Panevėžio apygardos teismo nutartis

2012-06-21 · Civilinė byla Nr. 2A-424-544/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-06-21
Bylos Nr.
2A-424-544/2012
Teisminio proceso Nr.
2-14-3-00212-2010-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Ramunė Čeknienė (pran.), Birutė Valiulienė, Zina Mickevičiūtė
Ieškovas
J. S.
Atsakovas
A. P.
Kategorijos
  • 22.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 30.10pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.9pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-424-544/2012

Teisėja Vitalija Ragauskienė Proceso Nr. 2-14-3-00212-2010-8

Procesinio sprendimo kategorija: 22.1; 30.9.1; 30.10; 99.5; 99.9; 121.18; (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. birželio 21 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Zinos Mickevičiūtės ir Birutės Valiulienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. S. apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3-786/2012 pagal ieškovės J. S. ieškinį atsakovei A. P. dėl gyvenamųjų patalpų ir žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo ir atsakovės priešieškinį ieškovei dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir piniginės kompensacijos priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Šalies argumentai

Ieškovė ieškiniu prašė nustatyti gyvenamojo namo, pagalbinių patalpų bei žemės sklypo, esančių Dauginčių k. Kavarsko sen. Anykščių r., naudojimosi tvarką pagal jos pateiktą VĮ Registrų centras paruoštą gyvenamojo namo ir žemės sklypo pasidalijimo ir naudojimosi jais tvarkos projektą, priteisti iš atsakovės 605 Lt už žemės sklypų pasidalijimo projekto parengimą, 4000 Lt už gyvenamojo namo ir kitų statinių pagerinimą. Nurodė, kad ji su atsakove po motinos V. P. mirties 2007-10-05 paveldėjo po ½ dalį palikėjos turto, tame tarpe – gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais. Abi yra išsipirkusios iš valstybės po ½ dalį žemės sklypo, ant kurio stovi minėti statiniai. Dėl naudojimosi statiniais ir žemės sklypu tvarkos tarp jų kyla ginčas. Su nepilnamete dukra gyvena toje paveldėto namo dalyje, kur ji gyveno su motina iki jos mirties, taip pat naudojasi dalimi žemės sklypo. Šią namo dalį tvarko, prižiūri, atliko remontą. Visos sodybos remontui ir žemės sklypo priežiūrai neturi lėšų. Atsakovė paveldėtu turtu visiškai nesirūpina ir jo neišlaiko. Nurodė, jog sumokėti atsakovės prašomo dydžio kompensacijos neturi finansinių galimybių (b. l. 3, 23-26, 77-83).

Atsakovė priešieškiniu prašė atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės jai priklausančius: ½ dalį gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų bei ½ dalį žemės sklypo, esančius (duomenys neskelbtini) ir šį turtą natūra preiteisti ieškovės nuosavybėn, o jai priteisti 7000 Lt piniginę kompensaciją. Nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nes ieškovė jai siūlo skirti naudotis prasčiausios būklės statinių dalis, todėl jai ir ieškovei tenkantis turtas būtų nelygiavertis. Reikalavimas, kad ji įsirengtų elektros įvadą ir pastatytų pertvaras, neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų, kadangi ji yra moksleivė ir neturi jokių pajamų. Paveldėtame name ji negyvena ir ateityje negyvens, nes ruošiasi studijuoti kitame mieste, jų abiejų santykiai priešiški, abi nesutartų ir ateityje, nuolat kiltų konfliktų dėl bendro naudojimosi turtu. Todėl vadovaujantis CK 4.80 str. 1 d. ir tuo, kad nekilnojamas turtas įvertintas 14 000 Lt, prašo priteisti jos naudai 7000 Lt piniginę kompensaciją (b. l. 64-65).

Žemesnės instancijos teismas

Anykščių rajono apylinkės teismas 2012-03-22 sprendimu ieškinį atmetė, o priešieškinį tenkino iš dalies: atidalino iš bendrosios dalinės nuosavybės ½ dalį minėto gyvenamojo namo, ūkinių pastatų ir žemės sklypo ir šį turtą natūra priteisė ieškovei, o atsakovei už jai tekusią turto dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje priteisė 5000 Lt piniginę kompensaciją bei 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad pagal Anykščių rajono notarų biuro 2008-01-09 išduotą paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą ieškovė ir atsakovė lygiomis dalimis paveldėjo mirusios V. P. gyvenamą namą, ūkinius pastatus, esančius Dauginčių km., Anykščių r. Pagal 2009-06-17 ir 2010-11-10 valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartis ieškovė ir atsakovė atitinkamai nusipirko 0,1174 ha ir 0,1173 ha žemės sklypus 0,2347 ha bendrame žemės sklypo plote. Pagal turto vertintojo įvertinimą, minėto nekilnojamojo turto rinkos vertė 14 000 Lt. Šalys nesutaria dėl naudojimosi tvarkos minėtu paveldėtu turtu, todėl ieškovė prašo nustatyti naudojimosi juo tvarką, o atsakovė - atidalinti ją iš bendrosios dalinės nuosavybės jai priteisiant kompensaciją, o visą turtą priteisti ieškovei (CK 4.80, 4.81 str.). Ieškovė ieškinyje nurodė, jog paveldėtą namo dalį remontavo, prižiūrėjo ir tam turėjo 3316,99 Lt išlaidų. Teismas pažymėjo, jog tik visiškas turto atidalijimas yra teisingas ir tinkamas turto atidalijimas. Teismo nuomone, pagal ieškovės pateiktą VĮ Registrų centro gyvenamo namo patalpų naudojimosi planą, patalpa 1-5, kiemo statiniai, žemės sklypo dalis liktų šalims naudotis bendrai. Nors pagal projektą gyvenamą namą galima padalyti į du atskirus butus ir be bendrojo naudojimo patalpų, tačiau kiekvienas iš savininkų turėtų išlaidų, nes reikėtų įsirengti elektros apskaitos prietaisą. Abi šalys pripažįsta, kad namo dalys nelygiavertės ir kad atsakovei siūloma paskirti naudotis statinių dalies nesuremontuota ir joje gyventi be kapitalinio remonti negalima. Ieškovė nurodė, kad negalėjo susitarti su atsakove dėl namų tvarkymo, priežiūros ir išlaidų padengimo. Atsakovė nurodė, jog namų netvarkė, nes neturi jokių pajamų. Teismas sprendė, jog atsakovės interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe nėra svarbus, nes ji ja nesinaudoja ir neketina naudotis, o ieškovės interesas – svarbus, nes tame ame gyvena su dukra, kito būsto neturi. Tarp šalių yra konfliktiški santykiai, todėl bendrai naudojantis bendrąja nuosavybe neišvengiamai kiltų konfliktinės situacijos tiek dėl naudojimosi tvarkos, tiek dėl išlaidų turtui išlaikyti. Teismo manymu, byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad ieškovė yra ribotai darbinga, kad ji negali gauti papildomų pajamų ar imtis kitų alternatyvių būdų įvykdyti teismo sprendimą. Vadovaudamasis CK 4.80 str. ir įvertinęs faktines bylos aplinkybes, teismas nusprendė, kad, nesant galimybės atidalyti daikto natūra, atsakovei priteistina kompensacija pinigais už jos turėtą dalį bendroje nuosavybėje. Spręsdamas dėl kompensacijos dydžio, teismas nurodė, kad pagal turto vertintojo išvadą namo ir žemės sklypo vertė yra nustatyta 14 000 Lt, todėl atsakovei tektų 7 000 Lt kompensacija už jai teklusią turto dalį. Įvertinęs tai, kad turto vertintoja A. Š. paaiškino, jog vertinant namą iki ieškovės atlikto remonto jo vertė būtų mažesnė, kad ieškovė turėjo 4000 Lt išlaidų namo remontui, aplinkos ir kiemo tvarkymui, sklypo kadastriniams matavimams, teismas atsakovei iš ieškovės teismas priteisė 5000 litų kompensaciją už jos turėtą dalį bendroje nuosavybėje, o ieškovei – visą namą su priklausiniais ir žemės sklypą (CK 4.80 str. 2d.). Teismas, atmetęs ieškinį, o priešieškinį patenkinęs iš dalies, atsižvelgęs į bylos sudėtingumą ir advokato darbo laiko sąnaudas, patenkintų reikalavimų dydį ir rekomenduojamus išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydžius, atsakovei iš ieškovės priteisė 1000 Lt už advokato pagalbą (b. l. 146-149).

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Anykščių rajono apylinkės teismo 2012-03-22 sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba priimti naują sprendimą sumažinti priteistą kompensaciją iki 3500 Lt bei sumažinti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas, teismas neteisingai įvertino bylos faktines aplinkybes, buvo šališkas. Pagal teismų praktiką, kai vienas bendraturtis reikalauja atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, o kitas – nustatyti naudojimosi turtu tvarką, prioritetas teikiamas atidalijimui iš bendrosios dalinės nuosavybės, ir tik negalint to padaryti natūra, nustatoma naudojimosi tuo daiktu tvarka. Bendraturtis, siekdamas atidalyti iš bendro turto, turi įrodyti, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, o kiti bendraturčiai turi teisę pateikti kitus atidalijimo būdus. Teismo motyvai dėl didelių išlaidų elektros instaliacijos įrengimui nepagrįsti, nes elektros apskaitos prietaisai, sudarius sutartį dėl elektros energijos naudojimo su jos tiekėjais, įrengiami, prižiūrimi, keičiami operatoriaus nemokamai. Atsakovė ginčo turtu iš viso nesirūpino nuo pat palikėjos mirties 2007-10-05. Visa palikimo priežiūros ir išlaikymo našta teko jai, į ginčo namą įvedė vandentiekį, pastatė elektrinį boilerį vandens šildymui, sutaisė grindis, jas išklojo linoleumu, samdė žmogų namo ir žemės sklypo priežiūrai, o atsakovė pusės turėtų 3921.99 Lt išlaidų neatlygino. Pirmos instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 4.80 str. 2 d., 4.93 str. 1 d., LR Konstitucijos 23 str. nuostatą, pažeidė įstatyme nustatytą pareigą užtikrinti visiems savininkams vienodą teisių ir teisėtų interesų apsaugą. Teismo nustatytas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdas suteikia neproporcingą ir nepagrįstą prioritetą atsakovei. Teismas pažeidė įstatymo nustatytą pareigą, jei yra galimybė, turtą atidalyti tokiu būdu, kuris atitiktų bendrasavininkių turimas nuosavybės idealiąsias dalis. Teismas tinkamai nesiaiškino, koks atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantas yra priimtiniausias ir geriausiai atitiktų abiejų šalių teises ir teisėtus interesus, ar atsakovės pasiūlytas atidalijimo variantas neproporcingai nepažeidžia ieškovės teisių. Nepagrįstai nustatyta, kad naudojimosi tvarkos projektas pagal jos pateiktą projektą neįmanomas, nes gyvenamasis namas yra dalus, jo padalijimas natūra yra galimas ir nepažeidžia nei vienos šalies interesų. Teiginys apie šalių konfliktiškus santykius tėra prielaida, nes atsakovę matė tris kartus. Mano, jog teismas pažeidė CPK 265 str. reikalavimus, nes teismo sprendime nepasisakė dėl jos ieškinio dalies priteisti 3921,99 Lt turto pagerinimo išlaidų pagrįstumo, tik nurodė, kad į šias išlaidas atsižvelgiant priteisiama 5000 Lt kompensacija už jos turėtą dalį bendroje nuosavybėje (CK 4.80 str. 2 d.). Toks motyvavimas neatitinka formuojamos teismų praktikos. Iš jos priteista 5000 Lt kompensaciją yra per didelė našta, kurios ji negalės įvykdyti, nes gyvena su nepilnamete dukra, kurią turi išlaikyti, gauna tik 315 Lt socialinės pašalpos, nedirba, o nedarbo lygis rajone didelis. Pirmos instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos CK 4.80 str. 2 d. aiškinimo ir taikymo praktikos, pagal kurią kompensacija už turėtą dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, nesant bendraturčio sutikimo, galima tik išimtiniais atvejais, t. y. kai, išnaudojus visas galimybes pasidalyti daiktą natūra pagal bendraturčiams tenkančias nuosavybės dalis kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai, paaiškėja, jog toks atidalijimas negalimas. Pirmos instancijos teismas turėjo galimybę padalyti ginčo turtą natūra, nes ginčo name yra gyvenę dvi šeimos, o teismo išdėstyti argumentai, kad natūra padalyti negalima, nes šalių santykiai yra konfliktiški ir atsakovė nesiruošia ginčo name gyventi, neatitinka faktinės situacijos. Priteisti kompensaciją be apeliantės sutikimo vienam atsidalijančiam bendraturčiui galima, kai išnaudotos visos galimybės parenkant atidalijimo būdus, siekiant padalyti daiktą, nepadarius jam neproporcingos žalos. Teismas, pažeisdamas CPK 185 str., neįvertino įrodymų dėl priteistinos kompensacijos dydžio, nemotyvavo ir neargumentavo, kodėl priteistina kompensacija iš apeliantės atsakovei yra 5000 Lt dydžio. Mano, jog iš jos be pagrindo priteista 1000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, nes atsakovei Panevėžio VGTP tarnybos sprendimu Nr.(1.2)-SPl-0528 iki 2011-11-07 buvo suteikta nemokama antrinė teisinė pagalba. Tik 2012-01-13 atsakovė sudarė atstovavimo sutartį su kitu advokatu, kuris dalyvavo dviejuose teismo posėdžiuose 2012-01-17 ir 2012-03-01 dienomis. Todėl pagal Rekomendacijų 2 p., 8.18 p. atsakovei galėjo būti priteista 450 Lt advokato pagalbos išlaidų, ir iki šio dydžio jos turi būti sumažintos (b. l. 151-155).

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo skundą atmesti. Nurodo, kad ieškovės prašoma nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarka iš principo pažeidė jos interesus. Ieškovė, prašydama panaikinti teismo sprendimą, prašo ne tenkinti jos ieškinį, bet priteisti mažesnę kompensaciją, tuo patvirtindama, kad su atidalijimu sutinka. Pagal 2011-08-25 turto apžiūrėjimo ir įvertinimo aktą Nr. P11/08-121-B šalims priklausančio nekilnojamojo turto vertė yra 14000 Lt. Ieškovė nepateikė kitokio šio turto įvertinimo. Anykščių rajono apylinkės teismas priteisė tik 5 000 Lt piniginę kompensaciją ir, nors tai neatitiko turto vertės, teismo sprendimo neskundė. Ieškovė siekia tik savo interesų tenkinimo. Ji abiturientė, pajamų neturi, sutiko, kad būtų priteista mažesnė kompensacija. Iš karto po turto paveldėjimo buvo turto pirkėjai, bet ieškovė atsisakė turtą parduoti, nes norėjo name gyventi. Ieškovė gerino joms abiems priklausantį turtą savo rizika, visi darbai, už kuriuos prašo priteisti nuostolius, atlikti toje namo pusėje, kur gyvena ieškovė ir jie neturi jokios įtakos turto dalyboms. Teismas tinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas (b. l. 163-165).

Anykščių rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 22 d. sprendimas iš esmės paliktinas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepilnai atsižvelgė į bylinėjimosi išlaidų doekumentų turinį, netinkamai aiškino ir taikė CPK 93 str. 2 d., 98 str., 2004-04-02 LR Teisingumo Ministro įsakymo Nr. IR-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nuostatas, todėl išlaidos advokato pagalbai apmokėti iš ieškovės buvo priteistos per didelio dydžio. Likusioje dalyje pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė teisės normas, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį iš esmės naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.). Teisėjų kolegija minėtoje dalyje iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, argumentais ir motyvais ir visų jų išsamiai nekartoja.

CK 4.75 str. 1 d. nustato pagrindinę bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklę, pagal kurią bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Tokia įstatymo nuostata įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio abiems šalims sprendimo būdo. Byloje esančių įrodymų pagrindu nustatyta, kad šalims dalinės nuosavybės teise priklauso po ½ dalį gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų bei žemės sklypo, esančių Dauginčių k., Kavarsko sen., Anykščių r. (b. l. 8, 126-133). Bendraturtės nesutaria dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarkos. Šioje byloje ieškovė pareiškė reikalavimą dėl naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymo, o atsakovė pareiškė priešieškinį atidalyti jos dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės ir priteisti už ją kompensaciją iš ieškovės. Naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymas ir atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra du savarankiški bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdai (CK 4.80 ir 4.81 straipsniai). CK 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. CK 4.80 straipsnio prasme atidalijimas reiškia, kad atidalijamo bendraturčio atžvilgiu pasibaigia bendroji dalinė nuosavybė su kitu (kitais) bendraturčiais, yra suformuojami atskiri nuosavybės objektai, kurie valdomi ir naudojami bei jais disponuojama savarankiškai, bendroji dalinė nuosavybės teisė pasibaigia. Pagal CK 4.81 straipsnyje nustatytą nuosavybės teisės įgyvendinimo būdą nustatoma tik tvarka, pagal kurią bus naudojamasi nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, tam tikros nekilnojamojo daikto dalys gali būti bendraturčių naudojamos bendrai. Pagal tokį nuosavybės teisės įgyvendinimo būdą atskirų nuosavybės teisės objektų nesuformuojama ir bendroji dalinė nuosavybės teisė nenutraukiama. Taigi naudojimosi bendru nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymas ir atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės skiriasi savo turiniu ir teisiniais padariniais. Teisėjų kolegijos nuomone, šias materialinės teisės normas pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė, todėl apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama priešingai.

Šalies argumentai

Apeliantė apeliaciniame skunde teisingai nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad, sprendžiant ginčytinus bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo klausimus, kai vienas bendraturtis ar keli iš jų reikalauja atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, o kitas – nustatyti daikto, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, naudojimosi tvarką, prioritetas teikiamas atidalijimui iš bendrosios nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis), ir tik negalint daikto padalyti natūra nustatoma naudojimosi tuo daiktu tvarka (CK 4.81 straipsnio 1 dalis). Prioritetas atidalijimui iš bendrosios nuosavybės, įgyvendinant nuosavybės teises, teikiamas todėl, kad taip sudaroma galimybė atidalyti turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės siekiant palengvinti ir supaprastinti savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimą į bendrą daiktą, kad ateityje būtų išvengta ginčų, kylančių tarp bendraturčių jiems įgyvendinant šias teises (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-06-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2005; 2006-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2007-10-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2007 ir kt.). Todėl į tokį teisinį reglamentavimą būtina atsižvelgti konkrečioje byloje sprendžiant bendraturčių ginčą. Įvertinant teismų praktikoje taikomą prioritetą atidalijimui iš bendro turto įgyvendinant nuosavybės teises, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės ieškinį ir sprendė atsakovės priešieškinio reikalavimą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Esant nesutarimų dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, vieną iš atidalijimo būdų pasirenka siekiantis atsidalyti bendrą turtą asmuo, tačiau šis teismui turi įrodyti, kodėl pasirinktas būdas priimtinausias ir kad jis nepažeis bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-07-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2008). Būtina atidalijimo išmokant bendraturčiui piniginę kompensaciją sąlyga yra ta, kad tokia kompensacija atitiktų atidalijamos dalies vertę. Atidalijant bendraturčio dalį svarbu išsiaiškinti, ar nėra ginčo dėl dalies dydžio ir parinkti teisingą kompensacijos dydį. Šiuo atveju byloje nebuvo ginčo dėl šalims priklausančio turto dalies dydžio. Piniginės kompensacijos sumokėjimas vietoje daikto dalies išskyrimo natūra paprastai yra leistinas, esant atidalijamo bendraturčio (ar kelių bendraturčių) sutikimui. Turto atidalijimo siekianti atsakovė sutiko ir priešieškiniu prašė jai priteisti piniginę kompensaciją už bendrosios dalinės nuosavybės teise kartu su ieškove valdytą turtą ir teismo sprendimo, kuriuo jai tokia kompensacija priteista, neskundžia apeliacine tvarka. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atidalijimo būdo, tinkamai jį pasirinko ir pagrįstai sprendė, kad turto priteisimas vienam iš bendraturčių natūra kitam priteisiant kompensaciją šiuo konkrečiu atveju geriausiai apgina bendraturčių teises, nepaneigia nei vieno iš jų teisės į jiems priklausančią dalytino turto dalį, užtikrina racionalų tolesnį minėto turto naudojimą be žalos daikto paskirčiai ir užkerta kelią tolesniems bendraturčių nesutarimams ir ginčams tiek naudojantis bendrąja daline nuosavybe, tiek ją naudojant ir išlaikant, užtikrina savininko teisę daiktais naudotis be suvaržymų. Tenkindamas iš dalies atsakovės priešieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės priteisiant piniginę kompensaciją, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi šiomis aplinkybėmis: tuo, kad padalijus gyvenamąjį namą į du atskirus butus, kiekvienas iš savininkų turėtų išlaidų, nes reikėtų įsirengti elektros apskaitos prietaisą, dalis namo, kuri tektų atsakovei yra neremontuota, joje gyventi nėra tinkamų sąlygų, jai reikalingas kapitalinis remontas; tuo, kad atsakovė negyvena ginčo name, turi kitą gyvenamąjį plotą, ieškovė nesutiko parduoti nekilnojamojo turto, nes norėjo name gyventi ir šiuo metu jame gyvena, todėl ieškovės interesas naudotis gyvenamuoju namu yra svarbus, o atsakovės - ne; tuo, kad tarp šalių yra konfliktiški santykiai; tuo, kad nėra įrodymų, jog ieškovė negali gauti papildomų pajamų sumokėti kompensaciją ar imtis kitų alternatyvių būdų įvykdyti teismo sprendimą. Tokias teismo išvadas patvirtina byloje esantys, teismo posėdyje nustatyta tvarka ištirti ir pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertinti įrodymai. Todėl su teismo išvadomis nesutikti nėra pagrindo, o apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo vertinami nepagrįstais. Papildomai pažymėtina, kad pagrindas atsakovei priteisti kompensaciją už atidalijamą gyvenamojo namo bendrojoje nuosavybėje buvo ir dėl to, kad ieškovės parengtame gyvenamojo namo ir žemės klypo padalijimo ir naudojimosi tvarkos projekte yra likę bendro naudojimo patalpų ir žemės sklypo dalis. Pagal bylos duomenis akivaizdu, kad atsakovė nesirengia nei naudotis, nei valdyti, nei išlaikyti jai priklausančią nuosavybę, nes ruošiasi studijuoti kitame mieste, savarankiškų pajamų neturi, turi kitą gyvenamąją vietą, su ieškove giminystės ryšių nepalaiko ir netgi konfliktuoja, nors, kaip teigia, matėsi tik tris kartus ir tik dėl šio turtinio ginčo. Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad gyvenant viename name ir naudojantis bendro naudojimo patalpomis, statiniais, žemės sklypu, tarp šalių neišvengiamai kiltų konfliktinės situacijos tarp bendraturčių ir nauji teisminiai ginčai. Pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą šiuo aspektu iš dalies patvirtina ir pačios ieškovės apeliacinio skundo turinys, kuriame ji iš esmės sutinka, kad jai turtas būtų priteistas natūra, tačiau nesutinka su iš jos atsakovei priteistos kompensacijos dydžiu už bendrosios dalinės nuosavybės teise atsakovei tekusią turto dalį.

Šalies argumentai

Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad sutiktų, jog kompensacija būtų sumažinta iki 3500 Lt. Vadinasi, tokio dydžio kompensaciją išmokėti ji turi galimybes. Pažymėtina, kad ieškovė dėl likusios kompensacijos dalies ar dėl visos kompensacijos išmokėjimo terminų ir sąlygų turi teisę pasinaudoti CPK įtvirtintu sprendimo vykdymo išdėstymo ar atidėjimo institutu (CPK 284 str. 1 d.), taip pat turi galimybes išnuomoti minėtą turtą ir gauti pajamas, kuriomis galėtų atsiskaityti su atsakove (byloje yra duomenų, kad namo dalyje yra atskiras įėjimas, namo dalis anksčiau buvo nuomojama ir joje gyveno kiti asmenys). Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pritestinos kompensacijos dydžio, vertino kiekvienos iš bendraturčių poreikį atidalijamam daiktui, galimybę išmokėti kompensaciją atidalijamai bendraturtei, taip pat kitas reikšmingas aplinkybes. Kaip matyti iš bylos duomenų, pirmosios instancijos teismas tyrė, ar ieškovė realiai išgalės sumokėti nustatyto dydžio kompensaciją, jos turtinę padėtį, darbingumą ir galimybes ateityje gauti papildomų pajamų. Teismas nustatė, kad byloje nėra objektyvių įrodymų, kad ieškovė negali gauti papildomų pajamų, padidinant gaunamų pajamų dydį ar imtis kitų alternatyvių būdų įvykdyti teismo sprendimą, byloje nenustatyta, kad ieškovė būtų riboto darbingumo. Pažymėtina, kad bedarbystė nėra aplinkybė, liečianti tik ieškovės interesus, nes pagal bylos duomenis ir atsakovė yra moksleivė, neturi nei darbo, nei išsilavinimo, nei kito turto, todėl jos galimybės dėl pajamų, kurias galėtų skirti turtui išlaikyti ir prižiūrėti, gavimo ateityje taip pat ribotos. Pagal bylos duomenis nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovės turtinė padėtis yra geresnė, nei kad ieškovės. Teisėjų kolegijos nuomoe, toks bendro turto dalies atidalijimas yra racionalus, optimaliausiai atitinkantis bendraturčių interesus, įgalinantis turtą toliau naudoti pagal nustatytą paskirtį, labiausiai sumažinantis ginčo šalių tolesnių konfliktų atsiradimo galimybę, mažiausiai varžantis jų turtines teises, o priteista kompensacija nustatyta atsižvelgus į abiejų šalių finansinę padėtį ir turto vertę. Nekilnjamojo turto vertintojo ataskaitoje nurodyta, kad šalims priklausančio turto rinkos vertė yra 14 000 Lt. Kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 178 str.), tačiau apeliantė neįrodė, kad ginčo turto rinkos vertė yra kitokia. Ieškovė įrodė, kad turėjo 4000 Lt pagerinimo išlaidų, kurias teismas įskaitė nustatydamas ir priteisdamas 5000 Lt kompensacijos dydį. Nėra pagrindo sutikti, kad tai per didelė kompensacijos suma, nes atsakovei nuosavybės teise priklausė nekilojamasis turtas - ½ dalis visos gyvenamosios namų valdos su priklausiniais ir žemės sklypu. Net ir skaičiuojant kompensacijos dydį pagal turto vertę jo paveldėjimo metu bei žemės sklypo pirkimo metu, tai kompensacijos dydis vis tiek yra artimas 5000 Lt sumai. Pastatų vertė paveldėjimo metu įvertinta 7 617 Lt (b. l. 8), viso 0.2347 ha žemės sklypo kaina šalims po ½ dalį įsigyjant žemės sklypą buvo atitinkamai 4500 Lt (b. l. 61) ir 3600 Lt (b. l. 68). Todėl kiekvienai iš šalių tekusi turto dalis pagal jo vertę nurodytu metu buvo nuo 6058 Lt iki 5608 Lt, todėl, atsižvelgus į ieškovės įdėtas išlaidas viso turto išlaikymui, priežiūrai, remontui, 5000 Lt kpmepnsacija nėra aiškiai neteisinga ar aiškiai per didelė, neatitinkanti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 str.). Apeliacinio skundo argumentai šioje dalyje vertintini nepagrįstais ir nesudarančiais pagrindo tenkinti apeliacinį skundą.

Kolegija nesutinka su apeliantės argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl ieškinio reikalavimo dėl turto pagerinimo patirtų nuostolių atlyginimo priteisimo iš atsakovės. Teismas, spręsdamas dėl kompensacijos dydžio, nustatė, kad pagal turto vertintojo išvadą namo su priklausiniais ir žemės sklypo vertė yra 14 000 Lt bei kad ieškovė turėjo 4000 Lt išlaidų statinių remontui ir priežiūrai, kas sutampa su ieškinio reikalavimo suma dėl turto pagerinimo išlaidų priteisimo. Teismas nurodė, kad į šią sumą atsižvelgia ir ją įskaito nustatydamas kompensacijos dydį. CK 4.76 str. nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis privalo apmokėti išlaidas daiktui išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti (CK 4.82 str. 3 d.). Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti iš išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo atlyginimą (CK 4.83 str. 3 d.). Ieškovė išlaidas patyrė įvesdama į ginčo namą vandentiekį, pastatydama boilerį vandens šildymui, paklojo linoleumą, samdė kitus asmenis namui saugoti ir sklypo priežiūrai. Atsakovė šių ieškovės nurodytų aplinkybių nenuginčijo. Kadangi minėto paveldėto nekilnojamojo turto rinkos vertė 14 000 Lt, abiems šalims priklauso po ½ dalį šio turto, todėl pirmosios instancijos teismas kaip tik įvertinęs minėtus 4000 Lt priteisė iš ieškovės atsakovei ne 7000 Lt, bet 5 000 Lt kompensaciją. Todėl, nors teismas tiesiogiai dėl šio reikalavimo atskirai nepasisakė, esant virš minėtoms aplinkybėms, nėra pagrindo teigti, kad buvo pažeisti CPK 265 str. reikalavimai. Iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas negali būti naikinamas vien formaliai pagrindais (CPK 328 str.).

Nors apeliaciniame skunde apeliantė teigia, jog teismas buvo šališkas, tačiau jokių CPK 65, 66 str. numatytų pagrindų nenurodė ir neįrodė, todėl šis argumentas vertintinas nepagrįstu ir išsamiau dėl jo nepasisakoma.

Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentais, kad buvo netinkamai pritaikytos procesinės teisės normos, reglamentuojančios bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių tvarką reglamentuoja CPK 93 str., CPK 98 str. bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. CPK 93 str. 2 d. numatyta, kad jeigu ieškinys (priešieškinys) patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. CPK 98 str. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Nagrinėjamoje byloje ieškinys yra atmestas, o priešieškinis patenkintas apie 70 % (5000:(7000:100)). Atsakovei Panevėžio VGTP tarnybos sprendimu Nr. (1.2)_SP1-0528 iki 2011-11-07 buvo suteikta nemokama antrinė teisinė pagalba (b. l. 20, 115). Kadangi ieškovė yra visiškai atleista nuo bylinėjimosi išlaidų priteisimo, todėl atsakovės atstovavimo išlaidos į valstybės biudžetą iš jos nepriteisiamos (b. l. 59, CPK 96 str. 2 d.). 2011-11-30 atsakovė sumokėjo 300 Lt už atsiliepimo į patikslintą ieškinį paruošimą (b. l. 107). Šios išlaidos atitinka CPK 88 str. 1 d. 9 p., Rekomendacijų 8.2 punkto reikalavimus ir atsakovei priteistinos. 2012-01-13 atsakovė sudarė atstovavimo sutartį su kitu advokatu (b. l. 122), kuris procesinių dokumentų neruošė, bet dalyvavo 2012-01-17 ir 2012-03-01 teismo posėdžiuose, trukusiuose 3.45 val. Iš 2012-01-17 pinigų paėmimo kvito matyti, kad atsakovė advokatui sumokėjo 1000 Lt už atstovavimą, patarimą, kitas teisines paslaugas, tačiau kvite nenurodyta ir pažymoje nepatvirtinta, kad tos kitos paslaugos ir patarimai teikti būtent šioje byloje ir kad jie buvo būtini, atsižvelgiant į tai, kad atsakovei ilgą laiką teikta antrinė teisinė pagalba (b. l. 125). Pagal minėtų Rekomendacijų 7 p., 8.18. p., už atstovavimo teismo posėdyje laiką iš ieškovės atsakovei priteistina 480 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (800Lt×0.15×4). Taigi, atsakovei iš ieškovės teisėtai ir pagrįstai, atsižvelgiant į virš minėtas procesinės teisės normas, maksimaliai galėjo būti priteista 780 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Kadangi byloje iki atsakovei pradėjo atstovauti advokatas pagal susitarimą buvo paruošti visi procesiniai dokumentai, suformuoti argumentai, byla nebuvo ypač sudėtinga, priešieškinys tenkintas 70 %, šių išlaidų iš ieškovės atsakovei priteistina 550 Lt.

Pagrįstais pripažįstami ieškovės apeliacinio skundo argumentai dėl bylinėjimosi išlaidų netinkamo nustatymo, o likusioje dalyje (apie 80 % reikalavimų) apeliacinio skundo argumentų pripažįstama nepagrįstais. Atsakovė pateikė įrodymus, kad turėjo 400 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (b. l. 166-167). Atsakovės išlaidos teisinei advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme laikytinos atitinkančiomis CPK 98 str. reikalavimus ir minėtų Rekomendacijų patvirtintus dydžius (yra mažesnės už maksimalius dydžius). Todėl iš ieškovės atsakovei už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą priteisiama 300 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 str. 1 d. 1 p.,

NUTARIA:

Anykščių rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 22 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.

Iš ieškovės J. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteistas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme sumažinti nuo 1000 Lt iki 550 (penkių šimtų penkiasdešimt) Lt.

Priteisti iš ieškovės J. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 300 (tris šimtus) Lt advokato atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjų kolegija: Ramunė ČeknienėZina MickevičiūtėBirutė Valiulienė