Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2016-05-31 · Civilinė byla Nr. e2-19735-864/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-05-31
Bylos Nr.
e2-19735-864/2016
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ramunė Mikonienė
Ieškovas
UAB ,,Nordecum“
Atsakovas
V. I.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gegužės 31 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ramunė Mikonienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo UAB ,,Nordecum“ ieškinį atsakovui V. I. dėl skolos priteisimo, priimdama sprendimą už akių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškininiu reikalavimu priteisti iš atsakovo 86,89 Eur negrąžinto kredito sumą, 26,99 Eur delspinigius, 14,77 Eur palūkanas, 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad su atsakovu 2014 m. gegužės 21 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. SP 174310, pagal kurią ieškovas atsakovui suteikė 86,89 Eur dydžio kredito sumą 90 d. terminui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti panaudotą kreditą bei mokėti 99,37 procentų dydžio metines palūkanas. Minėtų įsipareigojimų atsakovė tinkamai nevykdė, todėl ieškovui liko skolingas 128,65 Eur sumą, kurią sudaro 86,89 Eur negrąžinto kredito suma, 14,77 Eur palūkanos bei 26,99 Eur delspinigiai.

Atsakovui Civilinio proceso kodekso 130 straipsnyje numatyta tvarka buvo įteiktas ieškinio nuorašas ir pranešimas apie atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarką ir terminus. Per teismo nustatytą terminą atsakovas be pateisinamos priežasties atsiliepimo į ieškinį nepateikė, o ieškovas yra pareiškęs prašymą priimti sprendimą už akių, jei byloje atsiliepimas į ieškinį nebus pateiktas, todėl byloje atsiranda Civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalyje numatytos sprendimo priėmimo už akių pasekmės.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (Civilinio proceso kodekso 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas su atsakovu 2014 m. gegužės 21 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. SP 174310, pagal kurią ieškovas atsakovui suteikė 86,89 Eur dydžio kredito sumą 90 d. terminui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti panaudotą kreditą bei mokėti 99,37 procentų dydžio metines palūkanas. Atsakovui nevykdant sutartinių prievolių, ieškovo paskaičiavimu, atsakovė liko skolingas 128,65 Eur sumą, kurią sudaro 86,89 Eur negrąžinto kredito suma, 14,77 Eur palūkanos bei 26,99 Eur delspinigiai. Duomenų apie tai, kad atsakovas su ieškovu atsiskaitė, byloje nepateikta.

Civilinio kodekso 6.38 straipsnyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o Civilinio kodekso 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (Civilinio kodekso 6.205 straipsnis). Konstatuotina, kad atsakovas pažeisdamas sutartį su ieškovu neatsiskaitė. Pagal Civilinio kodekso 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovas su ieškovu atsiskaitė (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis) bei į tai, jog atsakovas savo prievolės neginčija (Civilinio proceso kodekso 12 straipsnis), vadovaujantis Civilinio kodekso 6.38 straipsniu, 6.189 straipsnio 1 dalimi, 6.256 straipsnio 1 dalimi, 6.873 straipsnio 1 dalimi, ieškovo naudai iš atsakovo priteistina 86,89 Eur negrąžinto kredito skolos.

Vadovaujantis Civilinio kodekso 6.874 straipsnio 2 dalimi, 6.881 straipsnio 1 dalimi, ieškovo naudai iš atsakovo priteisiama 14,77 Eur palūkanų už naudojimąsi suteikta kredito suma.

Ieškovas taip pat teismo prašo priteisti iš atsakovo už laikotarpį nuo 2014 m. rugpjūčio 20 d. iki 2016 m. vasario 1 d. (531 pradelstas dienas) 0,05 procentų dydžio netesybas, t. y. viso 26,99 Eur sumą. Civilinio kodekso 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Vadovaujantis Civilinio kodekso 6.72 straipsniu, susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Sutarties specialiosiose sąlygose šalys susitarė dėl 0,05 procentų delspinigių dydžio. Nors šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, tačiau teismui įstatymas suteikia teisę kontroliuoti šalių interesų pusiausvyrą ir tais atvejais, kai šalys susitaria dėl netesybų dydžio. Teismas neturi leisti vienai sutarties šaliai nepelnytai praturtėti dėl neprotingo dydžio netesybų. Tai ypač svarbu, kai ginčas, kaip ir nagrinėjamu atveju, yra kilęs iš vartojimo sutarties. Pagal formuojamą teismų praktiką, teismas, nustatydamas, ar pagal Civilinio kodekso 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas yra pagrindas netesybas pripažinti neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio netesybos mažintinos, turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, įvertinti visas reikšmingas šiam klausimui spręsti bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.) ir stengtis nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007). Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, įvertindamas prašomų priteisti delspinigių dydį, jų santykį su suteikto kredito suma bei delspinigių apskaičiavimo laikotarpį, sprendžia, kad tinkami ir protingi būtų 7,92 Eur dydžio delspinigiai. Todėl siekiant užtikrinti prievolės šalių interesų pusiausvyrą, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 26,99 Eur delspinigių tenkintinas iš dalies, priteisiant iš atsakovo 7,92 Eur delspinigių sumą. Kitoje dalyje reikalavimas dėl delspinigių išieškojimo yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalis numato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Remiantis Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovės priteistinos įstatyminės 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 109,58 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2016 m. balandžio 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, todėl iš atsakovės priteistina 15 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro žyminis mokestis (Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 8-9 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovės nepriteistinos, kadangi neviršija 3 Eur dydžio (Teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ , Civilinio proceso kodekso 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsniu, 285-288 straipsniais, 307 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo V. I., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo UAB ,,Nordecum“, j. a. k. 302535232, naudai 86,89 Eur (aštuoniasdešimt šešių eurų 89 ct) panaudoto kredito sumą, 14,77 Eur (keturiolikos eurų 77 ct) palūkanas, 7,92 Eur (septynių eurų 92 ct) delspinigius, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 109,58 Eur (vieno šimto devynių eurų 58 ct) sumos nuo bylos iškėlimo teisme – 2016 m. balandžio 15 d. - iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 15 Eur (penkiolikos eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas negali skųsti šio teismo sprendimo nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau sprendimą už akių priėmusiam Vilniaus miesto apylinkės teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti Civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Ieškovas sprendimą gali apskųsti per 30 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ramunė Mikonienė