- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2025-03-17
- Bylos Nr.
- e1-1682-1242/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-48139-2024-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Inga Žukovaitė
- Kaltinamasis
- V. S.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.2.14.9.3Nedidelės vertės svetimo turto sunaikinimas ar sugadinimas (BK 187 str. 3 d.)
- 2.1.15.4.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Žukovaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroro Valento Gritės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su baudžiamąja byla, kurioje V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas, paskutinį kartą – 2015 m. rugsėjo 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK)
25 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 1 dalį (du epizodai), 5 (penkerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. 2016 m. gegužės 26 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 2 punktu,
3 dalimi, lygtinai paleistas su intensyvia priežiūra nuo likusios 3 (trejų) metų 2 (dviejų) mėnesių
24 dienų bausmės dalies. Nustatytos BK 75 straipsnyje numatytos pareigos: vadovaujantis BK
2 dalies 9 punktu, visą lygtinio paleidimo laiką nebendrauti su nusikaltimo bendrininkais pagal 2015 m. rugsėjo 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį; vadovaujantis BK 72 straipsnio
2 dalies 7 punktu, pasibaigus intensyvios priežiūros terminui, visą lygtinio paleidimo laiką neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi. 2017 m. rugsėjo 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi paskirta papildoma pareiga, numatyta BK 75 straipsnio 2 dalies
5 punkte – tęsti darbą.
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
1. V. S. sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: 2024 m. lapkričio 27 d., apie 09.00 val., būdamas bare „Y“, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia kaire ranka numetė vintažinę kėdę, kurios vertė 80 Eur, ir ją sulaužė, dešine koja spyrė į duris bei sulaužė durų staktą ir rankeną, kurių vertė 60 Eur, sulaužė rankšluosčių laikiklį, kurio vertė 8 Eur, dešinėje rankoje laikydamas stiklinė, kurios vertė 3 Eur ir stikliuką, kurio vertė 2 Eur, juos mesdamas į sieną ir grindis – sudaužė, bei užlipęs ant sofos, kaire ranka nuplėšė vaizdo stebėjimo kamerą, kurios vertė 30 Eur, po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką, jis 2024 m. lapkričio 29 d. apie 11.56 val. būdamas bare „Y.“, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), tyčia priėjęs prie baro, abejomis rankomis pastūmė baro stovą, su ant jo esančiais daiktais, bei sulaužė baro konstrukciją, kurios vertė 140 Eur, sudaužė 3 vnt. bokalų, kurio vieno vertė 5 Eur, bendra vertė 15 Eur, 3 vnt. stiklinių, kurios vienos vertė 3 Eur, bendra vertė 9 Eur, apgadino kasos aparatą, kurio vertė 75 Eur, taigi sugadino svetimą UAB „T“ priklausanti 422 Eur vertės turtą.
2. Šiais savo veiksmais V. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje.
II. Byloje surinkti duomenys
3. Įtariamasis V. S. 2025 m. vasario 7 d. apklausos metu paaiškino, kad kaltę pripažįsta visiškai. 2024 m. lapkričio 27 d., apie 9 val., jis buvo bare „Y“, (duomenys neskelbtini), tarp jo ir baro šeimininko M, įvyko žodinis konfliktas, dėl ko tiksliai neatsimena. Po to jis supykęs kaire ranka paėmė prie baro stovėjusią kėdę ir ją numetė ant grindų, neatsimena, ar ta sulūžo, ar ne, eidamas į tualetą, kuris yra kairėje pusėje nuo baro stovo, priėjęs prie durų, dešine koja spyrė į duris ir jas atidarė, ar sulaužė, neatsimena, galimai, kad nuo spyrio, galėjo lūžti stakta ir rankena, tuomet užėjęs į tualetą, išsiplovęs rankas, norėjo paimti popierinį rankšluosti, kuris kabėjo ant sienos, tačiau patraukus už rankšluosčio, nukrito visas laikiklis, išėjęs iš tualeto, abejose rankose laikydamas stiklinę ir stikliuką, vieną jų metė į sieną, o kitą irgi norėjo mesti, bet šis nukrito ant grindų ir sudužo. Taip pat atsimena, kad būdamas patalpoje, sandėliuke, kuris yra už tualeto užlipo ant sofos ir dešine ranka nuplėšė vaizdo stebėjimo kamerą, tačiau norėjo tiesiog nulenkti į apačią, o ne sugadinti, po to išėjo iš baro. 2024 m. lapkričio 29 d., galimai apie 11.56 val., jis vėl atėjo į barą „Yl, (duomenys neskelbtini), norėjo pabendrauti su M., tačiau šis bendrauti atsisakė ir nuėjo už baro, tuomet jis atėjo prie baro ir abiem rankom pastūmė baro stovą ant kurio tuo metu stovėjo daiktai, kas tiksliai stovėjo neatsimena, tačiau visi daiktai nukrito ant grindų. Dėl nusikalstamos veikos, kurios padarymu yra įtariamas, savo kaltę pripažįsta visiškai ir nuoširdžiai gailisi, visi ginčai tarp jo ir baro „Y“ savininko įvyko dėl alkoholio vartojimo. Šiuo metu alkoholio nevartoja, vėl pradėjo sportuoti. Visą barui „Y“ padarytą žalą atlygins, kadangi turi santaupų (el. b. l. 112–115).
4. 2024 m. lapkričio 28 d. A. B. pareiškime nurodoma, kad 2024 m. lapkričio 27 diena apie 9 val. ryto į barą atėjo nuolatinis klientas V. (pravarde B) užsisakė išgerti, stikliuką išpylė, užsisakė antrą ir kai barmenė paprašė susimokėti už du įpiltus stikliukus, jis pratrūko pykčiu, išvertė kėdę, su koja išspyrė durys eidamas į rūkymo vietą, rūkymo patalpoje svaidė kas papuolė po ranka į kamerą, kurią galiausiai užlipęs ant sofos nuplėšė, grįžęs į baro patalpas reikalavo, kad jam būtų paduota sriuba, pradėjo mėtyti stiklinę, stikliuką į sieną, spardyti šiukšliadėžę šalia baro. Barmene iškvietė apsaugą. Atvykęs apsaugos darbuotojas iškvietė policijos ekipažą, belaukdamas policijos vyras bandė pasišalinti, apsitalžė su apsaugos darbuotoju, galiausia pabėgo. Atvykę pareigūnai protokolo nesurašė. Nurodė, jog padaryta turtinė 460,00 Eur žala: sulaužyta baro kėdė, sulaužyta durų rankena, nulaužta vaizdo stebėjimo kamera, sudaužytos stiklinės. Taip pat padaryta neturtinė žala – psichologinis spaudimas darbuotojai, smurto panaudojimas prieš apsaugos darbuotoją (el. b. l. 1–7; 8).
5. 2024 m. lapkričio 17 d. liudytoja B. Š. apklausos metu paaiškino, kad ji dirba barmene UAB „T.“ picerijoje-bare „Y“. 2024 m. lapkričio 27 d. darbas prasidėjo 6 val. Ryte atėjo į barą akivaizdžiai neblaivus vyras, kuris paprašė įpilti 50 g brendžio. Ji įpylė stiklinę, tačiau vyras netyčia ranka užkabino ir išpylė. Vyras supyko dėl to, kad išpylė stiklinę, o ji pateikė sąskaitą apmokėjimui. Vyras nuėjo į rūkyklą, ji per vaizdo stebėjimo kameras stebėjo ir pamatė, kad šis staiga pradėjo mėtyti į vaizdo stebėjimo kamerą pelenines ir stiklinęs. Po kurio laiko nurimo ir atėjo prie baro. Prie baro vyras pradėjo reikalauti sriubos, neva jau už sriubą sumokėjęs. Ji pasakė, kad nėra sumokėjęs už sriubą, bet vyras nenurimo ir toliau reikalavo sriubos. Vyras vėl tapo agresyvus ir pradėjo mėtyti į grindis šalia stovinčias kėdes ir rėkti „kviesk apsaugą, nes tuoj čia viską išdaužysiu“. Ji iškarto iškvietė apsaugą. Kai į įvykio vietą atvyko apsauga, vyras buvo išprašytas iš baro. Dėl ko ji nekvietė policijos – nežino, galimai dėl to, kad pasimetė. Prisimena, kad tas vyras po šio įvykio arba tą pačią dieną dar kartą buvo atėjęs arba sekančią, tiksliai pasakyti negali. Tik prisimena, kad kai šis antrą kartą atėjo į barą, kartu su ja buvo direktorius M. ir tas vyras staiga pradėjo įžeidinėti direktorių tokiais žodžiais „ožys“. Ji išėjo į virtuvę ir išgirdo triukšmą, kuris buvo panašus į dužimą. Grįžus atgal prie baro, pamatė, kad ant baro buvę daiktai, t. y. kasos aparatas, bokalai, stiklinės, sultys ir t.t. buvo nuversti ant žemės. Visi minėti daiktai buvo sudaužyti ir apgadinti. Žino, kad dėl tų dviejų atvejų baro direktorius parašė pareiškimą. Tą vyrą visos kolegės vadino pravarde „B.“, asmuo beveik kasdien ateina į barą ir dažniausiai elgiasi adekvačiai, tačiau po tų įvykių to asmens nė karto nematė bare (el. b. l. 51–54.
6. Iš B. Š. asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo nustatyta, kad asmuo Nr. 5 yra asmuo jai žinomas, kaip V., kuris labai dažnai apsilanko picerijoje-bare „Y“. Tiksliai prisimena, kad dirbo 2024 m. lapkričio 27 d , ryte šis vyras atėjo į barą „Y“ ir buvo nusiteikęs agresyviai, ko pasekoje barui buvo padaryta turtinė žala dėl to asmens veiksmų. Būtent šis vyras buvo apsilankęs ir dar kažkurią dieną bare, dėl ko taip pat buvo parašytas pareiškimas. Asmenį pažįsta iš bendrų veido bruožų (el. b. l. 55–59; 60–62).
7. 2024 m. gruodžio 11d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūrėta įvykio vieta – kavinė-baras „Y“, (duomenys neskelbtini). Į kavinę-barą yra vienas įėjimas. Užėjus į barą „Y“ tiesiai matomas aptarnavimo baras. Dešinėje pusėje matomi du keturviečiai stalai, kairėje pusėje matomas vienas keturvietis stalas. Kavinė–baras „Y“ yra filmuojama vaizdo stebėjimo kameromis (b. l. 31–33). Foto nuotraukos (el. b. l. 34–40).
8. 2024 m. gruodžio 17 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūrimi pateikti 7 vaizdo įrašai, kurių pavadinimai „1734438004527337“, „1734438004526993“, „1734438004526540“, „1734438077883933“, „1734438077318461“, „1734438080774402“, „1734438110641628“. Paleidus vaizdo įrašą pav. „1734438004527337“, įrašas buvo 2024 m. lapkričio 27 d., 10:08 val., trukmė 8 s. Matoma picerijos-baro „Y.“ salė. Kairėje pusėje prie baro matoma darbuotoja. Taip pat matomas vyras su pilkos spalvos kepure ir apsirengęs pilkos spalvos rūbais. Matoma, kad vyras rankose laiko dvi stiklines, dešine koja spiria į duris du kartus ir pasišalina iš filmuojamos teritorijos. Paleidus vaizdo įrašą pavadinimu „1734438004526993“, 2024 m. lapkričio 27 d., 10:06 val., įrašo trukmė 02:02 min., matoma, kad tarp kavinės darbuotojos ir to vyro vyksta dialogas. Tas vyras sako darbuotojai „per tavo kaltę išpyliau“ ir atidaro ant baro stovinti indelį su maistu ir pradeda valgyti. Matoma, kaip 10:07 val., tas vyras kaire ranka pastumia prie baro stovinčią kėdę, ko pasekoje kėdė nukrenta ant grindų. Vyras toliau stovi prie baro ir valgo. Matoma, kaip 10:07 val., kavinės darbuotoja pakelia kėdę ir pastato atgal į vietą prie baro. Vaizdo įrašas pasibaigia. Paleidus vaizdo įrašą pavadinimu „1734438004526540“ vaizdo įrašas buvo daromas 2024 m. lapkričio 27 d., 10:16 val., įrašo trukmė 1:40 min. Vaizdo įrašas yra daromas iš kavinės-baro „Y“ rūkymo patalpoje. Matoma, kaip tas vyras užlipa ant juodos spalvos sofos ir apgadina įrengtą vaizdo stebėjimo kamerą į kitą pusę. Vaizdo įrašas pavadinimu „1734438077883933“, vaizdo įrašas 2024 m. lapkričio 27 d., 10:18 val., įrašo trukmė 3:01 min. Vaizdo įraše picerijos-baro „Y“ salė. Vyras ateina prie baro kitą pusę, pastato dvi stiklines ant baro ir prasideda dialogas tarp to vyro ir baro darbuotojos. Darbuotoja klausia vyro „ką padarei?“, vyras rėkia ant darbuotojos. Vyras priartėja prie darbuotojos ir toliau ant jos rėkia. Girdima, kaip darbuotoja sako vyrui „gali ne rėkti ant manęs“, girdima, kaip vyras sako darbuotojai „kur mano sriuba“, girdima kaip darbuotoja sako vyrui „palauk, nusiramink“. 10:20 val., tas vyras toliau užduodamas klausimą „kur mano sriuba“, pradeda daužyti picerijos-baro „Y“ sieną. Po daužymo vyras dar arčiau priartėja prie darbuotojos ir vėl paklausia darbuotojos „kur mano sriuba“. Matoma, kaip atėjęs baro lankytojas stebi visą vykstančią situaciją. Tas vyras prieina prie baro vėl paklausia „kur mano sriuba“ ir suduoda dešine koja smūgį į prie baro stovinčią šiukšliadėžę. Vyras atsisėda ant kėdės, kuri stovi prie baro ir vaizdo įrašas pasibaigia. Paleidus vaizdo įrašą pavadinimu „1734438077318461“, daromas 2024 m. lapkričio 27 d., 10:09 val., trukmė 1:26 min., daromas iš picerijos-baro „Y” rūkymo kambario. Tas vyras kalba su kitų vyru, kuris rūko. Girdima, kaip tas vyras keikiasi. Girdima, kaip tas vyras sako „aš jums padarysiu, palaukit“. 10:10 val., tas vyras į vaizdo stebėjimo kamerą meta kažkokį daiktą ir pelenines. Vaizdo įrašas pasibaigia. Paleidus vaizdo įrašą pavadinimu „1734438080774402“, daromas 2024 m. lapkričio 27 d., 10:31 val., baro salė. Tas vyras išeina iš baro. Matoma, kaip 10:31 val., į barą užeina apsaugos darbuotojas. Paleidus vaizdo įrašą pavadinimu „1734438110641628“, daromas 2024 m. lapkričio 27 d., 11:56 val., baro salė, tas vyras kartu su kitu vyru užeina į barą, priartėja prie paties baro, už kurio sėdi vyras, savo rankomis išverčia baro stalą, nuo jo nukrenta visi daiktai ir vyras pasišalina (el. b. l. 41–43).
9. 2025 m. sausio 12 d. UAB „T“ rašte pavadintame „Civilinis ieškinys“ išvardyti sugadinti daiktai ir nurodyta kiekvieno iš jų vertė, nurodoma, kad bendra vertė yra 422 Eur (į bylą dokumentais pateiktas 2025 m. kovo 17 d.).
Motyvuojamoji dalis
III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimas
10. V. S. pareikštas kaltinimas pagal BK 187 straipsnio 3 dalį. Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusioje BK 187 straipsnio 3 dalies redakcijoje (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija, galiojusi nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2025 m. vasario 1 d.) nustatyta, kad baudžiamoji atsakomybė tam, kas sunaikino ar sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojus BK pakeitimams, BK 187 straipsnio 3 dalies redakcija nepasikeitė. Turto sugadinimas ar sunaikinimas kvalifikuojamas pagal BK 187 straipsnio 3 dalį, kai sunaikinto ar sugadinto turto vertė yra nedidelė ir nėra kvalifikuojančių požymių, nustatytų šio straipsnio 2 dalyje. Pagal BK 190 straipsnio 1 dalį, nedidelės vertės turtas – kai jo vertė viršija 3 MGL (150 Eur), bet neviršija 10 MGL (500 Eur) dydžio sumos. Kvalifikuojant veiką pagal BK 187 straipsnį, sugadinto ar sunaikinto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte (tačiau ne tokio daikto (turto) atkūrimo (atstatymo) sąnaudomis (kaštais) ar jo sunaikinimo pasekmėmis, kurie nėra šią nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis) veikos padarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-693/2007, 2K-167/2009, 2K-73-677/2016, 2K-298-697/2016 ir kitos).
11. Teismas konstatuoja, jog byloje surinktų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visuma įrodyta, kad V. S., veikdamas tiesiogine tyčia sugadino nedidelės vertės svetimą turtą. Be kaltinamojo parodymų, kuriuose jis dėl šios nusikalstamos veikos padarymo savo kaltę pripažino ir nurodė jos padarymo aplinkybes, jo kaltė pagrįsta kitais byloje surinktais įrodymais, atitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimus. UAB „T.“ pareiškime nurodyta kaltinamojo sugadintų daiktų vertė buvo nurodyta 460 Eur, tačiau 2025 m. sausio 12 d. raštu patikslinta kiekvieno sugadinto daikto vertė ir pakoreguota bendra sugadinto turto vertė iki 422 Eur sumos, kuri atitinka kaltinime nurodytus sugadintus daiktus ir jų vertę tiek kiekvieno atskirai, tiek bendrai. Įvykio vietos apžiūros protokole, vaizdo įrašuose užfiksuoti kaltinamojo veiksmai gadinant picerijos – baro „Y“ turtą, atitinka kaltinime nurodytus jo atliktus veiksmus gadinant turtą. Liudytojos B. Š. nuoseklūs parodymai bei jos asmens parodymo atpažinti asmenį pagal nuotrauką, kuriame ji atpažino kaltinamąjį, papildo kitus byloje surinktus įrodymus. Visi aptarti duomenys tarpusavyje sutampa, vieni kitus papildo, sudaro nuoseklią įrodymų grandinę ir neabejotinai patvirtina, jog V. S. 2024 m. lapkričio 27 d. ir 2024 m. lapkričio 29 d. būdamas picerijoje-bare „Y“, esančioje (duomenys neskelbtini), sugadino UAB „T“ nedidelės vertės svetimą turtą. Ši veiką padarė veikdamas viena tyčia, paaiškino, kad daiktus gadino veikiamas nuolat kylančio konflikto su baro savininku dėl vartojamo alkoholio. Pagal teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad V. S. sugadino svetimą turtą, kurio bendra vertė yra 422 Eur, t. y., viršija 3 MGL (150 Eur), bet neviršija 10 MGL (500 Eur) dydžio sumos, kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 187 straipsnio 3 dalį.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
12. Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti baudžiamojo įsakymo priėmimu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra reglamentuojamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) IX dalies XXXI skyriaus pirmame skirsnyje (418–425 straipsniai). BPK 418 straipsnio nuostatos numato esmines baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prielaidas, t. y. : 1) baudžiamasis įsakymas gali būti priimtas dėl nusikalstamų veikų už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos (BPK 418 straipsnio 1 dalis); 2) proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu būtinas kaltinamojo sutikimas (BPK 418 straipsnio 2 dalies); 3) teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti (BPK 418 straipsnio 1 dalis); 4) prokuroras, priėmęs sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, privalo apie tai pranešti nukentėjusiajam, kuris turi teisę per 7 dienas nuo pranešimo gavimo apskųsti tokį sprendimą (BPK 418 straipsnio 4 dalis).
13. Įstatymų leidėjas BK 187 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatė alternatyvias bausmės rūšis: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas ir areštas. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. S. 2025 m. kovo 3 d. informuotas apie galimybę procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu (el. b. l. 161–162). Kaltinamasis sutiko su prokuroro sprendimu kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su bausmės rūšimi (el. b. l. 163 –164), dalį žalos (172 Eur) atlygino (el. b. l. 131–138; duomenys pateikti papildomai), kitą dalį žalos (250 Eur) įsipareigojo atlyginti iki 2025 m. kovo 31 d. (el. b. l. 155 –156). Byloje yra 2025 m. vasario 7 d. nutarimas pripažinti UAB „T“ civiliniu ieškovu dėl 422 Eur žalos atlyginimo (el. b. l. 125–127), taip pat UAB „T“ ; pareikštas civilinis ieškinys dėl 422 Eur turtinės žalos atlyginimo (duomenys pateikti papildomai). 2025 m. kovo 4 d. civilinio ieškovo UAB „T“ įgaliotoji atstovė A. B. el. paštu išsiunčiant pranešimą informuota apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (el. b. l. 163–164). Nukentėjusiųjų byloje nėra. Įvertinus šių aplinkybių visumą konstatuotina, kad prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu atitinka BPK 419 straipsnio nuostatas, todėl teismas sprendžia, kad baudžiamasis procesas gali būti užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu.
14. Spręsdamas klausimą dėl bausmės paskyrimo teismas įvertina visas baudžiamojoje byloje ištirtas aplinkybes ir vadovaujasi BK 54 straipsnio ir 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, baudžiamąją atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kartu teismas atsižvelgia į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bausmės paskirtį – ar konkrečioje situacijoje paskirta bausmė įgyvendins jai keliamus tikslus.
15. V. S. padarė tyčinį baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis). Byloje nustatyta, kad V. S. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir gailisi, tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Prokuroras pareiškime nurodo, kad V. S. atlygino dalį ir įsipareigojo atlyginti likusią žalos dalį. Teismų praktikoje ši aplinkybė atsakomybę lengvinančia pripažįstama tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar pašalino visą žalą (t. y. tiek turtinę, tiek neturtinę) iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-345/2013, 2K-211/2014, 2K-560/2014, 2K-57-1073/2024). Kartu teismų praktikoje nurodoma, kad ???teismas, vadovaudamasis BK 59 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgdamas į faktines bylos aplinkybes, atsakomybę lengvinančia aplinkybe gali pripažinti ir dalinį žalos atlyginimą, tačiau tokiais atvejais atlygintos žalos dydis turi būti pakankamai didelis, sudaryti pagrįstas prielaidas nukentėjusiajam tikėtis neuždelsto likusios žalos dalies atlyginimo, o kaltininko pastangos atlyginti likusią padarytos žalos dalį – nuoširdžios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2007, 2K-437/2007, 2K-94/2010, 2K-579/2010, 2K-345/2013, 2K-326-303/2019, 2K-57-1073/2024).??? Teismas atsižvelgęs į tai, kad V. S. atlygino 172 Eur žalos, kuri nesudaro net pusės padarytos žalos dydžio, sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti dalinį žalos atlyginimą atsakomybe lengvinančia aplinkybe. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. V. S. praeityje teistas, paskutinį kartą – už nusikaltimą susijusį su narkotinių ar psichotropinių medžiagų disponavimu (el. b. l. 78–86; 139–148). Taip pat skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad V. S. nebaustas administracine tvarka (el. b. l. 153–154). V. S. nuo 2024 m. vasario 6 d. buvo registruotas Užimtumo tarnyboje (el. b. l. 152). Sodros duomenimis, iki 2020 m. spalio 9 d. dirbo UAB „A“, tačiau šiuo metu nėra duomenų apie jo darbines pajamas (el. b. l. 149–151). Duomenų apie kaltinamojo gydymą psichikos sveikatos įstaigose ar priklausomybės ligų gydymąsi byloje nėra. BK 61 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį. Atsižvelgiant į įstatymo nuostatas ir įvertinus bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti V. S. parinkus laisvės apribojimo bausmės rūšį. Pagal BK 48 straipsnio 2 dalį, laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų. Atsižvelgdamas į tai bei įvertinęs veikos bei kaltininko pavojingumą teismas sprendžia nustatyti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmės dydį be intensyvios priežiūros, įpareigojant V. S.: 1) atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą iki 2025 m. kovo 31 d.; 2) visą bausmės vykdymo laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 07.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi asmens sveikatos priežiūros įstaigose.
16. Kadangi baudžiamasis procesas baigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis ir V. S. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
V. Kiti klausimai
17. 2025 m. vasario 7 d. UAB „T.“ pareiškė 422 Eur civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (el. b. l. 125–127). 2025 m. kovo 3 d. V. S. atlygino dalį (172 Eur) (el. b. l. 131–138) ir įsipareigojo UAB „T“ atlyginti 250 Eur turtinę žalą iki 2025 m. kovo 31 d. (el. b. l. 155–156). Teismas nustatė, kad turtinė žala UAB „T“ atsirado dėl neteisėtų kaltinamojo V. S. veiksmų, dėl to pareikštas civilinis ieškinys pagrįstas. Kadangi kaltinamasis V. S. iš dalies atlygino padarytą turtinę žalą, t. y. sumokėjo 172 Eur, ieškinys tenkinamas iš dalies ir iš kaltinamojo V. S. priteistina likusi turtinės žalos dalis, t. y. 250 Eur civilinio ieškovo naudai (BPK 115 straipsnis).
18. Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. sausio 14 d. V. S. paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 116–120; 121–124), paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, šiam įsiteisėjus – panaikintina.
19. Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, byloje esančius vaizdo įrašus palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
V. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant: 1) bausmės atlikimo metu būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 07.00 val., jei tai nesusiję su darbu; 2) atlyginti likusią nusikalstama veika padarytą turtinę žalą iki 2025 m. kovo 31 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti 1/3 ir skirti galutinę bausmę – 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant V. S.: 1) bausmės atlikimo metu būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 07.00 val., jei tai nesusiję su darbu; 2) atlyginti likusią nusikalstama veika padarytą turtinę žalą iki 2025 m. kovo 31 d.
V. S. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus – panaikinti.
Tenkinti UAB „T“ civilinį ieškinį iš dalies ir iš V. S. UAB „T“ naudai priteisti 250 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimt eurų) turtinės žalos atlyginimą.
Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, byloje esančius vaizdo įrašus palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
Išaiškinti V. S., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19-22 straipsniai.
1. susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos;
2. atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;
3. laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;
4. pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;
5. Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.
Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.