Telšių apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ ieškinį atsakovei D. G. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka tinkamai, tačiau atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą atsakovė nepateikė, todėl ieškovei prašant priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, tai yra įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą ((duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalis).

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2011 m. sausio 4 d. „Swedbank“, AB, (toliau – pradinė kreditorė) ir D. G. sudarė lanksčių įmokų kredito kortelės sutartį Nr. 10-093195-RK (toliau – sutartis), pagal kurią atsakovei buvo suteiktas sutartyje nurodyto dydžio kredito limitas, numatytas kortelės galiojimo terminas – 2013 m. gruodžio 31 d., metinė palūkanų norma – 24,00 procentai. Atsakovė įsipareigojo paimtą kreditą grąžinti bankui sutartyje nustatyta tvarka bei mokėti palūkanas, delspinigius ir kitas sutartyje numatytas sumas. Atsakovei nevykdant savo įsipareigojimų pagal sutartį, 2014 m. sausio 28 d. pretenzija Nr. SR/14-3056 ji buvo informuota, jog iki 2014 m. vasario 17 d. nesumokėjus susidariusio įsiskolinimo, 2014 m. vasario 18 d. „Swedbank“, AB, vienašališkai nutrauks sutartį. Atsakovei neįvykdžius įsipareigojimų, sutartis buvo nutraukta.

2012 m. gruodžio 6 d. pradinė kreditorė „Swedbank“, AB, ir ieškovė sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 12-20-79, pagal kurią 2014 m. vasario 26 d. „Swedbank“, AB, bylų priėmimo-perdavimo aktu Nr. 14, perleido reikalavimo teises į atsakovės vardu susidariusius įsiskolinimus ieškovei. Apie reikalavimo teisės perleidimą atsakovė buvo informuota 2014 m. kovo 6 d. pranešimu. Įrodymų, kad atsakovė tinkamai įvykdė savo prievoles ieškovei UAB „GELVORA“ ar pradinei kreditorei, civilinėje byloje nėra.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsniai).

Atsakovė pažeidė savo pareigą sąžiningai vykdyti sutartinę prievolę, nes praleido prievolės įvykdymo terminą nemokėdama sutartyse nustatytais terminais ir tvarka mokėtinų įmokų. Atsakovei nepateikus jokių prieštaravimų dėl ieškinyje pareikštų reikalavimų ar įrodymų, patvirtinančių, kad sutartiniai įsipareigojimai yra įvykdyti tinkamai, darytina išvada, kad, pasitvirtinus ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas ieškinį patenkinti, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 579,24 Eur skola (CK 6.38 straipsnis, 6.200 straipsnis, 6.205 straipsnis, 6.873 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė prašo priteisti 987,81 Eur mokėjimo palūkanų, kurias sudaro 87,05 Eur neapmokėtos palūkanos iki sutarties nutraukimo ir 900,76 Eur palūkanos paskaičiuotos 24,00 procentų dydžio už 2365 pradelstas dienas, skaičiuotas už laikotarpį nuo 2014 m. vasario 26 d. iki 2020 m. rugpjūčio 18 d., bei 24,00 procentų dydžio metinių palūkanų nuo pagrindinės skolos sumos 579,24 Eur nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškintos palūkanų funkcijos: pirma, tai yra mokestis už pinigų skolinimą; antra, tai yra minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensavimas už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.261 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014). Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis ir 6.872 straipsnis). Pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai. Tokios palūkanos mokamos iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

Iš pradinio kreditoriaus „Swedbank“, AB, 2014 m. sausio 28 d. pretenzijos matyti, kad Sutartis vienašališkai su atsakove nutraukta nuo 2014 m. vasario 18 d. Iš 2014 m. vasario 26 d. „Swedbank“, AB, ir UAB „GELVORA“ bylų priėmimo–perdavimo akto Nr. 14 prie 2012 m. gruodžio 6 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties matyti, kad neapmokėta palūkanų dalis yra 87,05 Eur. Tačiau ieškovė prašo priteisti 87,05 Eur neapmokėtos palūkanos iki sutarties nutraukimo ir 900,76 Eur palūkanos paskaičiuotos 24,00 procentų dydžio už 2365 pradelstas dienas, skaičiuotas už laikotarpį nuo 2014 m. vasario 26 d. iki 2020 m. rugpjūčio 18 d. Atsižvelgiant į tai, kad Sutartis buvo nutraukta 2014 m. vasario 18 d. ir nuo to momento pasibaigė pagrindinių prievolių pagal Sutartį vykdymas natūra, todėl ieškovės reikalavimas dėl 87,05 Eur mokėjimo palūkanų tenkintinas, o dėl 900,76 Eur mokėjimo palūkanų, paskaičiuotų po sutarties nutraukimo, ir 24,00 procentų dydžio metinių palūkanų nuo pagrindinės skolos sumos 579,24 Eur nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo atmestini kaip nepagrįsti.

Pažymėtina, kad kasacinis teismas nurodytoje praktikoje, be kita ko, nurodė, kad šio aiškinimo nekeičia ir tai, jei šalys bus sutartyje nustačiusios sąlygą (kaip kad nagrinėjamu atveju), kad pelno palūkanos mokamos iki paskolos grąžinimo, nes tokia sutarties sąlyga, kaip ir kitos, kaip nurodyta pirmiau, nutraukus sutartį, nustoja galioti.

Kasacinis teismas taip pat išaiškino, kad paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo, tačiau šiuo atveju ieškovė tokių reikalavimų byloje nereiškė.

Šalys sutartimi gali susitarti dėl netesybų, jei prievolė nebūtų vykdoma ar būtų netinkamai vykdoma (CK 6.258 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.71 straipsnį netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Ieškovė reiškia reikalavimą dėl 150,38 Eur delspinigių. Nustatyta, jog pradinė kreditorė ir atsakovė sutartyje susitarė dėl 0,05 procento dydžio delspinigių normos nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą atsiskaityti dieną. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kadangi atsakovė sutartinės prievolės tinkamai nevykdė, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės delspinigius tenkintinas ir ieškovei iš atsakovės priteistini 150,38 Eur delspinigiai (CK 6.71 straipsnis, 6.258 straipsnis, 6.260 straipsnio 1, 2 dalys).

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje. Nr. 3K-3-283/2012; kt.). Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio procesines palūkanas. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovė pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus – laiku su ieškove neatsiskaitė, ieškovės reikalavimas tenkintinas ir ieškovei iš atsakovės priteistinos 5,00 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. liepos 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

Kadangi ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies, t. y. 47,55 procentų, todėl, atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį, iš atsakovės D. G. ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 18,54 Eur žyminio mokesčio (39,00 Eur x 47,55 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 2 dalis).

Ieškovės prašymu, jai grąžintina 3 Eur dydžio žyminio mokesčio permoka. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo nutartimi (sprendimu) (CPK 87 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285-287 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei UAB „Gelvora“, juridinio asmens kodas 125164834:

- 579,24 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt devynis eurus 24 ct) skolos;

- 87,05 Eur (aštuoniasdešimt septynis eurus 05 ct) palūkanų;

- 150,38 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų 38 ct) delspinigių;

- 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2020 m. rugpjūčio 25 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

- 18,54 Eur (aštuoniolika eurų 54 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Gelvora“, juridinio asmens kodas 125164834, 3 Eur (tris eurus) žyminio mokesčio permokos, sumokėtos 2020 m. rugpjūčio 11 d., mokėjimo nurodymu Nr. AK-11.

Išaiškinti ieškovei, jog žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo nutartimi (sprendimu).

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per sprendimą už akių priėmusį teismą.