- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-04-02
- Bylos Nr.
- e2-168-323/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01300-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Genovaitė Vaizgėlienė
- Atsakovas
- I. P.
- Ieškovas
- V. Z.
- Advokatai
- Eligijus Karbauskas, Vytautas Mačiulskis
- Kategorijos
- 2.5.6Atsakomybė už palikėjo skolas
- 2.6.1.4Prievolių vykdymas
- 2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.1.7.8Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
- 3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. Z. ieškinį atsakovei I. P. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino ir kuriuo prašo priteisti iš atsakovės 5 procentų metines procesines palūkanas už atsakovės neapmokėtą sumą nuo civilinės bylos Nr. 2-906-889/2014 iškėlimo teisme dienos (2013-04-04) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kurios šios civilinės bylos iškėlimo dieną (2018-02-27) sudaro 4 533,57 Eur, 735,20 Eur skolą už įvykdytą prievolę, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė ieškovės tėvas ir atsakovės sutuoktinis E. J. P.. Ieškovė paveldėjo 60,15 proc. palikėjo turto, atsakovė - 39,85 proc. palikėjo turto. Po palikėjo mirties liko 8 381,82 Lt (2 427,54 Eur) skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui: 6 370,18 Lt (1 844,93 Eur) valstybinio socialinio draudimo įmokų už laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2012-02-20 ir 2 011,64 Lt (582,61 Eur) privalomojo sveikatos draudimo įmokų už laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2012-02-20. Pažymėjo, kad atsakovė pareigos sumokėti palikėjo skolą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai neįvykdė ir visą minėtą skolos sumą dalimis padengė ieškovė. Laiko, kad būdama dalies palikėjo turto paveldėtoja atsakovė turi grąžinti 735,20 Eur sumą. Taip pat nurodė, kad 2013-04-04 kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus (Klaipėdos miesto apylinkės teismą) su ieškiniu dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Teismas 2014-02-24 sprendimu turtą pripažino asmenine atsakovės nuosavybe, ir įpareigojo atsakovę sumokėti ieškovei 64 000 Lt kompensaciją. Klaipėdos apygardos teismas 2014-07-30 nutartimi 2014-02-24 sprendimą iš dalies pakeitė – padidino ieškovės naudai priteistą kompensaciją iki 66 073,50 Lt, priteisė ieškovei 1 064 Lt bylinėjimosi išlaidų. Tačiau atsakovė nevykdo prievolės sumokėti kompensaciją ir bylinėjimosi išlaidas, todėl turi sumokėti įstatyme nustatytas 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos – 2013-04-04 - iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (visiško atsiskaitymo su ieškove).
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, prašo atmesti kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Nurodė, kad su ieškove palikėjo E. J. P. turtą paveldėjo ne lygiomis dalimis, ieškovė paveldėjo ženkliai didesnę dalį palikėjo turto. Savo pareigą yra įvykdžiusi ir palikėjo skolas, proporcingai paveldėto turto daliai, Valstybinei mokesčių inspekcijai, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai sumokėjo. Tuo tarpu ieškovė savo teiginių, kad už abi paveldėtojas sumokėjo E. J. P. skolą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, nepagrindė leistinais rašytiniais įrodymais: ieškovė į bylą pateikė mokėjimo nurodymus, kurie nepatvirtinti banko darbuotojo parašu ir banko antspaudu, todėl palikėjo skolos apmokėjimo faktas laikytinas neįrodytu. Maža to, šalių prievolė padengti palikėjo įsiskolinimus buvo dalinė, ieškovė turėjo mokėti tik už savo dalį, niekada nedavė leidimo ieškovei apmokėti jai nepriklausančią mokėti palikėjo skolos dalį. Taip pat nurodė, kad nesutinka su ieškovės reikalavimu dėl palūkanų priteisimo, kadangi ieškovei priklausiusi turto dalis buvo priteista priverstinai, ieškovei priklausančios paveldėto turto dalies nepageidavo, norėjo, kad būtų nustatyta naudojimosi turtu tvarka, ar turtas atidalytas natūra be kompensacijos. Be to, teismai nenustatė termino, per kurį reikia išmokėti piniginę kompensaciją. Nurodė ir tai, kad kompensacijos mokėti niekada nevengė, dalį jos sumokėjo gera valia, o visos kompensacijos neišmokėjo, kadangi ieškovė negrąžino buto priklausinio – rūsio, kuriuo nuo (duomenys neskelbtini) metų negalėjo naudotis. Laiko, kad kadangi dėl ieškovės veiksmų niekada nedisponavo visu turtu, ieškovė neturi teisės reikalauti palūkanų už neva netinkamą prievolės sumokėti kompensaciją vykdymą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį palaikė, prašė tenkinti ieškinyje išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu atsakovė ir jos atstovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad visas palikėjo E. J. P. prievoles Valstybinei mokesčių inspekcijai, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai yra įvykdžiusi, jokio pranešimo, kad būtų buvusi ieškovės nurodoma skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui nėra gavusi. Ieškovės pateiktus įrodymus apie įsiskolinimo sumokėjimą laiko nepatikimais, kadangi nepateikti mokėjimai, kurie būtų patvirtinti banko darbuotojo. Nemato pagrindo mokėti palūkanas nuo priteistos kompensacijos, kadangi ieškovė neperdavė viso turto – nuo pat paveldėjimo nevaldė buto rūsio.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Dėl skolos priteisimo
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) mirė E. J. P.. Dėl palikimo priėmimo pagal turto apyrašą kreipėsi palikėjo duktė ieškovė V. Z. ir palikėjo sutuoktinė atsakovė I. P.. Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2018-09-03 rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad po palikėjo mirties už laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2012-02-20 liko nepadengta 15 086,82 Lt (4 369,45 Eur) mokestinė nepriemoka, iš kurios 6 705 Lt (1 941,91 Eur) gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM), 6 370,18 Lt (1 844,93 Eur) valstybinio socialinio draudimo įmokų (toliau - VSDĮ) ir 2 011,64 Lt (582,61 Eur) privalomojo sveikatos draudimo įmokų (toliau – PSDĮ). Į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos administruojamą nacionalinį biudžetą paveldėtojoms nurodyta sumokėti 6 705 Lt (1 941,91 Eur) GPM ir 342 Lt (99,05 Eur) GPM delspinigių, bei 2 011,64 Lt (582,61 Eur) PSDĮ ir 108,60 Lt (31,46 Eur) PSDĮ delspinigių. Paminėtas raštas patvirtina, kad ieškovė ir atsakovė 9 167,24 Lt (2 655,03 Eur) mokestinę nepriemoką (nesumokėtus GPM ir PSDĮ bei paskaičiuotus delspinigius) nacionaliniam biudžetui padengė tinkamai – ieškovė ¾ dalis nurodytos sumos (6 875,44 Lt (1 991,27 Eur)), atsakovė – ¼ dalį (2 291,80 Lt (663,76 Eur)). Byloje esantys duomenys - Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2018-04-24 raštas Nr. (duomenys neskelbtini), mokėjimo nurodymai – patvirtina, kad ieškovė daliniais mokėjimais, atliktais laikotarpiu nuo 2014-12-21 iki 2018-02-03, padengė visą palikėjo E. J. P. 6 370,18 Lt (1 844,93 Eur) VSDĮ nepriemoką valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 735,20 Eur už ją sumokėtą VSDĮ dalį.
Mokesčių administravimo įstatymo 92 straipsnis numato, kad mirusio fizinio asmens mokestinę nepriemoką privalo padengti šio asmens turto paveldėtojai Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.52 straipsnio 1 dalis numato, kad įpėdinis, kuris priėmė palikimą turto valdymo perėmimu arba padavęs pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, išskyrus šiame kodekse numatytus atvejus. Jeigu šioje dalyje nurodytu palikimo priėmimo būdu palikimą priėmė keletas įpėdinių, visi jie už palikėjo skolas atsako solidariai visu savo turtu. Nagrinėjamu atveju ieškovė ir atsakovė palikėjo turtą paveldėjo pagal antstolio sudarytą turto apyrašą. CK 5.53 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu. Jeigu bent vienas įpėdinis priėmė palikimą pagal turto apyrašą, tai ir visi kiti įpėdiniai laikomi priėmusiais palikimą pagal turto apyrašą. Tačiau paminėtoje normoje nenurodyta, kaip įpėdiniai atsako už palikėjo skolas – solidariai ar subsidiariai, o tik apibrėžiamos atsakomybės paveldėtu turtu ribos. Šiuo aspektu kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog CK 5.52 straipsnis laikytinas norma, įtvirtinančia bendrąją taisyklę, kad esant keliems įpėdiniams jie už palikėjo skolas atsako solidariai. Būtent toks aiškinimas leidžia apginti mirusiojo kreditorių interesus, nes priešingu atveju kreditoriai atsidurtų blogesnėje padėtyje, nei buvo iki palikėjo mirties. Jeigu vienas įpėdinis įvykdo visas palikėjo prievoles, tai tarp jo ir kitų įpėdinių susiklosto dalinės prievolės ir įvykdęs visas palikėjo prievoles įpėdinis įgyja teisę reikalauti iš kitų įpėdinių atitinkamos dalies, priklausomai nuo to, kokią palikimo dalį jis paveldėjo (CK 6.9 straipsnis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-28 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2011).
Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis matyti, kad 2012-09-19 ieškovei buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas, pagal kurį ieškovė paveldėjo ½ dalį buto, adresu (duomenys neskelbtini), ir garažą, adresu (duomenys neskelbtini). 2012-09-19 ieškovei taip pat buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį ieškovė paveldėjo 851/66856 dalis negyvenamosios patalpos - neįrengtos pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini); 29/2278 dalis negyvenamosios patalpos - neįrengtos pastogės, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini); ¾ dalis transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ¾ dalis piniginių lėšų, esančių AB „S.“ sąskaitoje. 2012-10-09 atsakovei buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį atsakovė paveldėjo ½ dalį buto, adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovei 2012-10-09 buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį atsakovė paveldėjo 851/200568 dalis negyvenamosios patalpos - neįrengtos pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 29/6834 dalis negyvenamosios patalpos - neįrengtos pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ¼ dalį transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalį piniginių lėšų, esančių AB „S.“ sąskaitoje. Vertinant paveldėto turto idealiąją dalį, atsakovė paveldėjo ¼ dalį turto, atsakovei buvo perkelta būtent tokia dalis po palikėjo mirties likusios mokestinės nepriemokos nacionaliniam biudžetui (9 167,24 Lt (2 655,03 Eur) x 25 proc. = 2 291,80 Lt (663,76 Eur)), nenustatyta pagrindų atsakovei perkelti didesnę dalį mokestinės nepriemokos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui už nesumokėtas VSDĮ. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ieškovei iš atsakovės yra pagrindas regreso tvarka priteisti ¼ dalį Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai ieškovės sumokėtos 1 844,93 Eur VSDĮ sumos, t. y. 461,23 Eur.
Remiantis CK 6.37 straipsniu, 6.210 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės ieškovei priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą 461,23 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl palūkanų priteisimo
Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 5 procentų metines procesines palūkanas už teismo civilinėje byloje Nr. 2-906-889/2014 priteistas sumas nuo paminėtos bylos iškėlimo teisme (2013-04-04) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kurios nagrinėjamos bylos iškėlimo dienai (2018-02-27) sudaro 4 533,57 Eur.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai (Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2014-02-24 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-906-889/2014 ieškovės V. Z. ieškinį, o atsakovės I. P. priešieškinį tenkino iš dalies: atidalino ieškovės ½ dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakove valdomo buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), priteisiant ieškovei iš atsakovės 64 000 Lt kompensaciją, priteisė nurodytą ½ dalį ieškovės buto atsakovės nuosavybėn. Taip pat pirmosios instancijos teismas atidalino ieškovės ¾ dalis iš bendrai su atsakove nuosavybės teise valdomo automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priteisiant ieškovei iš atsakovės 1 500 Lt kompensaciją, ir priteisė nurodytas ieškovės ¾ dalis automobilio atsakovės nuosavybėn. Priteisė atsakovei iš ieškovės 2 331,85 Lt nuostolių atlyginimo. Kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmetė. Klaipėdos apygardos teismas 2014-07-30 nutartimi panaikino 2014-02-24 sprendimo dalį, kuria iš ieškovės priteista atsakovei 2 331,85 Lt nuostolių atlyginimas, padidino priteistą kompensaciją iš atsakovės ieškovei nuo 63 741,65 Lt iki 66 073,50 Lt, priteisė iš atsakovės ieškovei 1 064 Lt bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme. Kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą. Procesinės palūkanos nuo priteistos kompensacijos sumos priteistos nebuvo, nes Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-906-889/2014 reikalavimo priteisti iš atsakovės I. P. procesines palūkanas pareikšta nebuvo. Nagrinėjamoje byloje ieškovė reikalauja procesinių palūkanų už teismo civilinėje byloje Nr. 2-906-889/2014 priteistas, tačiau atsakovės nesumokėtas sumas. Kaip teisinį ieškinio pagrindą ieškovė nurodo CK 6.37, 6.210 ir 6.261 straipsnius.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog skolininkui neįvykdžius prievolės, šiuo atveju atsakovei nesumokėjus teismo sprendimu priteistos sumos, ieškovė įgyja naują teisę – teisę reikalauti atlyginti nuostolius, o atsakovė naują pareigą – pareigą atlyginti nuostolius, padarytus prievolės neįvykdymu. Taigi tai, kad atsakovė nevykdė prievolės sumokėti kompensaciją po teismo sprendimo įsiteisėjimo, reiškia, kad ji daro tęstinį prievolės pažeidimą – neteisėtai naudoja pinigus, kuriuos privalo sumokėti ieškovei. Esant tęstiniam prievolės pažeidimui, kreditorius turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginti visi nuostoliai (to reikalauja vienas pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiško nuostolių atlyginimo principas – CK 6.251 straipsnis), padaryti per visą prievolės pažeidimo laikotarpį. Ieškovė šiuo atveju turėjo teisę ne tik reikalauti sumokėti priteistą kompensacijos sumą, bet ir reikalauti atlyginti nuostolius, padarytus laiku nesumokėjus priteistos kompensacijos sumos.
Pažymėtina, kad dėl šio ieškinio reikalavimo yra aktualūs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-08 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012 pateikti išaiškinimai: 1) skolininkui neįvykdžius prievolės, t. y. kreditoriui nesumokėjus teismo priteistos sumos, kreditorius įgyja naują teisę - teisę reikalauti atlyginti nuostolius, o skolininkas naują pareigą - pareigą atlyginti nuostolius, padarytus prievolės neįvykdymu. Tokiu atveju kreditoriaus naudai taip pat priteistinos kompensuojamosios palūkanos (CK 6.210, 6.261 straipsnių pagrindu) už laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistos sumos pagal pagrindinę prievolę, įsiteisėjimo dienos iki antrosios bylos iškėlimo dienos; 2) kreditorius turi teisę pareikšti savarankišką ieškinį dėl procesinių palūkanų priteisimo jau po bylos, kurioje buvo sprendžiama ginčo esmė išnagrinėjimo – pagrindinio reikalavimo patenkinimo. Tokiu atveju procesinės palūkanos turi būti priteisiamos kreditoriaus naudai tik nuo civilinės bylos pagal tokį ieškinį iškėlimo momento (CK 6.37 straipsnio 2 dalis), nes tik joje buvo pareikštas prašymas jas priteisti.
Nors ieškovė visas prašomas priteisti palūkanas įvardija procesinėmis, tačiau, pažymėtina, jog teisinė ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra išskirtinai bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Todėl teismas ieškovės reikalavimą dėl palūkanų priteisimo iki nagrinėjamos bylos iškėlimo dienos vertina kaip reikalavimą priteisti kompensuojamąsias palūkanas. Ieškovė iki šios bylos iškėlimo dienos dėl teismo sprendimo nevykdymo patyrė nuostolių, kuriuos turi atlyginti teismo sprendimo geruoju nevykdžiusi skolininkė (atsakovė).
Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti palūkanas nuo teismo priteistų sumų (kompensacijos ir bylinėjimosi išlaidų) nuo civilinės bylos Nr. 2-906-889/2014 iškėlimo teisme (2013-04-04) iki visiško atsiskaitymo dienos. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus, ieškovės prašymas priteisti palūkanas nuo ieškinio, kuriame nebuvo pareikštas reikalavimas jas priteisti, priėmimo dienos išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-906-889/2014, yra nepagrįstas ir negali būti tenkinamas. Atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo praktiką, ieškovei iš atsakovės yra pagrindas priteisti kompensuojamąsias palūkanas už neįvykdytą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2014-02-24 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-906-889/2014 dalį dėl 19 136,21 Eur (66 073,50 Lt) dydžio kompensacijos išmokėjimo nuo minėto teismo sprendimo įsiteisėjimo (2014-07-30) iki ieškinio dėl palūkanų priteisimo šioje byloje priėmimo dienos (civilinės bylos iškėlimo dienos, t. y. iki 2018-02-26). Pagal pateiktus duomenis apie sumokėtas / išieškotas sumas, iš atsakovės ieškovės naudai priteistinų kompensuojamųjų palūkanų už neįvykdymą įsiteisėjusio Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2014-02-24 sprendimo, kuriuo ieškovės naudai priteista 19 136,21 Eur (66 073,50 Lt) kompensacija, dydis už laikotarpį nuo 2014-07-30 iki 2018-02-26 sudaro 3 216,58 Eur:
- už laikotarpį nuo 2014-07-30 iki 2014-08-24 ((19 136,21 Eur x 5 proc. / 365 d. = 2,62 Eur palūkanų suma per dieną) (2,62 Eur x 26 neatsiskaitymo dienos = 68,12 Eur));
- už laikotarpį nuo 2014-08-25 iki 2014-09-20 ((19 136,21 Eur – 57,92 Eur (200 Lt) 2014-08-25 mokėjimo nurodymu atsakovės sumokėta suma) x 5 proc. / 365 d. = 2,61 Eur palūkanų suma per dieną) (2,61 Eur x 27 neatsiskaitymo dienos = 70,47 Eur));
- už laikotarpį nuo 2014-09-21 iki 2014-11-09 ((19 078,29 Eur – 14,48 Eur (50 Lt) 2014-09-21 mokėjimo nurodymu Nr. 65 atsakovės sumokėta suma) x 5 proc. / 365 d. = 2,61 Eur palūkanų suma per dieną) (2,61 Eur x 50 neatsiskaitymo dienos = 130,50 Eur));
- už laikotarpį nuo 2014-11-10 iki 2014-12-18 ((19 063,81 Eur – 28,96 Eur (100 Lt) 2014-11-10 mokėjimo nurodymu atsakovės sumokėta suma) x 5 proc. / 365 d. = 2,61 Eur palūkanų suma per dieną) (2,61 Eur x 39 neatsiskaitymo dienos = 101,79 Eur));
- už laikotarpį nuo 2014-12-19 iki 2014-12-26 ((19 034,85 Eur – 97,52 Eur antstolio išieškota suma) x 5 proc. / 365 d. = 2,59 Eur palūkanų suma per dieną) (2,59 Eur x 8 neatsiskaitymo dienos = 20,75 Eur));
- už laikotarpį nuo 2014-12-27 iki 2015-01-27 ((18 937,33 Eur – 14,48 Eur (50 Lt) 2014-12-27 mokėjimo nurodymu Nr. 85 atsakovės sumokėta suma) x 5 proc. / 365 d. = 2,59 Eur palūkanų suma per dieną) (2,59 Eur x 32 neatsiskaitymo dienos = 82,88 Eur));
- už laikotarpį nuo 2015-01-28 iki 2015-02-20 ((18 922,85 Eur – 20 Eur 2015-01-28 mokėjimo nurodymu Nr. 91 atsakovės sumokėta suma) x 5 proc. / 365 d. = 2,59 Eur palūkanų suma per dieną) (2,59 Eur x 24 neatsiskaitymo dienos = 62,16 Eur));
- už laikotarpį nuo 2015-02-21 iki 2015-03-29 ((18 902,85 Eur – 20 Eur 2015-02-21 mokėjimo nurodymu Nr. 95 atsakovės sumokėta suma) x 5 proc. / 365 d. = 2,59 Eur palūkanų suma per dieną) (2,59 Eur x 37 neatsiskaitymo dienos = 95,83 Eur));
- už laikotarpį nuo 2015-03-30 iki 2015-04-29 ((18 882,85 Eur – 10 Eur 2015-03-30 mokėjimo nurodymu Nr. 99 atsakovės sumokėta suma) x 5 proc. / 365 d. = 2,59 Eur palūkanų suma per dieną) (2,59 Eur x 31 neatsiskaitymo diena = 80,29 Eur));
- už laikotarpį nuo 2015-04-30 iki 2015-05-29 ((18 872,85 Eur – 10 Eur 2015-04-30 mokėjimo nurodymu Nr. 106 atsakovės sumokėta suma) x 5 proc. / 365 d. = 2,58 Eur palūkanų suma per dieną) (2,58 Eur x 30 neatsiskaitymo dienos = 77,40 Eur));
- už laikotarpį nuo 2015-05-30 iki 2015-06-29 ((18 862,85 Eur – 10 Eur 2015-05-30 mokėjimo nurodymu Nr. 113 atsakovės sumokėta suma) x 5 proc. / 365 d. = 2,58 Eur palūkanų suma per dieną) (2,58 Eur x 31 neatsiskaitymo diena = 79,98 Eur));
- už laikotarpį nuo 2015-06-30 iki 2015-07-30 ((18 852,85 Eur – 5 Eur 2015-06-30 mokėjimo nurodymu Nr. 122 atsakovės sumokėta suma) x 5 proc. / 365 d. = 2,58 Eur palūkanų suma per dieną) (2,58 Eur x 31 neatsiskaitymo diena = 79,98 Eur));
- už laikotarpį nuo 2015-07-31 iki 2016-02-01 ((18 847,85 Eur – 5 Eur 2015-07-31 mokėjimo nurodymu Nr. 127 atsakovės sumokėta suma) x 5 proc. / 365 d. = 2,58 Eur palūkanų suma per dieną) (2,58 Eur x 186 neatsiskaitymo dienos = 479,88 Eur));
- už laikotarpį nuo 2016-02-02 iki 2016-03-08 ((18 842,85 Eur – 751,97 Eur antstolio išieškota suma) x 5 proc. / 366 d. = 2,47 Eur palūkanų suma per dieną) (2,47 Eur x 36 neatsiskaitymo dienos = 88,92 Eur));
- už laikotarpį nuo 2016-03-09 iki 2016-05-18 ((18 090,88 Eur – 66,69 Eur antstolio išieškota suma) x 5 proc. / 366 d. = 2,46 Eur palūkanų suma per dieną) (2,46 Eur x 71 neatsiskaitymo diena = 174,66 Eur));
- už laikotarpį nuo 2016-05-19 iki 2016-06-27 ((18 024,19 Eur – 37,42 Eur antstolio išieškota suma) x 5 proc. / 366 d. = 2,46 Eur palūkanų suma per dieną) (2,46 Eur x 40 neatsiskaitymo dienų = 98,40 Eur));
- už laikotarpį nuo 2016-06-28 iki 2016-07-26 ((17 986,77 Eur – 218,44 Eur antstolio išieškota suma) x 5 proc. / 366 d. = 2,43 Eur palūkanų suma per dieną) (2,43 Eur x 29 neatsiskaitymo dienos = 70,47 Eur));
- už laikotarpį nuo 2016-07-27 iki 2016-08-21 ((17 768,33 Eur – 67,34 Eur antstolio išieškota suma) x 5 proc. / 366 d. = 2,42 Eur palūkanų suma per dieną) (2,42 Eur x 26 neatsiskaitymo dienos = 62,92 Eur));
- už laikotarpį nuo 2016-08-22 iki 2016-10-30 ((17 700,99 Eur – 177,41 Eur antstolio išieškota suma) x 5 proc. / 366 d. = 2,39 Eur palūkanų suma per dieną) (2,39 Eur x 70 neatsiskaitymo dienų = 167,30 Eur));
- už laikotarpį nuo 2016-10-31 iki 2016-12-19 ((17 523,58 Eur – 376,47 Eur antstolio išieškota suma) x 5 proc. / 366 d. = 2,34 Eur palūkanų suma per dieną) (2,34 Eur x 50 neatsiskaitymo dienų = 117 Eur;
- už laikotarpį nuo 2016-12-20 iki 2017-05-19 ((17 147,11 Eur – 180,56 Eur antstolio išieškota suma) x 5 proc. / 366 d. = 2,32 Eur palūkanų suma per dieną) (2,32 Eur x 151 neatsiskaitymo diena = 350,32 Eur));
- už laikotarpį nuo 2017-05-20 iki 2017-06-28 ((16 966,55 Eur – 5 Eur 2017-05-20 mokėjimo nurodymu Nr. 368 atsakovės sumokėta suma) x 5 proc. / 365 d. = 2,32 Eur palūkanų suma per dieną) (2,32 Eur x 40 neatsiskaitymo dienų = 92,80 Eur));
- už laikotarpį nuo 2017-06-29 iki 2017-07-13 ((16 961,55 Eur – 5 Eur 2017-06-29 mokėjimo nurodymu Nr. 374 atsakovės sumokėta suma) x 5 proc. / 365 d. = 2,32 Eur palūkanų suma per dieną) (2,32 Eur x 15 neatsiskaitymo dienų = 34,80 Eur));
- už laikotarpį nuo 2017-07-14 iki 2018-02-26 ((16 956,55 Eur – 5 Eur 2017-07-14 mokėjimo nurodymu Nr. 378 atsakovės sumokėta suma) x 5 proc. / 365 d. = 2,32 Eur palūkanų suma per dieną) (2,32 Eur x 228 neatsiskaitymo dienos = 528,96 Eur)).
Teismas kaip nepagrįstus atmeta atsakovės nesutikimo su ieškinio reikalavimu priteisti palūkanas argumentus, kad civilinėje byloje Nr. 2-906-889/2014 nebuvo nustatytas terminas kompensacijai sumokėti bei kad pati ieškovė neįvykdė sprendimo dalies dėl turto atidalijimo ir negrąžino buto priklausinio – rūsio. Teismo nuomone, šiuo atveju nėra svarbios priežastys, dėl kurių buvo praleistas piniginės prievolės, atsakovei nustatytos teismo sprendimu, terminas. Teismo sprendimo privalomumo principas suponuoja atsakovei pareigą vykdyti teismo sprendimą. Ieškovės nuostolių kompensuojamųjų palūkanų forma, atsakovei be teisėto tam pagrindo naudojantis priteistomis pinigų sumomis, faktas akivaizdus, todėl ieškovei turi būti kompensuoti nuostoliai, kuriuos ji patyrė dėl to, jog atsakovė nevykdė teismo sprendimo.
Ieškovė taip pat reiškė reikalavimą priteisti 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme momento (2018-02-27) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Iškėlus civilinę bylą ir esant kreditoriaus prašymui, nuo teismo priteistos sumos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo skaičiuojamos įstatyme nustatyto dydžio procesinės palūkanos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnis), kurios skaičiuojamos ir priteisiamos ne nuo visos sumos pagal pagrindinę prievolę, o tik nuo ieškinio padavimo momentu likusios neapmokėtos sumos, t. y. šiuo atveju nuo nesumokėto kompensacijos likučio (16 951,55 Eur). Esant nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad 2018-12-21 teismo sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-906-889/2014, buvo visiškai įvykdytas, už laikotarpį nuo nagrinėjamos civilinės bylos iškėlimo (2018-02-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (2018-12-21) yra pagrindas ieškovei iš atsakovės priteisti 691,36 Eur procesinių palūkanų (16 951,55 Eur x 5 proc. / 365 d. = 2,32 Eur palūkanų suma per dieną) (2,32 Eur x 298 neatsiskaitymo dienos = 691,36 Eur)).
Taigi, iš viso ieškovei iš atsakovės yra pagrindas priteisti 3 907,94 Eur palūkanų (3 216,58 Eur kompensuojamosios palūkanos + 691,36 Eur procesinės palūkanos).
Dėl baudos skyrimo
Atsakovė prašo skirti ieškovei ir jos atstovui advokatui E. K. baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę paskirtos baudos priteisiant atsakovės naudai. Nurodė, kad pradiniame ieškinyje buvo nurodyta melaginga informacija, jog palikėjo E.J. P. turtą šalys paveldėjo lygiomis dalimis; ieškovė veikia piktavališkai, pati neatiduodama buto rūsio, bei siekdama pasipelnyti, pareiškė nesąžiningą reikalavimą dėl palūkanų priteisimo.
CK 1.137 straipsnyje nustatytas civilinių teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas, o šio straipsnio 3 dalis draudžia piktnaudžiauti savo teise t. y. draudžia įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektyvinės teisės paskirčiai. CPK 95 straipsnio 2 dalis numato, kad byloje dalyvaujančiam asmeniui, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, teismas gali paskirti iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Taigi, įstatymas nustato dvi būtinas nustatyti sąlygas baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti: 1) ieškinio (skundo) nepagrįstumą jį pateikiant teismui arba sąmoningą veikimą prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą; 2) šalies nesąžiningumą. Be to, pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010; 2012-07-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2012; kt.).
Taigi, prašymo dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo patenkinimui būtina nustatyti dvi sąlygas: pareikšto ieškinio nepagrįstumą ir ieškovo nesąžiningumą. Nagrinėjamoje byloje ieškovės ieškinys tenkinamas dalinai. Teismas, vertindamas šios bylos aplinkybes, neturi pakankamo pagrindo konstatuoti egzistuojant antrąją būtinąją sąlygą įstatyme numatytoms pasekmėms už piktnaudžiavimą procesine teise kilti, tai yra šalies nesąžiningumą. Teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo skirti ieškovei ar jos atstovui baudą, kadangi negalima daryti kategoriškos išvados, kad ieškovė ieškinį 5 268,77 Eur sumai pareiškė sąmoningai, suvokdama, jog dalis tokio reikalavimo yra nepagrįsta, tuo siekdama ne apginti galimai pažeistą teisę, o sukelti atsakovei trukdžių. Atsižvelgiant į tai, atsakovės prašymas dėl baudos skyrimo netenkinamas (CPK 95 straipsnio 2 dalis, 185 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 128 Eur žyminis mokestis, 1 089 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti, 500 Eur advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti. Atkreiptinas dėmesys, kad atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės ieškovė patyrė 605 Eur (2018-11-08 mokėjimo nurodymas Nr. 118) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti už patikslinto ieškinio rengimą, įrodymų rinkimą ir atstovavimą teisme. Už patikslinto ieškinio parengimą atlygintinų bylinėjimosi išlaidų dydis nespręstinas, kadangi ieškinys tikslintas dalyje dėl įpėdinių dalies prievolėje, atsakovei nuo bylos nagrinėjimo pradžios pagrįstai tvirtinus, jog paveldėto turto idealiosios dalys tarp šalių nėra lygios (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Po bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo ieškovė rinko duomenis iš antstolio A. S. (2018-10-29 antstolio pažyma), iš Valstybinės mokesčių inspekcijos (2018-09-03 pažyma) ir iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (2018-08-28 pažyma), todėl priteistinų bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti dydis šioje dalyje sudarytų 27,80 Eur (926,70 Eur x 0,01 x 3) (Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (įsakymo 2015-03-19 redakcija) 8.18 punktas). Po bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo už atstovavimą vykusiuose teismo posėdžiuose priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydis sudarytų 278,01 Eur (926,70 Eur x 0,1 x 3 val.) (Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (įsakymo 2015-03-19 redakcija) 8.19, 9 punktai).
Esant nurodytoms aplinkybėms, bei atsižvelgiant į tai, kad patenkinta 83 proc. patikslinto ieškinio reikalavimų, ieškovei iš atsakovės priteistina 1 176,78 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti ((128 Eur žyminis mokestis + 984 Eur išlaidos teisinei pagalbai apmokėti iki bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo + 305,81 Eur išlaidos teisinei pagalbai apmokėti po bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo) x 83 proc.) (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).
CPK 99 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. CPK 96 straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, o atsakovas atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, tai bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, neatleisto nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, proporcingai atmestai jo ieškinio reikalavimų daliai. Bylos duomenimis matyti, kad valstybė patytė 563,29 Eur išlaidų už atsakovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2019-02-08 pažyma Nr. NTP-7-923 dėl pagal 2018-05-25 sprendimą (paskirtas advokatas R. S.) ir 2018-11-14 sprendimą (paskirta advokatė L. Z.) teiktą teisinę pagalbą, 2019-03-06 pažyma Nr. NTP-7-1523 dėl pagal 2019-02-25 sprendimą (paskirtas advokatas V. M.) teiktą teisinę pagalbą). Atsižvelgiant į tai, kad atmesta 17 proc. ieškinio reikalavimų, iš ieškovės į valstybės biudžetą priteistina 95,76 Eur atsakovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Taip pat nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-03-15 nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovei priklausančių piniginių lėšų ar turtinių teisių areštas už 5 695,25 Eur sumą. Kadangi patenkintų materialinių ir procesinių reikalavimų suma sudaro 5 545,95 Eur, neįskaitant 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų nuo priteistos 461,23 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2018-02-27) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, yra pagrindas 2018-03-15 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir jų mastą palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 - 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės I. P. 461,23 Eur skolą, 3 907,94 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 461,23 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2018-02-27) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 1 176,78 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovės V. Z. naudai.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš ieškovės V. Z. 95,76 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai (įmokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5630, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-03-15 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.