Telšių apylinkės teismo sprendimas, e2-802-1139/2022

Teismas: Telšių apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-11-07
Bylos Nr.: e2-802-1139/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-29-3-00147-2022-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Ilona Rimkuvienė
Ieškovas: R. T.
Atsakovas: M. A.
Advokatai: Romanas Lupeika, Vacys Milkonas

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-802-1139/2022Teisminio proceso Nr. 2-29-3-00147-2022-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.29.1; 3.2.6.1; 3.2.4.4; 3.2.4.11; 3.1.7.11. (S)

TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 7 d.Mažeikiai

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Ilona Rimkuvienė,sekretoriaujant Kristinai Abramavičiūtei,dalyvaujant ieškovui R. T., jo atstovui advokato padėjėjui Vaciui Milkonui,atsakovui M. A., jo atstovui advokatui Romanui Lupeikai,vertėjai Rima Gudinienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. T. ieškinį atsakovui M. A. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Šalių reikalavimai ir atsikirtimai

1. Ieškovas R. T. pateikė ieškinį teismui ir prašė iš atsakovo M. A. priteisti 2 100 Eur skolos, 172,60 Eur palūkanų, 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiški įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2018 m. gegužės 29 d. ieškovas su atsakovu susitarė, kad ieškovas atsakovui paskolins 2 100 Eur sumą, kurią atsakovas grąžins ieškovui per maždaug 2 metų laikotarpį. Šio susitarimo pagrindu 2018 m. gegužės 29 d. atsakovas M. A. išrašė paprastąjį vekselį ieškovui R. T. 2 100 Eur sumai ir besąlygiškai įsipareigojo jį apmokėti iki 2020 m. birželio 6 d. Vekselį pildė ieškovas R. T. ir, neturėdamas teisinių žinių bei neteisingai supratęs vekselio pildymo tvarką, klaidingai įrašė duomenis, nurodydamas, kad vekselio davėjas yra R. T., o vekselio gavėjas – M. A., tačiau paprastąjį neprotestuotiną vekselį savo parašu pasirašė atsakovas M. A., o ne ieškovas R. T.. Vekselio pildymo metu ieškovas Vekselyje padarytos klaidos nepastebėjo dėl teisinių žinių stygiaus. Nors Ieškovas pinigus skolino Atsakovui kaip fiziniam asmeniui, tačiau Atsakovui paprašius, Ieškovas tą pačią dieną, t. y. 2018 m. gegužės 29 d. pervedė 1 700 Eur sumą į atsakovo nurodytą sąskaitą – M. A. individualios įmonės (toliau – IĮ) „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtyje nurodė „Paskola pagal 2018.05.29 d. paprastąjį vekselį.” Likusią sumą, t. y. 400 Eur ieškovas perdavė atsakovui grynaisiais pinigais savo namuose, savo žmonos akivaizdoje. Artėjant vekselyje numatytam terminui, t. y. 2020 m. gegužės 10 d. ir 2020 m. birželio 1 d. išsiuntė atsakovui SMS žinutes, kuriomis priminė apie artėjantį skolos grąžinimo terminą, tačiau atsakymo negavo. 2020 m. birželio 5 d., t. y. vieną dieną iki vekselyje numatyto termino atsakovas atsiuntė žinutę, kurioje nurodė, kad ne atsakovas, o ieškovas yra skolingas pagal vekselį.

1.1. Nesutiko su atsakovu, kad jis skolingas ne M. A., o jo IĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir teigia, kad būtent jis skolino pinigus atsakovui M. A. kai fiziniam asmeniui ir jam kaip fiziniam asmeniui rašė raštus dėl skolos grąžinimo. Atsižvelgus į faktines tarp šalių susiklosčiusias aplinkybes, matyti, kad ieškovas, gavęs atsakovo pasirašytą vekselį, manė jog turės abstrakčią reikalavimo teisę į atsakovą, todėl atsakovui paprašius pervesti skolinamus pinigus atsakovo įmonei IĮ „(duomenys neskelbtini)“, jas ten ir pervedė, todėl atsakovą pasirinko tinkamą. Paskolos santykiai susiklostė būtent su M. A. kaip fiziniu asmeniu. Vekselio rekvizituose yra suklysta klaidingai įrašant vekselio davėją ir vekselio gavėją, juos sukeičiant vietomis, vekselis yra pasirašytas atsakovo, kaip vekselio davėjo, parašu, o tai patvirtina atsakovo įsipareigojimą sumokėti vekselyje numatytą pinigų sumą. Vekselyje yra aiškiai nurodyta pasiskolinta pinigų suma. Pinigų perdavimo faktą nedviprasmiškai patvirtiną tą pačią dieną, t. y. 2018 m. gegužės 29 d. ieškovo atliktas pervedimas į atsakovo įmonės IĮ „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, mokėjimo paskirtyje nurodant „Paskola pagal 2018.05.29 d. paprastąjį vekselį.”. Dėl vekselio pasirašymo aplinkybių nurodė, kad ieškovas dėl sudėtingos vekselio formos suklydo dėl vekselio davėjo ir be kita ko, nurodė, kad ir pats atsakovas negalėjo paaiškinti, kodėl būtent atsakovas (žinodamas, kad pagal ĮPVĮ 3 str. 8 d. vekselis pasirašomas vekselio davėjo, t. y. asmens, įsipareigojančio sumokėti vekselyje nurodytą sumą, parašu) vekselį ir pasirašė. Nesutinka su atsakovu, kad jis yra pasirašęs kasos išlaidų orderį, kurį nurodė atsakovas - 2019-09-15 kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) ir teigia, kad šis orderis yra suklastotas, nes jis tokio nesirašė ir jokių pinigų negavo.

2. Atsakovas M. A. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teigia, kad ieškinys yra aiškiai nesąžiningas, pareikštas piktnaudžiaujant jam suteiktomis procesinėmis teisėmis, nes atsakovas ieškovui skolingas nėra. Prašo ieškovui už piktnaudžiavimą suteiktomis procesinėmis teisėmis taikyti CPK 95 straipsnį ir paskirti piniginę nuobaudą, iš kurios pusę sumos paskirti atsakovui M. A..

2.1. Nurodė, kad atsakovu pasirinko ne tą asmenį, kuris formaliai galėtų atsakyti, nes ieškovas pagal vekselį pinigus skolino ne M. A. kaip fiziniam asmeniui o M. A. IĮ „(duomenys neskelbtini)“, tai ši įmonė ir turėtų būti atsakovu šioje byloje. 2018-05-29 pervedė 1 700,00 Eur į atsakovo nurodytą sąskaitą – M. A. individualios įmonės, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „Paskola pagal 2018.05.29 d. paprastąjį vekselį.” Atsakovas sutinka, kad ieškovas į atsakovo vardu ankščiau registruotos IĮ „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą 2018-05-29 mokėjimo pavedimu pervedė 1 700,00 Eur, kaip paskolą. Tačiau šis ieškovo atliktas mokėjimas niekaip nebuvo susijęs su pirmiau nurodytu ieškovo iniciatyva surašytu ir atsakovui išduotu 2018-05-29 paprastuoju vekseliu. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2019-09-15 Kasos išlaidų orderis Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad individualios įmonės savininkas M. A. 2019-09-15 išmokėjo grynaisiais pinigais R. T. 1 700,00 Eur, nurodant mokėjimo pagrindą „2018.05.29 – 1700.00“. Nurodomame Kasos išlaidų orderyje yra atsakovo parašas, patvirtinantis, kad jis pinigus gavo. Atsakovo įmonė ieškovui grąžino visa tai, ką gavo pagal 2018-05-29 mokėjimo pavedimą. O Ieškovo aiškinimai, kad 2018-05-29 atsakovui grynaisiais pinigais buvo perduota 400,00 Eur jo sutuoktinės akivaizdoje, yra aiškiai melagingi ir neatitinkantys realios tikrovės. Kadangi ieškovo 1 700,00 Eur dydžio mokėjimas atliktas į atsakovo vardu ankščiau registruotą IĮ „(duomenys neskelbtini)“, tai tokiu atveju teisiniai paskoliniai santykiai susiklostė tarp ieškovo ir IĮ „(duomenys neskelbtini)“, kas reikštų, kad ieškovas šioje byloje netinkamai atsakovu pasirinko M. A..

2.2. Taip pat Ieškovas savo reikalavimą įrodinėja kartu su ieškiniu pateiktu 2018-05-29 Paprastuoju vekseliu, kuriame labai aiškiai yra nurodyta, kad vekselio davėjas yra R. T. (ieškovas), kuris besąlygiškai įsipareigojo sumokėti 2 100 Eur tiesiogiai M. A. (atsakovui), kas reiškia, kad formaliai ne atsakovas, o ieškovas pagal minimą vekselį atsakovui yra skolingas, o skolos iki pat šiol jis atsakovui nėra grąžinęs. Pažymėjo, kad atsakovas vekselio nepateikė notarui, kad padaryti vykdomojo įrašo ir skolą iš ieškovo išieškoti priverstine tvarka per antstolį vien dėl tos priežasties, kad nurodytą vekselį parašu patvirtino ne ieškovas, o atsakovas. Kadangi atsakovas nekelia reikalavimo iš ieškovo priteisti 2 100,00 Eur dydžio skolą pagal ieškovo išduotą vekselį, tai atsakovas objektyviai negali paaiškinti, kodėl vekselio vietoje „Šį paprastąjį neprotestuotiną vekselį pasirašė M. A. (parašas) 2018(?).05.29“ pasirašė nė ieškovas, o jis pats. Nesutinka su ieškovu, kad jis nesuprato kaip pildyti vekselį ir nurodo, kad įvertinus jo išsilavinimą, darbinę patirtį, ieškovas gerai suprato vekselio reikšmę, kai tarp ieškovo ir atsakovo vyko susirašinėjimas SMS žinutėmis. Kritiškai vertina ir ieškovo aiškinimą apie vekselyje padarytos klaidos sužinojimo momentą (2020-10-29), ir teigia, kad jis gerai suprato ne vėliau kaip 2020-07-22, kai pareiškimu dėl neegzistuojančios skolos kreipėsi į teismą su pareiškimu. Dėl to daro išvadą, kad ieškovas negali ir neturi teisės remtis vekseliu, kaip rašytiniu įrodymu, neva pagrindžiančiu susiklosčiusius teisinius paskolinius santykius, nes nurodomos faktinės aplinkybės ieškovui surašant ir atsakovui išduodant vekselį buvo visiškai kitos, t. y. faktiškai ne atsakovas, o ieškovas atsakovui yra skolingas 2 100,00 Eur, kas reiškia, kad pateiktas vekselis nėra leistinas tinkamo įrodinėjimo prasme, vekselis yra negaliojantis, kurio negaliojimui net nereikia pareikšti atskiro reikalavimo.

2.3. Teismo posėdžio metu ieškovas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti visiškai. Nesutiko byloje atsakovu pakeisi IĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir teigė, kad pinigus pagal vekselį skolino būtent M. A., o ne jo įmonei. Dalį paskolintų pinigų pagal vekselį pervedė į jo įmonės sąskaitą tik todėl, kad to prašė pats M. A., o dalį lėšų - 400 Eur davė grynais ir šį faktą matė tik jo sutuoktinė, pinigus perdavė savo namų svetainėje, o vekselį pasirašė jo namuose – kabinete. Pinigus M. A. skolino, nes šis nurodė, kad jis neturi lėšų, kad jo įmonė bankrutuoja, o mama finansiškai nepadeda. Paprastąjį vekselį jis pats atsispausdino, nes buvo girdėjęs, kad tokiais atvejais rašo vekselį, formą rado internete. M. A. pas jį atvyko į namus, adresu (duomenys neskelbtini). Vekselio surašymo metu jie buvo draugai, po to dar atsakovui skolino lėšų automobiliui įsigyti. Jis vekselį užpildė kaip jo davėjas. Suprato, kad davėjas yra tas asmuo, kuris duoda/skolina pinigus, o gavėjas – tas, kas gauna pinigus. Vekselį pasirašė M. A., t. y. asmuo, kuris gavo pinigus. Daugiau jokių vekselių jis nėra rašęs. Pats atsakovas prašė pinigus pervesti į jo įmonės sąskaitą, todėl tą pačią dieną dalį lėšų ir pervedė pagal išrašytą vekselį, tai matė pats atsakovas. Su atsakovo įmone jis neturėjo jokių santykių, nebuvo rašęsis jokių pirkimo-pardavimo sutarčių, nesirašė jokių atsakovo įmonės dokumentų. Kasos išlaidų orderio jis nėra matęs, tokio neturi ir niekada tokio nesirašė. Su atsakovo mama taip pat jokie santykiai nesiejo. Kad vekselį surašė neteisingai, suprato tik po susirašinėjimo sms žinutėmis su atsakovu. Likus kelioms dienoms iki vekselio pabaigos, jis siuntė laišką atsakovui dviem jo žinomais adresais, tačiau jis neįsiteikė, tuomet siuntė sms. Dėl skolos priteisimo jam teisininkai sakė, kad gali į teismą kreiptis per 10 metų, todėl iš karto ieškinio po teismo įsakymo panaikinimo nereiškė. Jis pats iš atsakovo ar jo įmonės jokių lėšų nesiskolino. 2019 m. jis dirbo savo įmonėje, užsiima prekyba, tenka susidurti su buhalteriniais dokumentais, juos išmano, tačiau turėjo ir buhalterę, asmeniniais klausimais su je nesikonsultavo. Sutarčių yra gyvenime daug pasirašęs, tačiau jų nerengė, vekselių nėra rašęs. 2018 m. gegužės 29 d. vekselį surašė dviem egzemplioriais. Vekselio tekstą pats surašė, o jį pasirašė M. A.. Pats M. A. paprašė, kad dar vieną egzempliorių surašytume. Jis ir atsakovas turi po vieną vekselio originalą.

2.4. Ieškovo atstovas advokato padėjėjas V. Milkonas teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tarp šalių susiklostė paskoliniai teisiniai santykiai. Dėl sumos ginčo nėra, ginčas yra kas kam skolino. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad būtent ieškovas pagal 2018 m. gegužės 29 d. vekselį pervedė atsakovo prašymu į jo įmonės sąskaitą 1700 Eur, o likusią sumą – 400 Eur davė grynais. Pavedimo paskirti yra nurodyta aiškiai. Atsakovo teiginiai, kad jis skolino lėšas ieškovui yra visiškai nepagrįsti, pinigų pervedimo fakto niekaip neįrodė. Atsakovo paaiškinai, kad ieškovui tą dieną reikėjo grynųjų pinigų yra nelogiškas, nes iš ieškovo sąskaitos matyti, kad jis pats turėjo pinigų tą dieną ir jam nebuvo jokio poreikio jų skolintis. Atsakovo duoti parodymai nenuoseklūs, prieštaraujantys liudytojos jo motinos parodymams. Atsakovo pateikto kasų išlaidų orderio originalo nepateikė, jo nepridavė ir savivaldybei likvidavus įmonę. Be to, atsakovas negalėjo paaiškinti, ar ieškovui įmonė vis tik sumokėjo 1 700 Eur ar ne. Nurodė, kad tik formaliai sutvarkė dokumentus, kad būtų galima uždaryti įmonę. Pats ieškovas apie tai nieko nežinojo. Ieškovas visą procesą teigė, kad pinigus pagal vekselį skolino atsakovui kaip fiziniam asmeniui, ieškovui nebuvo skirtumo kur tas lėšas pervesti, todėl paties atsakovo prašymu, pinigus pagal vekselį pervedė į atsakovo įmonės sąskaitą. Kad atsakovas gavo 400 Eur grynais, patvirtino ieškovo sutuoktinė, kuri, priešingai nei teigia atsakovas, buvo namie ir tai patvirtina jos kelionės dokumentai.

Atsiliepimas

2.5. Atsakovas M. A. teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad R. T. atvyko pas jį į darbovietę, adresu (duomenys neskelbtini), ir prašė grynų pinigų 2 100 Eur. Tuo metu jo įmonė buvo geroje finansinėje padėtyje, visi mokesčiai buvo sumokėti. Ieškovas atsinešė vekselį ir pats surašė, jis pats pasirašė du vekselius, o pildė R. T.. Pinigus ieškovui skolino kaip fizinis asmuo, nes jis buvo pasitaupęs lėšų. Pas R. T. yra buvęs namuose. Vekselį pasirašė pas R. T. namie, jis vienas atvyko pas jį į namus. Vekselius pasirašė ieškovo kabinete, kur yra jo kompiuteris, vekseliai jau buvo parengti. Namuose ieškovas buvo vienas, jo sutuoktinės nebuvo, sakė, kad ji išvykusi į Ukrainą. Pirma davė pinigus, po to vyko pasirašyti vekselį, pasitikėjo draugu. Kai padavė pinigus, ieškovas užsirašė jo duomenis, sakė, kad surašys vekselį. Vekselį surašė pas ieškovą namuose. Ieškovas sakė, kad turi pinigų ir gali pervesti. Pavedimą R. T. atliko namie, ką ten rašė nematė. Sakė ieškovui, kad daryk pavedimą į jo įmonės sąskaitą, nes ten reikia pinigų. Jis pats nurodė, kad ieškovas pervestų lėšas į jo įmonės sąskaitą, nors buvo jam skolingas. Kai pasirašė vekselį, jis nurodė ieškovui pinigus pervesti į IĮ „(duomenys neskelbtini)“, tada ir sąskaitos numerį nurodė. (2022 m. rugpjūčio 29 d. teismo posėdis (1:06 – 1:14). Nuo pinigų perdavimo iki vekselio pasirašymo praėjo gal pusdienis laiko. Niekas nematė, kaip jis R. T. perdavė grynuosius pinigus. R. T. į jo įmonės sąskaitą 1 700 Eur pervedė kaip skolos grąžinimą, o 400 Eur sakė atiduos. Ieškovas jam liko skolingas 400 Eur. Ieškovas prašė paskolinti 2 500 Eur, bet jis turėjo tik 2 100 Eur. Apie skolą kalbėjo mėnuo iki vekselio pasirašymo sporto salėje, sakė, kad reikės paskolinti 2 500 Eur. Jis turėjo grynųjų pinigų, laikė garaže, tai jo asmeniniai pinigai. Ieškovas kiekvieną dieną atvykdavo pas jį į garažą ir tą dieną atvyko nieko nesakęs apie 10-11 val. ir prašė paskolinti pinigų, tada ir padavė jam grynus pinigus. Terminą iki kada turi grąžinti skolą, sugalvojo pats ieškovas. Jo įmonė nėra skolinusi pinigų, jis pats taip pat. Įmonę uždarė, nes po skyrybų nebeišlaikė jos. Uždaryti įmonę padėjo jo motina Z. A., ji neoficialiai jo įmonėje tvarkė buhalteriją, ji įmonėje nebuvo įdarbinta. Įmonė antspaudo neturėjo. Jo paties išsilavinimas yra aukštasis neuniversitetinis, turi komunikacijos specialybę. Iki tol jis paprastojo vekselio formos nebuvo matęs. Jo įmonė iš ieškovo nėra gavusi jokių pretenzijų dėl skolos. Kodėl ieškovas pateikė ieškinį jam, nežino. Kad jo įmonė likviduota, ieškovas turėjo žinoti, nes bendravo su jo sutuoktine. Kai įmonę likvidavo, pamatė, kad yra pavedimas, tada įmonė jam atidavė skolą. Kada ir kaip ieškovui jo įmonė grąžino 1 700 Eur, nežino, buvo atiduota grynais pinigais, gal mama Z. A. turėjo pinigų, nes ji baigė tvarkyti apskaitą. Tai buvo tik formalumas, nežino, ar įmonė grąžino ieškovui 1 700 Eur. Buhalterės taip pat neklausė, kodėl į įmonės sąskaitą įkrito pinigai. Kur yra kasos knyga, nežino. Jis pats nėra davęs grynų pinigų R. T. pagal išlaidų orderį.

2.6. Atsakovo atstovas advokatas Romanas Lupeika teismo posėdžio metu prašė ieškinį visiškai atmesti ir priteisti iš ieškovo atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad vekselis neatitinka jam keliamų reikalavimų: pildė ieškovas, o pasirašė atsakovas. Kadangi pildė ieškovas, tai jis negalėjo nesuprasti, kad jis yra vekselio davėjas, o atsakovas, būdamas neatidus, pasirašė vekselį. Pagal vekselį yra aišku, kas jį išdavė, klaida tik tai, kad jį pasirašė M. A.. Tai, kad ieškovas turėjo sąskaitoje pinigų, nereiškia, kad jam tuo metu bereikėjo grynųjų. M. A. atsispausdino vekselį, jį atsivežė, todėl ir pasirašė. Vekselis yra pateiktas 1700 Eur sumai, o ne 2100 Eur ir neparašyta, kad 400 Eur perdavė grynais. Pinigai pagal vekselį buvo pervesti į IĮ „(duomenys neskelbtini)“, ji likviduota, apie tai buvo tinkamai visi kreditoriai informuoti, todėl ne ir įmonei nebegali reikšti ieškovas jokių pretenzijų. Kai ieškovas parašė sms žinutę atsakovui, atsakovas aiškiai nurodė, kad skaitytų dokumentus. Atsakovo motinos paaiškinimai kaip ir ieškovo sutuoktinės paaiškinimai, yra artimo asmens. Ieškovo sutuoktinė, ką reikėjo tą ir paaiškino. Atsakovo motina tik padėjo sūnui tvarkyti buhalterinę apskaitą, buvo aiškintasi su ieškovu dėl skolos, pats ieškovas pasirašė, kad iš įmonės pinigus gavo. Mokėjimo nurodymą siuntė elektroniniu paštu ir dėl buhalterinės apskaitos vedimo jokių pretenzijų nebuvo pareikšta likviduojant įmonę.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konsta tuoja:

II. Teismo nustatytos bylos aplinkybės ir įrodymų vertinimas

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

2. Byloje ginčas yra dėl to, kas ir kam pagal 2018 m. gegužės29 d. vekselį yra skolingas. Taip pat ar pagal šį vekselį šalių santykius yra pagrindas vertinti kaip paskolos teisinius santykius. Ieškovas teigia, kad pagal 2018 m. gegužės 29 d. vekselį jis atsakovui paskolino 2 100 Eur, dalį -1 700 Eur pervedė į atsakovo IĮ „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, o dalį -400 Eur grynais perdavė matant jo sutuoktinei O. T.. Atsakovas tvirtina priešingai ir teigia, kad jis skolino lėšas pagal šį vekselį ieškovui, kuris 1 700 Eur grąžino į jo IĮ „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą ir liko skolingas 400 Eur, tačiau priešinio reikalavimo nereikš dėl netinkamai surašyto vekselio. Be to, teigė, kad ieškovas pasirinko netinkamą atsakovą, nes jis pervedė lėšas į įmonės sąskaitą, todėl iš jos ir turi reikalauti.

3. Šalių paaiškinimais, rašytiniais bylos įrodymais nustatyta, kad 2018 m. gegužės 29 d. buvo surašyti du vekselio egzemplioriai (originalai pateikti teismui), iš kurių nustatyta, kad surašytas paprastais vekselis 2100 Eur sumai. Vekselio davėjas nurodytas R. T., gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini). Nurodyta, kad pagal šį vekselį besąlygiškai įsipareigoja sumokėti 2100 Eur tiesiogiai A. M., esančiam adresu (duomenys neskelbtini) Nr. Nurodyta, kad vekselis turi būti apmokėtas 2020m. birželio 6 d.. Vekselio apmokėjimo vieta – (duomenys neskelbtini). Nurodytą, kad šį paprastąjį neprotestuotiną vekselį pasirašė M. A. 2018 m. gegužės 29 d. Antrame vekselio originale nurodyti identiški duomenys. Iš 2018 m. gegužės 29 d. mokėjimo nurodymo nustatyta, kad R. T. pervedė IĮ (duomenys neskelbtini)“ 1700 Eur, paskirtyje nurodyta: „paskola pagal 201.05.29 d. paprastaji vekseli.“ Ieškovas pateikė du vokų originalus iš kurių matyti, kad M. A. 2020m. birželio 8 d. adresu (duomenys neskelbtini) ir 2020m. birželio 18 d. IĮ „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini) buvo siųsti pranešimai dėl skolos grąžinimo pagal 2018 m. gegužės 29 d. vekselį. Iš telefoninių susirašinėjimų tarp ieškovo ir atsakovo nustatyta, kad ieškovas 2020 m. gegužės 10 d. parašė atsakovui (adresatas nurodytas (duomenys neskelbtini)), kad artėja skolos grąžinimo terminas. Primenama, kad birželio 6 d. pinigus pervesti į sąskaitą. 2020m. birželio 1 d. siųstoje žinutėje nurodyta, kad iki skolos grąžinimo liko 5 dienos. Nurodyta R. T. sąskaitos numeris. 2020 m. birželio 5 d., atsakovas ieškovui siųstoje žinutėje praneša, kad pagal vekselį jis yra skolingas 2 100 Eur. Nurodyta, kad kadangi jau pravedęs 1 700 Eur, skola šiai dienai - 400 Eur. Ieškovas, atsakydamas į šią atsakovo žinutę, nurodė, kad „pasiskaityk vekselį gerai kas yra davėjas ir kas gavėjas“.

4. Taip pat nustatyta, kad ieškovas R. T. 2020 m. liepos 22 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo dėl 2 100 Eur pagal 2018 m. gegužės 29 d. vekselį. 2020 m. liepos 23 d. išduotas teismo įsakymas, kuris po prieštaravimų gavimo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartimi buvo panaikintas (nutartis įsiteisėjo 2020 m. gruodžio 10 d. (Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, bylos Nr. eL2-4259-1118/2020).

5. Iš atsakovo pateikto 2019 m. rugsėjo 15 d. kasos išlaidų orderio kopijos matyti, kad jį išdavė IĮ „(duomenys neskelbtini)“, pagal kurį R. T. buvo išduota 1 700 Eur, nurodytas pagrindas: „2018m. gegužės 29 – 1700,00“. Prie grafos „Gavau“ yra nurodyta suma žodžiais: „vienas tūkstantis septyni šimtai Eur 00 ct“, data: 2019 m. rugsėjo 15 d. ir asmens parašas. Nurodyta, kad išdavė kasininkas M. A. ir jo parašas. Atsakovas šio kasos išlaidų originalo nepateikė nurodydamas, kad visi dokumentai yra perduoti saugoti Mažeikių rajono savivaldybės administracijai. Atsakovas pateikė teismui duomenis, iš kurių nustatyta, kad IĮ „(duomenys neskelbtini)“ buvo įregistruota 2016 m. gegužės 27 d., 2019 m. gruodžio 31 d. likviduojama. Atsakovas M. A. buvo šios įmonės savininkas. Likvidavimo aktas surašytas 2020 m. vasario 4 d., likvidatorius M. A..

6. Ieškovas pateikė duomenis, gautus iš Mažeikių rajono savivaldybės administracijos, iš kurių nustatyta, kad ir nustatyta, kad IĮ „(duomenys neskelbtini)“ buvo su buhalteriniais dokumentais pridavusi ir 2019 m. rugsėjo 15 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) dokumento kopiją. Informavo, kad 2019 m. kasos knygos įmonė saugoti neperdavė (2022 m. birželio 6. raštas). 2022 m. liepos mėn. raštu Nr. AS2 informavo, kad IĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. rugsėjo 15 d. išlaidų orderis Nr. (duomenys neskelbtini) yra su neoriginaliu parašu. Taip pat nurodė, kad Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Bendrajam skyriui perduota 12 kasos išlaidų orderių ir 11 su originaliais parašais ir 1-as su neoriginaliu parašu. Ieškovas neigė, kad pasirašė šiame kasos išlaidų orderyje ir tvirtino, kad jo nėra gavęs ir jo neturi bei jokių lėšų iš šios įmonės nėra gavęs. Ieškovas buvo pareiškęs prašymą daryti rašysenos ekspertizę, tačiau kadangi kasos išlaidų originalas nebuvo gautas, daryti rašysenos ekspertizę ieškovas nebeprašė.

7. Iš R. T. banko sąskaitos išrašo laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 20 d. iki 2018 m. gegužės 31 d. nustatyta, kad R. T. sąskaitoje buvo piniginių lėšų: 2022 m. gegužės 29 d. įnešta į sąskaitą 2 000 Eur, tą pačią dieną atlikus pavedimą į IĮ „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą – 1 700 Eur, likusios lėšos sudarė 2030, 45 Eur.

8. Teisme apklausta liudytoja O. T. paaiškino, kad ji yra ieškovo sutuoktinė, o atsakovas buvo šeimos draugas. Jos sutuoktinis jai buvo sakęs, kad M. A. reikia pinigų, kad jam sunkus laikotarpis versle, kad su mama pykstasi, kad prašė didelę sumą paskolinti. Visos situacijos nežino, ji buvo namie, vyras su atsakovu kažką kalbėjo kabinete, o ji salone žiūrėjo televizorių, kai ji žiūrėjo televizorių, vyras iš seifo paėmė grynųjų pinigų, po100 Eur lyg buvo. Nežino ar buvo rašyti kokie nors raštai, nematė, ar ką nors pildė, nes jie buvo kabinete. Nežino kas yra vekselis. Kadangi atsakovas jaunas vaikinas, jam vyras norėjo padėti, matė, kad kažką dirba, todėl ir paskolino pinigų. Matė, kad perdavė pinigus atsakovui. Kur buvo 2018 m. gegužės 29 d. nepamena, reikia žiūrėti pasą, mano, kad prieš paskolos davimą ji buvo išvykusi į Ukrainą. Nežino kodėl jos sutuoktinis pervedė į įmonės sąskaitą pinigų, ne visus finansinius reikalus su vyru aptaria. Visi pinigai jų yra bendri. Liudytoja patvirtino, kad ji teisme sakė tiesą, nesutiko su atsakovu, kad jos tuo metu nebuvo namie.

9. Teisme apklausta liudytoja Z. A. parodė, kad ji tvarkė IĮ „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, oficialiai šioje įmonėje ji nedirbo ir jokių dokumentų nepasirašė. Tvarkė pajams ir išlaidas už 2018 m., po to dar prieš uždarant įmonę. Kad IĮ „(duomenys neskelbtini)“ likviduojama buvo paskelbta spaudoje. Pagal dokumentus buvo matyti, kad pavedimas yra R. T., tačiau nebuvo įformintas grąžinimas. Atspausdino išlaidų orderį, davė R. T. - elektroniniu paštu iš (duomenys neskelbtini) išsiuntė kasos išlaidų orderį. Skolą grąžino iš karto. Pagrinde jos pinigai buvo, ji duodavo M. A.. Neatsimena, ar R. T. buvo kai ji M. A. davė pinigų, būdavo, kad pervesdavo lėšų ir į įmonės sąskaitą, nes trūkdavo pinigų, Sodrai negalėjo sumokėti. Padėtis įmonės nepagerėjo, ji veikė beveik ketverius metus nuo 2016 m. ir užsidarė 2019 m. gruodžio 31 d. Pati IĮ „(duomenys neskelbtini)“ neskolino pinigų, namuose visada buvo grynųjų iki 2 000 Eur adresu (duomenys neskelbtini), ten yra jos namai. M. A. dirbo tik IĮ „(duomenys neskelbtini)“. Tuo adresu gyveno ji ir įmonė buvo registruota. Sūnus gyveno adresu (duomenys neskelbtini). Sūnus galėjo naudotis jos grynaisiais pinigais. Lyg 2018 m. vasarą ar pavasarį ir paėmė 2000 Eur, buvo kažkas su R. T., kažkoks išsigryninimas buvo. Liko skolingas 400 Eur. 1 700 Eur pervedė įmonei, tą pačią dieną atsiskaitė, nes buvo pavedimas daromas. Įmonė dar liko jai skolinga, todėl ji pasiėmė įmonės turtą. Kokie dokumentai buvo, tokius ji ir pridavė. Įmonėje ranka būdavo išrašomi išlaidų orderiai. Ji tikrino banko sąskaitas prieš priduodama įmonę, nematė jokio vekselio, ji tikrino tik banko išrašą, banko išraše nėra matyti pavedimo paskirties. Jokių sutartinių santykių IĮ „(duomenys neskelbtini)“ su R. T. neturėjo. Ji pati nėra davusi jokių pinigų. M. A. turėjo savo asmeninę sąskaitą.

Dėl tinkamo atsakovo

10. Ieškovas teigia, kad lėšas skolino būtent M. A. kaip fiziniam asmeniui, o ne jo IĮ „(duomenys neskelbtini)“, todėl būtent iš jo kaip fizinio asmens ir reikalauja priteisti skolą. Atsakovo M. A. teigimu, jis netinkamas atsakovas, nes ieškovas lėšas pervedė ne jam, o jo įmonei IĮ „(duomenys neskelbtini)“, todėl būtent įmonė turi būti atsakovu šioje byloje.

11. Pasirinkti atsakovą byloje yra ieškovo teisė. Ieškovas šio atveju nesutiko, kad nesutiko pakeisti atsakovo ir priežastis išdėstė procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdžio metu, todėl teismas bylą nagrinėja iš esmės pagal ieškovo pareikštą ieškinį atsakovui M. A.. Pažymėtina, kad IĮ „(duomenys neskelbtini)“ vienintelis savininkas buvo M. A. ir ši įmonė yra likviduota bei išregistruota iš Juridinių asmenų registro 2020 m. vasario 25 d. (CPK45 straipsnis).

Dėl paskolos teisinių santykių

12. Byloje kilo ginčas tarp šalių dėl skolos pagal surašytą paprastąjį neprotestuotiną vekselį priteisimo. Ieškovas teigia, kad pagal pasirašytą vekselį (surašyti du originalūs vekselio egzemplioriai). 2018 m. gegužės 29 d. vekselio davėjas nurodytas R. T., o vekselį pasirašė M. A.. Taigi vekselyje nurodyti du fiziniai asmenys. Įvertinus vekselio turinį, ieškovo bei atsakovo paaiškinimus, akivaizdu, kad piniginiai prievoliniai santykiai yra susiklostę tarp fizinių asmenų, t. y. R. T. ir M. A.. M. A. nurodė, kad jis kaip fizinis asmuo skolino lėšas R. T. ir pats nurodė, kad pinigus turi pervesti į jo įmonės sąskaitą, pats nurodė ir įmonės sąskaitos numerį. Be to, to, pats atsakovas, tiek teisme apklausta liudytoja Z. A. nurodė, kad jokių sutarčių tarp IĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir R. T. nebuvo ir ši įmonė niekam pinigų neskolino. Atsakovo argumentą, kad skolą ieškovas turėtų reikalauti grąžinti IĮ „(duomenys neskelbtini)“, nes į jos sąskaitą pervedė lėšas pagal vekselį, laikytina tik gynybine niekuo nepagrįstą poziciją. Taigi, šiuo atveju konstatavus, kad prievoliniai teisiniai santykiai susiklostė tarp dviejų fizinių asmenų, šioje byloje svarbu nustatyti, kas ir kam pagal 2018 m. gegužės 29 d. yra skolingas.

13. Vekselis - tai vertybinis popierius, kuris išrašomas Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo nustatyta tvarka ir kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam (Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – Įstatymo) 2 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad skolininkas (vekselio davėjas), išduodamas vekselį, sukuria kreditoriaus (vekselio turėtojo) naudai jau visiškai kitą, negu jo įsipareigojimas pagal tą teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio išduodamas vekselis, prievolę – prievolę pagal vekselį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog skolininkas pagal vekselį, ginčydamas kreditoriaus reikalavimo teisę, gali reikšti prieštaravimus, kurie susiję su formaliais vekselio, kaip vertybinio popieriaus, trūkumais (jo rekvizitais) arba su tiesioginiais (asmeniniais) skolininko pagal vekselį ir pirmojo vekselio turėtojo santykiais, taip pat dėl vekselio turėtojo nesąžiningumo, įgyjant vekselį (Lietuvos A. T. nutartis Nr. 3K-7-216/2007, Nr. 3K-3-311/2008). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vekselio teisinės savybės lemia universalų šio vertybinio popieriaus naudojimą civilinėje apyvartoje: jis gali būti išduodamas vekselio davėjo piniginei skolai vekselio gavėjui patvirtinti (įforminti) arba piniginei skolai padengti (grąžinti, apmokėti); taip pat gali atlikti tam tikrą prievolės pagal tą šalių teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio vekselis buvo išrašytas, įvykdymo užtikrinimo funkciją, suteikdamas kreditoriui papildomą garantiją dėl to, kad skola jam bus grąžinta (Lietuvos A. T. nutartis 3K-7-216/2007, Nr. 3K-3-343/2013).

14. Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 4, 77 ir 78 straipsniai reglamentuoja reikalavimus vekseliui formos, rekvizitų atžvilgiu bei nustato, jog dokumentas, kuris neatitinka šio įstatymo formos, rekvizitų reikalavimų, neturi vekselio galios. O tai reiškia, jog toks dokumentas nepripažintinas kaip vekselis, jis nėra vertybinis popierius ir civilinių teisių objektas, jam netaikytinos Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių su vekseliais susijusius teisinius santykius, nuostatos dėl reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo bei patenkinimo tvarkos ir kt.

15. Šioje byloje nustatyta, kad vekselio davėjas ir vekselį pasirašęs asmuo yra du skirtingi asmenys. Taip pat vekselis buvo surašytas dviem egzemplioriais ir juos turėjo R. T., kuris nurodytas kaip vekselio davėjas, ir M. A., kuris pasirašė vekselį. Taigi nėra aišku, kuris iš jų yra vekselio davėjas ir kuris yra vekselio turėtojas. Nustatytos aplinkybes patvirtina ir dėl to ginčo nėra, kad vekselis neatitinka jam įstatymo keliamų reikalavimų.

16. Pagal kasacinio teismo praktiką, pripažinimas, jog atitinkamas dokumentas, įvardijamas kaip paprastasis vekselis, neturi paprastojo vekselio galios, savaime nereiškia, kad yra negaliojantis ar išnykęs tas sandoris, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas. Jeigu skolininkas nėra įvykdęs sandorio, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas, tai esant ginčui teisme, kreditorius tokį dokumentą gali panaudoti įrodinėdamas atitinkamų prievolinių teisinių santykių egzistavimą (Lietuvos A. T. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013). Kadangi pasirašant vekselį nesilaikyta Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo nustatytų rekvizitų, todėl vekselis gali būti laikomas paprastu skolos rašteliu, tačiau pateiktas dokumentas turi atitikti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus, kadangi iš CK 6.870 straipsnio 1 dalyje nustatytos paskolos sutarties sampratos matyti, kad pagrindinė paskolos davėjo pareiga - pinigų ar rūšiniais požymiais apibrėžtų daiktų susitarimo pagrindu perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn, o gavėjo pareiga - grąžinti paskolos davėjui paskolos sumą bei mokėti palūkanas, jei sutartis nenustato ko kita. Įstatymas reikalauja, kad fizinių asmenų sudaroma paskolos sutartis, viršijanti 600 Eur, turi būti rašytinė (CK 6.871 straipsnio 1 dalis). CK 6.871 straipsnio 3 dalis numato, kad rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Kadangi paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnis), todėl įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino (Lietuvos A. T. nutartis Nr. 3K-3-187/2008). Taigi, tam, kad būtų galima konstatuoti, jog tarp šalių buvo sudaryta paskolos sutartis, paskolos raštelyje arba kitame skolos dokumente turi pakankamai aiškiai atsispindėti pinigų perdavimo faktas tarp ieškovo ir atsakovės. Jeigu pinigai ar daiktai iš tikrųjų nebuvo paskolos gavėjui perduoti, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta (CK 6.875 straipsnio 3 dalis). Tai atitinka ir kasacinio teismo išaiškinimą, jog tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek ir rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui (toliau – rašytinė paskolos sutartis) keliami tapatūs turinio reikalavimai, t. y. kad jų turinys patvirtintų paskolos teisinių santykių egzistavimą. Paprastai šiuose dokumentuose turėtų būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą, užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas, nes tai sudaro prielaidas sutarties šalims išvengti su tuo susijusių ginčų ateityje, tačiau net jeigu toks faktas tiesiogiai ir nėra užfiksuotas, jis gali būti nustatomas (patvirtinamas) teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193–6.195 straipsniuose, aiškinant rašytinės sutarties arba rašytinės sutarties reikalavimus atitinkančio dokumento sąlygas, vertinant panaudotą terminologiją, gramatinės išraiškos formas (Lietuvos A. T. nutartis Nr. 3K-7-430/2013).

17. Nagrinėjamu atveju vekselio surašymo aplinkybes šalys aiškina skirtingai. Ieškovas ir ieškovo atstovas nurodo, jog vekselis surašytas paskolinant atsakovui pinigų, o atsakovas teigia, kad pinigus skolino (davė grynais) ieškovui, nes jis norėjo gauti grynųjų pinigų. Ieškovas tvirtina, kad jam jokių pinigų skolintis nereikėjo, nes jis jų turėjo ir pats.

18. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad R. T. tą pačią dieną, kai buvo surašytas vekselis -2018 m. gegužės 29 d. į IĮ „(duomenys neskelbtini)“ pervedė 1 700 Eur nurodydamas paskirtyje „paskola pagal 201.05.29 d. paprastaji vekseli“, o likusią dalį – 400 Eur tą pačia dieną M. A. perdavė grynais pinigais. Atsakovas M. A., teigdamas, kad jis paskolino pagal šį vekselį 2100 Eur R. T., nurodė, kad visą sumą perdavė grynaisiais pinigais, o R. T. pavedimą IĮ „(duomenys neskelbtini)“ aiškino kaip R. T. norą tokiu būdu išsigryninti pinigus, t. y. M. A. jam davė grynųjų, o R. T. dalį gautų grynų pinigų, t. y. 1 700 Eur pervedė į jo įmonės sąskaitą, kurią jis pats ir nurodė.

19. Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, daro išvada, kad pagal 2018 m. gegužės 29 d. vekselį lėšas paskolino būtent R. T., t. y. jis buvo paskolos davėjas, o M. A. – paskolos gavėjas. Tokia išvada darytina įvertinus tai, kad R. T. tą pačią dieną kai buvo surašytas vekselis, pervedė į M. A. ĮĮ „(duomenys neskelbtini)“ 1 700 Eur aiškiai įvardydamas šių lėšų pavedimo paskirtį, t. y. pagal 2018 m. gegužės 29 d. paprastąjį vekselį. Byloje taip pat įrodyta, kad pagal vekselį lėšas pervedė į M. A. įmonės sąskaitą tik paties M. A. nurodymu. Jokių duomenų, kad tarp R. T. ir IĮ „(duomenys neskelbtini)“ būtų susiklostę teisiniai santykiai, nepateikta. Be to, pats M. A. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis pats R. T. prašė lėšas pervesti į jo įmonės sąskaitą bei davė įmonės sąskaitos numerį. Nors M. A. nurodyta priežastis pervesti lėšas į jo įmonės sąskaitą yra niekuo nepagrįsta, t. y. dėl R. T. noro tokiu būdu išsigryninti pinigus, tačiau tai tuo pačiu patvirtina, kad santykiai buvo susiklostę tarp fizinių asmenų, o ne tarp R. T. ir atsakovo įmonės. Be to, faktą, kad būtent ieškovas yra paskolos davėjas patvirtina ir vekselyje nurodyta vekselio apmokėjimo vieta, kuri sutampa su ieškovo gyvenamąja vieta – (duomenys neskelbtini). Lingvistiškai aiškinant vekselio turinį taip pat galima teigti, kad paskolos gavėjas yra būtent M. A.. Vekselyje nurodyta, kad „pagal šį vekselį besąlygiškai įsipareigoja sumokėti 2100 Eur tiesiogiai A. M.“. Įvertinus tai, kad „M. A.“ parašytas vardininko linksniu, t. y. „kas“, o ne naudininko linksniu kam“, bei kartu atsižvelgus ir į visas kitas aplinkybes, galima teigti, kad besąlygiškai įsipareigojo sumokėti 2 100 Eur M. A., o ne R. T. M. A.. Be to, kaip nustatyta, M. A. šį vekselį ir pasirašė. Kad būtent paskolos davėjas šiuo atveju buvo R. T., patvirtina ir tai, kad jis dar prieš paskolos sumokėjimo termino pabaigos, t. y. iki 2020 m. birželio 6 d. (vekselio apmokėjimo data), siuntė atsakovui priminimus dėl skolos grąžinimo (sms žinutės 2020 m. gegužės 10 d., 2020 m. birželio 1 d., 2020 m. birželio 5 d.), po to siuntė reikalavimus grąžinti skolą pagal vekselį (siųsti laiškai registruota siunta 2020 m. birželio 8 ir 18 d.). Taip pat teismas neturi pagrindo netikėti ieškovo paaiškinimais, kad jis, surašydamas vekselį, suprato, kad vekselio davėjas ir yra paskolos gavėjas, nes tokie paaiškinimai atitinka kitus objektyvius raštinius įrodymus. Be to, tokius paaiškinimus atitinka ir tai, kad buvo išrašyti du analogiško vekselio egzemplioriai, iš kurių vienas buvo pas ieškovą, kitas pas atsakovą. Aplinkybė, kad iš pradžių ieškovas kreipėsi į teismą su pareiškimu išduoti teismo įsakymą ir po prieštaravimų nepateikė ieškinio, nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą. Vien ieškinio nepateikimas po prieštaravimų gavimo neužkerta ieškovui kelio vėliau teismui pateikti ieškinį ginčo teisenos tvarka nepažeisdamas ieškinio senaties termino.

20. Atsakovo nurodytos aplinkybės, kad būtent jis skolino ieškovui lėšas pagal šį vekselį yra niekuo nepagrįsti teiginiai. Atsakovas nepateikė jokių duomenų, kad vekselyje nurodytą sumą perdavė ieškovui. Nors nurodė, kad turėjo grynųjų pinigų, kad tuo metu jo įmonė buvo geroje finansinėje padėtyje, tačiau teisme apklausta liudytoja atsakovo motina Z. A. tvirtino priešingai, t. y. kad įmonė buvo prastoje finansinėje padėtyje, kad jis siuntė lėšas sumokėti Sodrai, be to priešingai nei teigė atsakovas, liudytoja teigė, kad grynieji pinigai buvo jos, o atsakovas galėjo jais naudotis. Nors nurodė, kad ji namuose, adresu kur ir buvo registruota IĮ (duomenys neskelbtini)“, visada būdavo palikusi grynųjų pinigų, nepatvirtina paties lėšų perdavimo fakto ieškovui. Atsakovo versija, kad ieškovas norėjo išsigryninti lėšas, todėl iš karto tą pačią dieną pervedė į jo įmonės sąskaitą 1 700 Eur, yra neįtikinama. Ieškovas pateikė duomenis, kad jis turėjo savo lėšų ir nebuvo jokio poreikio tą dieną skolintis lėšų, todėl turėjo visas galimybes pinigus išsigryninti bankomate ar banke.

21. Kita vertus, teismas pastebi, kad atsakovo nurodytos versijos dėl šių paskolinių santykių yra prieštaringos. Atsakovo versija dėl pinigų išgryninimo tokiu būdu bei versija, kad M. T. skolino jo įmonei, yra visiškai prieštaringos, viena su kita visiškai nesusijusios, tačiau nei vienos versijos pagrįstumo atsakovas neįrodė. Atsakovo versija, kad R. T. skolino lėšas pagal 2018 m. gegužės 29 d. vekselį IĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir kad ji turi atsakyti už savo prievoles, nepatvirtinta jokiais duomenimis. Be to, atsakovo nurodyta aplinkybė, kad ieškovui įmonė grąžino 1 700 Eur 2019 m. rugsėjo 15 d. išrašydama kasos išlaidų orderį, taip pat nepagrįsta objektyviais duomenimis. Pirma, byloje nėra pateiktas šio kasos išlaidų orderio originalas, todėl tai nėra tinkamas įrodymas. Antra, ieškovas neigia pasirašęs šį kasos išlaidų orderį ir nesant kasos išlaidų originalo, atklikti rašysenos ekspertizę, nebuvo galimybės. Trečia, nei atsakovas nei liudytoja Z. A., nors tvirtino, kad R. T. buvo pinigai atiduoti grynais, negalėjo nurodyti kas, kur ir kada juos perdavė R. T.. Taip pat teigė,. Kad tai padaryta formaliai norint uždaryti įmonę. Atsakovas ir liudytoja Z. A. taip pat neginčijo, kad jokie santykiai R. T. su IĮ „(duomenys neskelbtini)“ nesiejo. Be to, ši versija yra visiškai neįtikinama dar ir dėl to, kad atsakovas nurodė, kad neva R. T. jam iš 2 100 Eur atidavė 1 700 Eur pervesdamas į jo įmonė sąskaitą ir neva liko skolingas tik 400 Eur, tačiau tuo pačiu tvirtino, kad tuos pačius 1 700 Eur, kuriuos pervedė ieškovas į atsakovo įmonė sąskaitą 2018 m. gegužės 29 d., vis tik grąžino ieškovui atgal pagal kasos išlaidų orderį. Be to, atsakovo nurodytos aplinkybės dėl vekselio pasirašymo taip pat nenuoseklios. Iš pradžių teigė, kad vekselį atsinešė R. T., po to jau tvirtino, kad jį pasirašė pas R. T., vėliau jo atstovas jau teigė, kad pats M. A. atsispausdino vekselį. Visiškai prieštaringos atsakovo nurodytos aplinkybės, jų nesutapimas su objektyviais byloje esančiais įrodymais, paneigia atsakovo versiją, kad būtent jis skolino lėšas ieškovui pagal 2018 m. gegužės 29 d. vekselį.

22. Iš 2018 m. gegužės 29 d. vekselio nustatyta, kad skolinta suma buvo 2 100 Eur. Ieškovas teigia, kad jis būtent tiek ir paskolino atsakovui. Pažymėtina, kad tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek ir rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui keliami tapatūs reikalavimai – jų turinys turi patvirtinti paskolos teisinių santykių egzistavimą ir paprastai šiuose dokumentuose turėtų būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą, užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (pvz., ,,pinigus gavau“, ,,ši sutartis yra pinigų perdavimo–priėmimo aktas“ ir pan.), nes tai sudaro prielaidas sutarties šalims išvengti su tuo susijusių ginčų ateityje. Byloje yra duomenys, kad 1 700 Eur ieškovas 2018 m. gegužės 29d. atsakovo nurodymu pervedį į IĮ „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą. Tvirtino, kad kitą dalį – 400 Eur perdavė grynais pinigais ir tai matė jo sutuoktinė O. T.. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja O. T. patvirtino, kad jos sutuoktinis R. T. jų namuose paskolino pinigus M. A. grynais pinigais, kokia tai buvo suma pati nematė, tik matė, kad buvo lygtai po 100 Eur kupiūros ir sutuoktinis sakė, kad paskolino grynais 400 Eur. Kitų objektyvių duomenų, kad ieškovas perdavė atsakovui 400 Eur ieškovas nepateikė.

23. Nagrinėjamu atveju pagal bylos duomenis, kuriuose užfiksuotas paskolos sutarties dalies dalyko perdavimas atsakovui faktas, leidžia daryti išvadą, kad egzistuoja esminė paskolos sutarties sąlyga - paskolos dalyko perdavimas atsakovui nuosavybėn, t. y. ieškovas įrodė, kad pagal 2018m. gegužės29 d. perdavė 1700 Eur atsakovui jo prašymu lėšas pervesdamas į jo įmonės IĮ „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą. Teismo vertinimu, objektyvių duomenų, kad ieškovas būtų perdavęs atsakovui ir 400 Eur, byloje nepateikta. Remtis liudytojos O. T. parodymais, kurie, be kita ko, nėra aiškiai patvirtinantys, kad buvo perduota būtent 400 Eur, nėra pagrindo, nes ji ieškovo sutuoktinė ir yra suinteresuota bylos baigtimi. Taigi nesant kitų duomenų, patvirtinančių 400 Eur perdavimo momentą atsakovui, kuriuos būtų galima kartu vertinti su liudytojos parodymais, nėra pagrindo daryti išvadą, kad tikrai buvo atsakovui perduoti 400 Eur pagal 2018m. gegužės 29 d. vekselį, kuris vertintinas kaip paskolinius santykius patvirtinantį dokumentas.

24. Apibendrinant tai, kad išdėstyta, darytina išvada, kad tarp ieškovo ir atsakovo susiklostė paskoliniai santykiai. Būtent ieškovas R. T. pagal 2018 m. gegužės 29 d. išrašytą vekselį yra paskolos davėjas, o M. A. – paskolos gavėjas. Ieškovas įrodė, kad pagal 2018m. gegužės 29 d. vekselį perdavė atsakovui M. A. 1 700 Eur sumą, ją pervesdamas atsakovo prašymu į jo įmonės IĮ „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą. Ieškovas neįrodė, kad pagal tą patį vekselį atsakovui perdavė dar 400 Eur. Taigi ieškovas įrodė, kad atsakovui perdavė mažiau pinigų nei nurodyta 2018 m. gegužės 29 d. vekselyje, kurį teismas laiko paskolinius santykius patvirtinančiu dokumentu, todėl pripažįstama, kad paskolos sutartis buvo sudaryta dėl 1 700 Eur sumos (CK 6.875 straipsnio 3 dalis). Paskolos grąžinimo terminas buvo iki 2020 m. birželio 6 d. Duomenų, kad atsakovas M. A. būtų grąžinęs ieškovui 1 700 Eur, byloje nėra. Kadangi paskolos gavėjas – M. A. negrąžino ieškovui R. T. paskolos nustatytu laiku ir tvarka, todėl jis privalo ją grąžinti (CK 6.873 straipsnio 1 dalis).

25. Esant išdėstytiems argumentams, ieškovo reikalavimas dėl negrąžintos paskolos priteisimo dėl dalies paskolos priteisimo – 1700 Eur pripažintinas pagrįstu ir ieškinys tenkintinas iš dalies Ieškovui iš atsakovo priteisiama 1 700 Eur negrąžintos paskolos (CK 1.137 straipsnis, 1.138 straipsnis, 6.63 straipsnis, 6.870 straipsnis, 6.871 straipsnis, 6.873 straipsnis).

Dėl procesinių palūkanų

26. Ieškovas prašo iš atsakovo priteisti 172,60 Eur palūkanų už terminą nuo prievolės įvykdymo termino paskutinės dienos iki ieškinio parengimo (2100 x 5 proc./365 x 600 d.).

27. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). CK 6.261 straipsnyje nurodyta, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Pažymėtina, kad ieškovas prašo priteisti ne delspinigius, bet palūkanas, todėl nuostatos dėl 6 mėnesių senaties termino netaikytinos.

28. Teismo vertinimu, kadangi atsakovas nevykdė prievolės tinkamai ir laiku atsiskaityti su ieškovu, ieškovas turi teisę reikalauti priteisti iš atsakovo palūkanas, kurios kompensuoja ieškovo patiriamus praradimus. Remiantis tuo, kas nurodyta bei atsižvelgus į tai, kad ieškinys tenkintas iš dalies ir pripažinta, kad ieškovas paskolino 1 700 Eur, todėl reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 proc. metines palūkanas už laikotarpį nuo prievolės įvykdymo termino paskutinės dienos (2020 m. birželio 6 d.) iki ieškinio parengimo dienos (sutampa su ieškiniu pateikimo teismui diena) (2022m. sausio 26 d.), tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo priteistina 139,72 Eur (1 700 Eur x 5proc./365 x 600 d.) (CK 6.210 straipsnio 1 dalis, CK 6.261 straipsnis).

29. Patenkinus reikalavimą dėl dalies skolos priteisimo, iš atsakovo ieškovui taip pat priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (1 839,72 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. sausio 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

30. Ieškovas pateikė duomenis, kad už ieškinį sumokėjo 51 Eur žyminio mokesčio ir iš viso patyrė 1000 Eur (už konsultacijas, įrodymų rinkimą, procesinių dokumentų rengimą, atstovavimą teisme. Išlaidos detalizuotos, pateikti įrodymai, patvirtinantys jų sumokėjimą.

31. Atsakovas pateikė duomenis, kad už atstovavimą patyrė iš viso: 1750 Eur (už atsiliepimo į ieškinį, tripliko rengimą, dalyvavimą teismo posėdžiuose, konsultacijas). Išlaidos detalizuotos, pateikti įrodymai, patvirtinantys jų sumokėjimą.

32. Tiek ieškovo, tiek atsakovo patirtos išlaidos, įvertinus atliktus veiksmus advokato padėjėjo bei advokato, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.).

33. Jeigu pareikštas ieškinys tenkinamas iš dalies, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo byloje dalyvaujantiems asmenims, taikytina CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė, jog bylinėjimosi išlaidos ieškovui priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

34. Ieškovas pirmosios instancijos teisme prašė priteisti iš atsakovo 2 100 Eur skolos ir 172,60 Eur palūkanų, viso 2272,60 Eur. Tenkinus ieškinį iš dalies, iš atsakovo priteista 1 700 Eur skolos ir 139,72 Eur palūkanų, iš viso 1839,72 Eur, t. y. tenkinta (80 proc.). Atsižvelgiant į patenkintų/atmestų ieškinio reikalavimų dalį, ieškovui iš atsakovo priteistina 40,80 Eur žyminio mokesčio ir 800 Eur patirtų atstovavimo išlaidų, iš viso – 840,80 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93, 98 straipsniai).

35. Atsižvelgiant į tai, jog ieškinio reikalavimai buvo patenkinti 80 proc., atsakovas turi teisę į atmestų ieškinio reikalavimų dalį (20 proc.) atitinkančių bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kurios šiuo atveju sudaro 350 Eur (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą deklaravusiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), ieškovui R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini):

- 1 700 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus Eur) skolos;

- 139,72 Eur (vieną šimtą trisdešimt devynis Eur, 72 ct) palūkanų, skaičiuojamų nuo prievolės įvykdymo termino paskutinės dienos (2020 m. birželio 6 d.) iki ieškinio pateikimo teismui dienos (2022 m. sausio 26 d.);

- 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą – 1 839,72 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus trisdešimt devynis Eur 72 ct), skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos - 2022 m. sausio 31 d., iki sprendimo visiško įvykdymo.

– 840,80 (aštuonis šimtus keturiasdešimt Eur 80 ct) bylinėjimosi išlaidų (40,80 Eur žyminio mokesčio ir 800 Eur atstovavimo išlaidų).

Priteisti iš ieškovo R. T. atsakovui M. A. 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti.

Vekselio originalus ir vokus su siųstais pranešimais M. A. palikti byloje iki sprendimo įsiteisėjimo. Sprendimui įsiteisėjus, dokumentų originalus grąžinti juos pateikusiems asmenims.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.

Teisėja Ilona Rimkuvienė