpėdinis pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą. Priimdamas turtą kaip palikimą, nuosavybės teise priklausantį palikėjui jo mirties momentu, įpėdinis siekia įgyti nuosavybės teises į šį turtą nuo palikimo atsiradimo momento. Pareiškėja teigia, kad po palikėjos mirties priėmė atsiradusį palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti, tai yra, prižiūrėjo, apdirbo žemę, prižiūrėjo sodą. Šią aplinkybę Pareiškėja įrodinės Teisme liudytojų parodymais. Teismui nustačius, kad Pareiškėja po motinos V. Č. mirties priėmė jos palikimą faktiškai pradėdami jį valdyti, Inspekcija neprieštaraus Pareiškėjos reikalavimui. Prašo bylą nagrinėti nedalyvaujant Inspekcijos atstovui. Kadangi įvyko Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos reorganizacija, nuo 2011-10-04 jos procesines teises ir pareigas šioje byloje perima Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos (LR Finansų ministro 1997-07-29 įsakymu Nr. 110 patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuostatų 9.10 p. (2011-07-25 redakcija, galioja nuo 2011-07-29)). Suint. asmeniui VA VMI apie teismo posėdį žinoma.

Teismas laiko, kad faktas nustatytinas, nes įrodytas pareiškėjos paaiškinimais, bylos medžiaga (b.l. 1-17; 25-27, 31; 36, 38-43), liudytojų A. A., O. K. parodymais.

Aukščiau nurodyti aptarti įrodymai, pastaruosius vertinant sistemiškai nurodo į tokias faktines aplinkybes, kad pareiškėjos motina V. Č., a/k (duomenys neskelbtini) mirusi 1997-08-28 iki savo mirties gyveno (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. , kad po pastarosios mirties liko jos turtas- 41000/137900 dalis 13.7900 ha. žemės sklypo, registro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. ir 1 ha. žemės sklypas, registro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., kur pastarajame žemės sklype buvo V. Č. registruose neregistruotas namas, kuriame jinai iki pat mirties ir gyveno kartu su pareiškėja, kur pareiškėja liko gyventi ir po palikėjos mirties. Kad pareiškėja po palikėjos mirties priėmė atsiradusį palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti, tai yra, prižiūrėjo, apdirbo žemę, prižiūrėjo sodą, pasiėmė motinos namų apyvokos reikmenis, asmeninius daiktus, tai yra naudojosi palikėjos turtu . Faktines nurodytas aplinkybes patvirtina ir aukščiau nurodytų liudytojų parodymai.

Teismas laiko, kad tokiu būdu pareiškėja palikimą pagal pareiškimą faktiškai priėmė, todėl faktas paveldėjimo tikslu dėl palikimo priėmimo pagal pareiškimo reikalavimą nustatytinas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 448 str.

nusprendė:

1.Pareiškimą tenkinti.

2.Paveldėjimo tikslu nustatyti juridinį faktą, kad pareiškėja R. M., a/k (duomenys neskelbtini) po motinos V. Č., a/k (duomenys neskelbtini) mirties 1997-08-28, pastarosios palikimą priėmė faktiškai pradedama turtą valdyti.

3.Sprendimo nuorašą pasiųsti VMI prie LR FM , A. Č. žiniai.

4. Priteisti iš pareiškėjos R. M., a/k (duomenys neskelbtini), į valstybės pajamas 139 lt žyminio mokesčio.

5.Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.