- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-09-14
- Bylos Nr.
- e2-2477-658/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00858-2017-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nerijus Meilutis
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Gensera“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Simno komunalininkas“
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo teisėjas Nerijus Meilutis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gensera“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Simno komunalininkas“ dėl neteisėtų viešųjų pirkimų sąlygų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ieškovės procesinių dokumentų esmė
Ieškovė UAB „Gensera“ kreipėsi į teismą ieškiniu (CBP-28600) prašydama: 1) panaikinti atsakovės 2017 m. liepos 12 d. raštu įformintą sprendimą atmesti ieškovės pretenziją, kaip nepagrįstą; 2) panaikinti ekonominio vertinimo 26.3. punkte nustatytus T1, T2 ir T3 subkriterijus; 3) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.Ieškinyje nurodė, jog atsakovė supaprastinto atviro konkurso būdu vykdo viešąjį pirkimą „Vandentiekio, buitinių nuotekų šalinimo tinklų ir nuotekų valymo įrenginių statyba“, pirkimo Nr. 189613. Ieškovė, nesutikdama su Pirkimo sąlygose nustatytais ekonominio naudingumo kriterijais, 2017 m. liepos 4 d. pateikė pretenziją. Atsakovė pretenziją tenkino iš dalies, t. y. padidino ekonominio naudingumo kriterijaus C ir sumažino kriterijaus T lyginamuosius svorius, tačiau atsisakė panaikinti ekonominio naudingumo vertinimo subkriterijus T1-T3.Ieškovė nesutinka su Pirkimo sąlygose nustatytais ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus T subkriterijais T1-T3. Teigia, kad jie nėra tiesiogiai susiję su pirkimo objektu, t. y. subkriterijai T1-T3 nėra ekonominio naudingumo kriterijai, nes jais vertinama ne pirkimo objekto ateityje kuriama objekto ekonominė ar socialinė nauda, o pirkimo objekto įvykdymo kokybės tikimybė. Analizuojant pirkimo sąlygose nustatytus ekonominio naudingumo subkriterijus T1-T3 matyti, kad jokios ekonominės naudos iš pirkimo objekto gauti nesitikima, o yra tiesiog reikalaujama pateikti tiekėjo vykdomą politiką, bet nevertinama, koks rezultatas bus sukurtas. Ieškovė teigia, kad tiekėjo ir perkančiosios organizacijos bei trečiųjų asmenų bendravimas, keitimasis informacija ir vykdymo metu taikomos aplinkosauginės priemonės turi būti nustatytos sutartyje, o tiekėjų pasiūlymai turi būti vertinami pagal tai kokias technologijas, kokį jų ekonominį atsiperkamumą ar ekonominę naudą siūlo sutarties įvykdymo rezultate, bet ne jos vykdymo eigoje. Perkančioji organizacija turi siekti pirkimo tikslo nustatydama tokius ekonominio naudingumo kriterijus pagal kuriuos būtų galima įsigyti ekonomiškai pagrįstą, ekonomiškai atsiperkantį objektą ir negalima nustatyti tokių ekonominio naudingumo kriterijų, kurie iš esmės būtų šalutiniai, išvestiniai, kaip kad šiuo atveju pirkimo sąlygose nustatyti ekonominio naudingumo subkriterijai T1-T3, kurie susiję su tiekėjo vykdoma politika, o ne su pirkimo objektu. Be to, nustatytais ekonominio naudingumo subkriterijais T1-T3 yra siekiama įvertinti tiekėjo vykdomą politiką kokybės vadyboje, taigi, ginčijami ekonominio naudingumo subkriterijai T1-T3 yra tie patys minimalūs kvalifikacijos reikalavimai, kurie nustatyti VPĮ. Juos patikrinti atsakovė galėjo nustatydama minimalų kvalifikacinį reikalavimą turėti atitinkamus atestatus vadybos srityse, bet neturi teisės reikalauti iš tiekėjų pateikti politikos vykdymo priemones, būdus, kaip jie tų sertifikatų laikosi. Ieškovė mano, kad ginčijami ekonominio naudingumo subkriterijai yra ne tik neteisėti, bet ir dviprasmiški, todėl sąlygoja itin subjektyvų ekonominio naudingumo balų suteikimą.Dublike (DOK-31077) ieškovė papildomai nurodė, jog atsakovė vertina ne tai kokias priemones ar medžiagas dirbdamas naudos tiekėjas, o vertina rangovo taikomus vidinės ir išorinės komunikacijos planus, jų aiškumą, t. y. vertina tą pačią tiekėjo vykdomą politiką ir neaišku kaip sutarties vykdymo (darbų atlikimo) metu atsakovė patikrins ar pirkimo laimėtojas iš tiesų laikosi tokios tvarkos, kokią nurodė savo pasiūlyme. Jeigu atsakovė siektų vertinti tiekėjų atliekamo darbo kokybę, tai pirma turėtų aiškiai ir konkrečiai nustatyti pačius ekonominio naudingumo kriterijų aprašymus, kad tiekėjams būtų aišku kas yra vertinama. Atsakovė orientuojasi į tokius kriterijus iš kurių negalima nustatyti galutinio rezultato ekonomiškumo. Pažymėtina, kad pirkimo atveju atsakovė vertins bendrą tiekėjo vykdomą politiką, kurią ir apima aplinkosaugos reikalavimų laikymasis, tiekėjo gebėjimas komunikuoti su kitais subjektais, gebėjimas numatyti rizikas dar net nepradėjus darbų ir spręsti problemas joms iškilus. Ieškovė nurodo, kad pretenzijos punkte „antra“ yra pateikti ieškovės argumentai atsakovei apie tai, kad jos naudojami ekonominio naudingumo kriterijai yra neaiškūs, netikslūs. Nėra aišku kaip atsakovė įsitikins, kuris iš pasiūlymų užtikrina aiškumą ir efektyvumą. Ieškovės nuomone, pati atsakovė tik patvirtina, kad byla Lianakis ir kt., C-532/06 turėtų būti taikoma šiame ginče, nes joje iš esmės ir buvo nustatyta, kad ekonominio naudingumo vertinime negali būti vertinamos kokybės (rizikos) valdymo priemonių aprašymai, kas iš esmės atitinka šioje byloje sprendžiamą ginčą. Tai, kad minėtoje byloje buvo klausiama dėl paslaugų, o ne dėl darbų, nesudaro pagrindo teigti, kad bylų aplinkybės buvo visiškai priešingos.
Atsakovo procesinių dokumentų esmė
Atsakovė UAB „Simno komunalininkas“ pateikė atsiliepimą (DOK-30256), kuriuo prašo ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodoma, jog įvykdžius pirkimą su laimėtoju bus sudaroma rangos sutartis. Taigi, pirkimo objektas yra ne tik rezultatas, bet ir rezultato sukūrimas. Atsakovė yra suinteresuota ne tik galutinio produkto kokybe ir efektyvumu, bet ir tai, kad produkto kūrimo procesas būtų efektyvus, kokybiškas, kuo mažiau sukeltų nepatogumų gyventojams, kuo mažesnę žalą darytų aplinkai. Nustačius ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus, dalis Pirkimo sutarties vykdymo sąlygų ir niuansų paliekama pasirinkti ir numatyti tiekėjui, atitinkamai tai įvertinant pasiūlymo kainoje bei įsipareigojant įvykdyti (tiekėjo kartu su pasiūlymu pateikta darbų atlikimo strategija vėliau taps Rangos sutarties dalis ir rangovas privalės jos laikytis ir ja vadovautis). Tiekėjo pateikta ir parengta darbų atlikimo strategija turi atskleisti siūlomų darbų kokybę ir efektyvumą, konkrečius tiekėjo siūlomus būdus, priemones, o ne aprašyti tiekėjo bendrą politiką. Pateiktos strategijos aprašymo detalumas, išsamumas ir logiškumas vertinamas tiek, kiek jis padeda atskleisti tiekėjo pasiūlymą. Pažymėtina, kad Rangos sutartis yra ne rezultatas, o rezultatas ir jo atlikimo procesas. Iš pirkimo dokumentų III skyriaus matyti, kad pirkimo objektą nemaža dalimi sudaro ir paslaugos – projektavimo, kadastrinių matavimų, netiesiogiai ir medžiagų, įrangos ir įrenginių tiekimo, šiukšlių išvežimo ir kita. Be to, nustatyti pasiūlymų vertinimo lyginamieji svoriai visiškai atitinka pirkimo objektą, yra tokie, kokius rekomenduojama nustatyti perkant įprastus darbus. Pirkimo dokumentuose nereikalaujama teikėjui pateikti įrodymus, kad jis laikosi kokių nors ar tam tikrų kokybės vadybos ir/ar aplinkos apsaugos vadybos priemonių standartų ir atitinkamai nėra vertinama, ar tiekėjas tokius sertifikatus turi. Atsakovės nuomone, šios bylos ir nurodyto Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2008 m. sausio 24 d. sprendimo Lianakis ir kiti, C-532/06 faktinės aplinkybės iš esmės nesutampa. Be to, pretenzijoje tiekėjas nenurodė ir neskundė pasiūlymo vertinimo ir/ar balų skyrimo tvarkos, net neužsiminė, kad ji yra neaiški ir/ar dviprasmiška, todėl ši ieškinio dalis turėtų būti palikta nenagrinėta. Pirkimo dokumentuose pateikta labai aiški ir detali pasiūlymų vertinimo intervalais ir balų skyrimo tvarka. Įvertinus tai, kad parametrai negali būti nustatyti (pamatuoti) tiesiogiai, tiekėjų pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimui pasirinktas ekspertinio vertinimo būdas.Triplike (DOK-31846) atsakovė papildomai nurodė, jog tiekėjų sąžiningumas neturi nieko bendro su Rangos sutarties tinkamo vykdymo užtikrinimu, priežiūra. Be to, Darbų atlikimo strategija yra sudėtinė sutarties dalis ir privaloma tiekėjui lygiai taip pat, kaip tiekėjo pasiūlyme pateiktas rangovo techninis pasiūlymas ar užsakovo reikalavimai. Atitinkamai visų Rangos sutarties sąlygų ir ją sudarančių dokumentų sąlygų vykdymas yra tiekėjui privalomas ir užsakovas turi teisę reikalauti vykdyti bet kurį nurodytą reikalavimą ir turi teisę bet kokiomis priemonėmis tikrinti tokio reikalavimo vykdymą. Pažymėtina, kad pirkimo dokumentų I skyriaus 26.5 punkte aprašyti kriterijaus T parametrai, o 26.6 punkte pateiktas aiškus ir detalus kokybinių vertinimų aprašymas. Tai, kad ieškovei nėra aišku, neduoda pagrindo teigti, kad nustatytas pasiūlymų vertinimas yra netinkamas. Be to, kriterijaus T lyginamasis svoris yra 20, tuo tarpu kriterijaus C net 80. Pirkimo objektas – perkami darbai aiškiai ir konkrečiai aprašyti pirkimo dokumentų III skyriuje. Ten keliami konkretūs, taip pat ir aplinkosaugos, medžiagiškumo ir kiti reikalavimai. Paminėtina, kad teikėjas nustatytų reikalavimų objektui neskundžia ir neginčija. Atsakovės nuomone, neįmanoma, kad tiekėjas visiems vykdomiems objektams naudoja vienodas rizikos valdymo, aplinkos poveikio mažinimo priemones, t. y. visuose vykdomuose objektuose numatomi identiški veiklų tvarkaraščiai, naudojamos vienodos darbų organizavimo schemos, numatomas vienodas transporto ir pėsčiųjų judėjimas, vienodos medžiagų sandėliavimo vietos ir kt. Atitinkamai atsakovė negali ieškovei paaiškinti aprašyme naudojamų būdvardžių aiškiau, nei kad pirkimo dokumentuose jau yra aprašyta. Paminėtina, kad būtina skaityti visus pirkimo dokumentus, su visais priedais, o ne tik pavienius punktus, sakinius ar žodžius. Taip pat ieškovė nenuginčija ir neįrodo, kad šios ir minimos bylos Lianakis faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės
2017 m. birželio 27 d. atsakovė Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVP IS) paskelbė skelbimą apie „Vandentiekio, buitinių nuotekų šalinimo tinklų ir nuotekų valymo įrenginių statyba“ pirkimą supaprastinto atviro konkurso būdu (suteiktas pirkimo Nr. 189613) (skelbimo tekstas žr. adresu: https://pirkimai.eviesiejipirkimai.lt/app/rfq/publicpurchase_frameset.asp?PID=353550&B=PPO&PS=1&PP=notices.asp).Ieškovė 2017 m. liepos 4 d. pateikė pretenziją Nr. (duomenys neskelbtini) (ieškinio priedas Nr. 5) prašydama panaikinti ekonominio vertinimo 26.3. punkte nustatytus subkriterijus T1-T3 ir pakoreguoti kriterijų C ir T lyginamuosius svorius. Nurodė, jog pirkimo sąlygos ir ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai yra neaiškūs ir pažeidžia Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 3 straipsnio 1 dalyje nustatytus principus. Be to, jokios ekonominės naudos iš pirkimo objekto nesitikima gauti, o tiesiog reikalaujama pateikti tiekėjo vykdomą politiką tam tikrų kriterijų atžvilgiu. Perkančioji organizacija, nustatydama tiesiogiai su pirkimo objektu nesusijusius ekonominio naudingumo kriterijus, turi jiems suteikti lyginamuosius svorius, kurie nelemtų pirkimo laimėtojo, o tik būtų papildomi kriterijai leidžiantys įsitikinti pasiūlymo ekonomine nauda. Atsižvelgiant į pateiktus subkriterijų T1-T3 aprašymus ir formuluotes, aišku, kad pasiūlymų vertinimas bus subjektyvus. Be to, subkriterijai T1-T3 yra tie patys minimalūs kvalifikaciniai reikalavimai.Atsakovė 2017 m. liepos 12 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) (ieškinio priedas Nr. 6) ieškovės pretenziją tenkino iš dalies: padidino ekonominio naudingumo kriterijų C „Pasiūlymo kaina“ lyginamąjį svorį iki 80, sumažino T kriterijaus „Kokybė ir efektyvumas“ lyginamąjį svorį iki 20 ir patikslino pirkimo dokumentus, tačiau atsisakė panaikinti ekonominio naudingumo vertinimo subkriterijus T1-T3. Atsakovė nurodė, kad ginčijami ekonominio naudingumo subkriterijai yra susiję su pirkimo objektu, atitinka VPĮ nuostatas ir Lietuvos teismų formuojamą praktiką. Anot atsakovės, ginčijami kriterijai nustatyti tam, kad jais būtų įsigytas pirkimo objektas.2017 m. liepos 18 d. ieškovė per EPP pateikė teismui ieškinį, kuris 2017 m. liepos 25 d. rezoliucija priimtas.Iš byloje dalyvaujančių asmenų procesinių dokumentų matyti, jog pagrindinis ginčas kilęs ar ekonominio naudingumo subkriterijai T1-T3 yra pakankamai susiję su pirkimo objektu ir, jei sąsaja yra pakankama ir pagrįsta, ar subkriterijai T1-T3 yra pakankamai tikslūs ir aiškūs. Taip pat keliamas procesinio pobūdžio klausimas dėl išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos nesilaikymo. Dėl šių klausimų pasisakoma žemiau sprendime.
Teisiniai argumentai ir išvados
Dėl išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos
Atsakovė teigia, kad pažeidimas dėl kriterijų dviprasmiškumo, dėl neaiškios balų skyrimo tvarkos nebuvo skundžiamas pretenzijoje ir jokie to argumentai nebuvo nurodyti, o ikiteisminio ginčo nagrinėjimo stadijoje nebuvo nagrinėti, todėl ši ieškinio dalis turėtų būti palikta nenagrinėta. Ieškovė su tokia atsakovės pozicija nesutinka, nurodo, kad pretenzijoje yra pateikti argumentai, jog ekonominio naudingumo kriterijai yra neaiškūs, netikslūs.Pretenzijos pateikimas perkančiajai organizacijai yra laikomas privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo stadija. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad, sprendžiant tiekėjo ir perkančiosios organizacijos ginčo apimtį, svarbūs tiekėjo pretenzijoje keliami klausimai, o tikslus pretenzijos turinio nustatymas svarbus ir dėl to, kad ieškovo teisme nurodyti perkančiosios organizacijos galimi pažeidimai turėtų sutapti su nurodytaisiais pretenzijoje, t. y. ieškovas savo reikalavimą teisme galėtų grįsti tik tokiais pažeidimais, kurie buvo nurodyti pretenzijoje ir perkančiosios organizacijos arba neišnagrinėti, arba išnagrinėti, tačiau pripažinti kaip nepagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2016 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-415/2016).Bylos duomenys patvirtina, kad 2017 m. liepos 4 d. pretenzijoje ieškovė kėlė klausimą dėl neaiškių subkriterijų T1-T3 aprašymų ir formuluočių. Nurodė, kad pirkimo sąlygose pateiktas vertinimo formuluotes tiekėjai ir perkančioji organizacija gali skirtingai suprasti ir vertinti, kadangi jos suformuluotos abstrakčiai. Teismo vertinimu, ieškovė tinkamai pasinaudojo ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka, o vien tai, kad kriterijų dviprasmiškumo aplinkybė, kuria ieškovė ieškinyje ginčija subkriterijų T1-T3 teisėtumą, ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje nebuvo išplėtota, šios išvados nepaneigia. Todėl ginčas teisme nagrinėtinas pilna apimtimi.
Dėl ekonominio naudingumo vertinimo subkriterijų T1-T3 sąsajos su pirkimo objektu
VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog perkančioji organizacija užtikrina, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatytas pirkimų tikslas – vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai (atlikti pirkimą įgaliojusiai perkančiajai organizacijai) ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Viešųjų pirkimų principais privalu vadovautis taikant ir aiškinant visų VPĮ nuostatų turinį, šių principų taikymas apima visas viešojo pirkimo procedūras nuo pradžios iki pabaigos, t. y. nuo pirkimo paskelbimo iki laimėtojo nustatymo ar viešojo pirkimo sutarties sudarymo arba viešojo pirkimo pasibaigimo kitu įstatyme nustatytu pagrindu (VPĮ 7 straipsnis).Perkančiosios organizacijos, vertindamos tiekėjų pasiūlymus, pripažintus atitinkančiais pasiūlymo pateikimo ir minimalius kvalifikacijos reikalavimus, gali pasirinkti vieną iš viešojo pirkimo sutarties sudarymo kriterijų – ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą arba mažiausią kainą, t. y. kriterijų, kurio pagrindu išrenkamas laimėtojas (VPĮ 90 straipsnio 1 dalis). Pagal VPĮ 39 straipsnį viešojo pirkimo sutarčių sudarymo kriterijai yra tiekėjų pasiūlymų vertinimo kriterijai. Tiekėjų vertinimo kriterijai turi būti iš anksto paskelbti pirkimo dokumentuose. Jei perkančioji organizacija pasiūlymus vertina pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijų, ji privalo, be kita ko, paskelbti šio kriterijaus subkriterijaus (kriterijaus sudėtinių dalių) lyginamojo svorio koeficientus (Teisingumo Teismo 2002 m. gruodžio 12 d. Sprendimas Universale-Bau ir kt., C-470/99, Rink. 2002, p. I-11617; Sprendimas Beentjes prieš Nyderlandų valstybę, C-31/87, Rekomendacijų IV skyrius). Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų aiškumo ir paskelbimo iš anksto reikalavimai taip pat reiškia perkančiosios organizacijos pareigą, pirkimo sąlygose nurodžius tam tikrus kokybės ženklus, įtvirtinti tikslius (aprašomuosius) kriterijus, kuriais šie grindžiami, taip pat nustatyti leidimą, tinkamai tai įrodžius, siūlyti lygiaverčius objektus (Teisingumo Teismo sprendimas Komisiją prieš Nyderlandus, C-368/10, Rekomendacijų III skyrius).VPĮ 39 straipsnio 4 dalies 1 punktas numato, kad perkančioji organizacija, vertindama pasiūlymus pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijų, pirkimo sutartį sudaro su dalyviu, pateikusiu perkančiajai organizacijai naudingiausią pasiūlymą, išrinktą pagal jos nustatytus kriterijus, susijusius su pirkimo objektu, – paprastai kokybės, kainos, techninių privalumų, estetinių ir funkcinių charakteristikų, aplinkosaugos charakteristikų, eksploatavimo išlaidų, veiksmingumo, garantinio aptarnavimo ir techninės pagalbos, pristatymo datos, pristatymo laiko arba užbaigimo laiko. 2006 m. spalio 12 d. Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. 1S-53 patvirtintų Viešųjų pirkimų pasiūlymų vertinimo ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo arba mažiausios kainos vertinimo kriterijumi rekomendacijų (tolau – Rekomendacijos) 11 punkte taip pat rekomenduojama pasirinkti šiuos kriterijus bei kitus, tiesiogiai su pirkimo objektu susijusius kriterijus. Sąsaja su pirkimo dalyku turi būti suprantama taip, kad atitinkamas kriterijus susijęs tik su produktu plačiąja prasme, tačiau ne su bendra tiekėjo politika tam tikroje srityje (Teisingumo Teismo Sprendimas Komisija prieš Nyderlandus, C-368/10). Iš šių įstatymo nuostatų ir teismų praktikos matyti, kad perkančioji organizacija turi diskrecijos teisę, nustatant ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo subkriterijus, atsižvelgti į perkamą objektą ir, kiek tai susiję su pagrindiniu viešojo pirkimo tikslu, išrinkti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą.Nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija pirkimo sąlygose nustatė, kad tiekėjų pasiūlymai bus vertinami pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų, kurį sudaro (C) „Kaina“ ir (T) „Kokybė ir efektyvumas“, kuris suskaidytas į subkriterijus – (T1) „Rizikos valdymas“, (T2) „Darbų organizavimas ir komunikacija“, (T3) „Aplinkosaugos priemonės ir vadybos sistemų taikymas“, (T4) „Eksploatacinės sąnaudos“ (pirkimo sąlygų 26.2 ir 26.3 punktai). Ieškovė ginčija tris atsakovės numatytus subkriterijus – (T1) „Rizikos valdymas“, (T2) „Darbų organizavimas ir komunikacija“, (T3) „Aplinkosaugos priemonės ir vadybos sistemų taikymas“. Ieškovė teigia, kad šie subkriterijai yra nesusiję su pirkimo objektu, nes jais vertinama ne pirkimo objekto ateityje kuriama objekto ekonominė ar socialinė nauda, o pirkimo objekto įvykdymo kokybės tikimybė, taip pat tiekėjo vykdoma politika.Pirkimo sąlygų 26.5 punkte numatyti subkriterijų T1-T3 aprašymai. Pagal šį punktą ekonominio naudingumo subkriterijumi T1 vertinamas rangos sutarties vykdymo rizikų identifikavimas, jų veiksnių analizės išsamumas, numatytų rizikos valdymo priemonių ir būdų efektyvumas, įgyvendinimas ir pagrįstumas. Subkriterijumi T2 atitinkamai vertinami Rangovo darbo organizavimo aspektai, resursų valdymo planas. Vertinamas Rangovo pasiūlyto darbų tvarkaraščio realumas ir susietumas su rizikos valdymo planu, atitikimas projekto tikslams ir uždaviniams. Vertinami Rangovo taikomi vidinės (specialistų, jungtinės veiklos partnerių, subrangovų) ir išorinės (su perkančiąja organizacija, suinteresuotomis institucijomis) komunikacijos planai, jų aiškumas, atitikimas sutarties specifikai, įgyvendinimo paprastumas. Pagal ekonominio naudingumo subkriterijų T3 vertinamos taikomos poveikio aplinkai mažinimo priemonės, jų taikymo planas, jo aiškumas, efektyvumas, susietumas su rizikos valdymo priemonėmis, darbų organizavimo ir komunikacijų planu. Vertinamas visų projektavimo ir statybos metu neigiamai veikiamų aplinkos komponentų ir būsimų taršos šaltinių atskleidimas ir pagrindimas. Vertinamas rangovo įdiegtų vadybos sistemų (ar lygiaverčių) taikymo vykdant sutartį pagrindimas, taikymo nauda.Teismas, įvertinęs 20 punkte nurodytus ginčijamų subkriterijų apibūdinimus sprendžia, jog priešingai nei nurodo ieškovė jie yra susiję su pirkimo objektu. Teismas iš esmės pritaria ir Viešųjų pirkimų tarnybos pozicijai, kad subkriterijus T1 yra susijęs su pirkimo objektu, nes atsakovė, siekdama gauti kuo geresnės kokybės darbus, yra suinteresuota, kad tiekėjas gebėtų identifikuoti galimai darbų vykdymo metu iškylančias rizikas ir gebėtų jas valdyti. Subkriterijumi T2 bus vertinama kaip tiekėjas sugeba nustatyti sklandžią darbų eigą, t. y. nustatyti darbų eiliškumą, apskaičiuoti jiems atlikti reikalingus terminus, o tai taip pat yra susiję su pirkimo objektu. Teismo vertinimu, subkriterijus T3 taip pat yra susijęs su pirkimo objektu, nes juo siekiama išsiaiškinti, kiek ir kokių taikomų poveikio aplinkai mažinimo priemonių statybos darbų metu tiekėjas yra pajėgus pasiūlyti, taip pat nustatyti įdiegtų vadybos sistemų taikymo vykdant sutartį naudą, atskleisti projekto specifiką. Be to, tiek VPĮ 39 straipsnio 4 dalies 1 punktas, 90 straipsnio 2 dalis, tiek Rekomendacijų 2.5 ir 11 punktai, pateikia pavyzdines ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijaus reikšmes, tarp kurių numatytos ir aplinkos apsaugos charakteristikos. Teismas pažymi, kad pirkimo dokumentuose nėra nurodyta, kad pasiūlymus vertinant pagal nustatytus kriterijus bus vertinama tiekėjo vykdoma politika. Rizikos veiksnių bei priemonių joms eliminuoti, mažinti ar šalinti aprašymas taip pat kaip ir aplinkosaugos priemonės negali būti neteisingai tapatinamos su bendra tiekėjo politika tam tikroje srityje, pavyzdžiui, ekologija ar socialine atsakomybe.Teismas nesutinka su ieškovės teiginiu, kad subkriterijai T1-T3 yra tie patys minimalūs kvalifikacijos reikalavimai. Kasacinio teismo konstatuota, kad perkančioji organizacija iš principo gali kelti tuos pačius reikalavimus tiekėjų kvalifikacijai ir pirkimo objektui, tačiau šiais turi siekti ne vieno, o dviejų tikslų, t. y. tiek įsitikinti tiekėjo patikimumu ir pajėgumu vykdyti panašaus pobūdžio sutartinius įsipareigojimus, tiek pagal iš anksto paskelbtas pirkimo sąlygas vertinti tiekėjo pateiktą pasiūlymą (siaurąja prasme) viešojo pirkimo sutarties įvykdymo prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2010). Nagrinėjamu atveju, pirkimo dokumentuose nėra reikalavimų teikėjams pateikti įrodymus, kad jie laikosi kokybės vadybos, aplinkos apsaugos vadybos priemonių standartų ir atitinkamai nėra vertinama, ar tiekėjas tokius sertifikatus turi. Pažymėtina, kad minimaliais kvalifikacijos reikalavimais siekiama nustatyti tiekėjo kompetencijos ir pajėgumo įvykdyti sutartį būseną, kuri įrodinėjama pateikiant teisę verstis tam tikra veikla, finansinį, ekonominį ar techninį pajėgumą patvirtinančius įrodymus, tuo tarpu ekonominio naudingumo subkriterijais T1-T3 siekiama pagal iš anksto paskelbtas pirkimo sąlygas vertinti tiekėjo pateiktą pasiūlymą viešojo pirkimo sutarties įvykdymo prasme. Perkančiosios organizacijos reikalaujami nurodyti planai bei priemonės realiai yra skirtos parodyti kokiu pasirinktu būdu bus pasiekiamas galutinis pirkimo objektas. Būdų bei priemonių, kaip gali būti atliekami perkami vandentiekio, nuotekų tinklų statybos rangos darbai, gali būti keletas. Visas darbo procesas, neskaitant tam tikrų perkančiosios organizacijos nustatytų konkrečių taisyklių, ar iš teisės aktų kylančių reikalavimų, priklauso išimtinai nuo rangovo valios. Todėl perkančioji organizacija, rinkdamasi tiekėją šiems darbams atlikti, turi teisę pamatyti ir įvertinti kiekvieno iš potencialių tiekėjų strategiją, jų atlikto darbo ekonomiškumą, tuo pačiu užsitikrindama, jog nurodyto plano bus laikomasi sutarties vykdymo metu. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad subkriterijais T1-T3 nėra siekiama įvertinti tiekėjų kvalifikacijos.
Dėl subkriterijų (ne)aiškumo ir dviprasmiškumo
Taip pat ieškovė teigia, kad ginčijami ekonominio naudingumo subkriterijai T1-T3 yra ne tik neteisėti, bet ir neaiškūs, dviprasmiški.Kaip matyti iš pirkimo sąlygų 26.6 punkte nurodytų kokybinių vertinimų aprašymų, skiriamų balų skaičius priklauso nuo kiekvieno kriterijaus aprašymo detalumo, išsamumo, aiškumo ir logiškumo bei taikomų priemonių įgyvendinimo efektyvumo.Subkriterijus T1 vertinamas „labai gerai“ (skiriama 9-10 balų), kai identifikuotos numatomos rangos sutarties (darbų) vykdymo rizikos, jos logiškai pagrįstos, visiškai atitinkančios pirkimo objektą; numatyti rizikos veiksniai (taip pat ir specifiniai), jie pagrįsti; veiksniai detalizuoti ir praktiniu aspektu, numatyta jų tikimybė; numatytos efektyvios ir pagrįstos, praktiškai reikšmingos, lengvai įgyvendinamos rizikos valdymo priemonės, būdai; būdai ir priemonės detalūs, pagrįsti, pateiktas jų įgyvendinimo ir taikymo planas, praktiniai aspektai. Pagal šį subkriterijų tiekėjo pasiūlymas vertinamas „gerai“ (skiriama 6-8 balai), kai identifikuotos numatomos rangos sutarties (darbų) vykdymo rizikos, tačiau trūksta pagrįstumo, atitikimo objektui, yra nežymių logikos klaidų. Numatyti rizikos veiksniai, tačiau trūksta pagrįstumo, nenurodyti specifiniai veiksniai ar nenumatyta jų tikimybė; numatytos pagrindinės rizikos valdymo priemonės, būdai, jie pagrįsti, tačiau numatytos priemonės ir būdai nėra visiškai efektyvūs, turi įgyvendinamumo trūkumų praktikoje arba reikalingumas yra abejotinas; yra nežymių klaidų, netikslumų. Pasiūlymas vertinamas „patenkinamai“ (skiriama 3-5 balai), kai identifikuota tik bendra rangos darbų (sutarties) rizika, bet nepateikta veiksnių analizė ar ji nepagrįsta ir nelogiška, yra praktikos klaidų, apsirikimų; paviršutiniškai numatytos rizikos valdymo priemonės, būdai, jie neaprašyti ar nepagrįsti; numatytos priemonės ir būdai sunkiai įgyvendinami, jų efektyvumas žemas, jų vykdymas ir įgyvendinimas abejotinas, komplikuotas; yra loginių klaidų. Pasiūlymas vertinamas „silpnai“ (skiriama 0-2 balai), kai neidentifikuotos rangos darbų (sutarties) rizikos ir nepateikta veiksnių analizė ar rizikos ir/ar jos veiksnių analizė pateikta, tačiau nepagrįsta ir nelogiška; nenumatytos rizikos valdymo priemonės ar numatytos priemonės yra nepagrįstos, nelogiškos, neefektyvios, sunkiai ar visai neįgyvendinamos; yra kitų esminių trūkumų.Subkriterijus T2 vertinamas „labai gerai“ (skiriama 9-10 balų), kai numatyti užsakovo reikalavimuose nedetalizuoti efektyvūs, pagrįsti bei nesunkiai įgyvendinami darbo organizavimo aspektai, jie visiškai atitinka perkamų darbų specifiką (projektavimo ir statybos kompleksiškumo). Pateikta aiški, informatyvi, atitinkanti aprašymą numatomų statybos darbų organizavimo schema objekte, joje nurodytas racionalus planuojamas transporto ir pėsčiųjų judėjimas, medžiagų sandėliavimo vietos ir kita. Pateiktas darbų tvarkaraštis realus, atitinkantis resursų valdymo planą. Pateiktas bendravimo ir bendradarbiavimo su perkančiąja organizacija, vidinis ir išorinis komunikacijos planas, kuris atitinka paslaugų specifiką, yra efektyvus, paprastai įgyvendinamas. Pasiūlymas pagal šį kriterijų vertinamas „gerai“ (skiriama 6-8 balai), kai numatyti užsakovo reikalavimuose nedetalizuoti darbo organizavimo aspektai, tačiau jiems trūksta pagrįstumo, jie nevisiškai atitinka perkamų darbų specifiką; yra kitų neesminių trūkumų; pateiktas komunikacijos atitinka paslaugų specifiką, tačiau sunkiai įgyvendinamas ar neracionalus. Pasiūlymas vertinamas „patenkinamai“ (skiriama 3-5 balai), kai pateikta numatoma statybos darbų organizavimo schema objekte neatitinka darbų organizavimo aprašymo ar schemoje nurodyti sprendimai neracionalūs; nepateiktas bendradarbiavimo su perkančiąja organizacija vidinis ar išorinis komunikacijos planas arba pateiktas planas tik iš dalies atitinka paslaugų specifiką ar sunkiai įgyvendinamas. Pasiūlymas vertinamas „silpnai“ (skiriama 0-2 balai), kai nepateikti papildomi, užsakovo reikalavimuose nedetalizuoti darbo organizavimo aspektai arba pateikti nesusiję su objektu, tiekėjo darbo organizavimo aspektai; nepateiktas darbų tvarkaraštis, arba jis pateiktas, tačiau jame nedetalizuotas projektavimo, statybos darbų vykdymo etapiškumas ir neišskirtas pagal gyvenamąsias teritorijas ir/ar tvarkaraštis nerealus, neatitinkantis resursų valdymo plano; yra kitų esminių trūkumų; nepateiktas bendradarbiavimo su perkančiąja organizacija komunikacijos planas arba pateiktas planas neatitinka paslaugų specifikos, yra neefektyvus, neįgyvendinamas arba jo įgyvendinimas abejotinas.Subkriterijus T3 vertinamas „labai gerai“ (skiriama 9-10 balų), kai pateiktas detalus visų projektavimo ir statybos metu neigiamai veikiamų aplinkos komponentų ir būsimų taršos šaltinių aprašymas, atitinkantis objekto specifiką, jo turinys pagrįstas. Nurodytos taikomos poveikio aplinkai mažinimo priemonės, pateiktas aiškus ir pagrįstas taikymo planas. Numatytos poveikio aplinkai mažinimo priemonės yra efektyvios, pagrįstos, užtikrinančios aplinkai saugių medžiagų ir produktų naudojimą, aplinkai saugų darbų vykdymą, priemonių įgyvendinimas paprastas. Rangovo įdiegtos vadybos sistemos priemonių taikymas vykdant sutartį aiškus ir pagrįstas, atskleista taikymo nauda, kuri susijusi su objektu. Pasiūlymas pagal šį kriterijų vertinamas „gerai“ (skiriama 6-8 balai), kai trūksta neigiamai veikiamų aplinkos komponentų ir taršos šaltinių pateikimo pagrįstumo; nurodytos taikomos poveikio aplinkai mažinimo priemonės, pateiktas aiškus ir pagrįstas jų taikymo planas; numatytos poveikio aplinkai mažinimo priemonės yra efektyvios ir pagrįstos, užtikrina aplinkai saugų darbų vykdymą, tačiau neužtikrina aplinkai saugių medžiagų ir produktų naudojimo bei priemonių įgyvendinimas sudėtingas; rangovo įdiegtos vadybos sistemos priemonių taikymas vykdant sutartį aiškus, tačiau nepagrįstas, neatskleista taikymo nauda ar ji atskleista, tačiau nevisiškai susijusi su objektu. Pasiūlymas vertinamas „patenkinamai“ (skiriama 3-5 balai), kai pateiktas projektavimo ir statybos metu neigiamai veikiamų aplinkos komponentų ir būsimų taršos šaltinių aprašymas nevisiškai atitinka objekto specifiką, trūksta nurodytų aplinkos komponentų ir/ar taršos šaltinių pateikimo pagrįstumo; nurodytoms poveikio aplinkai mažinimo priemonėms trūksta pagrįstumo, jos sunkiai įgyvendinamos; rangovo įdiegtos vadybos sistemos priemonių taikymas vykdant sutartį nepagrįstas, taikymo nauda neatskleista arba tokia nauda ir praktiškumas ekonomiškai labai nenaudingi, neefektyvūs, nesusiję su objektu. Pasiūlymas vertinamas „silpnai“ (skiriama 0-2 balai), kai nepateikti projektavimo ir/ar statybos metu neigiamai veikiami aplinkos komponentai ir būsimi taršos šaltiniai ar pateikti ne visi neigiamai veikiami aplinkos komponentai ir/ar taršos šaltiniai, jie neatitinka objekto specifikos, nėra pagrįsti; nenurodytos poveikio aplinkai mažinimo priemonės, nepateiktas jų planas ar pateiktos priemonės neaiškios, neefektyvios, nesusietos su rizikos valdymo priemonėmis; nepateiktas rangovo įdiegtos vadybos sistemos priemonių taikymo vykdant sutartį pagrindimas ar siūlomos priemonės nerealios, nelogiškos; yra kitų esminių trūkumų.Perkančiosios organizacijos, pirkimo dokumentuose nustatydamos pirkimo sąlygas, be kitų principų bei VPĮ nuostatų, turi nepažeisti ir skaidrumo principo, inter alia reiškiančio jų (pirkimo sąlygų) aiškumą, tikslumą, nedviprasmiškumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2013). Be to, toks pirkimo sąlygų pobūdis, be kita ko, leistų tiekėjams vienodai jas aiškinti, o perkančiajai organizacijai realiai patikrinti, ar tiekėjų pasiūlymai jas atitinka (ESTT 2004 m. balandžio 29 d. sprendimas, Komisija prieš CAS Succhi di Frutta, C-496/99 P, Rink. 2004, p. I-3801). Šiame kontekste ESTT taip pat konstatavo, kad vienodo požiūrio principas, reiškiantis skaidrumo pareigą, kuri leidžia patikrinti, kaip laikomasi tiekėjų lygiateisiškumo, perkančiąją organizaciją įpareigoja pirkimo dokumentuose nurodyti pirkimo sąlygas taip, jog bet kuris pakankamai gerai informuotas ir normaliai rūpestingas (uolus) konkurso dalyvis galėtų vienodai jas suprasti bei aiškinti ir todėl turėtų vienodas galimybes rengdami savo pasiūlymus (ESTT 2001 m. spalio 18 d. sprendimas SIAC Construction, C-19/00, Rink. 2001, p. I-7725; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2011; 2013 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2013). VPĮ įstatymo 24 straipsnio 9 dalis numato, kad pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių.Nagrinėjamu atveju, pirkimo sąlygų 26.5 ir 26.6 punktuose vartojamos itin abstrakčios frazės, tokios kaip „logiškai pagrįstas“, „žemas efektyvumas“, „išsamumas“, „aiškus“, „detalus“, „tvarkaraštis realus“, „įgyvendinimas / reikalingumas abejotinas“, „esminiai trūkumai“, kurios niekur nėra paaiškintos. Tokias formuluotes tiekėjai ir perkančioji organizacija gali suprasti ir vertinti nevienodai, nes jos suformuotos ne konkrečiai, o abstrakčiai, detaliau nepaaiškinant jų turinio, nenurodant jų reikšmės bei įtakos balų skyrimui ir bendram ekonominio naudingumo kriterijų vertinimui. Nesant aiškiai apibrėžtų vertinimo gairių, skirtingi tiekėjai, už, jų požiūriu, vienodai efektyvius, aiškius, logiškus planus gali gauti skirtingus balus, išimtinai priklausančius tik nuo vertintojo (perkančiosios organizacijos) valios. Pažymėtina, jog atitikti minėtus kriterijus tiekėjams yra labai sudėtinga dar ir dėl to, jog pirkimo sąlygose nėra parengto techninio projekto, perkančiosios organizacijos reikalavimuose iš esmės pateikiami tik preliminarūs darbų kiekiai, tik rekomenduojamos naudoti technikos bei konstrukcijos. Atsižvelgiant į tai, teismas pripažįsta, kad ieškovė pagrįstai tvirtino, jog pirkimo sąlygose nustatyti ekonominio naudingumo subkriterijų apibrėžimai yra neaiškūs. Tokią praktiką savo aplinkybėmis labai panašiose bylose formuoja ir Lietuvos apeliacinis teismas (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 19 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-344-381/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1010-823/2017).Teismas, įvertinęs nurodytas teisines ir faktines aplinkybes, sprendžia, kad pirkimo sąlygų 26.5 ir 26.6 punktuose suformuluoti ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo subkriterijų T1-T3 aprašymai ir lyginamųjų svorių apibūdinimai yra abstraktaus pobūdžio, todėl tiekėjai ir perkančioji organizacija gali juos skirtingai suprasti bei aiškinti, o tai pažeidžia skaidrumo bei lygiateisiškumo principus. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, šiuo aspektu spręstina, jog pirkimo sąlygų 26.5 ir 26.6 punktai prieštarauja viešųjų pirkimų principams, ir jie pripažįstami neteisėtais.
Dėl bylos baigties ir procesinio pobūdžio klausimų
Įvertinęs byloje esančius įrodymus bei aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą teismas daro išvadą, kad pirkimo sąlygų 26.3 punkte nustatyti pasiūlymų vertinimo subkriterijai T1-T3 yra tiesiogiai susiję su pirkimo objektu bei nustatyti siekiant objektyviai palyginti tiekėjų pateiktus pasiūlymus pagal jų ekonominį naudingumą bei išrinkti naudingiausią pasiūlymą. Vis dėlto, pirkimo sąlygų 26.5 ir 26.6 punktuose esantys subkriterijų T1-T3 aprašymai ir jų vertinimo lyginamųjų svorių apibūdinimai pripažintini neteisėtais, kaip pažeidžiantys skaidrumo ir lygiateisiškumo principus.Pasisakant dėl ieškinio reikalavimo panaikinti atsakovės sprendimą atmeti ieškovės pretenziją pažymėtina, jog šioje byloje pagrindinis reikalavimas yra klausimas dėl pirkimo sąlygų pripažinimo neteisėtomis, nes tokiu būdu iš esmės bus apginamos ieškovės teisės ir viešasis interesas. Todėl teismui išnagrinėjus ginčą dėl sąlygų pripažinimo neteisėtomis pagrįstumą (pagrindinį reikalavimą), atsakovės sprendimas dėl ieškovės pretenzijos nagrinėjimo ir atmetimo netenka teisinės reikšmės bei nesukelia jai teisinių pasekmių, todėl teismui nereikia dėl jo atskirai spręsti ar naikinti jo. Tokią praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka nagrinėdamas bylas dėl viešųjų pirkimų (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2014).Taigi atsižvelgiant į sprendimo 31 – 32 punktų motyvus sprendžiama, jog ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies, ir į tai atsižvelgtina skirstant bylinėjimosi išlaidas.Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismui konstatavus perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą, neteisėtų pirkimo sąlygų nustatymą, būtina pasisakyti dėl tokių veiksmų padarinių. Kasacinio teismo pasisakyta, kad kai teismas atitinkamą pirkimo sąlygą pripažįsta neteisėta, jis privalo tokį pirkimą nutraukti nepriklausomai nuo pareikšto reikalavimo, nes pirkimo procedūros negali būti toliau vykdomos pagal neteisėtomis pripažintas pirkimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2011). Negalima šalių grąžinti į prieš pažeidimą buvusią padėtį, jei neteisėti veiksmai atlikti nustatant pirkimo sąlygas, kadangi neteisėtų pirkimo sąlygų pakeitimas (ištaisymas) reiškia naują konkursą, t. y. ankstesnių teisinių santykių pabaigą. Taigi, pirkimo sąlygų 26.5 ir 26.6 punktuose nustatytų subkriterijų T1-T3 ir jų lyginamųjų svorių aprašymus pripažinus neteisėtais, o viešasis pirkimas nutraukiamas.Ieškovė laikoma ginčą laimėjusia šalimi, turinčią teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93, 98 straipsniai). Teismas sprendžia, kad išlaidos paskirstytinos proporcija 1/2 ieškovei ir 1/2 atsakovei, kadangi dalis ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių ir vienas reikalavimas teismo sprendimu pripažintas nepagrįstais (sprendimo 31 – 33 punktai). Atsakovė nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas. Byloje yra duomenys, jog ieškovė byloje patyrė 750 Eur išlaidų sumokėdama žyminį mokestį. Todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 375 Eur išlaidų.Byla buvo vedama elektronine tvarka, todėl teismas išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, nepatyrė.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270, 423⁸ straipsniais,
nusprendžia:
ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gensera“ ieškinį tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad pirkimo sąlygų 26.5 ir 26.6 punkte nustatyti ekonominio naudingumo subkriterijų T1, T2 ir T3 ir jų kokybinių vertinimų aprašymai yra neteisėti.
Nutraukti uždarosios akcinės bendrovės „Simno komunalininkas“ vykdomo supaprastinto atviro konkurso „Vandentiekio, buitinių nuotekų šalinimo tinklų ir nuotekų valymo įrenginių statyba“, pirkimo Nr. 189613, procedūras.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Simno komunalininkas“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Gensera“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 375 Eur (tris šimtus septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 14 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.