Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėja Silvana Girdenienė, sekretoriaujant Astai Mikšėnaitei, dalyvaujant prokurorei Reginai Juškevičienei, gynėjui advokatui Gintarui Česnulevičiui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 8 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas, teistumas išnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 164 straipsnį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. T. vengė pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką: žinodamas apie pareigą pagal Varėnos rajono apylinkės teismo 2008-08-07 sprendimą mokėti lėšas išlaikyti vaikui L. T., g. (duomenys neskelbtini), po 115,85 eurų periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2008-08-07 iki vaiko pilnametystės, laikotarpiais nuo 2008-08-07 iki 2016-04-05, nuo 2016-06-01 iki 2016-10-01 vengė mokėti lėšas sūnaus L. T. išlaikymui, įsiskolinimas 2016 m. spalio 1 d. yra 11884, 19 eurai.

Tokiais veiksmais M. T. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnyje.

Kaltinamasis M. T. ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisme kaltę pripažino iš dalies. Jis parodė, kad 2016 metais neprisidėjo nei finansiškai, nei kaip kitaip prie vaiko auginimo. 2016 m. nedavė pinigų nei sūnui, nei R. V., kad juos panaudotų vaiko išlaikymui. Kaltinamasis nurodė, kad nesutinka, kad ir iki 2016 m. jis neprisidėjo prie vaiko auginimo, atvirkščiai, jis nurodė, kad išlaikė ir R. V., ir sūnų. Jis gailisi, kad susiklostė tokia situacija, šiuo metu pinigų neturi. Kiek žino, 2016 m., antstolė nuskaičiuodavo nuo jo sąskaitos ir kažkiek pinigų R. V. į sąskaitą buvo pervesta.

Kaltinamasis nurodė, kad nuo 2003 m. ar 2004 m. gyveno su sugyventine R. V. apie 10 metų. Bendro turto jie neužgyveno, turi sūnų L. T., g. (duomenys neskelbtini). Kai gyveno kartu, jie dažnai pykdavosi, buvo išsiskyrę ir vėl sueidavo kartu gyventi. Kartu augino sūnų apie 7 metus, jis padėjo sugyventinei auginti sūnų tiek finansiškai, tiek padėjo prižiūrėti, kiek galėjo. Nuo 2006 m. jis dirbo Kaune nelegaliai, statybose, gaudavo kas savaitę algą ir duodavo pinigų R. pragyvenimui. Į savaitę jis gaudavo 1000 litų, sau pasilikdavo 300 Lt, kitus atiduodavo R. Nuo 2010 m. iki 2013 m. jis taip pat nelegaliai dirbo Vilniuje statybose, ten uždirbdamas duodavo R. grynais pinigais. Nuo 2013 m. jis pradėjo dirbti pats pagal individualią veiklą, pjaudavo miškus. Miške pradirbo apie pusantrų metų, baigė verstis individualia veikla 2015 m. žiemą, kada tiksliai, jis neprisimena. 2016 m. nuo balandžio mėn. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, dirbant ten siunčia važiuoti į kitas Europos šalis, į sandėlius krauti sulčių pakuočių. Jis vieną kartą nuo 2016 m. balandžio mėn. iki gegužės mėn. buvo išvažiavęs į Vokietiją, ten krovė sultis, buvo sunkus fizinis darbas. Už tą laikotarpį, kai ten buvo, gavo algą apie 900 eurų. Daugiau niekur nevažiavo dirbti, nors jam siūlė darbdavys, bet jis nesutiko, dėl sveikatos. Kaltinamasis nurodė, kad jis nėra gavęs atleidimo rašto iš tos įmonės, todėl mano, kad dar yra ten įdarbintas. Per vasarą iš tos įmonės negavo jokių pajamų, gyveno iš uogavimo, grybavimo. Buvo toks atvejis, kad 2016 m. rugsėjo 15 d. gavo į telefoną SMS žinutę, kad jam į sąskaitą pervesta 800 eurų. Jis paskambino į įmonę, pasakė, kad čia klaida. Įmonės darbuotoja pasakė, kad įvyko klaida, kad jie suklydo, jam netyčia pervedė pinigus. Daugiau su šia įmone nekontaktavo. Kaltinamasis nurodė, kad 2016 m. pavasarį, tikslios datos neprisimena, jis pervedė savo tetai V. G. pinigus todėl, kad ši turėjo banko kortelę ir galėjo pinigus išgryninti. Jis pats tuo metu neturėjo banko kortelės. Kaltinamasis nurodė, kad jo žiniomis, antstolė atskaičiuoja pinigus iš jo sąskaitos, kai tik sąskaita pasipildo, jis tetai pervedė jau likutį nuo atskaičiuotų pinigų, jis neturėjo tikslo slėpti savo pinigus. Kaltinamasis nurodė, kad jis nežinojo, jog iš jo yra priteistas išlaikymas sūnui L. Jis turi daug nesumokėtų baudų dėl eismo taisyklių pažeidimų pas antstoles J. Jakimavičienę, A. Muzikevičienę ir T. Gerasimovič. Jis buvo paėmęs kažkokią paskolą 900 litų iš „SMS Credit“, jos neatidavęs, todėl gaudavo daug visokių dokumentų iš antstolių ir iš jo atskaičiuodavo nesumokėtas baudas. Tačiau kategoriškai tvirtino, kad apie išlaikymą vaikui, jog toks išieškojimas perduotas antstolei jis nežinojo. Kai jie išsiskyrė, nuo 2013 m. pavasario iki 2013 m. rudens jis dar padėjo išlaikyti vaiką, dirbo miške. 2013 m. prieš rugsėjo mėn. jis apipirko vaiką mokyklai, nupirko rūbų, taip pat nupirko R. V. telefoną. Po to rudenį Rima jam uždraudė su vaiku bendrauti, nes jis susirado kitą moterį. Nuo to laiko jis neprisidėjo prie vaiko auginimo, nedavė pinigų vaiko išlaikymui. 2014 m. vasario 2 d. jis gimtadienio proga padovanojo sūnui išmanųjį mobilųjį telefoną, norėjo vaiką nusivežti pas savo dabartinę draugę suvalgyti torto, bet sūnus apsiverkė, pasakė, kad mama neleidžia, nuvežė sūnų namo. Nuo to laiko iki dabar jis su sūnumi nebendrauja.

Nukentėjusioji R. V. parodė, kad ji su M. T. pradėjo bendrauti apie 2004 m. ar 2005 m., tiksliai neprisimena, kartu pragyveno apie 10 metų, turi sūnų L. T., g. (duomenys neskelbtini). Kai gimė vaikas, jie gyveno kartu santuokos neįregistravę, vis skirdavosi ir vėl taikydavosi, taip truko iki 2013 m. Kai išsiskyrė, ji kreipėsi į Vaikų išlaikymo fondą dėl išmokų sūnui. M. T. nuo pat vaiko gimimo vartojo alkoholinius gėrimus, gyvenant kartu, jis nepadėjo išlaikyti vaiko. Kai prieš 3 metus galutinai išsiskyrė, nuo tada ji visai nebendrauja su M. T.. Šis nepadeda auginti sūnaus, niekuo neprisideda prie išlaikymo, su sūnumi taip pat nebendrauja. 2015 m. vasario 2 d., per vaiko gimtadienį M. T. padovanojo L. išmanųjį telefoną, po to daugiau jokios pagalbos nesulaukė. 2016 m. birželio mėn. ji į savo banko sąskaitą gavo 80 eurų iš antstolės A. Muzikevičienės. Ji kiekvieną mėnesį iš Vaikų išlaikymo fondo gauna 57 eurus, kai jai priteista iš M. T. po 115,85 eurų kas mėnesį. Kai išsiskyrė su M. T., sūnus buvo pirmokas. M. T. niekada neduodavo jai grynųjų pinigų. Jai žinoma, kad buvęs sugyventinis dirbo nelegaliai Kaune, dirbdamas tą darbą, atlyginimo jai neduodavo, ji pati iš pašalpos duodavo jam pinigų maistui. 2013 m. rudenį prieš mokyklą M. T. sūnui nupirko striukę, dvejas sportines kelnes, ką dar, ji neatsimena. Jie jau kartu negyveno, kai 2013 m. M. T. jai nupirko mobilųjį telefoną. Ji pati kartais duodavo pinigų M. T., davė pinigų vairuotojo teisėms įgyti, susitvarkyti dantis. Nuo tos dienos, kai L. per gimtadienį padovanojo telefoną, daugiau M. T. su vaiku nebendravo, nepadėjo finansiškai šio išlaikyti. Ji pati sūnui niekada nedraudė bendrauti su tėvu. M. T. jų neieško, neskambina. Nukentėjusioji nurodė, kad M. T. buvo žinoma, kad ji prisiteisė sūnui išlaikymą, tai ji ne kartą jam buvo sakiusi. Ne kartą M. T. reikalavo, kad ji sustabdytų arba nutrauktų alimentų išieškojimą per antstolę ir sakė, kad tuomet mokės pats jai. Tuomet ji paprašė patvirtinti pas notarą, kad jis mokės vaikui išlaikymą, tačiau M. T. pas notarą eiti atsisakė. Nukentėjusioji kategoriškai tvirtino, kad M. T. žinojo apie iš jo priteistą išlaikymą vaikui, nes pati jam apie tai pasakė dar 2008 metų pabaigoje. Po to jie vėl buvo pradėję gyventi kartu. Ji nurodė, kad M. T. buvo gavęs iš teismo laišką.

Motyvuojamoji dalis

Liudytojas J. T., kaltinamojo M. T. tėvas, paaiškino, kad M. dirbo įvairius darbus, bet neoficialius. Jis patvirtino, kad į jo namus, esančius (duomenys neskelbtini) ateidavo įvairūs laiškai sūnui, jis pasirašydavo, juos priimdavo ir perduodavo sūnui. Tačiau laišką, kuriame buvo informacija apie priteistą išlaikymą, jis mano, kad sūnui neperdavė, o netyčia jį sudegino.

Kaltinamojo kaltė be jo dalinio kaltės pripažinimo patvirtinama ir kita baudžiamosios bylos medžiaga.

Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2016-07-13 raštu Nr. (4.2) D2-14470, kuriuo prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą, kadangi M. T. vengia išlaikyti savo vaiką L. T., g. (duomenys neskelbtini) (b. l. 8-9).

Garantinio ir vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2010-06-16 sprendimu Nr. V2-6030 dėl išmokos iš vaikų išlaikymo fondo mokėjimo L. T. nuorašu (b. l. 12).

Varėnos rajono apylinkės teismo 2008-08-07 įsakymu, kuriuo priteista iš M. T. išlaikymas vaikui L. T., g. (duomenys neskelbtini), po 400 litų kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2008-08-07 iki vaiko pilnametystės (b. l. 31).

Antstolės Audronės Muzikevičienės pažyma, kurioje nurodoma, kad M. T. išlaikymo įsiskolinimas 2016 m. spalio 1 d. yra 11884,19 eurų (b. l. 39).

Alytaus teritorinės darbo biržos pažyma, kad M. T. darbo biržoje registravosi nuo 2010-04-08 iki 2011-08-04 (darbo paieška buvo nutraukta be teisės registruotis 6 mėnesius) ir nuo 2016-01-07 iki 2016-04-04 (darbo paieška nutraukta įsidarbinus UAB ,,Headex“ nuolatiniam darbui) (b. l. 36).

VSDFV Alytaus skyriaus 2016-07-26 pažyma apie asmens valstybinį socialinį draudimą Nr. KA-PZ1-3906, kad M. T. draustas nuo 2013-08-12 iki 2013-12-31 kaip vykdantis individualią veiklą, nuo 2016-04-05 iki 2016-06-30 kaip dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 43-46).

SODROS duomenys, kad M. T. vykdė individualią veiklą nuo 2013-08-12 iki 2015-12-30 (b. l. 103).

M. T. banko sąskaitų išrašai (b. l. 53-55, 65-67, 74-78).

VĮ „Regitra“ duomenys, kad M. T. turi transporto priemonę, automobilį VW Golf (b. l. 106).

Akistatos tarp nukentėjusiosios R. V. ir M. T. protokolas, kur užfiksuota, kad nukentėjusioji R. V. patvirtino, jog M. T. jai neduodavo grynųjų pinigų vaiko išlaikymui, M. T. nurodė, kad nuo 2014 m. neprisideda prie vaiko auginimo nei finansiškai, nei kitaip, su sūnumi nebendrauja (b. l. 22-25).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti, o pagal Konstitucijos 39 str. nuostatas nepilnamečius vaikus gina įstatymas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnyje numatyta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Išlaikyti vaikus yra civilinė pareiga ir jos nevykdymas besąlygiškai baudžiamosios atsakomybės nesukelia. Baudžiamas tik sąmoningas vengimas išlaikyti savo vaikus, esant įsigaliojusiam teismo sprendimui mokėti nustatyto dydžio alimentus savo vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui. Taigi, baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką pagal Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnį kyla tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t.y. žinodamas, kad jis turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną turtinę paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo. Tokios aplinkybės nagrinėjamoje byloje nustatytos. Nors kaltinamasis tvirtino, kad jam nebuvo žinoma, jog iš jo yra priteistas išlaikymas sūnui, tačiau tokią gynybinę kaltinamojo poziciją paneigia nukentėjusiosios parodymai, jog ji pati 2008 metų pabaigoje pasakė M. T., kad prisiteisė iš jo išlaikymą sūnui. Taip pat nukentėjusioji nurodė, kad kaltinamasis ne kartą reikalavo nutraukti išieškojimą per antstolę ir tuomet jis teiktų išlaikymą pats, tačiau paprašius tai patvirtinti pas notarą, atsisakė. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiąja, nes ji nuosekliai tvirtino šias aplinkybes. Teismo įsakymas buvo išsiųstas į (duomenys neskelbtini) ir ten buvo įteiktas tėvui J. T.. Kaip nurodė apklaustas liudytoju J. T., jis visus laiškus, kurie ateidavo atiduodavo sūnui M. Tik laišką dėl teismo įsakymo jis neperdavė, nes netyčia jį sudegino. Tačiau teismas laiko, kad šiais parodymais negalima vadovautis kaip objektyviais, nes J. T. nurodė, kad laiškų jis neatplėšinėjo, juos perduodavo sūnui. Tai tokiu būdu J. T. negali žinoti, kokį laišką M. atidavė, o kurio – ne. Be to jis tvirtino, kad visus kitus laiškus jis perduodavo. Net jeigu ir darant prielaidą, kad būtent laiško su teismo įsakymu dėl išlaikymo priteisimo J. T. neperdavė sūnui, tai tokias aplinkybes apie priteistą išlaikymą M. T. sužinojo, gaudamas kitus laiškus, kuriuos siuntė antstolė. Antstolė jam siuntė ne vieną patvarkymą ir kitus procesinius dokumentus, kuriuose buvo nurodyta, kad tokie išieškojimai daromi išlaikymo išieškojimo byloje. Vykdomojoje byloje Nr.0151/08/01282 yra elektorinis kaltinamojo susirašinėjimas su antstole, kur M. T. teiraujasi antstolės, kiek buvo sumokėta išlaikymo 2016 metais ir pan. Tad ištirtų įrodymų pagrindu teismas daro išvadą, kad M. T. žinojo apie savo pareigą pagal teismo priimtą sprendimą teikti išlaikymą nepilnamečiui sūnui L. Kaltinamasis, žinodamas apie savo pareigą pagal teismo sprendimą mokėti išlaikymą savo nepilnamečiui vaikui, gera valia išlaikymo vaikui neteikė, sąmoningai sukurdavo situaciją, dėl kurios buvo neįmanomas net ir priverstinis (teisės aktų nustatyta tvarka) priteistų lėšų vaiko išlaikymui išieškojimas. Vengimas BK 164 straipsnio kontekste konstatuojamas nustačius, kad pareiga išlaikyti vaiką nevykdoma ne dėl objektyvių, pateisinamų priežasčių, o sąmoningai sukuriant situaciją, dėl kurios tampa neįmanomas net ir priverstinis (teisės aktų nustatyta tvarka) išlaikymo vaikui lėšų ar kitokios materialios paramos išieškojimas. Kaltinamasis M. T. ir jo tėvas J. T. patvirtino, kad M. dirbo bet neoficialiai. Tai buvo sukuriama tokia situacija, kad buvo neįmanomas joks išlaikymo vaikui išieškojimas. Taigi nurodytos aplinkybės įrodo, kad kaltinamasis nevykdė savo pareigos išlaikyti vaiką.

Kaltinamojo M. T. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Kaltinamasis M. T. teisiamas pirmą kartą, kadangi ankstesnis teistumas yra išnykęs. Jo padaryta nusikalstama veika yra nesunki (LR BK 11 str. 3 d.). Kaltinamasis administracinėmis nuobaudomis baustas ir ne kartą (b. l. 111-125). BK 55 straipsnyje nurodoma, kad asmeniui pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Teismas laiko, kad konkrečiu atveju prioritetas yra išlaikymo vaikui mokėjimas. Tad konkrečiu atveju kaltinamajam skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė - laisvės apribojimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-308 straipsniais

nusprendžia:

M. T. pripažinti kaltą padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnyje ir jam paskirti laisvės apribojimą vieneriems metams, įpareigojant per visą bausmės laiką dirbti arba registruotis darbo biržoje.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki bus pradėtas vykdyti teismo nuosprendis.

Nuosprendis gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 20 d. nuo jo paskelbimo, skundą paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme.