- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-17
- Bylos Nr.
- 1A-181-581/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-43109-2019-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Ciesiūnas, Valdas Petras Meidus, Jolanta Raščiuvienė
- Nuteistasis
- L. R.
- Advokatai
- Antanas Cemnolonskas
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdo Ciesiūno, Valdo Petro Meidaus ir Jolantos Raščiuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. R. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. rugsėjo 3 d. nuosprendžio, kuriuo L. R. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams.
Vadovaujantis BK 92 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams ir L. R. paskirta BK 87 straipsnyje numatyta auklėjamojo poveikio priemonė – 12 mėnesių elgesio apribojimas, įpareigojant L. R. dirbti, mokytis ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., išskyrus jeigu išėjimas iš namų susijęs su darbu ar mokymusi, uždraudžiant L. R. be gydytojo paskyrimo vartoti psichiką veikiančias medžiagas ir be kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą.
Vadovaujantis BK 72 straipsniu, iš L. R. valstybės naudai konfiskuoti 10 Eur.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimą neišvykti – palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, nurodyta panaikinti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. L. R. nuteistas už tai, kad 2019 m. spalio 13 d. apie 00.30 val. (duomenys neskelbtini), esančioje aikštelėje buvusiame automobilyje SEAT LEON, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) turėdamas tikslą parduoti neteisėtai laikė nedidelį kiekį narkotinės medžiagos – 0,689 g. kanapių (antžeminių dalių) su 5,2% ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekiu jose.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Apeliaciniame skunde nuteistasis L. R. prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nuosprendį – jo veiką, kvalifikuotą pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuoti pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, sušvelninti jam paskirtą bausmę bei panaikinti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – turto (pinigų – 10 Eur) konfiskavimą. Skunde nuteistasis nurodo:
2.1. Jis nuoširdžiai prisipažįsta, kad tikrai automobilyje „Seat Leon“ turėjo 0,689 g kanapių (antžeminių dalių), iš kurių susisuko suktinę ir ketino rūkyti, tačiau šią narkotinę medžiagą laikė, priešingai nei išdėstyta nuosprendyje, be jokio tikslo ją parduoti. Tuo labiau, jokiu būdu šios medžiagos niekam nepardavė, todėl nesuprantama, kodėl teismas iš jo konfiskavo 10 Eur. Toks teismo sprendimas, išdėstytas teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, iš esmės prieštarauja teismo nuosprendžio nustatomajai daliai, kurioje jis nėra nuteistas už tai, kad narkotinę medžiagą kam nors pardavė ir iš tos nusikalstamos veikos gavo 10 Eur. Jis nepripažintas kaltu ir dėl to, kad kėsinosi už 10 Eur kam nors parduoti narkotinę medžiagą.
2.2. Teismo nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje, prieštaraujančioje teismo nuosprendžio nustatomajai daliai, yra išdėstytas teiginys neva jam byloje liudytoju apklaustas A. Š. perdavė 10 Eur už ketinamą įsigyti narkotinę medžiagą, tačiau šis teiginys negali būti pripažintas pagrįstu, nes prieštarauja bylos aplinkybėms. Tai, kad neva buvo renkami pinigai sumokėti jam už perkamą narkotinę medžiagą, iš tiesų parodė trys iš penkių automobiliu „Seat Leon“ važiavusių asmenų, tačiau visų trijų šių asmenų – A. Š., M. L. ir D. K. parodymai apie pinigų surinkimo aplinkybes buvo visiškai skirtingi proceso eigoje, prieštaringi tarpusavyje. Itin svarbi yra byloje nustatyta objektyvi aplinkybė – A. Š. parodė, kad už perkamą narkotinę medžiagą jis surinko iš kitų draugų 10 Eur smulkiais pinigais (monetomis), o jam neva perdavė 10 Eur kupiūrą. Priimant tokius A. Š. parodymus, pas jį turėjo likti iš draugų surinkti smulkūs pinigai (monetos), tačiau sulaikius A. Š. pas jį jokių pinigų nebuvo rasta. Ši itin reikšminga aplinkybė teismo nuosprendyje mėginama pateisinti išgalvotu teiginiu, kad tyrėjai tiesiog neįrašė į protokolą kiek ir kokio nominalo pinigų buvo iš A. Š. sulaikymo metu paimtoje piniginėje, nors tai akivaizdi netiesa, nes aprašant kitų sulaikytųjų turėtus daiktus pinigai buvo suskaičiuoti tiksliai.
2.3. Teismo nuosprendyje nepagrįstai teigiama, kad jis aš iš anksto susitarė su D. K. dėl narkotinės medžiagos – kanapių pardavimo, dėl ko ir buvo padaryta išvada, kad narkotinę medžiagą jis turėjo su tikslu ją parduoti. D. K. patvirtino tą aplinkybę, kad iki įvykio su juo (L. R.) telefonu ar socialiniais tinklais jis nėra bendravęs. Iš tokių parodymų seka, kad iš nežinomo telefono numerio gavęs visiškai bereikšmę žinutę „Gal zn“, jis negalėjo suprasti, kas ir ko iš jo nori sužinoti. D. K. parodė, jog susirašinėjimo savo telefonu per „Mesenger“ programėlę jis neištrynė. Teismo posėdyje prokurorei paprašius D. K. patikrinti susirašinėjimo archyvą, tariamo susirašinėjimo su juo jis nerado, nors rado senesnius susirašinėjimus. Iš to galima daryti vienareikšmę išvadą, kad jo parodymai apie susirašinėjimą su juo yra melagingi. Jis nebuvo įtraukęs jam praktiškai nepažįstamo D. K. į savo „Facebook“ paskyros draugus, kaip ir pastarasis jo, taigi susirašinėjimas tarp jų iš esmės buvo negalimas.
2.4. Svarbi ir aplinkybė, jog nors D. K. bei kiti, nors ir prieštaringai, bet jo parodymus tvirtinę asmenys (M. L. bei A. Š.) teigė, kad jam į bereikšmę žinutę „Gal zn“ atsakius „jo“, jie nusprendė atvažiuoti pas jį į namus ir nusipirkti narkotinės medžiagos. Tačiau toliau apklausų metu visi šie asmenys kategoriškai tvirtino, kad nei vienas nežinojo kur jis gyveno, taigi ir negalėjo žinoti kur konkrečiai jiems reikia važiuoti. Nei vienas iš apklaustų asmenų negalėjo parodyti, kas nurodinėjo kur reikia važiuoti. Tai be jokių abejonių paneigia tų asmenų parodymus, o tuo pačiu ir teismo išvadą, kad jie važiavo pas jį ir jis jų laukė su tikslu parduoti narkotinę medžiagą.
2.5. Aplinkybę, kad jo susitikimas su M. L., D. K. ir A. S. buvo visiškai atsitiktinis, patvirtino ne tik visą vakarą su juo leidęs liudytojas A. K., bet ir kartu su M. L., D. K. ir A. Š. važiavęs jų draugas T. Č.. Atsitiktinio susitikimo aplinkybę patvirtina ir tas objektyvus faktas, kad su juo jie susitiko toli nuo jo namų.
2.6. Visuma aptartų aplinkybių paneigia teismo išvadą, kad iki atsitiktinai susitikdamas su D. K., M. L. ir A. Š., jis turėjo tikslą su savimi turimą narkotinę medžiagą jiems parduoti ar kitaip platinti. Dėl to jis ir buvo kaltinamas tik pasikėsinimu parduoti turimą narkotinę medžiagą, kurią iki tol laikė neturėdamas jokio tikslo ją platinti. Dėl to ir valstybinį kaltinimą palaikiusi prokurorė prašė jį nuteisti tik už pasikėsinimą padaryti nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje. Teismas visiškai be jokio pagrindo nuteisė jį už baigtą nusikaltimą, nors teismo posėdžio metu buvo įspėtas, kad jo veiksmai gali būti perkvalifikuoti tik pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – už baigtą narkotinės medžiagos laikymą be tikslo ją platinti.
2.7. Jis neturėjo jokio tikslo ne tik parduoti turimos narkotinės medžiagos, bet ir kitaip ją platinti. Pakviestas iš matymo pažįstamų asmenų sėstis į jų automobilį, tikėjosi, kad taip bus patogiau sugrįžti į namus. Pasiūlius parūkyti, iš turimos narkotinės medžiagos jis susisuko suktinę ir tuomet buvo užklupti policijos pareigūnų. Suktinę rengėsi rūkyti pats, o ar būtų ja pavaišinęs kartu automobilyje buvusius asmenis, šiuo metu atsakyti negali, nes dėl to nebuvo apsisprendęs. Mano, kad esant tokioms aplinkybėms, kuomet savo susuktos suktinės niekam dar nebuvo perdavęs ar mėginęs perduoti, jo veikos vertinti kėsinimusi platinti narkotinę medžiagą negalima, kaip ir negalima spėti, kad narkotinę medžiagą tikrai būtų perdavęs kitiems asmenims ir taip rengėsi jos platinimui.
2.8. Dėl paminėtų aplinkybių teismas, pripažindamas jį kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, jo atžvilgiu netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
2.9. Teismas jam paskyrė per griežtą bausmę. Jis nusikalto būdamas labai jauno amžiaus, dar nepilnametis. Turi rimtų psichologinių problemų, serga pasikartojančiu sunkios depresijos epizodu. Netgi teismo tariamai nustatytomis aplinkybėmis narkotinės medžiagos įsigijimo iniciatoriais buvo kiti asmenys, o ne jis siūlė ją kitiems asmenims. Visuma tokių aplinkybių leidžia pakankamai pagrįstai teigti, kad nei veika, už kurią jis nuteistas, nei jo asmenybė nėra tiek pavojingos, kad jam būtų skirta griežtesnė nei minimali sankcijoje numatyta bausmė, o jos vykdymą atidėjus, net metams laiko būtų taikomas laisvės apribojimas, uždraudžiant nuo 23 val. iki 6 val. išeiti iš namų. Toks jo laisvės apribojimas tikrai nėra būtinas, nes tokio nesiūlė skirti ir valstybinį kaltinimą palaikiusi prokurorė. Tuo tarpu taikant tokį laisvės apribojimą, būtų labai apsunkintos mano galimybės derinti darbą (nuo 2020-09-01 dirbu pastatų demontavimo darbus pagal Individualios darbinės veiklos pažymėjimą) mokslą (esu pasirengęs nuo 2021 m. studijuoti) ir pilnavertį poilsį. Bijau, kad tai, savo ruožtu, gali neigiamai paveikti mano psichologinę (ar netgi psichinę) būseną.
4. Teismo posėdžio metu nuteistasis L. R. ir jo gynėjas advokatas A.Cemnolonskas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė K. Ulienė – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
1. Nuteistojo L. R. apeliacinis skundas atmestinas.
2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą paduoto apeliacinio skundo ribose konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai, visapusiškai ir nešališkai ištyrė byloje surinktus įrodymus ir jais vadovaudamasis padarė pagrįstas išvadas dėl nuteistojo L. R. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, jam paskyrė teisingą bausmę bei pagrįstai iš jo konfiskavo pinigus – 10 Eur. Teisėjų kolegija nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas būtų padaręs esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie turėtų įtakos nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui. Dėl to apeliacinis skundas atmestinas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl BK 260 straipsnio 1 dalies, BK 72 straipsnio taikymo
3. Nuteistasis L. R. apeliaciniame skunde nesutinka su jo veikos kvalifikavimu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį bei prašo ją perkvalifikuoti pagal BK 259 straipsnio 2 dalį. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, kad jis iš anksto per programėlę „Mesenger“ susitarė su D. K., jog jam parduos narkotinių medžiagų, kad buvo renkami ir jam (L. R.) perduoti pinigai (10 Eur) už narkotinių medžiagų pardavimą, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog jis laikė narkotines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti. Apelianto teigimu, liudytojo D. K. parodymai apie jų susirašinėjimą yra melagingi, liudytojų M. L., A. Š., D. K. parodymai apie pinigų už narkotines medžiagas rinkimą ir perdavimą jam yra nenuoseklūs, prieštaringi, jų nepatvirtina, o dalį ir paneigia, kiti byloje esantys įrodymai.
4. Teisėjų kolegija pirmiau nurodytus nuteistojo argumentus atmeta kaip nepagrįstus bei konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, įrodymų vertinimo klaidų nepadarė, išsamiai analizavo bei vertino visus byloje esančius įrodymus, nesuteikdamas kuriam nors įrodymų šaltiniui prioritetinės reikšmės bei teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, šioje byloje pirmosios instancijos teismas pilnai atskleidė bei bylos įrodymų visuma motyvuotai pagrindė L. R. tikslą platinti narkotines medžiagas, todėl jo veika teisingai bei pagrįstai kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 1 dalį.
5. Visų pirma, teisėjų kolegija pažymi, kad paties nuteistojo L. R. parodymai viso proceso metu buvo nenuoseklūs, esmingai kito. 2020 m. birželio 10 d. teisiamajame posėdyje L. R. neigė, jog policijos pareigūnų automobilyje rastos narkotinės medžiagos yra jo, tvirtino, kad apie jas nieko nežino (4 t., b. l. 38-39 ). Tuo tarpu pirmosios instancijos teismui byloje paskyrus ekspertizę bei gavus Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2020 m. liepos 16 d. ekspertizės aktą (toliau – Ekspertizės aktas), kuriame nurodyta, jog ant pateiktos tirti suktinės paimtos 2019 m. spalio 13 d. iš automobilio „Seat Leon“ rasta vyro biologinių pėdsakų, kurių genotipas sutampa su L. R. genotipu (4 t., b. l. 62–64), savo parodymus pakeitė iš esmės ir 2020 m. rugpjūčio 20 d. teisiamajame posėdyje jau nurodė, kad jis automobilyje laikė narkotines medžiagas, susuko suktinę, kurią galvojo visi suvartoti ir kt. (4 t., b. l. 81-82). Vien tai jau rodo, kad L. R. parodymų negalima laikyti patikimais, nes akivaizdu, kad jis juos derino prie byloje surinktų ir reikšmingas faktines aplinkybes pagrindžiančių įrodymų. Be kita ko, L. R. parodymus, kad jis neturėjo tikslo parduoti laikomų narkotinių medžiagų, jog su M. L., A. Š. ir kitais kartu su jais buvusiais asmenimis jis susitiko atsitiktinai, su niekuo nesitarė dėl narkotinių medžiagų pardavimo, jam (L. R.) nebuvo perduoti 10 Eur už narkotines medžiagas ir kt. paneigia pirmosios instancijos teismo išsamiai ištirtų ir teisingai įvertintų įrodymų visetas – liudytojų M. L., A. Š., M. A. parodymai ir kita rašytinė bylos medžiaga.
6. Kaip matyti iš liudytojų M. L., A. Š., D. K. parodymų, jie kartu leisdami laiką sugalvojo parūkyti „žolės“. Žinojo, kad jos gali gauti iš L. R.. Liudytojas D. K. parodė, kad jis per socialinį tinklą „Facebook“ susirado L. R. profilį, per programėlę „Mesenger“ parašė jam žinutę „ar žinai“, kas reiškia „kur gauti“, nurodė, jog L. R. turėjo suprasti ko jo klausė, pastarasis atrašė kad „jo“. Suprato, kad L. R. turi „žolės“, todėl jam parašė, kad atvažiuoja iki jo namų ir visi M. L. automobiliu „Seat Leon“ važiavo į (duomenys neskelbtini) pas L. R. nusipirkti narkotinės medžiagos (4 t., b. l. 34-36). Apeliaciniame skunde šie D. K. parodymai ginčijami nurodant, kad L. R. su M. L., A. Š. ir kitais su jais buvusiais asmenimis (duomenys neskelbtini) susitiko atsitiktinai, o D. K. parodymai yra melagingi, į bylą nėra pateiktas jų tarpusavio susirašinėjimas, D. K. ir L. R. nebuvo „Facebook“ draugai, todėl D. K. negalėjo per programėlę „Mesenger“ rašyti žinutės L. R. ir kt. Tačiau šiuos argumentus teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus. Iš bylos matyti, kad minėti D. K. parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs (2 t., b. l. 122-123, 126-127, 4 t., b. l. 34-36). Tai, jog D. K. rašė L. R. per „Mesenger“ žinutę ir tarėsi dėl narkotinių medžiagų viso proceso metu nuosekliai nurodė ir liudytojai M. L. bei A. Š. (2 t., b. l. 56-57, 62-63, 67-68, 3 t., b. l. 13-14, 19-20, 23-24, 4 t., b. l. 9-12). Vien tai, kad susirašinėjimas tarp D. K. ir L. R. nėra užfiksuotas objektyviai ir šie duomenys nėra pateikti į bylą, priešingai nei teigiama skunde, aptariamos aplinkybės nepaneigia, teisėjų kolegijos vertinimu, jos įrodytumui visiškai pakanka pirmiau minėtų liudytojų parodymų, kurie kaip minėta, buvo nuoseklūs ir neprieštaringi viso proceso metu. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus skundo argumentus, jog D. K. objektyviai per programėlę „Mesenger“ negalėjo rašyti L. R. žinutės, nes jie buvo mažai pažįstami, nebuvo „Facebook“ draugai ir pan. Kaip matyti iš D. K. parodymų, jis nurodė, kad prieš tai L. R. pakvietė į „Facebook“ draugus ir tik po to jam išsiuntė žinutę, gavo iš jo atsakymą, be kita ko, kaip jau aptarta pirmiau, tai, kad D. K. ir L. R. susirašinėjo žinutėmis patvirtino liudytojai M. L. ir A. Š.. Iš minėtų liudytojų parodymų matyti, kad sulaukus iš L. R. teigiamo atsakymo dėl narkotinių medžiagų įsigijimo, jie šiuo tikslu ir važiavo pas jį į (duomenys neskelbtini). Nuteistasis skunde akcentuoja, kad nei vienas liudytojas teisiamojo posėdžio metu negalėjo nurodyti, kur tiksliai jis (L. R.) gyvena, kas, pasak nuteistojo, paneigia liudytojų parodymus. Tačiau šioje vietoje akcentuotina, kad iš liudytojų parodymų matyti, kad jie žinojo, jog L. R. gyvena (duomenys neskelbtini) būtent ten ir važiavo, kita vertus, jokių objektyvių kliūčių liudytojams jau atvykus į (duomenys neskelbtini) susitarti dėl tikslios susitikimo vietos nebuvo, kadangi, kaip minėta, L. R. ir D. K. susirašinėjo žinutėmis, todėl dėl jos galėjo bet kada būti susitarta. Nėra pagrindo sutikti su nuteistojo argumentais, kad aplinkybę, jog L. R. su M. L., A. Š. ir kitais su jais buvusiais asmenimis (duomenys neskelbtini) susitiko atsitiktinai, turėtų patvirtinti liudytojų D. K. ir M. Č. parodymai. Dėl liudytojo D. K. parodymų akcentuotina, jog viena vertus, jis yra L. R. draugas, todėl gali būti suinteresuotas duoti jam palankius parodymus, o kita vertus, su L. R. jis buvo tik iki tol, kol jis įsėdo į M. L. automobilį, taigi jis nematė ir negirdėjo nieko, kas vyko po to. Liudytojas T. Č. nors ir nurodė, kad nežinojo dėl ko jie važiuoja į (duomenys neskelbtini), tačiau pagal bylos įrodymus (liudytojų M. L., A. Š., D. K., T. Č., M. A. parodymus), tuo metu, kai D. K. susirašinėjo su L. R. ir tarėsi dėl narkotinių medžiagų įsigijimo, T. Č. kartu su M. A. buvo kitame automobilyje.
7. Taigi, apeliaciniame skunde dėstomi argumentai, jog L. R. su M. L., A. Š., D. K. ir kitais su jais buvusiais asmenimis (duomenys neskelbtini) susitiko atsitiktinai nepagrįsti, juos paneigia bylos įrodymų visetas – M. L., A. Š., D. K. parodymai, kuriais neginčijamai nustatyta, jog dėl narkotinių medžiagų pirkimo iš L. R. buvo tartasi iš anksto, D. K. su juo susirašius žinutėmis ir būtent šiuo tikslu buvo važiuojama pas L. R. į (duomenys neskelbtini).
8. Apeliaciniame skunde ginčijamos pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, jog A. Š. L. R. perdavė 10 Eur už ketinamą iš jo nusipirkti narkotinę medžiagą, kad buvo renkami pinigai ją nusipirkti. Nurodoma, jog tokias aplinkybes patvirtino tik trys iš penkių automobiliu „Seat Leon“ važiavusių asmenų, visų trijų asmenų – A. Š., M. L. ir D. K. parodymai apie pinigų surinkimo aplinkybes buvo skirtingi proceso eigoje, prieštaringi tarpusavyje, be to, pagal A. Š. parodymus, pas jį turėjo likti iš kitų asmenų surinkti smulkūs pinigai (monetos), tačiau sulaikius A. Š., pas jį jokių pinigų nebuvo rasta. Teisėjų kolegija šiuos argumentus atmeta.
9. Kaip nurodo ir pats nuteistasis, aplinkybes, kad važiuojant į (duomenys neskelbtini) buvo renkami pinigai – 10 Eur narkotinei medžiagai nusipirkti ir kad jie buvo perduoti L. R., patvirtina trijų liudytojų parodymai – M. L., A. Š., D. K.. Nors šių liudytojų parodymai viso proceso metu nebuvo visiškai nuoseklūs ir išsamūs dėl aplinkybių, kokią tikslią pinigų dalį prie L. R. renkamų 10 Eur už narkotines medžiagas pridėjo kiekvienas iš jų, kas ir kurioje tiksliai vietoje L. R. perdavė pinigus ir pan., tačiau šie nesutapimai nelaikytini esminiais ir nesudaro pagrindo abejoti bei nepaneigia minėtų liudytojų parodymų visuma nustatytų esminių aplinkybių, jog iš L. R. narkotines medžiagas jie ketino pirkti, surinko už jas pinigus – viso 10 Eur. Dėl pinigų L. R. perdavimo aplinkybės akcentuotina, kad nors teisiamojo posėdžio metu M. L. ir A. Š. iš pradžių nurodė, jog neatsimena aplinkybių dėl pinigų perdavimo L. R., tačiau teisme pagarsinus jų ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, abu patvirtino, kad jie yra teisingi, t. y. M. L. parodė, kad jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, jog A. Š. už narkotines medžiagas L. R. padavė 10 Eur (vieną kupiūrą) yra teisingi; A. Š. parodė, kad jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, jog jie pinigus „susimetė“ trise: jis (A. Š.), D. K. ir M. L., bendroje sumoje buvo 10 Eur, L. R. jis padavė kupiūrą, yra teisingi. Pritartina pirmosios instancijos teismo argumentams, jog tam tikrus neesminius minėtų liudytojų parodymų netikslumus, galima paaiškinti tuo, kad jie teisiamajame posėdyje buvo apklausiami praėjus daugiau nei pusei metų nuo įvykio, be to, tai gali būti ir siekis nepakenkti L. R., kurį jie pažinojo ir iki įvykio. Skunde nurodoma, kad aptariamų aplinkybių dėl pinigų už ketinamą nusipirkti narkotinę medžiagą rinkimo ir perdavimo nepatvirtino liudytojai T. Č. ir M. A., tačiau tas niekaip nepaneigia pirmiau aptartų liudytojų parodymų visuma nustatytos aptariamos aplinkybės. Akcentuotina, kad kaip matyti iš bylos, liudytojų T. Č. ir M. A. viso proceso metu (tiek ikiteisminio tyrimo pradžioje, prieš priimant nutarimus jų atžvilgiu nutraukti ikiteisminį tyrimą, tiek ir po to) pozicijos iš esmės buvo tokios, kad jie nematė, negirdėjo ir nieko nežinojo apie narkotinių medžiagų pirkimą, tokie jų parodymai sutapo su liudytojų M. L., A. Š., D. K. parodymais, kuriuose jie taipogi viso proceso metu nuosekliai tvirtino, kad minėti liudytojai nieko nežinojo ir niekaip neprisidėjo prie narkotinių medžiagų pirkimo.
10. Teisėjų kolegija nesutinka su skunde dėstoma argumentacija, jog aplinkybę dėl pinigų už ketinamą nusipirkti narkotinę medžiagą rinkimą turėtų paneigti į sulaikymo patalpas uždaromo (uždaryto) asmens apžiūros ir daiktų paėmimo laikinai saugoti protokolas (skunde akcentuojama, jog pagal A. Š. parodymus, pas jį turėjo likti iš kitų asmenų surinkti smulkūs pinigai (monetos), tačiau sulaikius A. Š., pas jį jokių pinigų nebuvo rasta). Kaip matyti, protokole iš tiesų nėra nurodyta, kad pas A. Š. buvo rasti ir paimti pinigai, tačiau, kaip matyti, be kita ko, jame nurodyta, jog rasta ir paimta juoda piniginė (2 t., b. l. 193), todėl tikėtina, kad protokole paprasčiausiai nėra detalizuotas piniginės turinys. Akcentuotina, kad pinigų rinkimo aplinkybė šioje byloje yra nustatyta pirmiau aptartų duomenų visetu.
11. Kolegija konstatuoja, kad atsižvelgus į byloje nustatytas ir pirmiau aptartas faktines šios bylos aplinkybes nėra jokio pagrindo tenkinti L. R. prašymo jo veiką perkvalifikuoti pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, nes jo veiksmuose neginčijamai nustatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos būtinasis požymis – tikslas platinti narkotines medžiagas. Pirmiau aptartos aplinkybės, o būtent tos, kad su L. R. iš anksto buvo susitarta dėl narkotinių medžiagų įsigijimo ir būtent šiuo tikslu važiuojama pas jį į (duomenys neskelbtini), buvo renkami pinigai (10 Eur) narkotinės medžiagos pirkimui, kurie buvo perduoti L. R., tos, kad L. R. iš atsineštos su savimi automobilyje laikytos narkotinės medžiagos suko suktinę, kurią ketino perduoti už ją pinigus sumokėjusiam A. Š., ar kitiems automobilyje buvusiems asmenims, leidžia daryti neginčijamą išvadą, kad L. R. neteisėtai laikė nedidelė kiekį narkotinės medžiagos turėdamas tikslą ją platinti. Dėl to jo veika teisingai bei pagrįstai kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 1 dalį.
12. Apeliaciniame skunde akcentuojama ir tai, kad L. R. buvo kaltinamas pasikėsinimu padaryti BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, pirmosios instancijos teismas be jokio pagrindo jį nuteisė už baigtą nusikaltimą, nes teisiamojo posėdžio metu jis buvo įspėtas, kad jo veiksmai gali būti perkvalifikuoti tik pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, taip pat nurodoma, jog pirmosios instancijos teismo nustatomojoje dalyje nustatytos aplinkybės prieštarauja nuosprendžio rezoliucinei daliai – jis nebuvo nuteistas už pasikėsinimą parduoti narkotines medžiagas, ar jų pardavimą, todėl, nuteistojo manymu, teismas nepagrįstai iš jo konfiksavo 10 Eur.
13. Šioje byloje kaltinamasis aktas buvo surašytas ir byla teisiamajame posėdyje perduota nagrinėti kaltinant L. R. tuo, jog 2019 m. spalio 13 d., apie 00.30 val., (duomenys neskelbtini), jis, turėdamas tikslą parduoti neteisėtai laikė ir pasikėsino neteisėtai platinti nedidelį kiekį narkotinės medžiagos – 0,689 g. kanapių (antžeminių dalių) su 5,2% ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekiu jose, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes suktinę, kurią jis ketino perduoti už narkotines priemones sumokėjusiam A. Š., apie 00.38 val. aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), automobilyje SEAT LEON, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu rado ir paėmė policijos pareigūnai. L. R. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje 260 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
14. Pirmosios instancijos teismas, laikydamasis BPK 256 straipsnio 2 dalyje numatytų veikos kvalifikavimo pakeitimo teisme taisyklių, 2020 m. rugpjūčio 20 d. teisiamojo posėdžio metu įspėjo L. R., kad jo veika gali būti kvalifikuota kaip baigtas nusikaltimas pagal 260 straipsnio 1 dalį, o ne pasikėsinimas jį padaryti, taip pat, kad jo veika gali būti kvalifikuojama pagal BK 259 straipsnį (4 t., b. l. 81, 82).
15. Minėta, jog ištyręs bei įvertinęs byloje esančius įrodymus pirmosios instancijos teismas L. R. veiką kvalifikavo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Iš skundžiamo nuosprendžio nustatomosios dalies matyti, kad teismas pripažino, jog L. R. veiksmai atitinka vieną BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos alternatyvųjį sudėties požymį, t. y. pripažino jį kaltu dėl to, kad jis turėdamas tikslą parduoti neteisėtai laikė nedidelį kiekį narkotinės medžiagos. Kaip matyti, nuosprendžio nustatomojoje dalyje neliko L. R. pirminiame kaltinime nurodytų aplinkybių kad, be to, jog jis turėdamas tikslą parduoti neteisėtai laikė narkotines medžiagas, jis dar ir pasikėsino neteisėtai platinti nedidelį kiekį narkotinės medžiagos. Pirmosios instancijos teismas motyvų kad/kodėl pašalina minėtas aplinkybes, nepateikė. Skundžiamo nuosprendžio motyvuose prie veikos kvalifikavimo nurodyta tai jog: „aptarta situacija, kad į (duomenys neskelbtini) pas L. R. liudytojai vyko prieš tai su juo bendravę ir turėdami konkretų tikslą įsigyti „žolės“, kad kaltinamasis būdamas su liudytojais automobilyje įvykio vietoje „žolės“ iš tikrųjų turėjo ir iš jos suko suktinę, prieš tai gavęs iš A. Š. 10 Eur už suktinę, rodo, kad L. R. narkotines medžiagas laikė turėdamas tikslą jas platinti (perduoti) automobilyje su juo buvusiems asmenims ar tik kažkuriam iš jų. Tokie L. R. veiksmai atitinka BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto sunkaus nusikaltimo sudėtį. L. R. padarytas nusikaltimas buvo baigtas, nes jis laikė narkotinę medžiagą turėdamas tikslą ją platinti, o ta aplinkybė, kad jis jos nespėjo išplatinti (nespėjo perduoti susuktos suktinės, nes atvyko policijos pareigūnai), jo veiksmų kvalifikavimui neturi įtakos“.
16. Teisėjų kolegija pažymi, kad BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyti alternatyvūs šio nusikaltimo sudėties objektyvieji požymiai: neteisėtas gaminimas, perdirbimas, įgijimas, laikymas, gabenimas ar siuntimas narkotinių ar psichotropinių medžiagų, turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavimas ar kitoks platinimas narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Bent vieno iš šių objektyviųjų požymių įgyvendinimas yra būtina sąlyga kvalifikuoti veiką pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Kita vertus, įgyvendinus kelis alternatyvius šios veikos objektyviuosius požymius, veika taipogi kvalifikuojama pagal BK 260 straipsnio 1 dalį.
17. Kaip minėta, L. R. buvo kaltinamas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį BK 260 straipsnio 1 dalį dėl to, kad turėdamas tikslą parduoti neteisėtai laikė narkotines medžiagas ir pasikėsino neteisėtai platinti nedidelį kiekį narkotinės medžiagos. Tačiau pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog L. R. neteisėtai laikė narkotines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti, teisingai jo veiksmus kvalifikavo ne kaip pasikėsinimą padaryti, o kaip baigtą nusikaltimą pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Akcentuotina, kad šios veikos sudėtis yra formalioji, todėl nagrinėjamu atveju narkotinių medžiagų laikymas tapo baigtu nusikaltimu nuo to momento, kai L. R. pradėjo jas laikyti (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-225/2008, 2K-185/2010). Bet vis gi, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas susiaurino kaltinimą skundžiamo nuosprendžio nustatomojoje dalyje palikdamas tik dalį aplinkybių, t. y. be kaltinime suformuluoto alternatyvaus (papildomo) nagrinėjamos veikos sudėties objektyviojo požymio – narkotinės medžiagos pardavimo, šiuo atveju – pasikėsinimo ją parduoti. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismo praktikoje pardavimas yra apibrėžtas kaip vienas iš psichotropinių ar narkotinių medžiagų platinimo būdų. Pardavimas – tai medžiagų perleidimas kitam asmeniui už tam tikrą pinigų sumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-225/2008, 2K-294/2008). Byloje nustatytos aplinkybės rodo, jog L. R. buvo tiesiogiai pradėjęs daryti aptariamą veiką (byloje nustatyta ne tik tai, kad liudytojai M. L., A. Š., D. K. vyko pas L. R. į (duomenys neskelbtini) tikslu nusipirkti iš jo narkotinės medžiagos, prieš tai liudytojui D. K. dėl to su L. R. susitarus, tačiau ir tai, kad liudytojas A. Š. jau buvo perdavęs L. R. už narkotinę medžiagą surinktus pinigus (10 Eur), L. R. automobilyje suko suktinę, kurią ketino perduoti už ją pinigus sumokėjusiam A. Š., ar kitam kartu su juo automobilyje buvusiam asmeniui), tačiau veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes atvyko policijos pareigūnai ir automobilyje apžiūros metu rado suktinę ir ją paėmė. Iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, kad pirmosios instancijos teismas visas pirmiau aptartas aplinkybes taipogi nustatė, tik jų papildomai nevertino minėto alternatyvaus objektyviojo požymio kontekste, nors, teisėjų kolegijos vertinimu, turėjo. Kita vertus, kaip ir minėta, visas pirmiau aptartas aplinkybes pirmosios instancijos teismas nustatė, be kita ko, pripažino įrodyta aplinkybę, jog L. R. už ketinamą nusipirkti narkotinę medžiagą buvo perduoti 10 Eur, ir visas jas vertino kaip pagrindžiančias BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymių buvimą, t. y. konstatuodamas, kad L. R. neteisėtai laikė nedidelį kiekį narkotinės medžiagos turėdamas tikslą ją parduoti.
18. Nors nuteistasis skunde nurodo ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš jo konfiskavo 10 Eur, tačiau bylos duomenys neginčijamai patvirtina, jog L. R. šiuos pinigus gavo iš nusikaltamos veikos, šią aplinkybę pirmosios instancijos teismas nustatė, todėl sprendimas iš L. R. konfiskuoti 10 Eur vadovaujantis BK 72 straipsnio pagrindu, nekeistinas.
Dėl bausmės
19. Nuteistasis L. R. nesutinka su jam paskirta bausme nurodydamas, kad ji yra per griežta (nustatyti per ilgi laisvės atėmimo ir bausmės vykdymo atidėjimo terminai, paskirtas įpareigojimas būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val. nėra būtinas, jis sumažintų jo galimybes derinti darbą, mokslą bei poilsį), todėl prašo ją sušvelninti. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamojoje byloje esančius duomenis, konstatuoja, kad tenkinti tokį nuteistojo prašymą nėra pagrindo.
20. L. R. pripažintas kaltu padaręs sunkų nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, už kurio padarymą numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo dvejų iki aštuonerių metų. Kadangi L. R. nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnametis, jam taikytini bausmės skyrimo nepilnamečiui ypatumai, numatyti BK 91 straipsnyje. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai skiriama laisvės atėmimo bausmė nepilnamečiui, jos minimumą sudaro pusė minimalios bausmės, numatytos šio kodekso straipsnio, pagal kurį teisiamas nepilnametis, sankcijoje. Atsižvelgus į tai, L. R. už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą skirtinos laisvės atėmimo bausmės minimumas – vieneri metai. Pirmosios instancijos teismas L. R. paskyrė laisvės atėmimą dvejiems metams, vadovaudamasis BK 92 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo dvejiems metams ir L. R. paskyrė BK 87 straipsnyje numatytą auklėjamojo poveikio priemonę – 12 mėnesių elgesio apribojimą, įpareigojant L. R. dirbti, mokytis ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje, būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., išskyrus jeigu išėjimas iš namų susijęs su darbu ar mokymusi, uždraudžiant L. R. be gydytojo paskyrimo vartoti psichiką veikiančias medžiagas ir be kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą.
21. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam L. R. skirdamas bausmę, nustatydamas jos dydį, bausmės skyrimo taisyklių bei principų nepažeidė, atsižvelgė į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 41, 54 ir 61 straipsniuose, taip pat į nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės, bausmių ir jų skyrimo ypatumus, numatytus BK 80, 91 straipsniuose, pagrįstai bei teisingai vadovavosi BK 92 straipsnio nuostatomis jam atidėdamas paskirtos bausmės vykdymą bei paskyrė teisingą auklėjamojo poveikio priemonę, pagrįstus ir tikslingus įpareigojimus bei draudimus.
22. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam L. R., atsižvelgė į visas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes – į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją (padarytas nusikaltimas susijęs su neteisėtų disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti, jis priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai, veika tyčinė, baigta), į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, į jo asmenybę – veikos padarymo metu buvo nepilnametis, mokėsi, bylos nagrinėjimo metu baigė mokyklą, planuoja mokytis arba dirbti, turi sveikatos problemų (diagnozuotas pasikartojantis depresinis sutrikimas, sunkios depresijos epizodas be psichozės simptomų). Įvertinta ir tai, kad L. R. nebuvo veikos iniciatorius, disponavo nedideliu kiekiu narkotinės medžiagos, kuri nebuvo išplatinta kitiems asmenims ir suvartota. Be šio, teismas pagrįstai akcentavo ir vertino tai, kad veiką, už kurią buvo nuteistas skundžiamu nusprendžiu, jis padarė praėjus vos keliems mėnesiams po to, kai Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. birželio 17 d. nutartimi jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje padarymą (taipogi dėl veikos, susijusios su disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis (be tikslo jas platinti)), jam paskirto elgesio apribojimo laikotarpiu, be to, iki veikos padarymo jis buvo du kartus baustas administracine tvarka už narkotinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo.
23. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į visas pirmiau paminėtas aplinkybes, nuteistajam už aptariamo nusikaltimo padarymą skirdamas laisvės atėmimo bausmę ir jos dydį nustatydamas artimą minimaliam bei jos vykdymą atidėdamas baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė ir nuteistajam paskyrė teisingą bausmę. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, L. R. paskirta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams, jos vykdymą atidedant dvejiems metams paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą dvylikai mėnesių su įpareigojimais bei draudimais (dirbti, mokytis ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje, būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., išskyrus jeigu išėjimas iš namų susijęs su darbu ar mokymusi, uždraudžiant L. R. be gydytojo paskyrimo vartoti psichiką veikiančias medžiagas ir be kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą) atsižvelgus tiek į aptariamos veikos pavojingumą, tiek į nuteistojo asmenybę nėra laikytina per griežta ar prieštaraujanti teisingumo principui. Vadovaujantis nuteistojo skunde nurodytais argumentais, jog jis veiką padarė būdamas nepilnametis, turi sveikatos problemų, nebuvo veikos iniciatorius ir kt. švelninti jam paskirtos bausmės nėra pagrindo, juolab, kad į visas jo akcentuojamas aplinkybes pirmosios instancijos teismas skirdamas jam bausmę jau atsižvelgė. Akcentuotina, kad pirmiau aptartų duomenų visetas apie L. R. daromus teisės pažeidimus, kurie išimtinai susiję su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, jų vartojimu be gydytojo paskyrimo suponuoja poreikį bei kartu pagrindžia pirmosios instancijos teismo L. R. skirtų įpareigojimų bei draudimų būtinumą, juolab, vertinant ir tą aplinkybę, jog bylos duomenys rodo, kad jam anksčiau taikytos švelnesnės poveikio priemonės nebuvo veiksmingos, nes, kaip minėta, veiką, už kurią jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jis padarė praėjus keliems menėsiams po to, kai buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai jam buvo paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės - įspėjimas ir elgesio apribojimas 12 mėnesių, įpareigojant tęsti mokslą.
24. Atsižvelgusi į pirmiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikint ar keisti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo L. R. apeliacinį skundą atmesti.