Tauragės apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. Ž., atstovaujamos advokato Vygando Skladaičio ieškinį atsakovui R. Ž., tretysis asmuo L. B. dėl lėšų pilnamečio vaiko išlaikymui ir įsiskolinimo už išlaikymą priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje, CPK 130 str. numatyta tvarka). Atsakovas atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė, teismo posėdyje, apie kurį pranešta tinkamai, nedalyvavo, prieštaravimų dėl ieškovės reikalavimų nereiškė, prašymų, papildymų nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, dalyvaujantiems byloje asmenims neprieštaraujant, byla teismo posėdyje išnagrinėta atsakovui bei trečiajam asmeniui nedalyvaujant.

Trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų L. B. atsiliepimu į ieškovės ieškinį nurodė, kad sutinka su ieškovės reikalavimais. Į teismo posėdį neatvyko.

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies. Nustatyta, kad ieškovė I. Ž., gimusi (duomenys neskelbtini) , yra atsakovo R. Ž. ir trečiojo asmens L. B. dukra.

Ieškovė nuo 2020 m. rugsėjo 2 d. mokosi (duomenys neskelbtini) I kurse. Numatoma studijų trukmė 4 metai – iki 2024 m. birželio 30 d.

Dėl paramos būtinumo ir išlaikymo dydžio

Pagal bendrąjį principą, tėvų pareiga išlaikyti paramos reikalingus pilnamečius vaikus, ne vyresnius negu 24 metų ir besimokančius vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, buvo įtvirtinta civilinio kodekso (toliau – CK) 3.194 straipsnio 3 dalyje. Konstitucinis Teismas, spręsdamas dėl šios nuostatos konstitucingumo, 2007 m. birželio 7 d. nutarime konstatavo, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto; išlaikymo priteisimas pilnamečiams asmenims negali būti grindžiamas tokiais pat principais kaip nepilnamečiams. Priešingu atveju būtų paneigta pilnametystės samprata, įtvirtinta Konstitucijoje ir visoje teisės sistemoje. Pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo, t. y. kai jam sueina 18 metų, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas. Dėl to, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo. Konstitucinis Teismas nutarime pažymėjo, kad, sprendžiant dėl išlaikymo teikimo pilnamečiams vaikams, besimokantiems aukštosiose mokyklose, turi būti paisoma aplinkybės, kad šiuo atveju teisiniai santykiai atsiranda tarp pilnamečių asmenų – aukštosios mokyklos studento ir jo vieno iš tėvų ar abiejų tėvų. Nors tėvų ir vaikų, net sulaukusių pilnametystės, santykiai daugeliu atžvilgių yra ypatingi, jų ryšiai yra konstituciškai vertingi, tačiau tai savaime nereiškia, jog galima nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad pilnametystės sulaukusių vaikų savarankiškai priimtų sprendimų įgyvendinimo našta būtų besąlygiškai perkeliama tėvams, kurie tuos sprendimus priimantiems pilnamečiams vaikams jau neturi (pagal CK) ir negali turėti (pagal Konstituciją) jokios valdžios (tėvų valdžios). Po šio Konstitucinio Teismo išaiškinimo pilnamečių vaikų išlaikymo tvarka reglamentuota CK 3.192¹ straipsnio 1 dalyje (2013 m. birželio 20 d. įstatymo Nr. XII-396 redakcija).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo išaiškinimus, suformulavo galimus išlaikymo pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje ar profesinėje mokykloje, priteisimo kriterijus, kurių vieni taikytini, sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, kiti – dėl tėvų galimybių ją teikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2008; 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009; 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015; kt.). Kasacinis teismas nuosekliai laikosi praktikos, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl abiejų šių grupių kriterijų ir jie vertinami atskirai, t. y. nustatoma, ar išlaikymo prašančiam pilnamečiam besimokančiam asmeniui išlaikymas yra būtinas; įvertinamos realios tėvų galimybės tokį išlaikymą teikti. Pažymėtina, kad svarbu užtikrinti šių išlaikymo priteisimo sąlygų pusiausvyrą: net ir nustačius esant pirmosios grupės sąlygą – išlaikymo poreikį, toks išlaikymas negali būti priteisiamas nesant antrosios sąlygos – realių tėvų galimybių teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui.

Taigi, sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, įvertinami pirmajai grupei priskirtini kriterijai: sunki vaikų turtinė padėtis; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis; sąžiningas pareigos mokytis vykdymas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015; 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-219/2015; kt.).

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė yra pilnametė, ne vyresnė nei 24 metų amžiaus, studijuoja(duomenys neskelbtini) . Ieškovės poreikiams tenkinti būtina skirti apie 402 Eur per mėnesį (nurodė detalę poreikių lentelę). Nors ieškovė nepateikė kitų įrodymų, kurie pagrįstų visas jos išlaidas, tačiau prašomas išlaikymas neviršija pusės minimalios mėnesinės algos dydžio, o tai, jog žmogui reikia maisto, higienos priemonių, drabužių, avalynės, telefono, kad jis patiria susiekimo viešuoju transportu išlaidas, yra visuotinai žinoma aplinkybė.

Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, jog sprendžiant dėl išlaikymo prašančio dieniniame skyriuje besimokančio pilnamečio vaiko turtinės padėties turi būti įvertinamas jo turtas, visų rūšių pajamos (darbo užmokestis, pašalpos, pensijos, autorinis atlyginimas, stipendija ir kt.). Ieškovė asmeninės nuosavybės teise nekilnojamojo turto, automobilio neturi, stipendijos negauna. Tačiau ieškovė pati stengiasi dirbti, save išlaikyti, tačiau dabartiniu momentu nėra pajėgi save išlaikyti, kadangi mokosi nuolatine studijų forma. Žinoma, kad dėl Lietuvoje paskelbto karantino dėl Covid-19 pandemijos, daugelis asmenų neteko darbo, ar yra pravaikštose. Kaip matyti, ieškovė iki pandemijos ir pandemijos metu dirbo (duomenys neskelbtini) , jos gaunamas atlygis už 2020 m. liepos ir rugpjūčio mėn. sudarė 456 Eur. Tačiau nuo 2020 metų lapkričio mėn. dėl Covid - 19 paskelbto karantino ieškovė neteko pajamų, yra prastovose ir nedirba, jokių pajamų neturi. Jai materialiai padeda mama L. B.. Teismas sutinka su ieškove, kad dėl studijų specifikos (studijos nuolatinės), paskelbto karantino, susirasti nuolatinį darbą ir dirbti pastoviai yra sudėtinga.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė yra studentė, stengiasi pati dirbti, užsidirbti pragyvenimui ir mokslui lėšas, jai padeda mama, tačiau šių gaunamų lėšų nepakanka. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad ieškovė sąžiningai siekia įgyti profesinį išsilavinimą, kuris ateityje jai suteiktų galimybę gauti geriau apmokamą darbą. Tikėtina ieškovės bei jos atstovo paaiškinimais, pateiktais į bylą įrodymais, jog ieškovė stengiasi pati save kiek gali išlaikyti.

Įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad ieškovė, nors ir įgijusi visišką civilinį veiksnumą, dėl studijų specifikos negali savęs visapusiškai išlaikyti, todėl jai reikalinga tėvų pagalba iki ji baigs bakalauro studijas(duomenys neskelbtini) .

Šiuo metu ieškovei materialiai padeda tik mama (trečiasis asmuo), jai kas mėnesį skirdama apie 400 Eur. Įvertinus trečiojo asmens materialinę padėtį, laikytina, kad trečiajam asmeniui finansiškai per didelė našta vienai tenkinti pilnametės dukros, studijuojančios aukštojoje mokykloje, būtinuosius poreikius. Be to, nesąžininga ir neteisinga pareigą materialiai išlaikyti pilnametį vaiką perkelti vien vaiko motinai, nors pastaroji ir galėtų finansiškai remti savo pilnametę dukrą. Teismo vertinimu, užtikrinant ieškovės teisę į normalų fizinį, protinį, dorovinį, socialinį vystymąsi, teisę į mokslą, sveikatą, studijuojant (duomenys neskelbtini) , jai būtina finansinė parama ne tik iš motinos, bet ir iš tėvo, kadangi pareiga išlaikyti savo vaiką tenka abiem tėvams.

Dėl atsakovo finansinių galimybių prisidėti prie ieškovės išlaikymo

Teismas, priimdamas sprendimą dėl pilnamečio išlaikymo priteisimo ir nustatydamas išlaikymo dydį, atsižvelgia ne tik į vaiko, bet ir jo tėvų šeimyninę bei turtinę padėtį, taip pat kitas bylai svarbias aplinkybes (CK 3.192¹ straipsnio 3 dalis). Kaip pažymėjo Kauno apygardos teismas priimdamas 2017 m. birželio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1295-601/2017, sprendžiant dėl tėvų galimybių teikti paramą pilnamečiam vaikui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje formuluojami tokie kriterijai: tėvai turi realių galimybių teikti išlaikymą; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje M. M. B. v. R. B., bylos Nr. 3K-3-119/2012; 2015 m. kovo 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. E. v. S. V., bylos Nr. 3K-3-121-313/2015; 2015 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje E. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-194-219/2015; kt.).

Vertinat atsakovo finansines galimybes teikti paramą, nustatyta: iš 2021 m. sausio 18 d. SODRA duomenų bazės išrašo matyti, kad atsakovas dirba ūkininko R. L. ūkyje, jam mokamas minimalus atlyginimas. Nekilnojamo turto registro duomenimis atsakovas nekilnojamojo turto neturi, atsakovo vardu šiuo metu yra registruotų transporto priemonių nėra.

Iš LITEKO sistemoje esančių duomenų matyti, kad atsakovas turi sūnų T. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) iš kitų santykių. Kaip matyti, atsakovas yra jauno, darbingo amžiaus, nėra duomenų, kad jam būtų nustatyta neįgalumas, ar kitaip jam būtų sunku ar neįmanoma susirasti geriau apmokamą darbą ir prisidėti prie dukros išlaikymo mokantis aukštojoje mokymo įstaigoje iki dukrai sukaks 24 metai.

Teismas, kompleksiškai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, abiejų ieškovės tėvų turtinę padėtį, ieškovės poreikius bei pastangas gauti pajamų šiems poreikiams tenkinti, sprendžia, jog yra pagrindas ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies. Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis), teismas mano, kad atsakovas šiuo metu gali ir turi pareigą prisidėti prie pilnametės dukros išlaikymo ir dukrai teikti materialinę paramą po 180 Eur kas mėnesį, laikant, jog ši suma atsakovui nebus per didelė išlaikymo našta. Teismo nuomone, tokio dydžio parama nėra didelė ir gali nors iš dalies užtikrinti minimalius būtinus, galinčius padėtį įgyti profesiją, ieškovės poreikius, be to, ieškovės poreikių ir jos tėvų materialinės padėties proporcingumo principas nebus pažeistas, nepadarys esminės žalos atsakovo teisėms ir interesams. Parama priteistina nuo 2020 m. gruodžio 1 d.

Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus ieškovo poreikiams ar tėvų turtinei padėčiai, galima kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Sprendimą dalyje dėl periodinių išmokų vaikui mokėjimo vykdyti skubiai.

Dėl įsiskolinimo priteisimo materialinės paramos reikalingam pilnamečiam vaikui

Kaip jau minėta, vadovaujantis CK 3.192¹ straipsnio 1 dalimi, nustatytas toks reglamentavimas, pagal kurį tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaiką nepasibaigia jam sulaukus pilnametystės, jeigu jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresnis negu 24 metų, ir jam būtina parama. Taigi, jeigu pilnamečiam vaikui vis dar yra reikalingas išlaikymas, o tėvas (tėvai) šios pareigos nebevykdo, vaikas įgyja teisę kreiptis į teismą pareikšdamas ieškinį dėl išlaikymo priteisimo jo neteikiančiam tėvui (tėvams). Teismo vertinimu, ieškovės teisė reikalauti iš atsakovo paramos CK 3.194 straipsnio 3 dalies pagrindu atsirado nuo studijų pradžios. Byloje nustatyta, kad būtina materialinė parama iškovei atsirado nuo 2020 m. rugsėjo mėn., kai ieškovė pradėjo studijas bei kai neteko darbinių pajamų, t.y. nuo to momento ieškovei buvo reikalinga parama, nustatyta, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas nurodytu laikotarpiu teikė paramą ieškovei.

Įvertinus visus bylos įrodymus, ieškovės reikalavimas dėl paramos dydžio priteisimo tenkintinas iš dalies, priteisiant ieškovei 540 Eur paramos įsiskolinimą, skaičiuojant nuo 2020 m. rugsėjo mėn. iki lapkričio mėn. (180 Eur x 3 mėn.). Atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį, tokio dydžio įsiskolinimas nepasunkins atsakovo turtinės padėties ir nebus didelė finansinė našta.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Byloje nustatyta, jog ieškovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2020 m. spalio 22 d. sprendimu 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, todėl valstybės garantuojamos pagalbos išlaidos priteistinos iš atsakovo. Iš pateiktos pažymos matyti, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimas sudaro 207 Eur.

Patenkinus ieškinio reikalavimus iš atsakovo valstybei priteistinas 48,60 Eur žyminis mokestis ir 6,78 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 80 straipsnio 1, 2 dalys, 7 dalis, 82 straipsnis, 88 straipsnio 1, 3 dalys, 96 straipsnio 1 dalis).

Sprendimai (ar jų dalys) dėl išlaikymo priteisimo vykdytini skubiai (CPK 282 str. 1 d. ir 2 d. 1 p.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsniu,

nusprendžia: Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei I. Ž., gimusiai(duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paramą po 180,00 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo 2020 m. gruodžio 1 d., iki ieškovė baigs nuolatines studijas (duomenys neskelbtini) - 2024 m. birželio 30 d., bet ne vėliau iki jai sueis 24 metai.

Priteisti ieškovei I. Ž., gimusiai(duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 540 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt eurų) paramos įsiskolinimą.

Ieškinį kitoje dalyje atmesti.

Priteisti valstybei iš atsakovo R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 207 Eur (du šimtus septynis eurus) už valstybės suteiktą antrinę teisinę pagalbą pagal 2021 m. sausio 21 d. Sprendimą Nr. (2.1.34Mr)PT-449 (ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630).

Priteisti iš atsakovo R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 55,38 Eur (penkiasdešimt penkis eurus 38 ct) bylinėjimosi išlaidų (priteistos bylinėjimosi išlaidos mokamos į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 - AB „Swedbank“ banke, LT78 7290 0000 0013 0151 - AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 - AB Luminor banke, LT05 7044 0600 0788 7175 - AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 - AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 - Danske banke, LT42 7230 0000 0012 0025 - UAB Medicinos banke, nurodant juridinio asmens kodą - 188659752, įmokos kodą - 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos).

Sprendimo dalis dėl paramos priteisimo vykdytina skubiai.

Sprendimas nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas per 30 dienų apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.