- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-08-27
- Bylos Nr.
- 1A-570-582-2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dmitrijus Korsakovas (pirm.), Danutė Giačaitė, Jurgis Kiškis
- Nuteistasis
- J. M., S. J. S., I. S.
- Advokatai
- Ramutė Budrytė
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Dmitrijaus Korsakovo, teisėjų Jurgio Kiškio ir Danutės Giačaitės, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorui Vidui Kilinskui, nuteistųjų J. M., S. J. S., I. S. gynėjams advokatams Ramutei Budrytei, Vaclovui Kaminskiui, Rasai Kalkauskienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų J. M., S. J. S., I. S. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 28 d. nuosprendžio, kuriuo:
J. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d. ir 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. ir jam paskirtos bausmės:
-pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. – 1 (vieneri) metai laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 4 dalimis, subendrinus paskirtas bausmes dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę, paskirta subendrinta bausmė – 1 (vieneri) metai ir 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 ir 9 dalimis ir 65 str. nustatytomis bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklėmis, vieną arešto parą prilyginant vienai suėmimo dienai, subendrinus paskirtą bausmę su 2013 m. spalio 21 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 28 parų arešto bausme dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę, paskirta subendrinta bausmė – 1 (vieneri) metai 6 (šeši) mėnesiai ir 9 (devynios) dienos laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 1 (vieneri) metai ir 6 (šešios) dienos laisvės atėmimo.
Į bausmės laiką įskaityta 2013 m. spalio 21 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir atlikta 28 parų arešto bausmė.
S. J. S. pripažintas kaltu pagal BK 178 str. 2 d. bei 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. ir jam skirtos bausmės:
-pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. – 1 (vieneri) metai ir 10 (dešimt) mėnesių laisvės
atėmimo.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 4 d., subendrinus paskirtas bausmes dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę, paskirta subendrinta bausmė – 3 (treji) metai laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 ir 9 d., subendrinus paskirtą bausmę su 2013 m. lapkričio 13 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausme ir 10 MGL, tai yra 1 300,00 litų dydžio bauda, dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę, paskirta subendrinta bausmė – 3 (treji) metai 3 (trys) mėnesiai laisvės atėmimo ir 10 MGL, tai yra 1 300,00 Lt (vieno tūkstančio trijų šimtų litų) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 2 (dveji) metai 2 (du) mėnesiai laisvės atėmimo ir 10 MGL, tai yra 1 300,00 Lt (vieno tūkstančio trijų šimtų litų) dydžio bauda.
I. S. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimus, numatytus BK 178 str. 2 d. bei 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. ir jam skirtos bausmės:
-pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. – 1 (vieneri) metai laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 4 d., subendrinus paskirtas bausmes dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę, paskirta subendrinta bausmė – 1 (vieneri) metai ir 9 (devyni) mėnesiai laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 ir 9 d., subendrinus paskirtą bausmę su 2012 m. gruodžio 11 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausme dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę, paskirta subendrinta bausmė – 2 (dveji) metai ir 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 1 (vieneri) metai ir 8 (aštuoni) mėnesiai laisvės atėmimo.
Į bausmės laiką įskaičiuota bausmė, atlikta pagal 2012 m. gruodžio 11 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendį.
Taip pat visiškai tenkintas civilinio ieškovo AB TEO LT civilinis ieškinys ir priteista iš nuteistųjų J. M., S. J. S. ir I. S. solidariai 6 166,09 Lt (šeši tūkstančiai vienas šimtas šešiasdešimt šeši litai ir devyni ct) nusikaltimu padarytos turtinės žalos civilinio ieškovo naudai.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. M., S. J. S. ir I. S. pagal BK 178 str. 2 d. nuteisti už tai, kad 2012 m. spalio 31 d., laikotarpiu nuo 3.06 val. iki 3.18 val., iš anksto susitarę ir veikdami bendrai grupe, prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), bendrais veiksmais pašalinę ryšių kabelių šulinių Nr. 161 ir Nr. 77 mechaninius užraktus (fiksatorius) ir tokiu būdu įsibrovę į ryšių kabelių saugyklas, šuliniuose nupjovė du ryšių kabelius, juos virve pririšo prie S. J. S. automobilio „Fiat Dukato“, kurio pagalba ištraukė ryšių kabelius iš šulinių, ir tokiu būdu, bendrais veiksmais, slapta pagrobė svetimą, AB „Teo Lt“ priklausantį turtą - 150 m ryšių kabelį TPP 50x2x0,5 - 828,90 litų vertės, bei 150 m ryšių kabelį TPP 30x2x0,5 - 828,90 litų vertės, viso pagrobdami svetimo turto 1657,80 litų vertės.
Be to, jie pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. nuteisti už tai, kad pasikėsino slapta pagrobti svetimą turtą įsibrovę į saugyklą, o būtent: jie, tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, iš anksto susitarę ir veikdami bendrai grupe, bendrais veiksmais tokiu pačiu būdu įsibrovę į ryšių kabelių šulinį Nr. 77, nupjovė du ryšių kabelius TPP 50x2x0,5 m ir TPP 20x2x0,5 m, juos virve pririšo prie S. J. S. automobilio „Fiat Dukato“ ir tokiu būdu, bendrais veiksmais, pasikėsino slapta pagrobti svetimą, AB „Teo LT“ priklausantį turtą, bendros 1657,80 litų vertės, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes automobiliui nepakako galios ištraukti iš šulinio kabelius bei nutrūko prie kabelių pririšta virvė.
Šalies argumentai
J. M. apeliaciniu skundu prašo sušvelninti jam skirtą laisvės atėmimo bausmę arba iš viso ją panaikinti. Skunde nurodo, kad jam skirta bausmė yra per griežta. Teisme buvo klaidingai nurodyta, kad jis yra bedarbis ir neturi šeimos. Apeliantas augina su žmona trejų metų sūnų, iš viso turi tris mažamečius vaikus. Oficialiai įsidarbinti negali, nes jo asmens tapatybės kortelė saugoma policijos komisariate, todėl dirba pavienius darbus. Dėl padaryto nusikaltimo kaltę pripažįsta, nuoširdžiai gailisi.
I. S. apeliaciniu skundu prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę, nes nuoširdžiai gailisi, nuo pat pradžių prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, padėjo atskleisti visas nusikaltimo detales. Taip pat prašo sumažinti priteistos turtinės žalos atlyginimo dydį. Nurodo, kad jis su J. M. realios naudos iš padaryto nusikaltimo neturėjo, nes S. J. S. jiems priklausančios dalies nedavė, todėl priteisti didesnę dalį reikėtų iš S. J. S..
S. J. S. apeliaciniu skundu prašo sušvelninti jam skirtą bausmę, kuri, jo manymu, yra per griežta. Skunde nurodo, kad nusikaltimas, dėl kurio yra nuteistas, nebuvo iš anksto suplanuotas. Viskas įvyko greitai ir netikėtai. Laidai buvo ištraukti rankomis ir tik antrą kartą, kai negalėjo jų ištraukti rankomis, buvo paprašyta jo užvesti mašiną, užvažiuoti ant borto ir pririšti laidus prie autobuso. Tačiau prie autobuso pririšti laidai taip pat nutrūko, tada jie nuvažiavo.
Apeliantas teigia, kad turi senyvo amžiaus motiną, kuriai reikalinga pagalba, nes tėvas yra miręs, sesuo gyvena atskirai. Jis yra bedarbis, užsiregistravęs darbo biržoje. Nori susitvarkyti gyvenimą, turi draugę, ketina ją vesti. Prašo neatimti laisvės, pasižada daugiau nenusikalsti, atlyginti padarytą žalą, kurios nesugebėtų tinkamai atlyginti atlikdamas laisvės atėmimo bausmę.
Gynėjai advokatai prašė jų ginamų nuteistųjų apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė skundus atmesti.
Nuteistųjų J. M., I. S. ir S. J. S. apeliaciniai skundai atmetami.
Apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamą nuosprendį apeliacinio skundo ribose (BPK 320 str. 3 d.). Nagrinėjamu atveju pateiktuose apeliaciniuose skunduose nekeliami nusikalstamų veikų kvalifikavimo klausimai, nuteistieji nesutinka su jiems neteisingai paskirtomis bausmėmis, apylinkės teismui neįvertinus bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių. Visi trys nuteistieji mano, kad jiems skirtos bausmės yra per griežtos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo nuteistųjų padarytas nusikalstamas veikas, tačiau netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą bendrindamas bausmes.
Aukštesnės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad BK 64¹ straipsnyje nustatyta, jog baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad ši norma lengvina teisiamų, o ne nuteistų asmenų padėtį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-1/2014), taigi įstatymų leidėjas, priimdamas BK 64¹ straipsnį, nenumatė jo atgalinio veikimo. Šis BK straipsnis iš esmės įtvirtina ne bausmės skyrimo, bet specialią procesinę taisyklę dėl nuosprendžio turinio, kai asmuo prisipažįsta kaltas ir byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, arba baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-163/2014).
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nuteistiesiems paskyrė bausmes už atskiras padarytas nusikalstamas veikas, jas tarpusavyje subendrino, tuomet paskirtą bausmę bendrino su ankstesniais nuosprendžiais nuteistiesiems paskirtomis bausmėmis ir tik tuomet taikė BK 64¹ straipsnį. Toks bausmių bendrinimas nėra teisingas, kadangi BK 64¹ straipsnis nepagrįstai taikytas ne tik priimtam nuosprendžiui, bet ir ankstesniems, nors jau minėta, kad ši norma neturi atgalinio veikimo galios. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiamu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė už nusikalstamas veikas pagal BK 178 str. 2 d. ir 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. turi būti mažinama vienu trečdaliu, kaip tai numato BK 64¹ straipsnis, ir tik po to naujai bendrinama su ankstesniais nuteistųjų atžvilgiu priimtais teismo nuosprendžiais, paskiriant galutinę subendrintą bausmę.
Vis dėlto, ištaisius šią pirmosios instancijos teismo klaidą, t. y. teisingai taikant bausmių bendrinimui BK 64¹ straipsnio nuostatas, būtų pabloginta visų nuteistųjų teisinė padėtis. Pabloginti nuteistojo padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, privataus kaltintojo, nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo skundai. Šiuo atveju apeliacinius skundus pateikė tik nuteistieji, taigi jų teisinė padėtis šiuo atveju negali būti bloginama.
Dėl bausmės J. M.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu bausmė J. M. paskirta ir individualizuota tinkamai, ji nėra per griežta, neteisinga ar neadekvati padarytai nusikalstamai veikai. Apylinkės teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, tinkamai įvertino nusikaltimų pavojingumo laipsnį, nuteistojo kaltės formą ir rūšį, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino ir nuoširdžiai gailisi), vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties, ir už padarytas atskiras nusikalstamas veikas paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmes.
Tai, kad nuteistasis turi tris mažamečius vaikus, nėra pagrindas švelninti paskirtą bausmę. Šeimos sukūrimas nelaikytina išimtine aplinkybe, dėl kurios galėtų būti keičiamas teismo sprendimas. Todėl pirmos instancijos teismo klaidingai nurodyta aplinkybė, kad J. M. neturi šeimos, nekeičia visapusiškai išnagrinėtų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, teismas atsižvelgė į tai, kad vienas nusikaltimas buvo baigtas, kitas nutrauktas pasikėsinimo stadijoje, veikta tiesiogine tyčia, t. y. J. M. suprato savo neteisėtus veiksmus, jų pavojingumą, norėjo konkrečių padarinių ir jų siekė. Įvertinta ir tai, kad J. M. teisiamas turėdamas neišnykusį teistumą. Be to, kaip matyti iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo išrašo (T. 6, b. l. 32-33), apeliantui su teisėsaugos institucijomis tenka susidurti dažnai, o tai jį charakterizuoja neigiamai. Atkreipiamas dėmesys, kad nors J. M. apeliaciniame skunde akcentuoja savo mažamečius vaikus, tačiau apeliantui buvo iškelta baudžiamoji byla dėl vengimo išlaikyti vaiką pagal BK 164 straipsnį. Todėl nuteistojo teigiamas indėlis vaikų auklėjimui bei ugdymui yra abejotinas.
Paminėtina ir tai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenurodė apelianto atsakomybę sunkinančios aplinkybės, t. y. nusikalstamos veikos padarytos bendrininkų grupės (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Kaip matyti iš bylos medžiagos, tarp nuteistųjų J. M., S. J. S. ir I. S. buvo išankstinis susitarimas pagrobti iš ryšių šulinio kabelį ir jį parduoti. Visi nuteistieji bendra tyčia siekė to paties tikslo, kiekvienas savo konkrečiu indėliu prisidėjo prie bendrų padarinių kilimo, todėl minėta sunkinanti aplinkybė nepagrįstai neinkriminuota. Nepaisant visų šių nuteistąjį neigiamai charakterizuojančių aplinkybių, teismas J. M. skyrė gerokai mažesnę bausmę nei sankcijos vidurkis.
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad išimtinių, išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu galėtų būti švelninama bausmė J. M. byloje nėra nustatyta, jų taip pat nenurodo ir pats apeliantas, todėl paskirtoji bausmė nėra keičiama.
Dėl bausmės I. S.
Aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad bausmė I. S. nėra per griežta, jos keisti apelianto skunde nurodytais argumentais nėra objektyvaus pagrindo.
Skunde nurodytas teiginys, kad nuteistasis prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, padėjo atskleisti jos padarymo eigą bei aplinkybes, nuoširdžiai gailisi, jau yra įvertintas pirmos instancijos teismo, t. y. ši aplinkybė pripažinta I. S. teisinę padėtį lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.), todėl pakartotinai minėta aplinkybė nėra svarstoma. Apylinkės teismas pagrįstai įvertino tai, kad buvo padarytas vienas apysunkis nusikaltimas ir pasikėsinta padaryti dar vieną apysunkį nusikaltimą, tačiau šis nebuvo užbaigtas dėl nuo nuteistojo valios nepriklausančių aplinkybių. Apeliantas turi neišnykusį teistumą, yra teisiamas dvyliktą kartą, kas rodo nuteistojo bendrabūvio taisyklių ignoravimą, nusikalstamų veikų darymas yra tapęs savotišku nuteistojo gyvenimo būdu. Savo netinkamo elgesio I. S. negeba keisti, nesimoko iš padarytų klaidų. Nuteistasis niekur nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, o kaip matyti iš ankstesnių teistumų, padaryti nusikaltimai daugiausia yra turtinio pobūdžio. Taigi siekiama greitai ir lengvai užsidirbti pragyvenimui, lengvabūdiškai tikintis švelnaus baudžiamumo.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nepagrįstai neįvertinta nuteistojo teisinę padėtį sunkinanti aplinkybė – nusikalstamos veikos padarymas bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Todėl paskirtoji bausmė yra pakankamai švelni.
Tiesėjų kolegija taip pat atmeta apelianto teiginius dėl neva neteisingo solidaraus turtinės žalos atlyginimo civiliniam ieškovui AB TEO LT priteisimo. Civilinis ieškinys priteistas teisėtai ir pagrįstai. Asmuo, kuris dėl nusikalstamos veikos patyrė turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltininkui civilinį ieškinį (BPK 109 str.). Šiuo atveju civilinis ieškinys pareikštas dėl padarytos turtinės žalos atlyginimo. Jau minėta, kad visi trys nuteistieji veikė bendrais veiksmais, kurie lėmė nusikalstamų padarinių kilimą, todėl žalos atlyginimas priteisiamas solidariai, t. y. bendrai iš visų nusikalstamą veiką padariusių asmenų. Kiekvieno asmens indėlis realizuojant bendrą nusikalstamą sumanymą yra įvertinamas individualizuojant skiriamą bausmę, tuo tarpu kaltais veiksmais padaryta žala privalo būti atlyginama visa, nediferencijuojant atskiro kaltininko veiksmų pobūdžio. Todėl nagrinėjamu atveju nėra reikšminga, jog apeliantas realios naudos iš padarytų nusikaltimų negavo. Pagal išankstinį susitarimą už pavogtus ir parduotus kabelius gautus pinigus turėjo pasidalinti visi trys nuteistieji, tai, kad vienas bendrininkas nesilaikė sutarto nusikalstamos veikos dalyko realizavimo plano, nekeičia nei veikos kvalifikacijos, nei priteisto ieškinio atlyginimo būdo. Taigi solidariajai atsakomybei pagrįsti užtenka, kad asmenys žalą nukentėjusiajam padarė tuo pačiu metu ir bendrai veikdami, nors teismų praktikoje pripažįstama, kad padarytos žalos atžvilgiu bendrumas gali reikštis ir skirtingo pobūdžio bei savarankiškais, skirtingu laiku atliktais veiksmais (kasacinė nutartis Nr. 3K-3-543/2009).
Dėl S. J. S. apeliacinio skundo
Nuteistasis kelia ne tik bausmės individualizavimo klausimą, bet iš skundo turinio galima suprasti, jog S. J. S. ginčija ir tai, jog veika buvo padaryta bendrininkų grupės, nors šis požymis apylinkės teismo nebuvo inkriminuotas. Tai, kad nusikaltimas, priešingai nei teigia apeliantas, buvo suplanuotas iš anksto, patvirtina visų nuteistųjų, įskaitant ir patį apeliantą, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu duoti parodymai. S. J. S. suprato, kokiu būdu J. M. siūlo jam užsidirbti pinigų ir pritarė nusikalstamam sumanymui vykdydamas J. M. duotus nurodymus. Todėl apelianto teiginiai, kad viskas įvyko netikėtai ir greitai vertinami kritiškai.
Teisėjų kolegija atmeta apelianto teiginius dėl paskirtos per griežtos bausmės, motyvuojant tuo, jog turi senyvo amžiaus motiną, kuriai reikalinga pagalba, nes tėvas miręs, sesuo gyvena atskirai. Šie motyvai nesudaro pagrindo spręsti apie susidariusią išskirtinę situaciją, kai paskirta bausmė prasilenktų su teisingumo principu ir bausmės paskirtimi. Byloje nėra jokių duomenų apie nuteistojo motinos sveikatos būklę, jai nustatytus specialiuosius poreikius ir pan., taip pat nėra duomenų, kad ja negalėtų pasirūpinti dukra ar kiti artimieji giminaičiai.
Aukštesnės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo S. J. S. paskirta bausmės rūšimi bei dydžiu. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai nebuvo pažeisti, pagrįstai įvertintas nusikaltimų sunkumas, jų pavojingumo laipsnis, apelianto ankstesni teistumai, kas jį charakterizuoja neigiamai, atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tačiau nepagrįstai nenurodyta, jog veika buvo padaryta bendrininkų grupės (BK 60 str. 1 d. 1 p.).
Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė S. J. S. taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, tačiau su tokia pozicija apygardos teismas nesutinka. Pažymėtina, jog taikyti bausmės vykdymo atidėjimą ar netaikyti yra teismo teisė, o ne pareiga. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Vadovaujantis teismų praktika, sprendžiant, ar bausmės vykdymas gali būti atidėtas, vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe: nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo. Sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi būti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veiksmų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.
Aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad bausmės vykdymo atidėjimas S. J. S. nėra galimas, jo asmenybė teismui nekelia pasitikėjimo, nes nusikaltimų darymas yra tapęs jo gyvenimo būdu, kuris, manytina, nuteistojo neizoliuojant nuo visuomenės bei be pataisos įstaigos darbuotojų pagalbos nebus keičiamas. Pernelyg švelnus baudžiamumas gali jį tik paskatinti ir toliau daryti nusikalstamas veikas lengvabūdiškai tikintis išvengti teisinės atsakomybės.
Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymas Nr. TP-7-(2.10)-2630, Nr. TP-7-(2.10)-2641, Nr. TP-7-(2.10)-2838, patvirtinančias atitinkamai 50 Lt, 70 Lt, 60 Lt išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nuteistiesiems I. S., J. S. S. ir J. M., nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka.
Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra privalomas (BPK 322 str. 1 d.) ir tai reiškia, kad nuteistųjų galimybės atsisakyti gynėjo yra ribotos. Nors nuteistiesiems nėra apribota teisė savo iniciatyva pasirinkti gynėją, tačiau būtina pažymėti, kad BPK 51 straipsnio 3 dalis numato pareigą, jog tokiu atveju, kai gynėjo nėra pasikvietęs pats nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu nėra pakvietę kiti asmenys, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas privalo išaiškinti įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam, kad paskirtos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgiant į įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo turtinę padėtį, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, gali būti išieškotos į valstybės biudžetą šio Kodekso nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad pagal bylos medžiagą nuteistieji galimai atitinka reikalavimus dėl turtinės padėties, kuriems esant teisinė pagalba galėtų būti teikiama nemokamai, išlaidos advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistųjų J. M., I. S. ir J. S. S. apeliacinius skundus atmesti.