Vilniaus apygardos teismo nutartis

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Jolvalda“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovėms AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ ir AB „Lietuvos geležinkeliai“, kuriuo prašė solidariai iš atsakovių priteisti 14 770,50 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Paaiškino, kad 2016 m. spalio 14 d., 11 val., vietoje, kur Klaipėdos geležinkelio stoties Anglinės kelyno kelias Nr. 21 eina lygiagrečiai su (duomenys neskelbtini) g., Klaipėdos jūrų uosto ir AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ (KLASCO) teritorijoje, įvyko geležinkelių transporto eismo įvykis, kurio metu vagonas Nr. (duomenys neskelbtini) susidūrė su vilkikais, v. n. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ir juos apgadino. Stumiant 13 vagonų iš kelio Nr. 3 link kelio Nr. 31, traukinių derintojas laiku nepastebėjo, kad priekyje stovintis vilkikas yra ne gabarito zonoje ir pirmas pagal kryptį važiavimo vagonas susidūrė su vilkikais. Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos pagal teisės aktų reikalavimus turėjo atlikti tyrimą dėl įvykio, tačiau to nepadarė. Nurodė, kad įvykio dieną kelių policijos pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, o 2016 m. spalio 20 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 30N-75317217-16 ieškovės darbuotojui vairuotojui A. G. buvo skirta bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį. Klaipėdos miesto apylinkės teismas, posėdžio metu apklausdamas policijos pareigūną kaip liudytoją, klausė, kodėl nėra nurodytas konkretus ATPK straipsnis, kurį galėjo pažeisti pažeidėjas, bet pareigūnas pasakė, kad pažeidimas padarytas pastatant automobilį ant kelio kraštą žyminčios juostos. Ieškovės įsitikinimu, teismo nutartyje nurodomas ATPK 9 straipsnis, nutartyje remiamasi ne Kelių eismo taisyklėse nustatytu žymėjimu, bet Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo (toliau – Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymas) 2 straipsnio 33 punkto nuostata, kuri numato 2,5 m eismo saugos zoną nuo geležinkelio bėgių. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. birželio 7 d. nutartimi, priimta byloje Nr. ATP-271-361/2017, paliko galioti pirmosios instancijos teismo nutartį. Ieškovė kreipėsi į atsakovę AB „Lietuvos geležinkeliai“ su pretenzija dėl padarytos žalos, bet atsakovė nesutiko atlyginti žalą (vilkiko ir puspriekabės remonto kaštus). Ieškovė pažymėjo, kad teisme vairuotojas neginčijo, kad jis kirto ištisinę juostą, žyminčią kelio kraštą. Vairuotojas nesuprato, kad traukinys gali siekti automobilį, nes toje vietoje nėra atitvaro, ribojančio geležinkelio ir kelio ribas. Paaiškino, kad įvykio vietoje sudarytame įvykio plane nurodomi atstumai: važiuojamosios dalies plotis – 5,25 m, vienos važiavimo juostos plotis – 2,7 m, atstumas nuo kelio krašto iki geležinkelio bėgių – 2,05 m; po susidūrimo nuo ieškovės automobilio iki kitos kelio pusės krašto – 4,32 m, 4,07 m, 4,15 m; kitoje kelio pusėje yra kelkraštis, atskirtas aukštesniu bortu, o įvykio vietoje stovi pastatas. Geležinkelio stočių projektavimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2004 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. 3-25/D1-249 „Dėl geležinkelio stočių projektavimo taisyklių patvirtinimo“, nurodoma, kad iki pastatų, viadukų ir pėsčiųjų tiltų atramų bei kitų statinių ir įrenginių stotyse galimas didžiausias atstumas yra 2 450 mm, o iki tvorų (išimtiniais atvejais), kada negresia keleivių ir geležinkelio darbuotojų saugumui – 2 450 mm (Taisyklių 52.1.3; 52.1.4 punktai). Atsakovės AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ nuomojamame žemės sklypo, esančiame (duomenys neskelbtini), detaliojo plano sprendinių aiškinamajame rašte Nr. 2 nurodomi esamų privažiavimų į AB „Klasco“ gatvių parametrai; lentelės priešpaskutinėje eilutėje nurodyta (duomenys neskelbtini) g., kurioje įvyko susidūrimas. Pagal detaliojo plano sprendinių aiškinamojo rašto lentelę: bendras važiuojamosios dalies plotis – 9 m, važiuojamosios dalies vienos juostos plotis – 3,5 m, eismo juostų skaičius – 2. Ieškovės teigimu, įvykio vietoje negali prasilenkti du vilkikai, kadangi pagal Europos komisijos Tarybos direktyvą 96/53/EB maksimalus refrižeratorių plotis yra 2,6 m, o kitų automobilių – 2,55 m. Burių g. yra per siaura, nėra saugiai ir suprantamai atskirta nuo geležinkelio. Šioje vietoje ne pirmą kartą įvyksta susidūrimai. Atsakovės, duodamos nurodymus vairuotojams įvažiuoti į jų bendrai administruojamą teritoriją, ne tik privalėjo numatyti, bet ir žinojo, kad įvykio vietoje, prie KLASCO vartų, apsauginės juostos plotis yra tik 2,05 m, nors Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo 2 straipsnio 33 punktas nustato 2,5 m eismo saugos zoną nuo bėgių. Kelias susidūrimo vietoje yra 2,5 m per siauras. Ieškovės įsitikinimu, ji yra nukentėjusi šio įvykio metu, bet nėra kalta dėl įvykio. Ieškovės darbuotojo vairuojamas automobilis atliko jam būtiną procedūrą – svėrimą. Jis negalėjo važiuoti kitur arba nevažiuoti iš viso. Svėrimo vieta buvo nurodyta KLASCO; šioje vietoje nuolat vyksta krovos darbai. Traukinių derintojas, kuris turi užtikrinti saugą, nepastebėjo, kad vilkikas yra ne gabarito zonoje. Vilkikas buvo sustojęs ant kelio kraštą žyminčios siauros juostos ir tuo nieko nepažeidė. Vairuotojas neturėjo kitos išeities, nes kelio plotis šioje vietoje yra per siauras, kad du vilkikai galėtų prasilenkti, nekliudę vienas kito.