- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-06-07
- Bylos Nr.
- ATP-271-361/2017
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Dalius Jocys
- Pažeidėjas
- A. G.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dalius Jocys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. G. įgalioto atstovo V. K. (toliau – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 30 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba 2016 m. spalio 20 d. nutarimu nubaudė A. G. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį 35 Eur bauda, už tai, kad jis, 2016 m. spalio 14 d., 11.10 val., (duomenys neskelbtini), paliko stovėti vilkiką „MAN TGA“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe, priklausantį UAB „(duomenys neskelbtini)“, nesilaikydamas saugaus atstumo prie traukinio bėgių, dėl to šilumvežis, stumdamas vagonus, kliudė vilkiką. Eismo įvykio metu apgadinti vilkikas ir traukinio vagonas.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. sausio 30 d. nutartimi netenkino A. G. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundo ir paliko nepakeistą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2016 m. spalio 20 d. nutarimą.
Šalies argumentai
Apeliantas skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 30 d. nutartį ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2016 m. spalio 20 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti nesant jo veikoje pažeidimo sudėties. Argumentuoja, jog administracinio teisės pažeidimo protokole ir nutarime nėra nurodytas konkretus Kelių eismo taisyklių punktas, kurio reikalavimus pažeidė A. G.. Teismas nepagrįstai pažeidimo pagrindu nurodė ATPK 9 straipsnį. A. G. nepadarė jokio Kelių eismo taisyklių pažeidimo. Teismas neteisingai vertino pareigūno Ž. S. parodymus. Vilkikas stovėjo ant kelio kraštą žyminčios siauros juostos, nes kelio plotis toje vietoje per siauras prasilenkti dviem vilkikams. Teismas klaidingai motyvavo, jog A. G. žinojo, kad balta juosta žymi geležinkelio kraštą, tačiau nekreipė į tai dėmesio. A. G. teisme pripažino kirtęs ištisinę juostą žyminčią kelio kraštą, tačiau nesupratęs, jog traukinys gali siekti vilkiką, nes toje vietoje nėra atitvaro ribojančio geležinkelio ir kelio ribas. Šiuo atveju A. G. turėjo atlikti būtiną procedūrą – svėrimą, o svėrimo vietą nurodo (duomenys neskelbtini). Traukinių derintojas nepastebėjo, jog A. G. vilkikas yra pastatytas ne gabarito zonoje, todėl įvyko susidūrimas. Teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo 2 straipsnio 33 punkto nuostata, numatančią 2,5 metro eismo saugos zoną nuo geležinkelių bėgių. Ši nuostata nenurodyta policijos surašytame protokole ir nutarime. Be to, po įvykio toje vietoje buvo pastatytas kelio ženklas „Sustoti draudžiama“, o tai taip pat įrodo, jog A. G. jam inkriminuoto pažeidimo nepadarė. Teismas nepagrįstai vadovavosi liudytojo – Klaipėdos geležinkelio stoties direkcijos atstovo I. P. parodymais, nes pastarasis yra suinteresuotas, jog dėl įvykio kaltas liktų A. G., o ne šio liudytojo pavaldinys, t. y. geležinkelio darbuotojas. Teismas neiškvietė į posėdį liudytojo A. V., t. y. geležinkelio sąstatų vagonų derintojo, kuris ir yra tiesiogiai atsakingas dėl eismo įvykio – neužtikrino riedmenų ir krovinių saugumo, atliekant manevravimą stoties keliuose. Šio liudytojo apeliantas negalėjo apklausti. Nurodo, jog eismo įvykio vietos adresas nurodytas neteisingai, nes (duomenys neskelbtini) nesikerta su geležinkeliu. Be to, policija neturėjo teisės surašyti protokolo, nes įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) teritorijoje, be to, geležinkelio kelyje, todėl įvykį turėjo tirti Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos. Teismas ignoravo apelianto prašymus dėl įrodymų gavimo, t. y. neišreikalavo iš Klaipėdos Jūrų uosto ir (duomenys neskelbtini) ginčo įvykio vaizdo įrašų ir teritorijos plano, iš kurio būtų buvę galima nustatyti įvykiui reikšmingas aplinkybes. Teismas nereikalavo iš Klaipėdos geležinkelio stoties direkcijos medžiagos apie atliktą vidinį tyrimą dėl šio įvykio. Teigia, jog 2016 m. pradžioje, toje pačioje vietoje taip pat buvo apgadinti trys vilkikai ir dėl įvykio kaltu pripažintas vagonų derintojas. Apeliantas prašė teismo panašaus įvykio medžiagą išreikalauti iš direkcijos, tačiau teismas to nepadarė.