Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. O. ieškinį atsakovams D. L. ir A. L. dėl turtinės žalos atlyginimo ir atsakovų A. L. ir D. L. priešieškinį ieškovei A. O. dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė A. O. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo teismą priteisti solidariai iš atsakovų A. L. ir D. L. 1623,95 EUR žalai atlyginti, taip pat 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) kelių eismo įvykio metu adresu (duomenys neskelbtini), vaikui V. L. (gim. (duomenys neskelbtini)) staiga išbėgus į važiuojamąją kelio dalį (ne per pėsčiųjų perėją) priešais automobilį VW Passat, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), mergaitė buvo sužalota, o minimas automobilis apgadintas. Įvykio metu automobilį valdė A. O. (gim. (duomenys neskelbtini)), tačiau automobilio savininkė yra A. O. Pagal Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos tarnybos organizavimo poskyrio (duomenys neskelbtini) Tarnybinį pranešimą buvo pavesta pradėti ikiteisminį tyrimą. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2020 m. gegužės 11 d. nutarimu automobilio VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytoja ieškovė buvo pripažinta nukentėjusiąja administracinio nusižengimo byloje ROIK 07-20-9522451. Nustatyta, jog minima transporto priemonė įvykio metu buvo sugadinta, taip buvo padaryta žala. Nustatyta, kad kelių eismo taisykles pažeidęs asmuo yra nepilnametė pėsčioji V. L., o vairuotojas savo veiksmais Kelių eismo taisyklių reikalavimų nepažeidė. Nepilnametė pėsčioji V. L. į kitą važiuojamosios dalies pusę ėjo nenustatytoje perėjimui vietoje (įvykio vietoje nebuvo nei pėsčiųjų perėjos, nei sankryžos), neįsitikinusi, kad nėra artėjančių automobilių, neįvertino atstumo iki artėjančios transporto priemonės ir jos greitį, tokiu būdu sudarė netikėtą ir neišvengiamą kliūtį prie jo artėjusiam automobiliui VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 42, 44 punktus ir sukėlė eismo įvykį. Atsižvelgiant į tai, kad kelių eismo taisykles pažeidęs ir ieškovės turtą apgadinęs asmuo yra nepilnametis, atsakovu yra laikytini jo tėvai, kurie už padarytą žalą turi atsakyti įstatymų nustatyta tvarka (CK 6.275 straipsnis). Įvykio metu buvo apgadinta priekinis bamperis (kairė pusė), sparnas (kairė pusė), priekinis galinis vaizdo veidrodėlis (kairė pusė), durelės, žibintai, žibinto apiplovimo mechanizmas. Tai patvirtina (duomenys neskelbtini) Tarnybinis pranešimas, Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2020 m. gegužės 11 d. nutarimas. Aiškinantis automobilio apgadinimu patirtus nuostolius ir žalos dydį, buvo atlikta 2020 m. balandžio 2 d. vertinimo ataskaita Nr. L200327, kurioje eismo įvykio metu apgadinto automobilio, nustatyta žala 1 623,95 EUR be PVM. Transporto priemonės įvertinimą ir vertinimo ataskaitą parengė turto vertintojas E. L. (kvalifikacijos pažymėjimo Nr. A 000349), parinktas vertinimo metodas – transporto priemonė vertinama naudojant lyginamosios vertės metodą, buvo tiriamos ir lyginamos panašios transporto priemonės. Ieškovės atstovas elektroniniu laišku 2020 m. gegužės 14 d. kreipėsi į atsakovus dėl dukters eismo įvykio metu padarytos žalos transporto priemonei, tačiau jokio atsakymo nebuvo gauta.

Atsakovai D. L. ir A. L. ieškinio nepripažino. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos pareigūno 2020 m. gegužės 11 d. nutarime dėl administracinio nusižengimo bylos teisenos nutraukimo Nr. 07-20-9522451, taip pat nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje, važiuojant nuo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvės link įrengti kelio ženklai Nr. 329 (Greičio ribojimas iki 40 km/h), ir kelio ženklas Nr. 105 „Vaikai“ (Kelio ruožas prie vaikų įstaigos (mokyklos, žaidimo aikštelės ir pan.) kur važiuojamoje dalyje gali būti vaikų) be papildomų lentelių. Minėtas aplinkybes atsakovai grindžia rašytiniais įrodymais: eismo įvykio apžiūros schema; policijos pareigūno 2020 m. gegužės 11 d. nutarimu Nr. 07-20-9522451. Atsakovai teigia, jog abejones kelia ieškovės motyvai, kad pėsčioji V. L. išbėgo į važiuojamąją dalį, sudarydama netikėtą ir neišvengiamą kliūtį transporto priemonei VW Passat valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ko ir buvo patrenkta. Aplinkybės, susijusios su eismo įvykio kilimo mechanizmo išaiškinimu, buvo klaidingai nustatytos, remiantis tik vieno vairuotojo A. O. paaiškinimais, kuris būdamas suinteresuotu išvengti atsakomybės, eismo įvykio kilimo reikšmingas aplinkybes paaiškino sau naudinga linkme, t. y. teigdamas, kad pėsčioji V. L. išbėgo į važiuojamąją dalį, sudarydama netikėtą kliūtį transporto priemonei VW Passat valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovų pozicija yra tokia, kad susidariusioje eismo situacijoje vairuotojas A. O. neparinko saugaus greičio ir nepaisydamas kelio ženklo Nr.105 „Vaikai“ (Kelio ruožas prie vaikų įstaigos (mokyklos, žaidimo aikštelės ir pan.), kur važiuojamoje dalyje gali būti vaikų) ir kelio ženklo Nr. 329 „ Greitis ribojimas iki 40 km/h), neįvertino kelio eismo situacijos, ir partrenkė nepilnametę V. L., kuri patyrė dauginių kūno sužalojimų. Kelio ženklo Nr. 105 „Vaikai“ galiojimo zonoje

vairuotojas privalo būti ypatingai atidus ir atsargus, kad galėtu nedelsiant sureaguoti į staiga pasikeitusią eismo situaciją ir sustabdyti vairuojamą transporto priemonę. KET 24 punkto reikalavimai nustato, kad transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių, jeigu kelyje yra vaikų arba neįgalių, o KET 128 punktas įpareigoja vairuotoją, jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. Akivaizdu, kad vairuotojas A. O. nesilaikė KET reikalavimų ir juos pažeidė, kurių pasėkoje buvo partrenkta ir sužeista nepilnametė V. L.. Ieškovė pareikštą reikalavimą grindžia vienu iš rašytinių įrodymų, t. y. administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus pareigūno 2020 m. gegužės 11 d. nutarimu dėl administracinio nusižengimo bylos teisenos nutraukimo Nr. 07-20-9522451, kuris yra prieštaringas, todėl kaip įrodymas yra nepakankamas nepilnametės V. L. neteisėtų veiksmų konstatavimui.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai, priešieškinis atmetamas.

Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti nuostolius (žalą) (CK 6.245 str. 1d.). Žalą paprastai atlygina asmuo, nevykdęs pareigos laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, kitaip tariant, asmuo, dėl kurio neteisėto veikimo ar neveikimo atsirado žala (CK 6.246 str. 1d., 6.263 str. 1d., 2d.). Bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikalinga nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas – nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) ir kaltę (išskyrus griežtosios civilinės atsakomybės taikymo atvejus) bei priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį (CK 6.246 str. – 6.249 str.). Ieškovės reiškiamas reikalavimas atsakovams kildinamas iš deliktinės atsakomybės. Deliktinės civilinės atsakomybės pagrindinės taisyklės suformuluotos CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios įstatyme įtvirtintos rūpestingumo pareigos pažeidimas suponuoja deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimą. Neteisėtumas civilinėje teisėje priklauso nuo konkrečių bylos aplinkybių. Nustatant veikos teisėtumą ir kaltę, kaip civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygas, reikia taikyti protingumo standarto, sąžiningumo, profesinio rūpestingumo ar kitus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2012).

Eismo įvykio aplinkybes patvirtina Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus administracinio teisės pažeidimo bylos ROIK 07-20-9522451 medžiaga. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Tarnybos organizavimo poskyrio specialisto (duomenys neskelbtini) tarnybiniame pranešime, Vilniaus apskrities VPK patrulių rinktinės 1 kuopos 1 būrio vyriausiojo patrulio (duomenys neskelbtini) tarnybiniame pranešime, transporto priemonę įvykio metu vairavusio A. O. (duomenys neskelbtini) paaiškinime nurodytos eismo įvykio aplinkybės, jog eismo įvykio priežastimi buvo neatsargus nepilnametės atsakovų dukters V. L. elgesys, suponuojantis Kelių eismo taisyklių pažeidimą, pastarajai staiga išbėgus į važiuojamąją kelio dalį ne perėjimui skirtoje vietoje, ir taip sudarant eismui trukdančią kliūtį, kurios transporto priemonės valdytojas negalėjo pamatyti iš anksto. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2020 m. gegužės 11 d. nutarimas dėl administracinio nusižengimo bylos nutraukimo Nr. 07-20-9522451 patvirtina, kad transporto priemonės valdytojo neteisėtų veiksmų, kurie būtų įtakoję minėtą eismo įvykį, nenustatyta. Atsakovai taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog transporto priemonės valdytojas A. O. įvykio metu būtų pažeidęs Kelių eismo taisykles ar atlikęs kitokius neteisėtus veiksmus. Atsakovų nurodyta aplinkybė, jog transporto priemonės valdytojas nesilaikė kelio ženklo „Vaikai“ reikalavimų, neįrodyta. Kelių policijos valdybos 2020 m. gegužės 11 d. nutarime dėl administracinio nusižengimo bylos nutraukimo Nr. 07-20-9522451 nurodyta, jog toje vietoje, kurioje kilo eismo įvykis, pėsčiųjų perėjų, sankryžų nėra, kelio atkarpoje, kurioje įvyko eismo įvykis, nuo (duomenys neskelbtini) link yra kelio ženklas Nr. 329 ir riboja greitį iki 40 km/h, taip pat įspėjamasis kelio ženklas Nr. 105 „Vaikai“ be papildomų lentelių. Tyrimo metu nepavyko gauti objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad vairuotojo A. O. veiksmuose būtų tokių prieštaravimų Kelių eismo taisyklių reikalavimams, kurie būtų priežastiniame ryšyje su šio eismo įvykio kilimu. Minėtas nutarimas buvo panaikintas, tačiau analogiškos aplinkybės nurodytos ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. rugsėjo 1 d. nutarime nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną. Nors nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje neturi prejudicinės galios civilinėje byloje, tačiau jis vertintinas kaip vienas iš rašytinių įrodymų. Pažymėtina, kad nei viename byloje esančiame nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje nėra konstatuoti transporto priemonės valdytojo A. O. neteisėti veiksmai, sąlygoję ginčo eismo įvykį, taip pat nustatyta, kad Kelių eismo taisykles pažeidė ir eismo įvykį sukėlė nepilnametė V. L. Į bylą yra pateiktas Lietuvos teismo ekspertizės centro 2021 m. birželio 21 d. ekspertizės aktas Nr. 11-1057(21) administracinio nusižengimo byloje Nr. 07-20-9522451, kuriame nurodytas tikėtinas eismo įvykio mechanizmas: automobilio „VW Passat“ vairuotojas važiavo (duomenys neskelbtini) g. link (duomenys neskelbtini) g. Pėsčioji judėjo (duomenys neskelbtini) g. važiuojamąja dalimi iš kairės į dešinę kelio pusę, žiūrint automobilio važiavimo kryptimi prieš artėjantį automobilį „VW Passat“, dėl ko buvo jo partrenkta, - techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą (e.b.l. 137-143). Automobilio „VW Passat“ vairuotojo veiksmai taip pat sąlygojo šio eismo įvykio kilimą, jeigu jis turėjo techninę galimybę laiku reaguodamas sustabdyti vairuojamą automobilį.“ Minėto akto išvadose nurodyta, kad automobilio „VW Passat“ vairuotojas, važiuodamas 30:35:40 km/h greičiu, turėjo techninę galimybę išvengti pėsčiosios partrenkimo, laiku reaguodamas stabdymui, jeigu pėsčioji nuo kairiojo važiuojamosios dalies krašto ėjo arba bėgo ne didesniu negu 11,2:10,5:9,9 km/h greičiu (atitinka ramaus bėgimo tempą) atitinkamai vairuotojo važiavimo greičiams. Tačiau išvadų 2 punkte nurodyta, kad klausime nurodytomis aplinkybėmis, automobilio vairuotojas, važiuodamas 30:35:40 km/h greičiu neturėjo techninės galimybės išvengti iš už autobuso bėgančios pėsčiosios partrenkimo, laiku reaguodamas stabdymui.

Taigi, iš minėtų rašytinių įrodymų matyti, kad nepilnametė V. L. pažeidė Kelių eismo taisykles, nes išėjo į važiuojamąją kelio dalį ne perėjimui skirtoje vietoje, ėjo per kelią, neįsitikinusi saugumu, jog neartėja transporto priemonė. Tuo tarpu transporto priemonės valdytojo nesilaikymo kelių ženklo „Vaikai“ ir 40 km/h greičio apribojimo reikalavimų nėra konstatuoti. Ekspertizės akte pateikta tik tikėtina išvada, kokiomis aplinkybėmis vairuotojas galėjo išvengti eismo įvykio, tačiau byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, jog aplinkybės, leidžiančios išvengti vairuotojui eismo įvykio, faktiškai egzistavo.

Civiliniame procese galioja rungimosi principas, t. y. kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kurias nurodo, kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų į pareikštus reikalavimus pagrindu (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju atsakovai neįrodė transporto priemonės valdytojo neteisėtų veiksmų, sąlygojusių eismo įvykį. Teismo posėdžio metu buvo apklausta nepilnametė liudytoja V. L., kuri nurodė, kad eismo įvykio metu ji stovėjo važiuojamosios kelio dalies viduryje. Jokių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad transporto priemonės vairuotojas būtų išvažiavęs į priešingą eismo juostą liudytoja nepateikė. Iš byloje esančių eismo įvykio vietos nuotraukų, eismo įvykio schemos matyti, kad po eismo įvykio A. L. vairuojamas automobilis yra sustojęs, nepažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimų savo eismo juostoje. Nepilnametė liudytoja teismo posėdyje sklandžiai papasakojo, kaip ji atėjo iki važiuojamosios kelio dalies priešingų eismo krypčių skiriamosios juostos, tačiau vėliau jos parodymai tapo prieštaringi. Liudytoja negalėjo nurodyti, kaip ji atsidūrė priešingoje eismo juostoje, nenurodė aplinkybių, trukdančių pamatyti artėjantį automobilį, nors kategoriškai teigė, jog vairuotojas ją turėjo matyti, nes paros metas buvo šviesus ir kelyje nebuvo kliūčių (didelių transporto priemonių), apsunkinančių matomumą. Ankstesniuose savo parodymuose teismui administracinio nusižengimo byloje V. L. paaiškino, kad ėjo per gatvę ne per pėsčiųjų perėją; perėjusi vieną eismo juostą, apsidairė, ir padariusi vieną žingsnį buvo partrenkta. Taip pat nurodė, kad neprisimena, ar buvo šviesus paros metas, ar tamsus (e.b.l. 163-172). Iš tokių liudytojos parodymų darytina išvada, jog ji įžengė į eismo juostą, kuria judėjo automobilis. Kadangi eismo įvykis įvyko šviesiu paros metu, darytina išvada, jog nepilnametė V. L. išbėgo į kelio juostą, kuria judėjo automobilis, staiga, arba egzistavo kliūtis, trukdanti tiek V. L., tiek transporto priemonės vairuotojui laiku pamatyti vienas kitą ir išvengti eismo įvykio. Taip pat atsižvelgiama į tai, kad eismo įvykis įvyko darbo dieną apie 18 val., kuomet eismo įvykio vietoje eismas paprastai būna intensyvus, be to, eismo įvykio vieta yra nedideliu atstumu nuo išvažiavimo iš namo kiemo, iš kurio išvažiavo A. O. vairuojamas automobilis, todėl mažai tikėtina, kad transporto priemonės vairuotojas galėjo iki eismo įvykio išvystyti tokį greitį, kuris viršytų leistiną. Įvertinęs minėtas aplinkybes, nepilnametės liudytojos parodymų prieštaringumą, teismas laiko, jog transporto priemonės vairuotojas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, nepažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimų, o taip pat ir bendro pobūdžio pareigos laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos.

Iš to darytina išvada, jog eismo įvykio priežastimi buvo nepilnametės V. L. neatsargūs ir Kelių eismo taisykles pažeidžiantys veiksmai, jai staiga įžengus į eismo juostą, kuria judėjo A. O. vairuojama transporto priemonė ir taip sudarius netikėtą ir neišvengiamą kliūtį, sąlygojusią eismo įvykį bei jo metu patirtą žalą. Atsižvelgiant į tai, kad kelių eismo taisykles pažeidęs ir ieškovės turtą apgadinęs asmuo yra nepilnametis, atsakovu yra laikytini jo tėvai, kurie už padarytą žalą turi atsakyti įstatymų nustatyta tvarka (CK 6.275 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, jog išdėstytos aplinkybės ir įrodymai patvirtina visas atsakovų civilinės atsakomybės sąlygas, eismo įvykio metu patirti ieškovės nuostoliai priteisiamo iš atsakovų solidariai. Įvykio metu buvo apgadinta automobilio priekinis bamperis (kairė pusė), sparnas (kairė pusė), priekinis galinis vaizdo veidrodėlis (kairė pusė), durelės, žibintai, žibinto apiplovimo mechanizmas. Tai patvirtina (duomenys neskelbtini) Tarnybinis pranešimas, Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2020 m. gegužės 11 d. nutarimas. 2020 m. balandžio 2 d. vertinimo ataskaita Nr. L200327, kurioje eismo įvykio metu apgadinto automobilio, nustatyta žala 1 623,95 EUR be PVM. Turto vertintojo E. L. (kvalifikacijos pažymėjimo Nr. A 000349) parengta Transporto priemonės vertinimo ataskaita patvirtina, kad transporto priemonės apgadinimu eismo įvykio metu padaryta 1623,95 EUR dydžio žala.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovų priteisiamos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 1623,95 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priešieškinis atmetamas, atsakovams neįrodžius ieškovo neteisėtų veiksmų, taip pat priešieškinio reikalavimą dėl padidinto pavojaus šaltinio padarytos žalos atlyginimo pareiškus netinkamam atsakovui bei dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuri atlyginama tik esant padidinto pavojaus šaltinio valdytojo neteisėtiems veiksmams ir kitoms civilinės atsakomybės sąlygoms.

Transporto priemonės valdytojo sąvoka įtvirtinta Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 83 dalyje: transporto priemonės valdytojas – asmuo, nuosavybės, patikėjimo, nuomos, panaudos ar kitokiu teisėtu pagrindu valdantis ir naudojantis transporto priemonę. Paprastai transporto priemonės savininkas kartu yra ir jos valdytojas, nes jis transporto priemonę valdo nuosavybės teise. Tačiau nustačius, kad transporto priemonės valdymą jos savininkas perdavė civilinio sandorio ar kitu teisėtu pagrindu, deliktinė atsakomybė už ja padarytą žalą bus taikoma valdymą perėmusiam jos valdytojui. Pagal CK 6.270 straipsnio 2 ir 3 dalis už transporto priemonės sukeltą žalą tretiesiems asmenims be kaltės atsako tiek teisėtas, tiek neteisėtas jos valdytojas.

Dėl teisėto transporto priemonės valdymo perleidimo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad transporto priemonės valdymas gali būti teisėtai perleistas nuo nuomos, panaudos, pavedimo ar kitokios sutarties sudarymo ir transporto priemonės savininkui ar jos teisėtam valdytojui perdavimo ją naudotis naujam valdytojui. Vadovaujantis CK 6.270 straipsnio 2 dalimi teisėtas valdymas yra tada, kai jis atliekamas teisėto civilinio sandorio pagrindu, esant valdymą perduodančio ir valdymą priimančiojo asmens valiai. Sandorį dėl transporto priemonės valdymo perdavimo sudarančių asmenų valia yra ribojama CK 6.156 straipsnio 1 dalyje, 6.157 straipsnyje nustatytų sutarties laisvės principo ribų – imperatyviųjų teisės normų. Valdymo perdavimas yra tada, kai valdymą įgyjantis asmuo įgauna teisę daryti transporto priemonei faktinį poveikį, savarankiškai priimti sprendimus dėl transporto priemonės naudojimo (net ir trumpą laiką) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė, esanti transporto priemonės savininke, eismo įvykio metu žodiniu sutikimu ir faktiniais veiksmais buvo perdavusi vadyti transporto priemonę savo sutuoktiniui A. O., kuris ją vairavo eismo įvykio metu. Vairuotojas eismo įvykio metu transporto priemonę valdė patikėjimo teise ir eismo įvykio metu būtent automobilį vairavęs asmuo buvo didesnio pavojaus šaltinio valdytojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27/2013). Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad transporto priemonės savininko solidarioji atsakomybė už transporto priemone padarytą žalą gali kilti ir tais atvejais, kai transporto priemonės valdymą jis savo valia perdavė kitam asmeniui, tačiau kito asmens valdymas pripažintinas neteisėtu dėl priežasčių, nesusijusių su neteisėtu transporto priemonės užvaldymu. Tokiu atveju neteisėtas transporto priemonės valdytojas atsako be kaltės pagal CK 6.270 straipsnį kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, tačiau valdymą neteisėtai perleidusiam asmeniui (savininkui ar valdytojui) solidarioji atsakomybė gali kilti tik bendraisiais pagrindais, nustačius visas jo deliktinės atsakomybės sąlygas, įskaitant kaltę, už imperatyviųjų teisės normų, draudžiančių leisti vairuoti transporto priemones tokios teisės neturintiems asmenims, pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016. Taip pat žr. 2007 m. vasario 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2007). Nagrinėjamu atveju atsakovai neįrodinėjo A. O. transporto priemonės valdymo neteisėtumo, o iš faktinių bylos aplinkybių pagrindo tokiai išvadai nėra.

Pagal CK 6.270 straipsnio 1 dalį asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Atsakomybės pagal CK 6.270 straipsnį pagrindas – rizika. Asmuo naudoja pavojingą objektą (daiktą, įrenginius, mechanizmus, medžiagas ir kt.) arba vykdo tokio pavojingumo veiklą (vežimus, transporto veiklą, tam tikros rūšies gamybą, tam tikrų pramoginių paslaugų teikimą bei kt.), kurių jis nepajėgus visiškai kontroliuoti. Reikalavimas laikytis visų įmanomų saugumo reikalavimų tokiu atveju neišnyksta, tačiau nėra esminis, nes, net ir elgiantis maksimaliai saugiai, išlieka realus žalos padarymo kitiems pavojus. Tokiais atvejais atsakomybė atsiranda už žalos padarymo faktą, nesiejant jo su teisinių pareigų nevykdymu ir didesnio pavojaus šaltinio valdytojo kalte; neturi reikšmės, buvo pažeisti saugumo reikalavimai ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 16 d. apžvalga Nr. AC-48-1 Atskiri griežtosios deliktinės atsakomybės atvejai Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje). Pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą normą didelis nukentėjusiojo neatsargumas pripažįstamas pagrindu žalos atlyginimui sumažinti arba visiškai atsisakyti ją atlyginti. To paties straipsnio 2 dalies norma yra išimtis iš bendrosios CK 6.282 straipsnio 1 dalies, nustatanti, kad į nukentėjusio asmens kaltę neatsižvelgiama išieškant dėl maitintojo gyvybės atėmimo atsiradusią žalą ir atlyginant laidojimo išlaidas.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad eismo įvykio, kurio metu buvo sužalota nepilnametė atsakovų dukra V. L., priežastimi buvo pačios V. L. didelis neatsargumas, o transporto priemonės valdytojo neteisėti veiksmai neįrodyti. Kadangi pareikštu priešieškiniu atsakovai reikalauja tik neturtinės žalos atlyginimo, todėl transporto priemonės valdytojo atsakomybė be kaltės negalima. Atsižvelgiant į tai, priešieškinis atmetamas.

Kadangi ieškinys patenkintas visiškai, o priešieškinis atmestas, remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 1183,00 EUR išlaidos už advokato teisines paslaugas ir už ieškinį sumokėtas žyminis mokestis, priteisimos lygiomis dalimis iš atsakovų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis). Kadangi bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios (5 Eur) valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumos – šios išlaidos iš atsakovės nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260 straipsniais, 264 - 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti solidariai iš atsakovų A. L. ir D. L. ieškovei A. O. 1623,95 EUR (vieną tūkstantį šešis šimtus dvidešimt tris eurus) žalai atlyginti.

Priteisti solidariai iš atsakovų A. L. ir D. L. ieškovei A. O. 5 (penkis) proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2020 m. gegužės 29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų A. L. ir D. L. ieškovei A. O. 37,00 EUR žyminio mokesčio ir 1183,00 EUR išlaidų už advokato teisines paslaugas, iš viso 1220,00 EUR (vieną tūkstantį du šimtus dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.