Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2016-02-03 · Byla Nr. A2.6.-209-908/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-02-03
Bylos Nr.
A2.6.-209-908/2016
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-18406-2015-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Eglė Gruodienė
Pažeidėjas
J. M.
Advokatai
Romualdas Samaitis
Kategorijos
  • 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A2.6.-209-908/2016Teisminio proceso Nr. 4-68-3-18406-2015-8Procesinio sprendimo kategorija: 2.7.4.4.; 2.7.4.5. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2016 m. vasario 3 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Gruodienė, sekretoriaujant Linai Žiupsnienei, Editai Petkuvienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. M., jo atstovui, advokato padėjėjui Romualdui Samaičiui, išnagrinėjusi J. M., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. M. 2015-10-01, apie 22.30 val., Vilniuje, Laisvės pr. 91, pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 p., 126 p., reikalavimus, nes vairuodamas automobilį T. A., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbulas nepaliko tarpo iš šono, atsitrenkė į stovintį automobilį Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir apgadino abu automobilius. Tokiais veiksmais jis padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d.

Be to, J. M., pažeisdamas KET 222 p. reikalavimą, įpareigojantį pranešti apie eismo įvykį policijai, tuo atveju, kai dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusiojo asmens įvykio vietoje nėra, pasitraukė iš eismo įvykio vietos, nepranešęs apie eismo įvykį policijai. Tokiais veiksmais jis padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d.

Teismo posėdžio metu J. M. kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad suprato, kad įvažiavo į kitą automobilį, bet buvo tamsu, išlipus ir pažiūrėjus, nieko nesimatė. Jis vos prisilietė kampučiu, ant jo mašinos išvis nieko nebuvo. Prisilietimą pajuto. Buvo ne vienas, manė, kad nuveš damą namo, grįžęs paliks raštelį. Pavažiavęs apie 30 m, dar pusę valandos stovėjo. Nežino, kodėl nekvietė policijos. Bamperiu nebuvo prisilietęs. Ant automobilio Volvo ir kitoje pusėje buvo nubrozdinimų, mano, jog senų. Parvažiavęs apie 1 – 1.30 val. paliko raštelį. Ryte susitiko su kaimynu. Šis sakė, kad tai smulkmena, pretenzijų neturėjo, žadėjo atsiimti pareiškimą. Žinojo, kad tai kaimyno mašina, nes niekas kitas jų kieme nestato automobilių. Pripažįsta, kad dėl jo ant automobilio Volvo atsirado brūkštelėjimai. Jo automobilis trukdė išvažiavimui, todėl nuvažiavo tolėliau apie 20 m.

Teismo posėdžio metu liudytoja A. N. paaiškino, kad grįžus iš sodo prieš 23 val., būnant prie laiptinės durų, išgirdo smūgį, panašų į padangos sprogimą. Paties smūgio nematė. Tuo metu jos draugas E. jau buvo įėjęs į laiptinę ir smūgio negirdėjo. Pakvietė jį. Matė, kad kitas automobilis galu buvo įsirėmęs į jų automobilio galą. Kai ji pažiūrėjo, automobilis dar stovėjo apie 2 – 3 minutes. Prie automobilio durų stovėjo jauna moteris, kuri įlipo į automobilio keleivio vietą. Automobilis nuvažiavo kieme žemyn ir sustojo. Su draugu apžiūrėjo savo automobilį ir pamatė nubrauktus dažus. Kartu nuėjo link nuvažiavusio ir tolėliau sustojusio automobilio, užsirašė šio automobilio valstybinius numerius. Apie įvykį pranešė policijos pareigūnams.

Teismo posėdžio metu liudytojas E. G. paaiškino, kad grįžus vakare namo, automobilį Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pastatė namo kieme. Įvažiuojant į kiemą pastebėjo užvestu varikliu stovintį sidabrinės spalvos automobilį. Lipant laiptais, jį pašaukė draugė, kuri pasakė, kad girdėjo kažkokį garsą, manė, jog kažkas galėjo įsiremti į jo automobilį. Nuėjus pažiūrėti prie automobilio, pamatė nedidelį nubrozdinimą. Jo mašiną apgadinęs automobilis stovėjo užvestu varikliu šiek tiek toliau apie 20-30 m nuo įvykio vietos. Jie su drauge iš tolo užfiksavo šio automobilio numerius. Kieme buvo apšvietimas, todėl numeriai matėsi. Iškvietė policijos pareigūnus. Jo automobilio bamperis buvo nutrupėjęs anksčiau, tačiau po įvykio priėjęs jis pastebėjo naują nežymų apibraižymą. Buvo padaryta nežymi žala. Kitą dieną ant savo automobilio rado raštelį. Kaimynas jo atsiprašė, jam pretenzijų neturi. Žalos praktiškai nėra, todėl į draudimą nesikreipė ir nežada kreiptis.

Šalies argumentai

J. M. tyrimo metu nurodė, kad yra avarijos kaltininkas. 2015-10-01, apie 23 val., apsisukdamas automobiliu T. A. (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kiemo teritorijoje užkliudė stovinčią tamsios spalvos mašiną Volvo. Kliudė galiniu bamperiu kairiu kampu. Išlipęs apžiūrėjo automobilį. Buvo nedaug dažų nubrozdinta nuo bamperio. Po to nuvažiavo pas savo pažįstamą į Viršuliškių rajoną, grįžęs parašė savo telefoną. Kitą dieną susitiko su kaimynu, jis pretenzijų neturėjo (b. l. 16).

Byloje esančiame paaiškinime E. G. nurodė, kad 2015-10-01, apie 23 val., Vilniuje, Laisvės pr. 91, namo kieme, į jo automobilį Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo galu keistai kieme manevruojantis automobilis, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis buvo sidabrinės spalvos, tamsintais galiniais stiklais. Jame sėdėjo jaunimas. Automobilis pasitraukė iš įvykio vietos ir sustojo tolėliau kieme. Vėliau automobilis, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įtartinai manevruodamas ir kelis kartus užgesęs gatvėje, nuvažiavo Laisvės pr. (b. l. 9).

Byloje esančiame paaiškinime A. N. nurodė, kad 2015-10-01 apie 22.30 val. Vilniuje, Laisvės pr. 91, ėjo namo ir kieme matė keistai manevruojantį pilkos spalvos automobilį. Kieme pilkos spalvos automobilis negalėjo išvažiuoti, todėl keleivė (moteris, apie 30 metų amžiaus, daugiau apibūdinti negali) jam reguliavo kelią. Vėliau, jai renkant durų kodą, išgirdo didelį garsą -trenksmą. Atsisukusi pamatė, kad tas pats pilkos spalvos automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkęs savo galiniu bamperiu į jų automobilio Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinį bamperį. Po kontakto automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiavo iš kiemo, nusileido nuo kalniuko ir stovėjo apie 30 min. aikštelėje. Ji apie įvykį pranešė draugui E. G., kuris ėjo su ja namo ir tuo metu jau buvo koridoriuje. Jie skambino ne kartą bendruoju pagalbos telefonu ir prašė, kad greičiau atsiųsti policijos ekipažą, nes kaltininkai stovėjo netoliese. Kas vairavo automobilį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nematė, bet šalia sėdėjo moteris apie 30 metų amžiaus. Susidūrimo smūgis buvo stiprus, girdimas. 2015-10-02 ryte rado už automobilio Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valytuvo užkištą lapelį su telefonu numeriu. Draugas E. G. susitiko su kaimynu, automobilio T. A., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininku ir sužinojo, kad jis atsitrenkė į automobilį Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 10).

Byloje esančiame paaiškinime M. Č. nurodė, kad 2015-10-01 apie 22.00-22.05 val. J. su pilkos spalvos automobiliu Toyota, valstybinio numerio ženklų nežino, atvažiavo pas ją į darbą, kad parvežtų namo. Išvažiavę iš darbo, važiavo pas J. į kiemą, esantį Laisvės pr. (tikslaus adreso nežino). Apie 22.30 val. buvo pas J. kieme. J. nuėjo namo, ji liko automobilyje TOYOTA. Po 10 min. J. grįžo. Kadangi kieme buvo daug automobilių, J. sunkiai pavyko apsisukti. Kad galėtų apsisukti, J. vairuodamas automobilį TOYOTA ir važiuodamas atbulas atsirėmė į kitą stovintį automobilį (duomenų nežino). Po kontakto J. išlipo, apžiūrėjo automobilius ir pamatęs, kad nieko neatsitiko iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Nuvažiavo iki jos namų. Apie 1,5 val. J. buvo pas ją namuose, po to išvažiavo (b. l. 19).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės patrulio N. B. 2015-10-02 tarnybinio pranešimo duomenimis nustatyta, kad 2015-10-02, apie 00.10 val. iš VPK OVS gavo pranešimą, kad Laisvės pr. 91, automobilių stovėjimo aikštelėje apgadintas stovintis automobilis Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kitas dalyvis iš įvykio vietos pasišalino. Atvykus į vietą į juos kreipėsi E. G., kuris paaiškino, kad jo draugė matė kaip sidabrinės spalvos automobilis, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į minėtą automobilį Volvo ir iš įvykio vietos išvažiavo (b. l. 5).

2015-10-02 eismo įvykio vietos schema nustatyta, kad įvykio vietoje stovintis automobilis Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra apgadintas – užpakalinis bamperis (b.l. 7-8). Šie sugadinimai užfiksuoti byloje esančiose nuotraukose (b. l. 22-24).

Iš byloje esančio transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokolo bei fotolentelių matyti, kad automobilių Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimų aukštis, pobūdis ir mechanizmas sutampa (b. l. 21-24).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, visumą, sprendžia, kad J. M. kaltė padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., pasitvirtino visiškai.

Pagal ATPK 127 str. 2 d. dispoziciją, asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik nustačius, jog jis pažeidė KET ir šis taisyklių pažeidimas nulėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), t. y. turi būti nustatytas KET pažeidimas bei tiesioginis priežastinis ryšys tarp KET pažeidimo ir ATPK 127 str. 2 d. dispozicijoje nurodytų pasekmių. Byloje esantys faktiniai duomenys patvirtina, kad nagrinėjamo eismo įvykio metu buvo apgadinti J. M. ir E. G. priklausantys automobiliai. Liudytojų E. G., A. N. bei paties J. M. parodymai teismo posėdžio metu bei kiti byloje surinkti duomenys, tai yra patrulio N. B. tarnybinis pranešimas, policijos registruojamų įvykių ataskaita, eismo įvykio vietos schema, papildomi duomenys apie eismo įvykį, E. G., A. N., M. Č. rašytiniai paaiškinimai, transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokolas bei fotolentelės patvirtina, kad automobilio T. A., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas J. M. pažeidė KET 9 p., 126 p., reikalavimus, kadangi važiuodamas atbulas nepaliko tarpo iš šono ir atsitrenkė į stovintį automobilį Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl to buvo apgadinti abu automobiliai.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas J. M. nurodė, jog pripažįsta, kad dėl jo kaltės ant automobilio Volvo atsirado brūkštelėjimai, o ant jo paties mašinos išvis nieko nebuvo. Tuo tarpu, iš byloje esančio transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokolo bei fotolentelių matyti, kad eismo įvykio metu buvo apgadintas tiek Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tiek T. A., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobiliai. Iš byloje esančios eismo įvykio vietos schemos matyti, kad yra įvykio vietoje stovintis automobilis Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra apgadintas – užpakalinis bamperis. Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai (E. G., A. N.) taip pat patvirtino, kad buvo nežymiai apgadintas automobilis Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir kad jis apgadintas buvo būtent 2015-10-01, apie 22.30 val., įvykusio eismo įvykio, kurį sukėlė J. M.. Liudytojai parodymus davė būdami įspėti dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, jų parodymai yra nuoseklūs, konkretūs, neprieštaringi, sutampa su kitais byloje esančiais rašytiniais duomenimis, byloje duomenų apie tai, kad minėti asmenys dėl kokių nors priežasčių siekia melagingai apkalbėti J. M., nėra. Abejoti šių asmenų parodymų objektyvumu ir teisingumu teismas neturi pagrindo. Be to, kaip jau buvo minėta ir pats pažeidėjas pripažįsta, kad dėl jo kaltės ant automobilio Volvo atsirado brūkštelėjimai. Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog automobiliai buvo apgadinti ir kad jie buvo apgadinti būtent 2015-10-01, apie 22.30 val., Vilniuje, Laisvės pr. 91, įvykusio eismo įvykio metu. Kad minėto eismo įvykio metu automobilį T. A., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo J. M. ir važiuodamas atbulas nepalikęs tarpo iš šono atsitrenkė į automobilį Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino ir pats J. M.. Pažymėtina, kad nors E. G., automobilio T. A., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas, pretenzijų J. M. neturi, tačiau sugadinto ar apgadinto turto vertė, kaip būtinas pažeidimo požymis, ATPK 127 str. 2 d. dispozicijoje nenumatyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 3 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-78-697/2015 ir kt.). Svarbu nustatyti svetimo turto sugadinimo (apgadinimo) faktą, kas šiuo atveju yra padaryta. Taigi visuma byloje esančių, aukščiau aptartų įrodymų sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, pagrindo abejoti šių įrodymų visumos patikimumu teismas nenustatė, tad jais remdamasis sprendžia, kad J. M. veiksmuose yra nustatyti visi ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo sudėties elementai.

ATPK 130 str. 1 d. yra įvirtinta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą būtina nustatyti, kad buvo eismo įvykis, asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs ir, kad jis iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas KET.

Eismo įvykio faktą bei J. M. dalyvavimą šiame eismo įvykyje patvirtina byloje esantys įrodymai, kurie buvo aptarti įrodinėjant ATPK 127 straipsnio 2 dalies sudėtį.

ATPK 130 str. 1 d. numatyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.

Teismų praktikoje yra ne kartą konstatuota, kad kaltė dėl ATPK 130 str. 1 d. nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymo gali pasireikšti tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad neteisėtai pasišalino iš eismo įvykio vietos. Vadinasi, teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir, ją ignoruodamas, pasišalino. Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis, susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio, taip pat išsiaiškinamas pasišalinimo iš įvykio vietos motyvas, tikslas ir kt. Taigi, pagrindžiant atsakomybę pagal ATPK 130 str. 1 d., turi būti atskleidžiamas kaltės – tiesioginės tyčios – turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-70-2014 ir kt.). Tuo pačiu, teismų praktikoje pažymima ir tai, kad eismo įvykį sukėlusio asmens motyvas, tikslas, dėl kurių jis pasišalino iš eismo įvykio vietos, nėra būtinas ATPK 130 str. 1 d. nurodyto pažeidimo sudėties požymis. Be to, kaltės, jos formos, rūšies subjektyvių (vidinių–psichinių) administracinio teisės pažeidimo požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties pažeidėjo prisipažinimu padarius administracinį teisės pažeidimą, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio teisės pažeidimo padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) administracinio teisės pažeidimo požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-9-746/2015).

KET 222 p. numato, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusiojo asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsiant pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, - policijai. Nagrinėjamu atveju, J. M. apgadinus kitą transporto priemonę, buvo galimas vienintelis elgesio modelis – apie tai pranešti policijai, nes, kaip pats nurodė, kitos transporto priemonės savininko nebuvo, jis jo nematė. Tuo tarpu, pažeidėjas, suvokdamas ir pajutęs, kad atsitrenkė į kitą automobilį, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Pats teigia, apžiūrėjęs eismo įvykio vietą, tačiau nieko nematė, nes buvo tamsu, tačiau byloje esantys įrodymai liudija priešingai. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja A. N., stebėjusi pažeidėjo automobilį iš karto po eismo įvykio išgirdus garsą, nurodė, jog vairuotojas iš automobilio išlipęs nebuvo. Tik pastovėjo keletą minučių ir palaukęs kol įsės jauna moteris išvažiavo. Be to, kad pažeidėjas būtų išlipęs iš automobilio nematė ir teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas E. G.. Pažeidėjo iškelta versija, jog jis išlipęs nematė sugadinimų ant automobilio, kelią abejonių ir tuo aspektu, jog pats teismo posėdžio metu nurodė, jog ant automobilio Volvo buvo nubrozdinimai, to neneigė ir pats E. G., todėl įvertinti sugadinimų mastą tamsiu paros metu ant nubrozdinto automobilio būtų sunku. Tuo labiau teigti, kad nieko nematė nors automobilis buvo nubrozdintas. Iš J. M. paaiškinimų matyti, kad jis pats sau prieštarauja. Teismas tokius pažeidėjo parodymus vertina kritiškai, juos traktuodamas, kai gynybinę versiją siekiant išvengti atsakomybės. Tai, kad pažeidėjas suvokė, jog apgadino kitą transporto priemonę patvirtina ir ta aplinkybė, kad jis tą pačią naktį, paliko raštelį su savo kontaktiniais duomenimis ant nubrozdinto automobilio Volvo. Kaip transporto priemonės vairuotojas, J. M. turėjo būti susipažinęs su KET nuostatomis. Sukėlęs eismo įvykį, turėjo žinoti ir KET 222 p. numatytus reikalavimus tokiais atvejais. Tai, kad pažeidėjas netinkamai suvokė savo veiksmų teisėtumą, neatleidžia jo nuo kylančios atsakomybės. Pažymėtina, kad teismų praktikoje administracinė atsakomybė pagal ATPK 130 str. 1 d. paprastai nekyla tuomet, kai asmuo nesuvokia sukėlęs eismo įvykį ir pagal esamas aplinkybes neturėjo bei negalėjo to suvokti. Tuo pačiu konstatuojama, kad jis nesuvokė ir pareigos pasilikti eismo įvykio vietoje, o tai reiškia, kad nebuvo jo tyčios pasišalinti. Šiuo atveju, asmuo suvokė sukėlęs eismo įvykį, tą pats pripažįsta, bet KET 222 p. numatytos pareigos nevykdė ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Pažymėtina, kad kaltei dėl pasišalinimo iš eismo įvykio, su kuriuo asmuo yra susijęs, vietos konstatuoti nebūtinas šio asmens motyvas nuslėpti eismo įvykį. Motyvas nėra būtinuoju ATPK 130 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiu. Taigi, darytina išvada, kad J. M. suvokė sukėlęs eismo įvykį, turėjo ir galėjo suvokti, kad apgadino svetimą turtą, tačiau, nesilaikydamas KET reikalavimų, išvažiavo iš eismo įvykio vietos, t. y. pasišalino iš jos tyčia. Nagrinėjamu atveju, yra įrodyta, kad buvo eismo įvykis, J. M. yra su šiuo įvykiu susijęs ir jis iš įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas KET, tai yra J. M. veiksmuose taip pat yra nustatyti ir visi ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėties elementai.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, spręsdamas administracinės nuobaudos skyrimo klausimą, atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, tais atvejais, kai nustačius visumą kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, gali būti taikomas ATPK 30¹ straipsnis.

Skirdamas administracinę nuobaudą teismas atsižvelgia į padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, automobiliams padarytus apgadinimus. Pažymėtina, kad J. M. sukeltas eismo įvykis mažareikšmis, jo metu tik nežymiai apgadintas nukentėjusiojo automobilis (įbrėžimas ant galinio bamperio). Pats pasišalinimas iš eismo įvykio vietos savaime nesukėlė rimtų pasekmių (tai akcentavo ir nukentėjusysis, pareiškęs, kad pretenzijų J. M. neturi), neapsunkino eismo įvykio aplinkybių tyrimo ir pažeidėjo nustatymo: J. M., grįžo į eismo įvykio vietą, paliko nukentėjusiajam raštelį, nukentėjusiojo atsiprašė, o pastarasis jam atleido, pretenzijų neturi. Byloje nėra nustatyta J. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Jis dirba, galiojančių nuobaudų neturi. Dėl padarytų pažeidimų apgailestauja. Atsižvelgęs į nustatytų aplinkybių visumą teismas vertina, kad ATPK 130 str. 1 d. numatyta sankcija nėra adekvati ar proporcinga nagrinėjamai situacijai, neatitinka J. M. padarytos veikos pavojingumo. Vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas taiko pažeidėjo atžvilgiu ATPK 30¹ str. nuostatas ir už pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., padarymą skiria mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali ir netaiko teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo.

Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas už ATPK 127 str. 2 d. numatytą teisės pažeidimą skiria minimalią sankcijoje numatyta baudą.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, paskirtos administracinės nuobaudos bendrintinos taikant nuobaudų apėmimo principą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30, 30¹, 224 , 286, 287 str., teismas

nutaria:

J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytus administracinius teisės pažeidimus bei jam paskirti:

pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį – 28 eurų baudą;

pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį – 400 eurų baudą.

Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., galutinę administracinę nuobaudą J. M. skirti 400 eurų baudą.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Mokant baudą, būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo bylos numerį.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 straipsnio 1 dalis).

Teisėja Eglė Gruodienė