Šiaulių apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo T. J. skundą administracinio teisės pažeidimo byloje dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresniojo specialisto inspektoriaus M. T. 2015-08-12 nutarimo, kuriuo buvo nutraukta administracinės teisės pažeidimo bylos teisena, panaikinimo ir įpareigojimo tęsti administracinio teisės pažeidimo bylos tyrimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biure (toliau – Šiaulių AVPK KPB) 2014-09-24 buvo gautas pranešimas ROIK 0114000637120, kad (duomenys neskelbtini) namo kieme yra apgadinti garažo vartai ir grindinio trinkelės. Eimo įvykis įregistruotas suteikiant jam numerį ROIK: 07-14-8784091.

2015-01-30 Šiaulių AVPK KPB Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialistas M. T. priėmė nutarimą Nr. 40NT-25150325-15 nutraukti administracinio teisės pažeidimo teiseną, nes nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties (subjekto-kaltininko).

2015-02-23 Šiaulių AVPK gautas T. J. skundas dėl nutarimo Nr. 40NT-25150325-15 panaikinimo.

2015-02-25 Šiaulių AVPK KPB Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresniosios specialistės D. V. nutarimu panaikintas nutarimas Nr. 40NT-25150325-15 nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną ir byla gražinta nagrinėti iš naujo.

2015-08-12 Šiaulių AVPK KPB Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresniojo specialisto M. T. nutarimu Nr. 40X-33196285-15 administracinio teisės pažeidimo bylos teisena buvo nutraukta, neesant administracinio teisės pažeidimo sudėties (subjekto-kaltininko).

Nukentėjusysis T. J. teismo posėdyje parodė, kad tarp jų su tėvu daug metų vyko civilinė byla, tačiau sutarė, kad J. J. namą parduos jam. Tėvas iš namo turėjo išsikraustyti su visais jam priklausančiais daiktais, tačiau išvažiuodamas paliko automobilį „Audi 100“, berods 1985 m. gamybos. Ta mašina visą tą laiką stovėjo jo kieme, jis parašė policijai raštą, kad nustatytų savininką ir tą mašiną iš jo kiemo išvežtų. Po to rašto J. J. parašė skundą, kad jam minėtos mašinos negrąžina. Vėliau tėvas buvo įpareigotas kartu su antstole mašiną pasiimti. Buvo sutarta diena ir 10.00 val. Tėvas pas jį atvyko pasiimti tos mašinos po 9 val., o jis nelindo, nesikišo, norėjo, kad išvarytų automobilį. Tėvas bandė tą mašiną išsivaryti pats. Jis matė, kad tėvas, užsikabinęs automobilį prie savo mašinos, bandė jį vilkti. Jis viską fotografavo pro antro namo aukšto langą. Tuo metu pas jį dar buvo draugas D. V.. Jis matė, kad atvyko tėvas, pareigūnai, bet į lauką išėjęs nebuvo. Tėvas vienas ištemti nepajėgė. Paskui atvyko antstoliai, po jų – tyrėjas D. V.. Paskui buvo iškviestas vienas tralas, jis tą mašiną temti atsisakė, po kurio laiko atvyko antras tralas. Jis iškvietė policijos pareigūnus. Atvykus antram tralui jis tuo metu stovėjo gatvėje ir nematė, kad būtų buvę apgadinimų. Kai automobilį išsivežė, pastebėjo, kad sugadintos trinkelės ir garažo vartai. Iš karto apgadinimų nematė. Tačiau kiemo trinkelės apgadintos – matėsi dryžės, turbūt nuo padangų gumos. Trinkelės buvo naujos, tačiau kiek joms metų, nežino. Trinkelės jokių žymių iki to laiko neturėjo. Kai tėvas kabino mašiną, aiškiai matyti, kad tų dryžių tuo metu nėra. Šių dryžių šiai dienai nebėra, nes jas valė, yra likę tik pabraižymai. Žala dėl trinkelių yra, bet jos draudimas nevertino, nes jos yra už namo ribų ir nedraudiminės. Juodumas nusivalęs, o pabraižymai likę. Garažo apgadinimas matosi aiškiai. Garažo vartai buvo apgadinti su mašinos kabliu, įspausta, įlenkta, nes ant „Audi 100“ buvo uždėtas kablys ir tas apgadinimas panašiame aukštyje. Garažo vartų sugadinimą įvertino iš įmonės „H.“ atvykęs atstovas ir žalą įvertino 3172,59 Lt. Jis automobilio neturi, garažu nesinaudoja. Į garažą galima įeiti ir per namą. Garažo vartai kyla į viršų. Anksčiau vartai apgadinti nebuvo. Tėvo automobilis nuo garažo vartų stovėjo gal apie 0.5 metrų atstumu. Išvažinėjant iš kiemo reikia važiuoti į kalną. Nematė, kad jo automobilis būtų pariedėjęs atgal. Jis pasirašė ant dokumentų, kuriuos pateikė antstolė klausdama, ar nesugadinta važiuojamoji kelio dalis – gatvė. Gatvė priklauso ne jam, o kiemo neapžiūrėjo. Po viso minėto įvykio, kai visi išvažiavo, jis taip pat išvažiavo, tik kai jį parvežė namo, jis ir pamatė tuos sugadinimus. Tada jis kreipėsi į draudėją D. Ž.. Ji pasakė, kad tai yra draudiminis įvykis ir įforminamas per 3 darbo dienas. Kitą dieną jis nuėjo į draudimo bendrovę AB „L.“. Asmenys, kurie užregistravo įvykį, pasakė, kad reikia kreiptis į policiją. Namas draustas pilnu draudimu jau apie 20 m. Tikslo slėpti ankstesnius sužalojimus, nėra. Jei būtų defektai, draudėjai patys būtų apžiūrėję prieš apdraudžiant. Anksčiau į draudimo kompaniją buvo kreipęsis, kai namas buvo dar buvo be tvoros. Prie jo yra kaimynas, kuris prekiauja turguje, tai pas jį atvyksta daug automobilių ir viena mašina buvo nuslydusi į garažo vartus. Tada kreipėsi į draudimą ir garažo vartus sutvarkė. Paskui jokių sužalojimų nebebuvo. Draudimo sutartis yra tęsiama automatiškai.

Liudytojas J. J. teisme parodė, kad įsūnis buvo užvaldęs jo automobilį „Audi 100“. Įsūnis T. J. automobilio negrąžino, o parašė Šiaulių AVPK skundą, kad jo valdoje stovi automobilis, kurio savininkas neaiškus. Kol vyko teismas, T. J. automobilį įsivežė į savo teritoriją, kuris anksčiau stovėjo prie tvoros, be ratų. Buvo priimta nutartis, automobiliui uždėtas areštas, liepta kreiptis į antstolį, kad galėtų pasiimti automobilį. Automobilio paėmimas vyko 10-11 val. Atsiimant automobilį jis stovėjo T. J. valdoje, galu į garažo vartus. Į vietą nuvyko su antstoliais, dar buvo ir apylinkės inspektorius D. V., užsakytas tralas. Tralas neturėjo gervių, todėl negalėjo ištempti automobilio. Pagalvojo, kad gal automobilį patrauks pats su savo automobiliu, tačiau automobilis nepajudėjo, jo nepatempė. Jam bandant ištraukti automobilį, buvo antstolio padėjėjos, jo žmona, T. J., jo draugas. T. J. buvo namo antrame aukšte, šaipėsi per langą. Dar T. J. prašė atidaryti automobilio spintelę, bet jis žemyn nelipo, paprašė inspektoriaus, jis ir atidarė. Susirado kitą tralą su gerve, kuris užkabino, tempė 3-4 metrus į kalną, laisvu lynu, nes automobilio „Audi“ ratai buvo blokuoti, šliaužė, nesisuko, užsitraukė ir išvežė automobilį. Tempiant tralu su gerve, automobilis atgal nepavažiavo, į vartus nesitrenkė. T. J. buvo iškvietęs policijos ekipažą, pareigūnai dalyvavo automobilio ištempime iki galo. Kartu buvo antstolio padėjėjos, jo žmona. Niekas sugadinta nebuvo. Garažo durys buvo įlenktos dar jam būnant namo savininku. Išvežant automobilį, T. J. buvo nulipęs į kiemą, pasirašė aktus. Jis stovėjo ant tų pačių trinkelių, pretenzijų dėl turto apgadinimo nereiškė. Apie trinkelių, vartų sugadinimą iš karto kalbos nebuvo. Trinkelių atvykęs nematė, nes stovėjo automobilis, tačiau trinkelės negalėjo būti sugadintos. Padangų gumos liko sveikos. Tralas sugadinti tempiant negalėjo. Plytelių subraižymai buvo nuo seno. Išvažiuojant trinkeles matė, jos buvo tokios, kokios buvo. Antstolio padėjėjos užfiksavo, kad niekas trinkelėms padaryta nebuvo. Nežino, kokio lygio vartų apgadinimas, tai ne pirmas kartas, kai vartai buvo apgadinti. Vartai jau buvo apgadinti prieš kelis metus, garažo vartus buvo apgadinęs pats T. J.. Už pirmą vartų įlenkimą buvo gautas draudimas, sutvarkė, bet po to vėl įlenkė. Tada jau į draudimą nebesikreipė, nebetvarkė. Ant asfalto lieka padangų žymės, jei eismo įvykis vyko nuleistomis padangomis. Ištraukus automobilį, nekreipė dėmesio, ar buvo padangų žymės. 15 metų tomis trinkelėmis važinėjama, žymių būdavo ir iki įvykio. Per laiką jos dingdavo.

Liudytoja M. J. teisme parodė, kad santykiai tarp T. J. ir J. J. buvo konfliktiški, vyko teismai. T. J. parašė skundą, kad jo teritorijoje stovi kažkieno automobilis, nors iš pradžių automobilis stovėjo ne jo teritorijoje. Pagal 2014 m. priimtą teismo sprendimą, kuriuo nuspręsta grąžinti vyrui automobilį, atvyko į vietą, laukė antstolio padėjėjų, tyrėjo D. V.. Vartai buvo atidaryti, nepatogioje pozicijoje stovėjo T. J. draugo Volkovo automobilis. Namas yra akligatvyje, išvažiuojant iš garažo, reikia užsukti. Draugo automobilis buvo pastatytas taip, kad sunkiai buvo galima ištempti. T. J. ir jo draugas žiūrėjo pro langą. Buvo vienas tralas, bet automobilis stovėjo prie garažo durų, galu į garažo vartus, jo ištempti negalėjo, nes neturėjo gervės. Vyras bandė pats traukti, bet nepavyko. Padangos buvo paprastos. T. J. policiją iškvietė, kai vyras bandė tempti automobilį. Jis iškvietė pareigūnus, nes neva ji buvo įėjusi į svetimą nuosavybę. Policija buvo iki galo, kol jie išvyko. Nežino, ar policija matė, kaip vyras bandė tempti automobilį. Atsiuntė kitą tralą su gerve. Tralas labai normaliai traukė automobilį, ištempė be problemų. Sugadinta nieko nebuvo. Tuo metu trinkelės negalėjo būti apgadintos. Trinkelės nuo ilgo naudojimo jau buvo palinkusios, išvažinėtos, nenubraižytos. Šalia nebuvo, žymių nematė. Paklausė vyro, ar viskas tvarkoje, jis užtikrino, kad viskas gerai. Ant trinkelių būdavo ir padangų, ir tepalo žymių. Su laiku jos pamažėdavo. Būdavo, kad prabuksuoja ratai, nes išvažiuoti reikėjo į kalną. Po įvykio ten nuvykusi nebuvo, trinkelių nematė. Pamena, kad kai 2011 m. atsikėlė gyventi pas vyrą, pamatė, kad įlenktos garažo durys, vyras sakė, kad jas įlenkė T. J.. Įlenkta buvo apačioje, automobilio aukštyje. Namas buvo apdraustas. T. J. nulipo į apačią, pasirašė aktą. Pasirašant dokumentus, šalia nebuvo, matė iš toliau. Pretenzijų dėl apgadinto turto nereiškė. Kalbos apie apgadintą turtą nebuvo. Vyras paėmė automobilį, pasirašė dokumentus ir viskas. Spaudimo T. J. dėl dokumentų pasirašymo nedarė.

Liudytoja B. V. teisme parodė, kad J. J. reikėjo iš T. J. pasiimti automobilį. Dalyvavo kartu su padėjėja. Atvyko, tačiau niekas jų neįleido, T. J. pasirodė per langą, sakė pasiimti automobilį. Automobilis stovėjo galu į garažo vartus, buvo atrakintas, užvesti negalėjo, automobilis nejudėjo. J. J. bandė pats išvaryti automobilį, bet užvesti nepavyko, todėl kvietė tralą, T. J. – policiją. Policijos pareigūnai atvyko prieš atvykstant tralui. Atvyko tralas, buvo įtemptas valas, automobilis buvo sunkiai išjudinamas. Matė visą traukimo veiksmą. Tralas stovėjo šonu, mašiną tempė priekiu su specialiu lynu. Reikėjo jėgos, kad ištraukti automobilį. Berods, buvo nuleistos padangos, gal užrūdiję ratai. Tai galėjo apsunkinti tempimą. Buvo vienas tralas. Tralui tempiant automobilį, garažo vartų apgadinti tikrai negalėjo. Kieme viskas buvo tvarkoje. Apgadinimų nefiksavo. Ypatingų žymių nepastebėjo. Apgadintų trinkelių tikrai nebuvo, tik pasisklaidžiusi skaldelė. T. J. buvo namie, kažkuriuo momentu, baigiant procedūrą, išėjo. T. J. nepažįsta, mano, kad jį matė per langą. Tas pats asmuo, kurį matė per langą, nusileido į apačią pasirašyti. Klausė T. J., ar nėra pretenzijų, kalbos apie pretenzijas nebuvo. Nepamena, ar T. J. apžiūrėjo kiemą. Jis nesutiko pasirašyti akto, skambinosi ir pasikalbėjo su advokatu, po to pasirašė.

Liudytoja I. K. teisme parodė, kad su išieškotoju nuvyko paimti automobilio. Nuėjo prie durų, bet jų niekas neatidarė, kolegė paskambino T. J., jis išlindo per langą, nežino, ką jie kalbėjo. J. J. bandė ištempti savo automobilį, bet nepavyko. J. J. prikabino su virve prie automobilio, bandė traukti, bet visai nejudėjo, matėsi, kad nejudės. Automobilio padangos buvo nuleistos, gal buvo užtrauktas rankinis stabdis. J. J. išsikvietė tralą, o T. J. iškvietė pareigūnus, kurie buvo iki procedūros galo. Tralas automobilį ištempė. J. J., tralo vairuotojas buvo įlipę į automobilį išsiaiškinti, kodėl jis nejuda. Bandant traukti automobilį, trinkelės nebuvo apgadintos. Atvykus trinkelių neapžiūrėjo, po automobilio ištraukimo kažkokių žymių nebuvo. Prie kiemo kelio danga yra skalda, tai po automobilio tempimo buvo sukastas kauburėlis. J. J. į kiemą su kitu automobiliu įvažiavęs nebuvo. Automobilis „Audi“ net nejudėjo, todėl į garažo vartus neatsitrenkė. Tralistas dirbo profesionaliai, automobilį traukė labai iš lėto. Trinkelės apgadintos nebuvo. Trinkelės nebuvo lygios, buvo žemėjimas į garažo vartus. Tai galėjo sunkinti automobilio ištempimą. Ryškių pakitimų nebuvo. Įdėmiai nežiūrėjo. Tralo vairuotojas daugiau dėmesio kreipia į tokius dalykus, nes tai jo darbo specifika. T. J. nereiškė jokių pretenzijų. Kai rašė aktą, T. J. vaikštinėjo po kiemą, pretenzijų neturėjo, kažką minėjo apie tvoros vartus. T. J., susisiekęs su advokatu, pasirašė, kad pretenzijų neturi.

Liudytojas A. R. teisme parodė, kad buvo atvykęs išvilkti automobilio, kur jau buvo du policijos pareigūnai, J. J., M. J., dar mergina, T. J.. Buvo mažai vietos, automobilis buvo traukiamas stačiu kampu. Automobilį kabino už priekio, išsitraukė ir užkėlė ant savo. T. J. buvo lauke, matė veiksmą. Vartų tikrai neapgadino, nes ratai nesisuko, automobilis atgal nepariedėjo. Nemano, kad sugadino trinkeles. Galėjo būti tik nubrauktas betonas, bet nesulaužytos. Trinkelės galėjo būti nubrėžtos automobilio ratais, nes ratai nesisuko. Betonas galėjo pašviesėti. Ištempus mašiną, ant betono matė gumos žymes, kurios buvo padangų pločio. Įbrėžimų nesimatė. Tos žymės yra nuvalomos, palijus – žymių nelieka. T. J. turėjo matyti trinkeles, nes buvo šalia. Apie apgadinimus nepranešė, kalbos visai nebuvo. Pretenzijų visai negirdėjo. Padangų žymės buvo nuo tempimo. Stabdžiai nuo stovėjimo buvo „užkirmiję“. Padangos pilnos nebuvo, bet ir nebuvo visai tuščios.

Liudytojas V. L. teisme parodė, kad juos iškvietė ar antstolis, ar jų padėjėjas, nes turėjo teismo sprendimą, buvo dar du asmenys, pareiškėjas ir iš jo namo turėjo išvilkti mašiną. Kai atvyko, buvo dvi moterys iš antstolio kontoros, vyras, moteris, nukentėjusysis ir dar vienas asmuo. Prie jų priėjo moteris su teismo sprendimu ir vyras, kuris pasakė, kad reikia pasiimti automobilį. Nukentėjusysis tam neprieštaravo. Kai atvyko, matė, kad vilkikas prikabino prie tos mašinos lyną ir ją vilko. Nukentėjusysis visą laiką buvo lauke. Taip pat lauke buvo dar vienas asmuo, jei neklysta, jis viską stebėjo iš antro namo aukšto. Ten buvo tik dėl viešosios tvarkos užtikrinimo. Kai mašina buvo užkelta ant tralo, buvo tvarkomi formalumai ir jie išvyko. Visą veiksmą matė. Mašiną išsitempė labai normaliai. Lygtais automobilio padangos buvo išleistos. Nematė, kas buvo sugadinta ir skundų dėl išvilkimo nei iš vienos pusės negavo. Automobilis buvo ištemptas vilkiku. Jiems būnant įvykio vietoje, niekas nebuvo apgadinta, nusiskundimų negavo. Nieko neapžiūrėjo, viską vykdė antstoliai. Išvelkant transporto priemonę, niekas nebuvo apgadinta, niekas pretenzijų nereiškė. Viešąją tvarką užtikrino. Kito vilkiko ir jo veiksmų nematė.

Liudytojas V. R. teisme parodė, kad dirbo su V. L., buvo iškviestas ekipažas užtikrinti viešąją tvarką. Kai atvyko, nekreipė dėmesio, ar žymės jau buvo ar ne, tik užtikrino viešąją tvarką. Jis stebėjo ir viskas. Atsimena, kad kieme stovėjo automobilis, atvyko vilkikas ir tą mašiną ištempė. Automobilį tempė su trosu. Nematė, kad būtų apgadintas nukentėjusiojo turtas, trinkelės. Garažo vartai apgadinti nebuvo. Kai automobilį tempė, jis nieko nekliudė, vilkimo žymių nepaliko. Kai mašiną tempė, nukentėjusysis buvo kieme, vaikščiojo aplink ir jokių pretenzijų nereiškė. Nukentėjusiojo kiemas 2-3 metrų, tai nebuvo ten ką žiūrėti. Vieni stovėjo ant kelio, kiti – kieme. Jei vienas būtų pastebėjęs apgadinimus, būtų pastebėję ir kiti. Nepastebėjo, kad trinkelės būtų likusios su juodomis žymėmis. Nežino, ar dėl vilkimo galėjo likti juodos žymės. Mašinos padangos buvo nuleistos. Gal ekspertas gali pasakyti, kada automobilis traukiamas lengviau, ar kai padangos pripūstos, ar nuleistos. Jis viską stebėjo stovėdamas prie įvažiavimo į kiemą. Jis yra įsitikinęs 100 proc., kad automobilis nieko nekliudė. Nematė, kad būtų sugadintos trinkelės. Kai mašina buvo užkelta ant vilkiko, taip pat nepastebėjo, kad ant trinkelių būtų kas nors likę.

Liudytojas L. R. teisme parodė, kad (duomenys neskelbtini) buvusius įvykius pamena, buvo nuvykę, pasitiko savininkas, pašalinių asmenų nebuvo. Kvietė todėl, kad iš kiemo buvo pasiimtas automobilis, padarytas nuostolis, įlenkti garažo vartai, apgadintos trinkelės. Atvyko šviesiu paros metu. Nufotografavo, nubraižė planą, apklausė pranešėją, perdavė tyrimui kitiems pareigūnams. Buvo įlinkę vartai, pabraižytos trinkelės, tikriausiai nuo ratlankių. Pranešėjas aiškino, kad iš jo kiemo su antstoliais ištempė automobilį, kuris buvo neeksploatuotas, sunku buvo išjudinti iš vietos. Nežino, kada asmuo kreipėsi, sakė, kad šiek tiek uždelsė. Vartai apgadinti vidutiniškai. Jei nežinosi kur žiūrėti, nesuprasi, kad trinkelės apgadintos. Apgadinimai nežymūs. Nežino, ar galima jų nepastebėti. Trinkelių apgadinimus reikia įsižiūrėti, vartų apgadinimas akivaizdžiai matosi. Apgadinimus nukentėjusysis nurodė. Jų nenurodžius, vartai kristų į akis, o dėl trinkelių sunku pasakyti. Sakė, kad vartus apgadino tas pats automobilis, kurį ištempė. Automobilių įvykiai yra jo sritis. Senus apgadinimus galima matyti, jie būna aprūdiję. Šiuo atveju rūdžių ant vartų nebuvo, sunku pasakyti, ar tai šviežias apgadinimas. Dažų atplaišų nebuvo. Jei automobilis pariedėjo, tai galėjo įlenkti su bamperiu. Nežino, ar vartų apgadinimų galėjo nepajusti. Kontaktas buvo nedidelis. Nežino, ar buvo tikimybė, kad vairuotojas nepajustų atsitrenkimo į vartus. Pagal aukštį, pranešėjo paaiškinimus, galėjo būti, kad apgadinimai padaryti su automobilio bamperiu. Automobilis buvo ištemptas, nepamena, kokia vilktimi. Trinkelės buvo įbrėžtos, juodų padangų žymių nebuvo. Fiksavo apgadinimus, nuotraukos byloje. Laiko tarpas didelis, nepamena, kas darė nuotraukas. Yra standartinis fotografavimas. Tokie apgadinimai padaryti, kaip matosi nuotraukose. Suprato, kad trinkeles buvo galima nubrėžti su metaliniu ratlankiu. Transporto priemonės nebuvo, jos neapžiūrėjo.

Liudytojas D. V. teisme parodė, kad T. J. tėvas bandė išsitraukti automobilį iš jo kiemo. Jo automobilis stovėjo prie išvažiavimo, todėl negalėjo išvažiuoti. Buvo pareigūnai, kažkokios mergaitės, dar vienas žmogus civiliais rūbais. Be T. J. tėvo buvo 5-6 žmonės. Kitų žmonių nebuvo. Žmonės galėjo būti ten, kur nesimatė per langą. Tėvas tempė automobilį su kitu automobiliu. Nematė, kaip bandė tempti. T. J. fotografavo. Nežino, ar jam pavyko ištempti, nematė. Bandė tempti su kitu lengvuoju automobiliu, su trosu, lanksčiąja vilktimi. Jis yra profesionalus vairuotojas, žino, kad norint tempti automobilį, turi būti įjungtas laisvas bėgis. Jei stipri pakalnė ar lygi vieta, automobilis gali judėti. T. J. kieme prie vartų yra nuolydis. Automobilis stovėjo netoli garažo, kitas automobilis tarp vartų ir mašinos nebūtų įtilpęs. Kiemo matomumas per langą nebuvo 100 proc., gal net nesimatė tempiamo automobilio. Garažo vartų tikrai nesimatė. Beveik visą laiką T. J. buvo viduje, lauke buvo tik trumpam. Matė, kaip T. J. pasirašinėjo dokumentus, nufotografavo, nes tai darė ant jo automobilio kapoto. Nežino, ar prieš pasirašant dokumentus, buvo apžiūrėtas kiemas. Ar iki įvykio buvo apgadinti garažo vartai, nežino. Retai susitinka, smulkmenų nežiūrėjo. Nebuvo kalbos apie apgadinimus. Kai ištempė automobilį, išvažiavo gal po 5 min. Nepamena, ar T. J., grįžęs po pasirašymo, minėjo apie apgadinimus. Kai išvyko, kieme nieko nebebuvo, T. J. gal ir lydėjo jį, nepamena. Apgadinimų nepastebėjo.

Liudytojas D. V. teisme parodė, kad į jį kreipėsi J. J., nurodydamas, kad norės išsivaryti automobilį iš T. J. kiemo, prašė, kad dalyvautų. Buvo J. J. su žmona, antstolio padėjėjos. Automobilis neužsivedė, rakteliai buvo pas J. J.. Kvietė vilkiką. Nebuvo žinoma, kada vilkikas atvyks, tad nebelaukė, išvažiavo. Jam būnant automobilis tempiamas nebuvo. Kai atvyko, jau buvo J. J. ir antstolio padėjėjos. Į automobilį patekti niekas negalėjo, T. J. pasakė, kad rakteliai viduje, keleivio durelės nerakintos. J. J. lanksčiąja vilktimi automobilio tempti nebandė. Turto neapžiūrėjo, kalbos apie apgadinimus nebuvo. Su T. J. bendravo, užėjo pas jį. Lauke jo nematė. Jei būtų buvę ryškūs apgadinimai, būtų atkreipęs dėmesį. Buvo iškviestas tam, kad padėtų išvengti konfliktų. Pradinis pokalbis buvo su J. J., po to su T. J.. Netoli garažo praeiti teko, apgadinimų nepastabėjo. Anksčiau dėl jų tarpusavio nesutarimų buvo daug pareiškimų. Buvo pareiškimai dėl dingusių daiktų, T. J. buvo rašęs pareiškimą, kad namie tėvui išsikraustant kažkas apgadinta. T. J. visada filmuodavo, kaip viskas vyksta. Tą dieną T. J. buvo prie lango, nežino, ar ką nors fiksavo vaizdo kamera. Buvo gal 20 min. Po visko jam pasakė, kad automobilį išsitempė ir viskas yra gerai. Jam būnant tralas atvykęs nebuvo. Nepamena, ar buvo kalba apie tempimą kitu automobiliu. Ratai berods buvo tušti. Automobilis stovėjo arti garažo vartų, bet buvo galima praeiti. Nepamena, kaip stovėjo automobilis.

Liudytoja D. Ž. teisme parodė, kad T. J. yra jos klientas, su juo 2014-04-30 sudaryta sutartis. T. J. jai pasakė, kad yra draudiminis įvykis, ji pasakė, ką jam daryti ir jis viską padarė. Buvo sugadintos garažo durys, trinkelės. Sakė, kad iš kiemo buvo tempiamas automobilis. Apie įvykį pranešta, jis registruotas. Prieš sudarant sutartį, namas yra fotografuojamas, apžiūrimas. Tai buvo pradinė sutartis. Kiemas irgi patenka į draudimo objektą. Jei negali patekti į kiemą, kartais daro nuotraukas iš gatvės pusės. Šiuo atveju viskas buvo gerai. Apgadinimų nebuvo. Po pranešimo ji apžiūrėti nevyko, nes yra žalos ekspertas, kuris važiuoja apžiūrėti. Nesidomėjo, kaip ten buvo, tik nukreipė T. J. kur reikia. Nežino, ar jau kada buvo kreipęsis į žalos ekspertus. Draudimas nemoka išmokos tol, kol vyksta tyrimas. Jie nėra tyrėjai, negali tirti, dėl ko atsirado žala. Kai atliktas tyrimas, išmokama žala. Draudimo bendrovė turi gerus teisininkus, kurie sprendžia, ar ne pats žmogus padarė apgadinimus. Jai atrodo, kad T. J. sakė ir apie vartus, ir apie trinkeles. Kaip parašyta paaiškinime, taip ir buvo. Ko gero kalba buvo ir apie trinkeles. Pagrindinė turtinė vertybė buvo garažo vartai. Trinkelės neįeina į namo draudimą. Garažo vartai įeina į namo sudėtį. Draudimo polise surašyta kas kam priklauso.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Teismas, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, bei neišeidamas iš skundo ribų, sprendžia klausimą dėl priimto nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Teismas pažymi, kad bet kokios rūšies nutarimas, priimtas administracinio teisės pažeidimo byloje, turi būti motyvuotas, t. y. jame turi būti nurodytos nustatytos faktinės bylos aplinkybės, įrodymai, kurių pagrindu vienos aplinkybės laikomos nustatytomis, o kitos atmetamos, argumentuotas teisinis veikos vertinimas (kvalifikavimas). Nutarime nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos ar nutraukti pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną privaloma nurodyti ne tik aplinkybes, sudarančias pagrindą nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos ar nutraukti pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, bet ir pagrįsti šių aplinkybių buvimą objektyviais bylos duomenimis (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-1076-171/2009).

Pagal ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatas byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Teismas, išnagrinėjęs bylą, daro išvadą, kad institucija skundžiamą sprendimą priėmė nepilnai ištyrusi administracinio teisės pažeidimo padarymo aplinkybes bei nepašalinusi byloje esančių abejonių.

Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 5 straipsnyje įtvirtinti policijos uždaviniai ir vienas iš šių uždavinių yra nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų atskleidimas ir tyrimas (Policijos veiklos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 punktas). To paties įstatymo 21 straipsnyje įtvirtintos policijos pareigūno pareigos ir viena iš jų yra - gavus pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą veiką. Šios įstatymo nuostatos įpareigoja policijos pareigūną imtis neatidėliotinų priemonių, kad būtų nustatytas nusikalstamą veiką ar pažeidimą padaręs asmuo.

Nagrinėtinu atveju buvo nustatyta, kad 2014-09-23 adresu (duomenys neskelbtini) iš namo kiemo buvo ištempiamas automobilis „Audi 100“. Tokias aplinkybes pripažino ne tik pats nukentėjęs asmuo, bet ir visi teisme apklausti liudytojai. Iš bylos duomenų matyti ir tai, kad jau kitą dieną, t.y. 2014-09-24 apie 18.30 val., buvo gautas pranešimas ROIK 0114000637120, kad (duomenys neskelbtini) namo kieme yra apgadinti garažo vartai ir įvažiavimo grindinio trinkelės. Į įvykio vietą nuvykę policijos pareigūnai K. P. ir L. R. fiksavo nurodytus turto sugadinimus, nustatė, kad garažo vartai yra apgadinti, o ant trinkelių matosi įbrėžimai nuo automobilio tempimo, nubraižė eismo įvykio vietos schemą, apklausė ir patį nukentėjusį asmenį T. J.. Pastarasis pareigūnams paaiškino, kad 2014-09-23 apie 10.00 val. pas jį į namo kiemą atvyko tėvas J. J. kartu su teismo antstoliais dėl automobilio „Audi 100“ paėmimo, tėvas J. J. užsikabino „Audi 100“ automobilį už savo automobilio „Opel Vectra“ ir vilko iš kiemo, automobilio išvilkti nesisekė, galimai „Audi 100“ pariedėjo atgal ir atsitrenkė į namo garažo vartus, tik po kelių valandų pastebėjo, kad yra apgadinti vartai ir įbrėžimai ant trinkelių ir nutarė kreiptis į draudimo bendrovę dėl žalos atlyginimo. Teismas pažymi, kad analogiškai įvykio aplinkybes aiškino ir teisme liudytojais apklausti L. R. bei T. J., tokias aplinkybes patvirtina ir rašytinė bylos medžiaga. Be to, teisme liudytoja apklausta D. Ž. patvirtino, jog T. J. jau tą pačią dieną, t.y. 2014-09-23, pastebėjęs turto (garažo vartų ir trinkelių) apgadinimus, kreipėsi į draudimo bendrovę dėl žalos atlyginimo, tačiau ji jam paaiškino, kad pirmiausia reikia užregistruoti įvykį policijoje. Bylos medžiaga liudija, kad T. J. į policiją kreipėsi 2014-09-24. Išdėstyti duomenys neginčijamai patvirtina, kad T. J. turtas buvo apgadintas.

Aiškinantis T. J. priklausančio turto apgadinimo aplinkybes, teisminio nagrinėjimo metu buvo apklausti liudytojai. Pastarieji nurodė, kad ištempiant automobilį iš T. J. kiemo, joks jam priklausantis turtas apgadintas nebuvo. Liudytojas J. J. teismui teigė, kad niekas trinkelėms padaryta nebuvo, taip pat pripažino, kad ištraukus automobilį, nekreipė dėmesio, ar buvo padangų žymės. Liudytoja M. J. teisme parodė, kad ji šalia nebuvo ir jokių žymių nematė. B. V. teismui teigė, kad apgadinimų nefiksavo, ypatingų žymių nepastebėjo. I. K. taip pat pripažino, kad atvykusi trinkelių neapžiūrėjo, po automobilio ištraukimo kažkokių žymių nebuvo, įdėmiai nežiūrėjo, o tralo vairuotojas daugiau dėmesio kreipia į tokius dalykus, nes tai jo darbo specifika. Liudytojas V. L. teisme parodė, kad lygtais automobilio padangos buvo išleistos, nematė, kas buvo sugadinta ir skundų dėl išvilkimo nei iš vienos pusės negavo. Tačiau teismas pažymi, kad teisminio nagrinėjimo metu apklaustas liudytojas A. R. patvirtino, jog automobilis „Audi 100“ buvo tempiamas vilkiku, prie mašinos pritvirtinus lyną, buvo ištemptas pasinaudojus tralu su gerve, stačiu kampu, užkabinus automobilį už priekio. Taip pat šis liudytojas pripažino ir teismą patikino, jog po automobilio ištempimo matė padangų gumos žymes, kurios buvo padangų pločio, teigė, kad trinkelės galėjo būti nubrėžtos, nubrauktas betonas, nes automobilio ratai nesisuko. Tai, kad automobilio ratai nesisuko ir automobilis buvo velkamas su nesisukančiais ratais, patvirtina ir liudytojų J. J., B. V., I. K., V. L. ir V. R. parodymai.

Iš bylos aplinkybių matyti ir tai, kad nors liudytojai teismui tvirtino, kad nukentėjusiojo turtas traukiant automobilį apgadintas nebuvo, tačiau pažymėtina, jog bylos medžiaga liudija, kad nė vienas iš įvykio vietoje buvusių asmenų, ištempus automobilį „Audi 100“, detaliai T. J. kiemo neapžiūrėjo, teigdami, kad ypatingų žymių nematė arba sugadinimų nepastebėjo. Bylos medžiaga liudija ir tai, kad 2014-09-23 T. J., J. J., B. V. ir I. K. pasirašant turto perdavimo-priėmimo aktą, akte buvo nurodyta, kad tempiant automobilį, kelio danga nesugadinta. Tačiau, kaip parodė šie asmenys, kurie buvo apklausti liudytojais teisme, prieš pasirašydami dokumentą jie jokio turto neapžiūrėjo. Teismas atkreipia dėmesį, jog teisminio nagrinėjimo metu T. J. teigė, kad apgadinimus pastebėjo tą pačią dieną, apie tai iš karto pranešė draudimo kompanijai, o jau kitą dieną ir policijai. Todėl manytina, kad netikėti nukentėjusiojo parodymais nėra pagrindo, be to, pažymėtina, kad jis viso tyrimo metu buvo nuoseklus ir analogiškai aiškino įvykio aplinkybes, o jo parodymus patvirtina ir kita bylos medžiaga, kuri buvo ištirta teisme. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad padarytos žalos faktą patvirtino ne tik teisme liudytoju apklaustas A. R., bet ir L. R., kad žala garažo vartams ir trinkelėms buvo padaryta patvirtina ir byloje esančios fotonuotraukos bei vartų defektavimo aktas.

Teismas, atsižvelgdamas į visas nurodytas aplinkybes, į tai, kad pagal ATPK 256 str. 1 d. įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, taip pat į tai, kad būtina tinkamai įvertinti liudytojų ir ypač A. R. parodymus apie žalos padarymo aplinkybes, ištirti rašytinę bylos medžiagą, tam, kad būtų išnaudotos visos galimybės objektyviai tiesai nustatyti, Institucijos priimtas nutarimas naikintinas, o administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina iš naujo tirti įgaliotai Institucijai - Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biurui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 302⁴ straipsniu,

nutaria:

T. J. skundą tenkinti.

Panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresniojo specialisto M. T. 2015 m. rugpjūčio 12 d. nutarimą ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą tirti iš naujo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biurui.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismui.