Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Virginija Simanavičienė, sekretoriaujant Justinai Brazaitytei, dalyvaujant ieškovo BUAB „KJG“, atstovei S. D., atsakovei J. J. G., atsakovės atstovui advokatui J. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „KJG“ patikslintą ieškinį atsakovei J. J. G. dėl žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Teismo posėdžio metu nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2013-07-22 nutartimi c. b. Nr. B2-2062-173/2013 iškėlė UAB „KJG“ bankroto bylą ir bankroto administratoriumi paskyrė UAB „MaxContract“. Minėta nutartis įsiteisėjo 2013-08-02. LR Juridinių asmenų registro duomenimis UAB „KJG“ akcininkas nuo 2005-08-24 buvo K. A. G.. Akcininko sprendimu Nr. 05/01 UAB „KJG“ direktoriumi nuo 2005-08-17 buvo paskirtas K. A. G.. K. A. G. mirė (duomenys neskelbtini), po K. A. G. mirties palikimą pagal apyrašą priėmė sutuoktinė J. J. G. (b. l. 59-79).

Civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalies nuostatos nustato, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Įstatyme nustatytas draudimas priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, yra laikomas priėmusiu visą palikimą. Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovė po vyro mirties priėmė palikimą pagal turto apyrašą. CK 5.53 str. 1 d. nustatyta, kad įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu. Turto apyraše turi būti visas daiktų, sudarančių palikimą, sąrašas, nurodant jų vertę ir aplinkybes, reikalingas jų vertei nustatyti bei įvardijamos visos žinomos skolinės palikėjo teisės ir pareigos, nurodant palikėjo kreditorius ir skolininkus (CK 5.53 str. 1 d.). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovė po sutuoktinio mirties paveldėjo ir 100 proc. BUAB „KJG“ akcijų. LR Akcinių bendrovių įstatymo 2 str. 2 d. nustatyta, kad bendrovė yra ribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo. Tai reiškia, kad bendrovės dalyviai (akcininkai) neatsako už bendrovės prievoles, o bendrovė – už akcininkų prievoles. Ši turto atskirumo nuostata yra įtvirtina LR Akcinių bendrovių įstatymo 14 str. 2 d. nustatančioje, kad akcininkai neturi kitų turtinių įsipareigojimų bendrovei, išskyrus įsipareigojimą nustatyta tvarka apmokėti visas pasirašytas akcijas emisijos kaina. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad atsakovė paveldėjusi BUAB „KJG“ akcijas ir tapusi bendrovės akcininke neturi kitų turtinių įsipareigojimų bendrovei, išskyrus įsipareigojimą nustatyta tvarka apmokėti visas pasirašytas akcijas emisijos kaina.

Tuo tarpu ieškovas reikalavimą atsakovei kildina iš buvusio bendrovės vadovo ir akcininko pareigos kreiptis į teismą įmonei tapus nemokia nevykdymo. Ieškovo teigimu laiku nesikreipus dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovė patyrė 7621,82 Eur žalos. Teismas pažymi, kad nustatytas nors akcininko ir bendrovės turo atskirumo principas, tačiau pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį, kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai. Vertinant vadovo ir dalyvio atsakomybės pagrindus kasacinis teismas yra nurodęs, jog „...dalyvis per se nėra juridinio asmens organas ir neturi įstatyme nustatytų pareigų bendrovei, išskyrus pareigą apmokėti įstatinį kapitalą, akcininkų susirinkime jis gali balsuoti, vadovaudamasis savo interesais, jam galioja tik draudimas piktnaudžiauti ribota atsakomybe pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį. <...> Esant dalyvio ir valdymo organo civilinės atsakomybės pagrindų konkurencijai, akcininkui, kuris yra kartu ir bendrovės vadovas (arba de facto vadovas) ir atliko neteisėtus veiksmus, priskirtus vadovo kompetencijai, atsakomybė taikytina pagal CK 2. 87 straipsnio 7 dalį. <...> Jei akcininkai nevykdė valdymo funkcijos, tačiau pažeidė bendrąją sąžiningumo pareigą, piktnaudžiavo ribota atsakomybe, ir šie veiksmai nepriskirtini valdymo organo kompetencijai, atsakomybė akcininkui taikytina pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį, nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014). Teismas pažymi, kad vien ta aplinkybė, kad atsakovė paveldėjo sutuoktinio turėtas akcijas, nereiškia, kad ji paveldėtu turtu tampa atsakinga už sutuoktinio galimai netinkamai vykdytas bendrovės akcininko ir vadovo pareigas. Nors žalos atlyginimo prievolė nėra asmeninio pobūdžio, tačiau negali būti besąlygiškai perkeliama atsakovei kaip turto paveldėtojai. Teismas dar kartą pažymi, kad atsakovė priėmė palikimą pagal turto apyrašą. Sudarytame paveldimo turto apyraše nėra nurodyta ieškovo prašoma priteisti skola. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad K. A. G. mirties faktas ir jo teisių perėmimas buvo žinomas dar 2013-07-22 bankroto bylos nagrinėjimo metu, tačiau ieškovas nesiėmė aktyvių veiksmų tam, kad ieškovo nurodoma žala būtų atlyginta. Teismas pažymi, kad duomenys apie BUAB „KJG“ finansinę atskaitomybę už 2007 m. buvo pateikta VĮ registrų centrui, todėl ieškovas galėjo ginti savo galimai pažeistas teises, įvertinęs viešame registre esančius duomenis. Ieškovas su ieškiniu dėl 7621,82 Eur žalos atlyginimo kreipėsi tik 2015-09-14.

Be to, CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, reiškia kreditorių teisių ribojimą. Aiškindamas CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos bei terminų reikšmę, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas – suteikti įpėdiniui informacijos apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v. D. V., bylos Nr. 3K-7-190/2009). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad CK 5.63 straipsnio nuostatomis siekiama ir kitų tikslų, ne tik informuoti įpėdinius apie kreditorių reikalavimus. Pagal šio straipsnio 2 dalį kreditorių reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą. Ši įstatymo nuostata ir nustatyti trijų mėnesių atnaujinamasis bei maksimalus trejų metų naikinamasis terminai kreditorių reikalavimams pareikšti (CK 5.63 straipsnio 1, 4 dalys) sudaro prielaidas civilinių teisinių santykių stabilumui bei apibrėžtumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolis J. K. v. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-540/2011). Plėtodama kasacinio teismo formuojamą CK 5.63 straipsnio taikymo ir aiškinimo praktiką, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. sausio 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje J. V. v. L. T. ir kt., bylos Nr. 3K-3-123/2014, be kita ko, išaiškino, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas yra specialusis terminas, skirtas kreditoriaus teisei įgyvendinti ir yra kreditoriaus teisės nukreipti reikalavimą į skolininko įpėdinius įgyvendinimo sąlyga. Tai nėra ieškinio senaties terminas, nes nenustato laiko, per kurį turi būti kreipiamasi į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Kadangi tai ne ieškinio senaties terminas, tai jam netaikomos įstatymo nuostatos, kurios nustatytos ieškinio senaties terminui. Antai, nereikalingas suinteresuotos bylos šalies prašymas, o teismas CK 5.63 straipsnį taiko ex officio, t. y. patikrina, ar kreditorius yra pareiškęs apie savo reikalavimą įpėdiniams CK 5.63 straipsnyje nustatytais būdais ir terminais. Jeigu kreditorius praleido įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą reikalavimams palikimą priėmusiems įpėdiniams pareikšti ir kyla ginčas dėl šio specialiojo termino atnaujinimo, tai teismas, kreditoriaus prašymu, nustato, dėl kokių priežasčių jis šį terminą praleido, o nustatęs, kad priežastys buvo svarbios, sprendžia dėl jo atnaujinimo, jeigu nėra suėjęs naikinamasis trejų metų terminas, kuris skaičiuojamas nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.63 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad bankroto ir restruktūrizavimo bylose yra viešojo intereso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. birželio 18 d. nutartis, priimta UAB „Ranga IV“ restruktūrizavimo byloje, bylos Nr. 3K-3-270/2010; 2003 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. N. Š., bylos Nr. 3K-3-1099/2003). Teismas nustatė, kad palikimas atsirado (duomenys neskelbtini), o ieškinys teismui pateiktas 2015-09-14, t.y. praėjus trejų metų terminui. Atsižvelgiant į tai, net ir esant viešam interesui, negali būti atnaujintas CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, nes nuo palikimo atsiradimo momento yra praėję daugiau nei trys metai, be to, ieškovas šio termino atnaujinti neprašė.

Teismas išsamiau nepasisako dėl ieškovo nurodytų mirusio akcininko ir bendrovės vadovo veiksmų nesikreipiant dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, nes jų vertinimas šioje byloje yra teisiškai nereikšmingas.

Ieškinį atmetus, iš ieškovo atsakovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 100,00 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 6 p., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d., 259-260 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteiti iš ieškovo BUAB „KJG“, į. k. 300139259, atsakovės J. J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 100,00 Eur (šimtą eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.