Alytaus apylinkės teismo sprendimas

trečiojo asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei Daivai Gvildienei,

viešame teismo po­sėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl atsisakymo duoti sutikimą pripažinimo nepagrįstu ir dėl termino savavališkoms statyboms pašalinti pratęsimo pagal ieškovų V. K. ir A. K. ieškinį atsakovams R. M. ir R. M. bei trečiajam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Patikslintu ieškiniu ieškovai prašo: 1) pripažinti nepagrįstais atsakovų R. M. ir R. M. 2016-06-08 atsisakymą duoti sutikimą V. K. ir A. K. įteisinti inžinierinių tinklų statybas adresu (duomenys neskelbtini), Lazdijų r. sav., ir leisti įteisinti savavališkos statybos padarinius nesant gretimo žemės sklypo naudotojų rašytinio sutikimo; 2) pratęsti 2015-09-22 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PRN-10-150922-00028-(14.51) įvykdymo terminą ilgesniam laikotarpiui.

Ieškovai savo reikalavimus grindžia tuo, kad 2015-08-06 jie paklojo įvadinius vandentiekio ir kanalizacijos tinklus į jiems priklausantį žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), Lazdijų r. sav., tačiau 2015-09-11 Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos surašė savavališkos statybos aktą dėl šių inžinierinių tinklų statybos ir 2015-09-22 privalomuoju nurodymu pareikalavo pašalinti savavališkos statybos padarinius iki 2016-03-22. Po to šis terminas ieškovams buvo pratęstas iki 2016-06-22. Pradėję savavališkos statybos įteisinimo procedūras jie paruošė inžinierinių tinklų projektą ir gavo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Alytaus skyriaus, Veisiejų regioninio parko direkcijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Lazdijų skyriaus pritarimus šiam projektui, tačiau Lazdijų rajono savivaldybės administracija neišduoda statybą leidžiančio dokumento, nes nėra sklypų, kuriuose pakloti inžinieriniai tinklai, savininkų sutikimo. Gretimo sklypo, per kurį pakloti inžinieriniai tinklai, savininkai A. ir K. S. savo raštišką sutikimą davė, tačiau atsakovai R. M. ir R. M. 2016-06-08 raštu atsisakė duoti sutikimą dėl inžinierinių tinklų statybos jų nuomojamame valstybei priklausančiame žemės sklype. Ieškovų nuomone atsakovų argumentai, kad jie neprivalo motyvuoti atsisakymo duoti sutikimą yra nepagrįsti, o nurodyti atsisakymo argumentai nepatvirtina, kad jų teisės įteisinus savavališką statybą bus pažeistos. Ieškovai remiasi teismų praktika, kad įteisinant savavališką statybą turi būti derinami ginčo šalių interesai ir taikomas proporcingumo principas dėl statinių nugriovimo. Jie nurodo, kad inžinieriniai tinklai nutiesti ties riba tarp S. žemės sklypo ir M. naudojamo žemės sklypo, todėl atsakovams norint statyti statinius reikėtų laikytis bendrų reikalavimų dėl atstumo nuo sklypo ribos, todėl ne tik inžinierinių tinklų apsaugos zona jiems trukdys vykdyti statybas, bet ir kiti reikalavimai dėl atstumų. Ieškovai pripažįsta, kad atsakovų naudojamame sklype yra buvęs ūkinis pastatas, o jų pakloti inžinieriniai tinklai eina 1 m atstumu nuo šio ūkinio pastato buvusios vietos. Ieškovai nurodė, kad inžinierinius tinklus paklojo per tris žemės sklypus todėl, kad šių tinklų magistralinėje trasoje ties jų pastatu nėra prisijungimo šulinio ir tokia trasa buvo patogiausia ir pigiausia įrengti. Ieškovai pripažįsta, kad prisijungti prie magistralinės tinklų trasos gali tiek iš Dariaus ir Girėno gatvės, tiek iš Vytauto gatvės vien tik per valstybinę žemę, kurioje nėra suformuoti sklypai, tačiau tai būtų labai brangu, nes reikėtų kelti pėsčiųjų takų trinkelių dangą, o po to vėl ją atstatyti. Antruoju reikalavimu ieškovai prašo pratęsti terminą savavališkos statybos padarinių pašalinimui 1 mėnesiui, jeigu bus patenkintas pirmasis jų reikalavimas.

Trečiojo asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovė pirmąjį ieškovų reikalavimą prašo spręsti teismo nuožiūra, nes tai yra privačių asmenų ginčas, o antrąjį reikalavimą prašo atmesti, nes pasibaigęs privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius terminas negali būtų atnaujinamas, o pratęsti galima tik nepasibaigusius terminus.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau Inspekcija) vyriausiasis specialistas 2015 m. rugsėjo 11 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-10-150911-00029-(14.51), kuriame konstatavo, kad statytojas V. K. savavališkai, neturėdamas statybą leidžiančio dokumento, valstybinėje žemėje, Vytauto g., (duomenys neskelbtini) miesto centrinėje dalyje, Nekilnojamųjų vertybių teritorijoje nutiesė įvadinius tinklus – vandentiekio įvadą (ilgis – apie 27,90 m, diametras – 32 mm) ir kanalizacijos išvadą (ilgis – apie 28,50 m, diametras – 110 mm) į žemės sklype esantį prekybos paskirties pastatą – kioską (b. l. 12-15). Inspekcijos Alytaus skyrius, 2015 m. rugsėjo 22 d. surašė privalomąjį nurodymą Nr. PRN-10-150922-00028-(14.51), kuriuo iš V. K. pareikalavo ne vėliau kaip iki 2016 m. kovo 22 d. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius ir nugriauti (išmontuoti) savavališkai pastatytus inžinerinius statinius (1 t., b. l. 43-44). Inspekcijos Alytaus skyrius 2016-04-07 sprendimu Nr. RE-72-(14.51) privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pratęsė iki 2016 m. birželio 22 d. (1 t., b. l. 17). Inspekcijos Alytaus skyriaus vyriausiasis specialistas 2016 m. liepos 5 d. patikrinęs nurodymo įvykdymą nustatė, kad V. K. nurodymo neįvykdė – savavališkai pastatytų inžinerinių tinklų nenugriovė (1 t., b. l. 96-97). Ieškovų inžineriniai tinklai į jiems priklausantį žemės sklypą, kadastro numeris 5955/2:131, nutiesti nuo Vytauto gatvės per valstybinės žemės fondo žemę, kurioje nėra suformuoti žemės sklypai, ir per žemės sklypus, kurių kadastro numeriai yra 5955/2:119 bei (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 18-61). Žemės sklypo, kadastro numeris (duomenys neskelbtini), nuomininkai atsakovai R. M. ir R. M. atsisako duoti sutikimą ieškovų savavališkoms inžinierinių tinklų statyboms (1 t., b. l. 11).

Vertinant atsakovų teisę nesutikti su ieškovų statybomis ir ieškovų pareigą gauti atsakovų sutikimą pabrėžtina, kad I grupės nesudėtingiems inžineriniams statiniams kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje privalomas statybą leidžiantis dokumentas yra rašytinis pritarimas supaprastintam statybos projektui (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau - Statybos įstatymas) 20 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 23 straipsnio 1 dalies 4 punktas; Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ (toliau - STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“), patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826, 6 priedo 2.1 punktas). Jeigu statinius numatoma statyti statytojo nevaldomame nuosavybės teise ar kita valdymo ir naudojimo teise žemės sklype (teritorijoje), rašytiniam pritarimui statinio projektui gauti statytojas turi pateikti sutartį (sutikimą) su šio žemės sklypo (teritorijos) savininku, valdytoju ar naudotoju (Statybos įstatymo 23 straipsnio 10 dalies 6 punktas; STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 33.3, 34 punktai). Nors nagrinėjamu atveju atsakovai R. M. ir R. M. nėra žemės sklypo, kadastro numeris (duomenys neskelbtini), kuriame ieškovai nutiesė inžinierinius tinklus, savininkai, tačiau jie žemės sklypą nuomoja iš valstybės (1 t., b. l. 74-75, 77), todėl yra teisėti jo valdytojai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nuosavybės teises savininkas gali įgyvendinti pats arba perduoti nuosavybės teisės objektą ar jo dalis ar tik konkrečias nuosavybės teisės turinį sudarančias teises kitam asmeniui, o vienas iš atvejų, kai savininkas tam tikras nuosavybės teisės į daiktą dalis teisėtai perduoda kitam asmeniui, yra daikto nuoma. Todėl valstybei priklausančio žemės sklypo išnuomojimas reiškia nuosavybės teisės dalies – valdymo ir naudojimosi žemės sklypu teisių – perdavimą žemės nuomininkui, kuris sutarties pagrindu tampa daikto – žemės sklypo dalies – valdytojas ir naudotojas, su kuriuo privaloma derinti naudojimosi žemės sklypu klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2009).

Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą pripažintina, kad ieškovai, norėdami gauti statybą leidžiantį dokumentą jų nutiestiems inžinieriniams tinklams, privalo gauti atsakovų, kurie yra žemės sklypo valdytojai, sutikimą įteisinti jau atliktus statybos darbus atsakovų valdomame žemės sklype.

Sprendžiant šalių ginčą dėl atsakovų atsisakymo duoti sutikimą įteisinti inžinierinių tinklų statybas teismas visų pirma atmeta ieškovų argumentus, kad atsakovai privalo motyvuoti savo atsisakymą duoti sutikimą statyboms. Teismas sutinka su atsakovų argumentu, kad tokio atsisakymo jie neprivalo motyvuoti.

Teismų praktika dėl įrodinėjimo dalyko bylose, kuriose kaimyninių sklypų savininkai nesutaria dėl statybų viename iš sklypų, anksčiau iš tiesų buvo nevienoda: vienose bylose kasacinis teismas aiškino, kad kaimyninio sklypo savininkas, prieštaraujantis dėl statybų, nukrypstant nuo teisės aktuose nustatytų atstumų, neprivalo motyvuoti atsisakymo duoti sutikimą, t. y. įrodyti, kad tokios statybos sukels (sukelia) jam neigiamų padarinių; kitose – kad atsisakymas duoti sutikimą turi būti protingai motyvuotas ir pagrįstas, be to, prieštaraujantis statyboms asmuo turi įrodyti, kad statybos sukels (sukelia) jam neigiamų padarinių. Tačiau konstatavusi būtinumą suvienodinti kasacinio teismo praktiką, išplėstinė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija išaiškino, kad tuo atveju, kai reikalavimas reiškiamas, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.103 straipsnio 2 dalimi, ir statybos teisėtumas ginčijamas teisės aktų reikalavimų pažeidimo pagrindu, įrodinėjimo dalykas yra tik statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo faktas, t. y. kaimyninio sklypo savininkas turi įrodyti, kokie teisės aktai ir kaip pažeidžiami, tačiau neturi įrodinėti, kokių neigiamų padarinių (žalos) jam sukelia tokios statybos, nes šių reikalavimų pažeidimas kvalifikuojamas jo subjektinės teisės, garantuojamos tuo teisės aktu, pažeidimu. Todėl tuo atveju, kai kaimyninio sklypo savininkas atsisako duoti sutikimą statyti statinius mažesniu negu norminiuose teisės aktuose nustatytu atstumu iki gretimo sklypo ribos, toks asmuo neprivalo motyvuoti savo atsisakymo priežasčių, o statytojas pagal bendrąją taisyklę negali tokio atsisakymo ginčyti, nes jis privalo užtikrinti imperatyviųjų teisės aktų reikalavimų laikymąsi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010). Šia suvienodinta kasacinio teismo praktika dėl kaimyninio sklypo savininko teisės atsisakyti duoti sutikimą be jokių motyvų vadovaujamasi ir naujausioje teismų praktikoje (pavyzdžiui Panevėžio apygardos teismo 2016 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-305-280/2016).

Nors nurodytose civilinėse bylose buvo sprendžiami ginčai, kurių faktinės aplinkybės šiek tiek skirtingos nei šioje byloje (minėtose bylose buvo sprendžiamas ginčas dėl atsisakymo duoti sutikimą statyboms arčiau nei 3 metrai iki atsisakančio duoti sutikimą savininko žemės sklypo ribos), tačiau kaimyninio sklypo savininko nuosavybės teisų apsaugos prasme nurodyta teisės duoti sutikimą statyboms aiškinimo taisyklė taikytina ir šioje byloje, kadangi teisinių santykių esmė yra visiškai vienoda. Akivaizdu, kad vien teisės aktuose nustatytų atstumų nuo kaimyninio sklypo ribos nesilaikymas teismų praktikoje kvalifikuojamas kaip gretimo sklypo savininko teisių pažeidimas, todėl pripažįstama, kad statytojas net ir savo žemės sklype negali statyti statinių arčiau sklypo ribos nei leidžia teisės aktai prieš gretimo sklypo savininko valią ir negali kaimyninio sklypo savininko nesutikimo su tokiomis statybomis nuginčyti teismo tvarka. Todėl statyba statytojui iš viso nepriklausančiame, o svetimame žemės sklype laikytina dar grubesniu ir nepalyginamai labiau žemės savininko ar valdytojo teises pažeidžiančiu statytojo elgesiu, kurio jis juo labiau negali reikalauti apginti teisme. Kasacinio teismo suformuluota savininko ar valdytojo teisė nemotyvuoti savo atsisakymo duoti sutikimą statyboms, kurios gali varžyti jo teises naudotis savo žemės sklypu, iš esmės reiškia, kad teismo sprendimu negalima pakeisti žemės savininko ar valdytojo valios. Priešingu atveju, pripažinus statytojo teisę nuginčyti žemės savininko ar valdytojo nesutikimą su savavališka statyba jam priklausančiame žemės sklype, žemės savininkų ir valdytojų teisių ir teisėtų lūkesčių, o taip pat teisinio apibrėžtumo ir teisinių santykių stabilumo principai būtų visiškai paneigti. Tokiu atveju bet kuris statytojas, savavališkai pastatęs statinį svetimoje žemėje, įgytų teisę įteisinti savavališką statybą prieš žemės savininko ar valdytojo valią, o toks teisės aiškinimas net tik neapsaugotų savininko ar valdytojo teisių ir teisinių santykių stabilumo, bet priešingai, skatintų teisinį nihilizmą, kuomet pirmiausiai savavališkai įvykdomos statybos svetimoje žemėje, o po to toks statytojas teisme dar reikalauja apginti jo, o ne savininko ar valdytojo teises, tuo pačiu paneigiant žemės savininko ar valdytojo teisę laisvai ir savo nuožiūra naudotis savo teisėmis.

Nagrinėjamu atveju ieškovai neginčija savavališkos statybos akto, kuris yra oficialus rašytinis įrodymas, turintis didesnę įrodomąją galią (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau -CPK) 197 straipsnio 2 dalis), o siekia tik įteisinti savavališką statybą ir tuo tikslu ginčija atsakovų atsisakymą duoti sutikimą atliktoms statyboms. Todėl nustačius statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo faktą, atsakovai neprivalo įrodinėti, kokių neigiamų padarinių (žalos) jiems sukelia tokios statybos, neprivalo motyvuoti savo nesutikimo su tokiomis statybomis. Tačiau nepaisant to, atsakovai nurodė ir konkrečius motyvus kodėl jų teisės bus pažeistos, jeigu savavališka statyba bus įteisinta jų naudojamame žemės sklype. Teismas atsakovų motyvus pripažįsta protingai motyvuotais, pagrįstais ir pakankamais jų teisėms ginti, todėl pripažįsta, kad jie įvykdė net ir pareigą įrodyti, kad jų atsisakymas duoti sutikimą yra pagrįstas, nors to ir neprivalėjo daryti.

Nagrinėjamu atveju ieškovai pripažįsta, kad jų nutiesti inžinieriniai tinklai yra 1 metro atstumu nuo atsakovų žemės sklype buvusio ir viešame registre įregistruoto ūkinio pastato vietos. Lazdijų rajono savivaldybės tarybos 2010-05-20 sprendimu Nr. 5TS-1176 patvirtintas detalusis planas (plano 5 punktas) numato statinių statymo galimybę atsakovų nuomojamame žemės sklype, o detaliajame plane yra pažymėta ūkinio pastato vieta atsakovų naudojamame sklype (1 t., b. l. 70-73). Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 4SŽN-4-(14.4.55.) 4 punkte numatyta, kad atsakovams išnuomotame žemės sklype statyti naujus statinius ir rekonstruoti esamus galima, jeigu tokia statyba neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui (1 t., b. l. 77). Teisės aktai nenumato draudimo toje pačioje vietoje atstatyti nugriautą ūkinį pastatą, todėl atsakovai turi tokią teisę. Tačiau tokiu atveju jų teisė statyti nugriauto statinio vietoje kitą statinį būtų ribojama dėl ieškovų nutiestų inžinierinių tinklų, nes Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 patvirtintų „Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų“ (toliau Sąlygos) 197 punktas numato, kad vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zona, kai vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklai ir įrenginiai įrengiami iki 2,5 metro gylyje, yra žemės juosta po 2,5 metro nuo vamzdyno ašies. Kadangi ieškovai pripažino, jog jų nutiesti inžinieriniai tinklai yra tik 1 metro atstumo nuo buvusio ūkinio pastato vietos, tai akivaizdu, kad atsakovų norima statyba patektų į inžinierinių tinklų apsaugos zoną, kurioje galioja atitinkami apribojimai (Sąlygų 198, 199, 200 punktai). Be to, Sąlygų 201 punktas numato atsakovų pareigą leisti privažiuoti automobiliais ir kita technika, aptarnauti ir remontuoti tinklus juos eksploatuojančioms įmonėms, pranešti apie gedimus. Įvertinus šias aplinkybes akivaizdu, kad inžinierinių tinklų įteisinimas atsakovų naudojamame žemės sklype sukeltų jiems papildomus įpareigojimus ir apribotų jų teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi taip, kaip jie nori, todėl į jų nesutikimą įteisinti savavališkas statybas jų valdomame žemės sklype privalo būti atsižvelgiama.

Pažymėtina, kad ieškovai teisingai nurodo, jog įteisinant savavališką statybą turi būti derinami ginčo šalių interesai ir taikomas proporcingumo principas dėl statinių nugriovimo, tačiau jų ieškinys prieštarauja šiems principams. Šiuo atveju ieškovai siekia tik savo interesų patenkinimo ir jau baigtos savavališkos statybos įteisinimo, o į atsakovų interesus neatsižvelgia. Todėl iš esmės ieškovai siekia tik savo interesų patenkinimo, o ne šalių interesų derinimo. Pabrėžtina, kad ieškovai patys pripažįsta, o jų pateiktas inžinierinių tinklų projektas (1 t., b. l. 18-61) bei atsakovų pateiktas detalusis planas (1 t., b. l. 70-73) tą patvirtina, kad prisijungti prie magistralinės kanalizacijos ir vandentiekio tinklų trasos jie gali ir nesinaudodami atsakovų žemės sklypu bei kitais suformuotais žemės sklypais. Ieškovai pripažino, kad jiems reikalingus inžinierinius tinklus galima nutiesti ir vien tik per valstybinę žemę, kurioje nėra suformuoti žemė sklypai, tačiau tai būtų žymiai brangiau ir daug nepatogiau. Tačiau tokie argumentai negali būti pagrindu patenkinti ieškinį, nes svetimo žemės sklypo panaudojimas savo poreikiams be jo savininko ar valdytojo sutikimo galėtų būti pateisinamas nebent išimtiniais atvejais, kai kitos galimybės objektyviai nėra. Tuo tarpu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Lazdijų skyriaus 2016-05-02 ieškovams išduotas sutikimas tiesti inžinierinius tinklus valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai (1 t., b. l. 25), patvirtina, kad ieškovai galėtų savo interesus patenkinti ir nesinaudodami atsakovų valdomu žemės sklypu.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas pripažįsta, kad atsakovų teisių suvaržymas vien dėl to, kad ieškovams yra patogiau ir pigiau įgyvendinti savo teises pasinaudojant atsakovų valdomu žemės sklypu yra visiškai nepateisinamas ir atsakovai pagrįstai atsisako duoti sutikimą įteisinti savavališkas statybas.

Pripažinus, kad aptartas pirmasis ieškovų reikalavimas yra nepagrįstas ir atmestinas, antrasis jų reikalavimas pratęsti terminą pašalinti savavališkos statybos padarinius ilgesniam laikotarpiui taip pat atmestinas, nes patys ieškovai pripažįsta, jog jis aktualus tik patenkinus pirmąjį jų reikalavimą. Be to, specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo klausimams spręsti šioje byloje priimtoje 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartyje Nr. T-80/2016 konstatavo, kad reikalavimas pratęsti reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą yra susijęs su viešojo administravimo sritimi, todėl nagrinėjamas pagal Statybos įstatyme ir su juo susijusiuose teisės aktuose nustatytas sąlygas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje nuosekliai pasisako, kad galima pratęsti tik nepasibaigusius terminus, todėl savavališkos statybos atveju surašyto privalomojo nurodymo įvykdymo terminui pasibaigus nebėra galimybės jo pratęsti, o teisės aktai nenumato galimybės šį terminą ir atnaujinti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-662-3130/2012; 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-1972/2013; 2014 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-502-2054/2014; 2015 m. liepos 1 d. nutartis administracinėje byloje A-1134-525/2015; 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje A-2408-502/2016).

Nagrinėjamu atveju ieškovai patikslintą ieškinį su prašymu pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pateikė 2016 m. rugpjūčio 1 d. (b. l. 85), o privalomojo nurodymo įvykdymo terminas pasibaigė 2016 m. birželio 22 d. (1 t., b. l. 17). Akivaizdu, kad prašymą pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą ieškovai pateikė šiam terminui jau pasibaigus, todėl šis terminas negali būti pratęstas.

Kita vertus, tokio termino pratęsimas iš viso neturi prasmės, nes Lazdijų rajono apylinkės teisme jau yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-735-780/2016 dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, kurioje šios bylos ieškovams yra pareikštas ieškinys pašalinti šios savavališkos statybos padarinius, o vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir TPSVPĮ) 14 straipsnio 7 dalies 1 punktu, nurodytą bylą nagrinėjantis teismas savo sprendimu gali šios bylos ieškovus įpareigoti per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, jeigu bus nustatyta, kad teritorijoje, kurioje nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima. Tai reiškia, kad nepasinaudoję galimybe gauti statybą leidžiantį dokumentą per TPSVPĮ 14 straipsnio 3 dalyje numatytą terminą, ieškovai negali reikalauti pratęsti praleistą terminą, nes TPSVPĮ 14 straipsnio 7 dalies 1 punkte numatytas tolesnis savavališkos statybos padarinių šalinimo proceso etapas, kuriame bylą nagrinėjantis teismas gali nustatyti naują terminą savavališkai statybai įteisinti, jeigu tam yra pagrindas.

Įvertinęs nustatytas byloje aplinkybes ir nurodytus argumentus, teismas konstatuoja, kad šioje byloje turi būti ginami atsakovų, o ne ieškovų, kurių reikalavimai yra nepagrįsti, interesai, todėl visi ieškinio reikalavimai atmetami.

Įstatymas numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Todėl atmetus ieškinį visos bylinėjimosi išlaidos atsakovams priteistinos iš ieškovų.

Ieškovų prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas sudaro 600 Eur išlaidos už advokatės teisines paslaugas parengiant atsiliepimą į ieškinį, atsiliepimą į patikslintą ieškinį ir atstovaujant atsakovus teisme, kurias patvirtina pateiktas mokėjimo nurodymas (2 t., b. l. 13). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovų atstovė surašė atsiliepimą į ieškinį ir atsiliepimą į patikslintą ieškinį bei atstovavo atsakovus teismo posėdyje, kuris užtruko 1 val. 6 min., teismas konstatuoja, kad 600 Eur dydžio atsakovų advokatei sumokėtas honoraras už šias teisines paslaugas neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ 8.2. ir 8.19. punktuose numatytų priteistinų maksimalių dydžių, nes yra žymiai mažesnis nei būtų galima priteisti maksimalų leistiną bylinėjimosi išlaidų už šias teisines paslaugas dydį. Todėl atsakovų bylinėjimosi išlaidos yra visiškai adekvačios advokatės suteiktoms paslaugoms ir priteistinos solidariai iš ieškovų atsakovei R. M., kuri šią sumą sumokėjo advokatei.

Valstybei solidariai iš ieškovų priteistina 4,68 Eur bylinėjimosi išlaidų suma už procesinių dokumentų siuntimą, nes ieškinį atmetus, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis CPK 259, 260, 268, 270 straipsniais, teisėjas

nusprendžia:

Ieškovų V. K. ir A. K. ieškinį atsakovams R. M. ir R. M. atmesti.

Priteisti solidariai iš ieškovų V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 600 Eur (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų atsakovei R. M. (a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti solidariai iš ieškovų V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 4,68 Eur (keturis eurus 68 centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąs­kaitą „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, arba AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, arba AB DNB bankas Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, arba AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, arba Akcinė bendrovė Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, arba Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, arba Uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, įmokos kodas – 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.