Kauno apygardos teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 5 d. nutarties A. L. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. A. L. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – ir Institucija) 2020 m. rugsėjo 11 d. nutarimu pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, ir jam skirta administracinė nuobauda – 800 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių už tai, kad 2020 m. rugpjūčio 15 d., 23 val. 38 min., Kauno mieste, (duomenys neskelbtini), A. L. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,65 promilės). Tuo A. L. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus.

2. Nesutikdamas su Institucijos nutarimu, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. L. pateikė skundą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams, tačiau 2020 m. lapkričio 5 d. nutartimi A. L. skundas netenkintas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. A. L. apeliacinis skundas tenkinamas.

6. ANK 651 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą dėl apeliacinio skundo nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas; tais atvejais, kai paaiškėjo naujų bylos aplinkybių ar vertinami nauji įrodymai, byla turi būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Nagrinėjamu atveju apeliantas prašo jo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir apklausti liudytoją L. L.. Aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra aplinkybių, dėl kurių būtų galima daryti išvadą, jog yra pagrindas pripažinti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka būtinu. Taip pat, nėra paaiškėjusių jokių naujų aplinkybių, kurios nebuvo žinomos administracinio nusižengimo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Pažymėtina, jog pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nors ir prašo administracinio nusižengimo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau nenurodo jokių motyvų, dėl ko, jo manymu, žodinis nagrinėjimas šiuo atveju būtinas, tiesiog prašo apklausti liudytoją. Atsižvelgdamas į tai, kad prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teismui nėra privalomas (ANK 651 straipsnio 4 dalis), taip pat ir į tai, kad byloje nėra naujų įrodymų ar naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurie nebuvo aptarti skundžiamoje nutartyje, teismas sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo administracinio nusižengimo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. L. prašymas jo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka atmestinas.

7. Kartu pažymėtina, kad pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde nėra keliamas kaltės klausimas, tačiau nesutinkama su paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminu, prašant jį trumpinti, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose, t. y. ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo aspektu.

8. Galimybę paskirti mažesnę baudą, negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti, numato ANK 34 straipsnio 6 dalis. Šis sprendimas priimamas įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 7 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. e2AT-33-303/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-38-303/2016, Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-58-697/2017 ir kt.).

9. Pažymėtina, kad skiriant administracines nuobaudas ir administracinio poveikio priemones, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kurios, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežtos.

10. Aukštesnės instancijos teismas, išanalizavęs administracinio nusižengimo bylą, įvertinęs A. L. skundo argumentus, konstatuoja, kad vertinamu atveju yra pagrindas A. L. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sutrumpinti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, kadangi ANK 22 straipsnyje numatyti nuobaudos tikslai gali būti pasiekti ir nustatant trumpesnį, nei numatytas ANK 422 straipsnio 6 dalyje, šios priemonės terminą.

11. Vertinamu atveju atsižvelgtina į tai, kad A. L. nuo pat administracinio nusižengimo padarymo fakto savo kaltės neginčijo, gailėjosi, neblaivumo patikrinimo nevengė, pripažino aplinkybę, kad vartojo alkoholinius gėrimus (išgėrė du kokteilius), jam paskirtą baudą jau sumokėjo dar iki apylinkės teismo nutarties priėmimo (bauda sumokėta 2020 m. rugsėjo 16 d.). Įvertintina ir tai, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė – pažeidėjas pripažino padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi. Praeityje A. L. už vairavimą esant neblaiviam ar kitus nusikaltimus neteistas. Administracinių nusižengimų registro išraše apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus fiksuota, kad A. L. praeityje administracine tvarka baustas, tačiau už itin šiurkščius pažeidimus, padarytus apsvaigus nuo alkoholio, nebaustas – A. L. 2018 m. rugpjūčio 7 d. baustas už karo prievolininkų pareigų nevykdymą, 2016 m. rugsėjo 29 d. už tai, kad tikrinančio pareigūno reikalavimu nepateikė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo. Už šiuos nusižengimus skirtas baudas A. L. yra sumokėjęs, nuobaudos nėra galiojančios. Informacija apie padarytus pažeidimus rodo, kad A. L. nėra išimtinai drausmingas vairuotojas, tačiau priešingai, negu teigiama Institucijos pateiktame atsiliepime, ši informacija neteikia pagrindo manyti, kad A. L. yra linkęs įstatymų reikalavimų nepaisyti asmuo.

12. Be to, A. L. buvo nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis, kuris nežymiai viršijo įstatymo leistiną normą (įvertinus alkotesterio paklaidą – 0,02 promilės, nustatytas 0,63 promilės), reali žala asmenims ar turtui nepadaryta. Svarbia aplinkybe šiuo atveju laikytina ir tai, kad nusižengimas buvo padarytas A. L. sąžiningai klydus dėl savo galėjimo vairuoti transporto priemonę nepažeidžiant KET. A. L., kaip minėta, neneigė, kad vartojo alkoholį, tačiau paaiškino ir tai, kad pats nesijautė apsvaigęs, jokių apsvaigimo požymių nejautė ir šie paaiškinimai objektyviais įrodymais nėra paneigti. Iš administracinio nusižengimo byloje esančio policijos pareigūno tarnybinio pranešimo matyti, kad pareigūnai apie tai, kad vairuotojas gali būti neblaivus, sprendė tik iš nuo jo sklindančio alkoholio kvapo. Nustačius, kad A. L. yra neblaivus, transporto priemonė buvo perduota su juo kartu važiavusiai keleivei. Šių aplinkybių teismas skundžiamoje nutartyje iš viso nevertino, nors jos yra reikšmingos sprendžiant dėl padaryto nusižengimo pavojingumo.

13. Pritartina apylinkės teismo išvadai, kad A. L. padarytas administracinis nusižengimas vertinamas kaip vienas pavojingiausių ir šiurkščiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Tačiau nors ir skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, bet tai nereiškia, jog visiems teisės pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos. Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, pažeidėjo asmenybę. Tai tinkamai padaryti leidžia administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės, numatytos ANK, tarp jų ir prieš tai aptarta ANK 34 straipsnio 6 dalis. Todėl spęsdamas dėl skundo šiuo aspektu teismas taip pat įvertina tai, kad teisė vairuoti transporto priemones A. L. reikalinga darbinėje veikloje, jis yra profesionalus vairuotojas. Turėdamas didesnį nei 18 metų vairavimo stažą, A. L. praeityje už šiukščius KET pažeidimus baustas nebuvo. Be viso to, byloje nėra duomenų, kad A. L. piktnaudžiautu alkoholiu, girtas vairuotų transporto priemones.

14. Esant visumai paminėtų duomenų, taip pat vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuotina, kad ANK 22 straipsnio 1 dalyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai bus pasiekti sutrumpinus A. L. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 8 mėnesių. Atsižvelgiant į A. L. asmenybę, neabejotina, kad net ir atėmus jam teisę vairuoti transporto priemones trumpesniam terminui, negu ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytas minimalus, jis vis tiek patirs neigiamas pasekmes, susijusias su jo padarytu administraciniu nusižengimu, ir tai jam turės akivaizdų prevencinį poveikį. Atsižvelgiant į tai, A. L. apeliacinis skundas tenkinamas ir skundžiama nutartis naikinama.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

A. L. apeliacinį skundą patenkinti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 5 d. nutartį pakeisti ir, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą, pakeičiant Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2020 m. rugsėjo 11 d. nutarimo dalį ir A. L. už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje, paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 12 (dvylikai) mėnesių terminą, sutrumpinti iki 8 (aštuonių) mėnesių.

Kitas nutarties ir nutarimo dalis palikti nepakeistas.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.