Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Jonaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės mažosios bendrijos (toliau – MB) „Auranga“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-78-837/2017 pagal ieškovės O. B. ieškinį atsakovei MB „Auranga“ dėl statybos rangos sutarties nutraukimo, sandorio kainos, netesybų ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo bei atsakovės MB „Auranga“ priešieškinį ieškovei O. B. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė prašė nutraukti 2015 m. rugsėjo 18 d. šalių sudarytą Statybos rangos sutartį Nr. A4 dėl esminio sutarties pažeidimo ir priteisti iš atsakovės 6 100 Eur sumokėtą sutarties kainą. Alternatyviai pirmajam reikalavimui prašė įpareigoti atsakovę atlikti gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), stogo įrengimo darbus naujomis medžiagomis atsakovės sąskaita: pakeisti gegnę, esančią greta stoglangio arba sutvirtinti gegnę ištisiniu apklotu arba jungiant ne mažiau kaip 3,5 m. ilgio apklotą, atidengti šalia sutrūnijusios gegnės esančias konstrukcijas, pakeisti jas; pasitvirtinus pažeidimams, nutiesti naują difuzinę plėvelę, padengiant ją iki pat šoninių karnizų kraštų, uždengiant iki vėjalenčių; uždengti naują profiliuotos čerpinio profilio skardos dangą; pakeisti stoglangio sandarinimo (apsauginę) gumą ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; atsakovei konkrečių išvardintų stogo įrengimo darbų neatlikus nustatytu terminu, suteikti teisę ieškovei kreiptis į trečiuosius asmenis dėl stogo įrengimo darbų atlikimo ir išieškoti iš atsakovės visas patirtas darbų ir medžiagų išlaidas. Prašė priteisti iš atsakovės 3 946,30 Eur delspinigius, 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2015 m. rugsėjo 18 d. šalys sudarė Statybos rangos sutartį Nr. A4, pagal kurią atsakovė įsipareigojo atlikti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogo renovacijos darbus iki 2015 m. spalio 28 d. pagal lokalinę sąmatą, pasirūpinti medžiagų užsakymu ir pristatymu į objektą. Dar nebaigus darbų buvo pastebėti jų defektai. Atsakovė jų tinkamai nepašalino, rangos darbų nebaigė ir tinkamai jų neperdavė. Ieškinio pateikimo teismui dieną gyvenamojo namo stogas yra be stogo dangos, stogą dengianti difuzinė plėvelė yra vietomis pažeista, plėvelė neištiesta iki šoninių karnizų, ties vėjalentėmis į gyvenamojo namo vidų teka vanduo.Nurodė, kad atsakovei viso yra sumokėjusi 6 100 Eur, tačiau iki šiol nėra rangos darbų rezultato. Alternatyviai reikalauja atlikti statybos rangos darbus arba nutraukti sutartį ir priteisti sumokėtą sutarties kainą 6 100 Eur.Atsakovei nevykdžius sutarties nustatytais terminais už laikotarpį nuo 2015 m, spalio 28 d. iki 2016 m. liepos 18 d. nuo sutarties kainos – 7 474,05 Eur paskaičiavo 0,2 proc. dydžio delspinigius, kas sudaro 3 946,30 Eur. Teigė, kad dėl atsakovės neįvykdytų statybos darbų patyrė pažeminimą, nuolatinį stresą, nestabilumo ir nesaugumo jausmus. Patirtą neturtinę žalą vertino 2 000 Eur suma.

Atsakovė MB „Auranga“ pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė iš ieškovės O. B. priteisti 2 315,93 Eur skolą už statybos rangos darbus, turėtas bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad 2015 m. rugsėjo 18 d. šalys sudarė Statybos rangos sutartį Nr. A4, pagal kurią įsipareigojo atlikti stogo dengimo darbus, o ieškovė – sumokėti už atliktus darbus. Nuardžius objekto stogą pastebėta, jog gegnės yra supuvusios, tai suponavo rangovo teisę reikalauti lokalinės sąmatos perskaičiavimo dėl papildomai atsiradusių darbų bei užslėptų trūkumų. Keisdamas stogą ne kartą siūlė ieškovei susitarti dėl naujų darbų atlikimo – gegnių keitimo, tačiau ieškovė nesutiko. Darbai sustabdyti dėl naujai atsiradusių aplinkybių. 2016 m. birželio 15 d. raštiškai siūlė susitarti dėl papildomų darbų atlikimo kainos ir laukė ieškovės akcepto, tokiu būdu ją įpareigojant įtvirtinti tolesnę stogo tvarkymo tvarką ir paliekant ieškovę atsakingą dėl nuostolių, susijusių su darbų sustabdymu, atlyginimo.Teigia, kad dėl ieškovės prašymo atlikti papildomus darbus turėjo šias išlaidas: skardinio stogo dangos nuardymas, viso 210 m² – 630 Eur; darbų, susijusių su stogo dangos keitimu, atlikimas 7 785,95 Eur, atskaičiavus gautą 6 100 Eur avansą, ieškovė liko skolinga 1 685,93 Eur. Viso ieškovės skola 2 315,93 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017 m. sausio 26 d. sprendimu ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė. Nutraukė 2015 m. rugsėjo 18 d. tarp ieškovės O. B. ir atsakovės MB „Auranga“ pasirašytą Statybos rangos sutartį Nr. A4, priteisė ieškovei iš atsakovės 6 100 Eur sumokėtą sutarties kainą, 3 946,30 Eur delspinigius, 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo 2016 m. liepos 27 d. (bylos iškėlimo teisme dienos) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 950 Eur advokato pagalbos išlaidas. Priteisė iš atsakovės MB „Auranga“ 331 Eur žyminį mokestį ir 11,20 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.Teismas vertino, kad atsakovė nepabaigusi darbų, jų neperdavė ieškovei, o Statybos rangos sutartis liko neįvykdyta. Kadangi atsakovė iš esmės pažeidė Statybos rangos sutartį ieškovės prašymas tenkintinas – 2015 m. rugsėjo 18 d. tarp šalių pasirašyta Statybos rangos sutartis Nr. A4 nutrauktina ir atsakovė privalo grąžinti ieškovei sumokėtą 6 100 Eur sutarties kainą. Nurodė, kad tuo atveju jei rangovas neatlieka sutartyje numatytais terminais darbų, ir nėra faktorių, trukdančių tai įvykdyti, tuomet sumoka užsakovui 0,2 proc. dydžio delspinigių sumą nuo sutarties kainos už kiekvieną uždelstą dieną. Atsižvelgiant į tai, kad sutarties kaina yra 7474,05 Eur, o uždelsimas skaičiuojamas nuo 2015 m. spalio 28 d. iki 2016 m. liepos 18 d., tokiu būdu priteistini 0,2 proc. dydžio delspinigiai – 3 946,30 Eur (264 d. x (7 474,05 x 0,2).Nurodė, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ieškovė patyrė neturtinę žalą. Ieškovės neturtinė žala pasireiškė tuo, kad dėl neįvykdytų statybos rangos darbų ji patyrė nuolatinį stresą, kai ilgą laiką teko gyventi be stogo dangos rudens – žiemos laikotarpiu. Teismas, spręsdamas žalos atlyginimo klausimą, vadovavosi teisingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgė į šalių elgesį vykdant sutartinius įsipareigojimus ir vertino, kad ieškovei nustatytinas neturtinės žalos dydis – 1 000 Eur.Nurodė, kad atsakovė neįvykdė prievolės pagal rangos sutartį atlikti stogo renovaciją, sugadino ieškovės lėšomis įgytas statybines medžiagas, kurios jau negali būti panaudotos statybos objekte atliekant stogo renovacijos darbus. Ieškovė neprašė nuimti atsakovės sumontuotą stogo dangą, nuėmusi stogo dangą, atsakovė toliau jokių darbų nevykdė, dėl ko sutartis toliau tapo nevykdytina. Tokiu būdu, atsakovė neturi teisės gauti atlygio už paslaugas, kurių ieškovė neužsakė ir neprašė atlikti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė MB „Auranga“ prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės O. B. ieškinį atmesti, o atsakovės priešieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas neatskleidė bylos esmės, netinkamai vertino įrodymus, taikė materialinės ir procesinės teisės normas, dėl ko buvo neteisingai išspręsta byla ir priimtas neteisėtas sprendimas. Teigia, kad nesutinka su teismo išvada, kad atsakovė nebaigė darbų ir jų neperdavė ieškovei, o sutartis liko neįvykdyta. Ši išvada prieštarauja atsakovės paaiškinimams, ieškovės nurodytoms faktinėms aplinkybėms ir pateiktiems įrodymams.Pažymi, kad pradurta difuzinė plėvelė pagal rekomendacijas užtaisoma sertifikuota klijavimo juosta ir nėra laikytina trūkumu, dėl kurio darbų negalima naudoti pagal paskirtį arba kurio atsakovė negali pataisyti. Tai negali būti pagrindas atsisakyti priimti atsakovės atliktus darbus. Dėl darbų, susijusių su sutrūnijusios gegnės greta įrengto stoglangio ir greta jos esančių konstrukcijų pakeitimu, lokalinėje sąmatoje nebuvo susitarta. Tai konstatavo ir pirmos instancijos teismas, tačiau nepaisant to, pripažino atsakovės kaltę dėl netinkamo sutarties vykdymo.Nesutinka su 2016 m. spalio 5 d. priedo prie ekspertizės akto Nr. SE16-12 išvadomis. Visi ieškovės nurodyti defektai yra arba nepagrįsti, arba nustatyti dėl darbų, kurie nepriklausė atsakovei atlikti pagal sutartį. Vienintelis atsakovės darbo defektas – pradurta difuzinė plėvelė – yra mažareikšmis, nesudėtingai ištaisomas ir nedaro įtakos darbų rezultato naudojimui pagal paskirtį.Teigia, kad teismas į darbų defektų pobūdį, kilmę ir priežastinį ryšį visiškai neįsigilino, nevertino atsakovės paaiškinimų ir byloje pateiktų įrodymų, nekonstatavo ieškovės nurodytų defektų teisinio pagrindo, todėl padarė nepagrįstą išvadą apie atsakovės netinkamą sutartinių įsipareigojimų vykdymą.Nurodo, kad aplinkybės, jog darbų rezultatas jai faktiškai buvo perduotas ieškovė neginčijo, neprieštaravo ir neginčijo atsakovės išrašytos sąskaitos, už atliktus darbus iš dalies apmokėjo, darbų rezultatu iki 2016 m. gegužės 26 d. faktiškai naudojosi pagal paskirtį. Ieškovė nepaneigė darbų atlikimo ir perdavimo fakto, todėl privalo atsiskaityti su atsakove. Teigia, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, reikalaujančias atlikti pagrįstą, visapusišką ir objektyvų aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimą. Teismas nevertino ieškovės, kaip užsakovės, veiksmų įtakos tinkamam atsakovės sutartinių įsipareigojimų vykdymui, nesvarstė ieškovės bendradarbiavimo pareigos pažeidimo klausimo.Mano, kad ieškovė neturėtų teisės į nuostolių atlyginimą net ir tuo atveju, jeigu būtų konstatuotas abipusis šalių bendradarbiavimo pareigos pažeidimas.Nurodo, kad teismas neteisėtai priteisė iš atsakovės visą ieškovės reikalautą delspinigių sumą ir be pagrindo nepritaikė senaties. Be to, iš atsakovės priteistos netesybos yra neprotingai didelės, sudaro daugiau negu pusę visos sutarties kainos ir gerokai viršija atsakovės pagal sutartį atliktų darbų vertę. Darbų atlikimo terminas praleistas dėl pačios ieškovės nebendradarbiavimo.Teigia, kad ieškovė neįrodė nei neturtinės žalos fakto, nei priežastinio ryšio, t. y. kad sveikata iš tikrųjų pablogėjo po renovacijos darbų ir tą lėmė atsakovės veiksmai. Teismas neturtinės žalos atsiradimo sąlygų nenagrinėjo, neturtinę žalą priteisė deklaratyviai nurodęs ieškinio aplinkybes. Nurodo, kad teismas patenkino vieną iš alternatyvių ieškovės reikalavimų, visiškai nenagrinėjęs galimybės patenkinti kitą alternatyvų reikalavimą. Ieškovė nenurodė, kurio iš reikalavimų patenkinimo siekia labiau. Kito iš ieškovės pareikštų alternatyvių reikalavimų patenkinimas labiau atitiktų abiejų šalių interesus, teisingumo, proporcingumo, lygiateisiškumo principus.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė O. B. prašo atsakovės MB „Auranga“ apeliacinį skundą atmesti, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.Nurodo, kad atsakovės atstovas pripažino, kad jis savo rizika, neturėdamas ieškovės sutikimo, nebaigęs atlikti stogo rekonstrukcijos darbų, nuėmė uždėtą profiliuotos čerpinio profilio skardos dangą, jos neuždėjo, dėl ko sugadino ieškovės lėšomis įgytas statybines medžiagas, stogo konstrukciją ir statybos rangos sutarties rezultato neįvykdė. Pripažinusi, jog yra padariusi statybos darbų defektus – pradurta difuzinė plėvelė, atsakovė defektų nepašalino.Pažymi, kad atsakovė neprašė priimti statybos rangos darbus, kadangi jie nebuvo pabaigti kai buvo pastebėti defektai, o kai buvo paprašyta juos pašalinti, stogo danga buvo nuimta visiškai. Atsakovė nebuvo pasirengusi baigti ir perduoti užsakovei statybos rangos darbus. Nepaisant to, pagal šalių susitarimą pinigai buvo sumokėti.Teigia, kad apeliaciniame skunde minima sąskaita faktūra jai nebuvo išrašyta ir pateikta.Nesutinka, kad nevykdė bendradarbiavimo pareigos. Daug kartų skambino atsakovei, siuntė rašytinę pretenziją. Atsakovės atstovui atvykus į statybos objektą, ieškovė buvo įsitikinusi, jog pastarasis atvyko šalinti defektų, nors atsakovės atstovas nuėmė visą stogo dangą, iš anksto žinodamas, kad jos neuždės.Pažymi, jog tai, kad tarp šalių buvo susitarimas pakeisti sutrūnijusias gegnes naujomis, įrodo atsakovės atstovo veiksmai, nes jis pakeitė gegnę, tačiau tai atliko netinkamai. Kitu atveju, atsakovės atstovas šių darbų nebūtų atlikęs.Teigia, kad atsakovė pažeidė vartojimo statybos rangos teisiniuose santykiuose privalomą vartotojo informavimo taisyklę. Atsakovė neinformavo apie atliekamus darbus, darbų technologiją, medžiagų tvirtinimą, akivaizdžiai sutrūnijusias gegnes, kurias būtina keisti. Tai apima ir situaciją, kuomet be ieškovės leidimo, nurodžius, jog šalinami defektai, buvo nuimta čerpinio profilio skardos danga.Pažymi, jog nors ieškinyje nurodė alternatyvų savo pažeistų teisių gynimo būdą, tačiau viso proceso metu atsakovei atsisakius atlikti čerpinio profilio skardos dangos uždengimo ir su tuo susijusius darbus, nustačius, jog medžiagos yra nebetinkamos naudoti, liko vienintelis ieškovės interesus atitinkantis ir užtikrinantis reikalavimas - grąžinti sumokėtą kainą. Atsakovė galimybę atlikti statybos rangos darbus svarsto pavėluotai ir nepagrįstai.Nurodo, kad atsakovė neprašė taikyti ieškinio senaties terminą, mažinti netesybas. Netesybos yra minimalios ir tik iš dalies padengia patirtus nuostolius dėl gyvenamojo namo apgadinimų nuėmus stogo dangą, kitus praradimus.Nurodo, kad sutinka su teismo įvertintu ir nustatytu neturtinės žalos dydžiu. Ieškovės patirta neturtinė žala yra motyvuota ir patvirtinta medicininiais dokumentais. Teismas vadovavosi teisingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgė į šalių elgesį vykdant sutartinius įsipareigojimus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 26 d. sprendimas panaikinamas ir byla perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teisėjų kolegija nenustatė.Byloje kilo ginčas iš 2015 m. rugsėjo 18 d. statybos rangos sutarties, sudarytos tarp ieškovės O. B., kaip fizinio asmens, bei atsakovės MB „Auranga“. Kaip matyti iš byloje esančios tarp šalių pasirašytos statybos rangos sutarties Nr. A4 turinio, atsakovė (rangovė) įsipareigojo atlikti gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), stogo renovacijos darbus (sutarties 2.1. punktas). Šalys susitarė, kad darbai atliekami ir sutarties objekto kaina yra nustatoma pagal pridedamą lokalinę sąmatą (sutarties 3 dalis). Rangovė šios sutarties 5.2 punktu įsipareigojo nustatytu laiku pradėti, atlikti, užbaigti ir perduoti užsakovei visus sutartyje nurodytus darbus ir ištaisyti defektus per garantinį laikotarpį, pasirūpinti medžiagų užsakymu ir pristatymu į objektą. Užsakovė įsipareigojo nustatyti statybos darbus, jų apimtį ir atlikimo sąlygas, priimti rangovės baigtus darbus ir laiku už juos atsiskaityti (sutarties 5.1. punktas). Lokalinėje sąmatoje išvardinti sutartų darbų, resursų pavadinimai, įkainiai ir kiekiai, bendra suma už medžiagas – 4 343,26 Eur, už darbus – 3 130,79 Eur; iš viso – 7 474,05 Eur. Gegnių pakeitimo / tvirtinimo darbai lokalinėje sąmatoje nenumatyti. Ieškovė atsakovei pagal sutartį viso yra sumokėjusi 6 100 Eur. Nustačius, kad rašytinės sutarties pagrindu buvo atlikti ieškovės gyvenamojo namo stogo renovacijos darbai, teisėjų kolegijos vertinimu, pripažintina, kad šalis siejo vartojimo rangos teisiniai santykiai. Atsakovė savo apeliacinį skundą, be kita ko, grindžia nuostatomis, reglamentuojančiomis statybos rangą, tačiau, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, išspręsti ginčui, kilusiam iš vartojimo rangos teisinių santykių, prioritetiškai taikytinos vartojimo rangą reglamentuojančios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) XXXIII skyriaus antrojo (6.672 - 6.680 straipsniai) skirsnio normos bei bendrosios rangos normos (6.644 - 6.671 straipsniai), kurios taikomos tik jeigu ko kita nenustato antrojo skirsnio normos (CK 6.644 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008).CK 6.672 straipsnio 1 dalyje vartojimo rangos sutartis apibrėžta kaip sutartis, pagal kurią rangovas, kuris verčiasi tam tikru verslu, įsipareigoja pagal fizinio asmens (vartotojo) užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą buitiniams ar asmeniniams užsakovo ar jo šeimos poreikiams tenkinti, o užsakovas – priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti. Tai yra konsensualinė, dvišalė, atlygintinė sutartis. Vienai jos šaliai neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius savo sutartinę prievolę, kitos šalies reikalavimu gali būti taikomi vartojimo rangos teisinius santykius reglamentuojančiose teisės normose nustatyti pažeistų teisių gynimo būdai, taip pat atitinkamais atvejais gali būti taikoma sutartinė civilinė atsakomybė (CK 6.256 straipsnis).Nagrinėjamu atveju ieškovė (užsakovė) kreipėsi į teismą, prašydama nutraukti 2015 m. rugsėjo 18 d. šalių sudarytą sutartį dėl esminio sutarties pažeidimo ir priteisti iš atsakovės 6 100 Eur sumokėtą sutarties kainą. Alternatyviai pirmajam reikalavimui ieškovė prašė įpareigoti atsakovę atlikti gyvenamojo namo išvardintus stogo įrengimo darbus naujomis medžiagomis atsakovės sąskaita. Atsakovė (rangovė) teigė, kad šalys nesusitarė dėl būtinų, į lokalinę sąmatą neįtrauktų darbų atlikimo – gegnių keitimo, pareiškusi priešieškinį prašė priteisti iš atsakovės 2 315,93 Eur skolą už statybos rangos darbus. Pažymėtina, kad esant vartojimo rangos teisiniams santykiams užsakovas (vartotojas) disponuoja CK 6.363 straipsnyje įtvirtintomis pirkėjo (vartotojo) teisėmis ir turi teisę pasirinkti kurį nors iš šio straipsnio 4-8 dalyse įtvirtintų pažeistų teisių gynimo būdų. Tuo atveju, jeigu užsakovo (vartotojo) teises rangovas pažeidė vartojimo rangos sutartyje numatyto darbo atlikimo metu, t. y. kol dar nėra darbo rezultato ir šalims neatsirado su atlikto darbo priėmimu susijusių teisių ir pareigų, užsakovas turi teisę pasinaudoti CK 6.334 straipsnyje nustatytomis pirkėjo teisėmis (CK 6.680 straipsnis). Ginčą nagrinėjantis teismas patikrina, ar yra užsakovo pasirinkto teisių gynybos būdo taikymo sąlygos, ir arba taiko užsakovo pasirinktą pažeistų teisių gynimo būdą, arba argumentuotai atsisako jį taikyti ar parenka ir taiko proporcingą bei adekvatų užsakovo teisių gynimo būdą. Sutiktina su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas visiškai netyrė ir nevertino įrodymų dėl ieškovės reikšto alternatyvaus reikalavimo - įpareigoti atsakovę atlikti gyvenamojo namo stogo įrengimo darbus naujomis medžiagomis atsakovės sąskaita. Skundžiamame sprendime nenurodyta, kokiais argumentais remdamasis teismas parinko vieną iš ieškovės pasiriktų pažeistų teisių gynimo būdų ir jį taikė. Taip pat teismas nepasisakė dėl taikomo teisių gynybos būdo taikymo sąlygų, jo proporcingumo bei adekvatumo šiuo konkrečiu ginčo atveju. Pažymėtina, kad ginčą nagrinėjantis teismas, įvertindamas vartotojo pasirinkto teisių gynimo būdo taikymo galimybę, turi atsižvelgti į konkrečias teisiškai reikšmingas aplinkybes ir siekti civilinių teisinių santykių reguliavimui būdingo proporcingumo principo įgyvendinimo, kad vartotojo teisių gynimo būdas būtų proporcingas prievolių pažeidimo mastui ir nesukeltų pažeidimui neadekvačių teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008). Taikant užsakovo teisių gynybos būdus ir sprendžiant dėl jų atitikties proporcingumo ir sutarties šalių interesų pusiausvyros principui, taip pat turi būti įvertinta vartojimo rangos sutarties dalyko specifika, ko šiuo atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas neatliko. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką sutarties nutraukimas užsakovui suteikiamas kaip paskutinė teisių gynimo priemonė (ultima ratio), kai kitų teisių gynimo būdų, nustatytų CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2–3 punktuose, nepakanka pažeistoms nekilnojamojo turto pirkėjo teisėms apginti. Šiuo atveju apylinkės teismas nenustatė, kad darbų trūkumai yra tokie, kad jie negali būti pašalinti.Ieškovė byloje įrodinėjo atsakovės atliktų darbų trūkumus, atsakovė dalį jų – difuzinės plėvelės pradūrimą, pripažino, tačiau teigė, kad jie yra mažareikšmiai, lengvai pašalinami. Teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas darbų defektų pobūdžio ir kilmės nevertino. Sprendžiant, ar užsakovės pasirinktas jos pažeistų teisių gynimo būdas yra tinkamas, yra svarbu įvertinti, kada išryškėjo darbų trūkumai, dėl kokių priežasčių šie trūkumai galimai susidarė, ar galima daiktu naudotis nepašalinus jo trūkumų, ar tuos trūkumus įmanoma pašalinti už proporcingą kainą per protingą terminą, ar trūkumai yra esminiai. Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas pripažino atsakovę iš esmės pažeidus sutartį, tačiau iš sprendimo turinio nėra aišku, kokiomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir įrodymais ši išvada pagrįsta. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, reikalaujančias atlikti pagrįstą, visapusišką ir objektyvų aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimą. Teismas neišsiaiškino ir nenustatė faktinių bylos aplinkybių, susijusių su rangos darbų atlikimu, ieškovės įsipareigojimų pagal sutartį, šalių bendradarbiavimo pareigos vykdymu. Ieškovė priešieškiniu teigė, kad stogo renovacijos darbai buvo faktiškai baigti ir perduoti ieškovei, reikalavo priteisti skolą už neapmokėtus darbus. Byloje yra ieškovės pateiktas 2016 m. vasario 5 d. atsakovės pranešimas, kuriame atsakovė nurodo, kad darbai yra baigti, ji raginama atsiskaityti, 2015 m. gruodžio 22 d. PVM sąskaita - faktūra. Šių įrodymų kitų byloje esančių įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių kontekste apylinkės teismas neįvertino ir dėl jų nepasisakė. Ieškovė ieškinio reikalavimus ir argumentus dėl darbų trūkumų grindė 2016 m. balandžio 22 d. Statinio dalinės ekspertizės aktu Nr. SE16-12. Į bylą ieškovė pateikė du minėto akto egzempliorius, kurių išvados skiriasi. Todėl turi būti įvertintas šio įrodymo patikimumas, pašalinti akto išvadose esantys tarpusavio prieštaravimai. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės neturtinės žalos atlyginimą, civilinės atsakomybės taikymo sąlygų nenagrinėjo, neturtinę žalą priteisė deklaratyviai nurodęs ieškinio aplinkybes. Abejotina dėl galimybės tenkinti šį ieškovės reikalavimą, byloje nesant duomenų apie ieškovės sveikatos būklę iki renovacijos darbų pradžios (CK 6.247 straipsnis, CPK 178 straipsnis). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos pasekmės, t. y. tokios aplinkybės pripažintinos neįrodytomis ir šalies reikalavimai (atsikirtimai) atmetami (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-878/2002).Pirmosios instancijos teismas siūlė šalims sudaryti taikos sutartį, tačiau šalys šia galimybe nepasinaudojo. Apeliacinės instancijos teismas dar kartą pasiūlo šalims apsvarstyti taikos sutarties sudarymo galimybes ir ginčą išspręsti abipusių nuolaidų būdu. Pažymėtina, kad esminis bylos nagrinėjimas teisme vyksta pirmojoje instancijoje ir būtent joje visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai turėtų būti išsamiai ištirti remiantis civilinio proceso įrodinėjimo, įrodymų vertinimo taisyklėmis (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 177 straipsnio 1 dalis, 179 straipsnis, 185 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2013). Taigi, tik pirmosios instancijos teisme atskleidus bylos esmę ir ją išnagrinėjus iš esmės, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas skundo ribų, pagal byloje jau esančius ir teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, pagal pateiktus apeliacinius skundus galėtų patikrinti tokio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 259 straipsnio 1 dalis, 260, 263, 301, 320 straipsniai). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino galimybės patenkinti alternatyvų ieškovės pareikštą reikalavimą, vertino pavienius įrodymus, ne jų visetą, todėl šio teismo padarytos išvados nėra pagrįstos visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir dėl šių pažeidimų galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Šiuo atveju dėl pirmosios instancijos teismo padarytų pažeidimų byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, o tai neatitiktų apeliacijos esmės ir būtų pažeista šalių teisė į apeliaciją, todėl bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgusi į tai, kas paminėta, teisėjų kolegija sprendžia pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).Panaikinus skundžiamą teismo sprendimą ir bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, dėl šalių pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo teisėjų kolegija nepasisako, nes šis klausimas turės būti sprendžiamas bylą išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 26 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.