- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-08-17
- Bylos Nr.
- 2-12-1098/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jelena Leščinskienė
- Ieškovas
- I. L.
- Trečiasis asmuo
- M. L.
- Atsakovas
- R. L., akcinei bendrovei „Ūkio bankas“
- Advokatai
- Aleksandras Doroševas, Eglė Masytė
dalyvaujant ieškovo I. L. ir trečiojo asmens M. L. atstovui advokatui Aleksandrui Doroševui,
atsakovui R. L. ir atsakovės bankrutavusios akcinės bendrovės „Ūkio bankas“ atstovei advokato padėjėjai Eglei Masytei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo I. L. (I. L.) patikslintą ieškinį atsakovams R. L. ir akcinei bendrovei „Ūkio bankas“ dėl apgaule sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – V. B. ir M. L..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka.
1. ieškovas I. L. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovams R. L. ir bankrutavusiai akcinei bendrovei (toliau – BAB arba AB) „Ūkio bankas“ (toliau – atsakovai), prašydamas:
1.1. pripažinti, kad 2006 m. gruodžio 29 d. tarp ieškovo I. L. ir atsakovės AB „Ūkio bankas“ sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. KR09-1487 yra pasirašyta dėl apgaulės ir laikytina negaliojančia nuo jos pasirašymo momento;
1.2. priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodo, kad ginčija 2006 m. gruodžio 29 d. tarp jo ir atsakovės AB „Ūkio bankas“ (toliau – bankas), atstovaujamos Ukmergės filialo valdytojo V. K., pasirašytą vartojimo kredito sutartį Nr. KR09-1487 (toliau – Sutartis), pagal kurią bankas įsipareigojo suteikti 10 426,32 Eur (36 000,00 Lt) dydžio kreditą, su 6,5 proc. metinėmis palūkanomis, kurią taip pat pasirašė laiduotojai V. B. bei M. L. (toliau – tretieji asmenys). Anot ieškovo, banko Vilniaus filiale pagal kasos išlaidų orderį Nr. 303046 jam grynaisiais pinigais buvo išmokėta 10 326,92 Eur (35 656,80 Lt) suma, kurią pasiėmė atsakovas R. L.. 2011 m. rugsėjo 5 d. atsakovė AB „Ūkio bankas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė solidariai priteisti jos naudai iš ieškovo ir trečiųjų asmenų pagal vartojimo kredito sutartį Nr. KR09-1487 6 758,52 Eur (23 335,81 Lt) skolą ir 72,67 Eur (250,93 Lt) išieškojimo išlaidas (iš viso: 6 831,19 Eur). Pasak ieškovo, vartojimo kredito sutartis Nr. KR09-1487 buvo sudaryta apgaulės būdu, pasinaudojant jo neįgalumu (80 proc. neįgalumas- judėjimo negalia), neišprusimu bei patiklumu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.91 straipsnis). Ieškovas nurodo, kad buvo apgautas ir suklaidintas dėl vartojimo kredito sutarties subjekto, t. y. dėl kredito gavėjo. Ieškovas paaiškina, kad atsakovas R. L. pateikęs jam sutarties blankus melavo, jog ši paskola bus suteikiama atsakovui, o jis tik patvirtina atsakovo R. L. (brolio) tapatybę. Atsakovas įtikino ieškovą, kad su banko darbuotojais viskas suderinta, paskolą gaus ir ją privalės sugrąžinti atsakovas R. L.. Anot ieškovo, atsakovas R. L. apgavo jį dėl vartojimo kredito sutarties sudarymo, taip pat jo parašų esmės, reikšmės bei pasekmių. Ieškovo teigimu, jis neturėjo ketinimų skolintis pinigų iš banko. Melagingai pateikęs informaciją bei apgaule gavęs parašus, visą gautą paskolos sumą pasiėmė atsakovas R. L. Anot ieškovo, jis susitikimuose su banko darbuotojais dėl ginčijamos sutarties sudarymo nedalyvavo, dokumentų šiuo tikslu bankui neteikė. Ieškovas pažymi, kad vartojimo kredito sutartį taip pat pasirašė atsakovės AB „Ūkio bankas“ Ukmergės filialo valdytojas, tačiau ieškovas neturėjo kontaktų nei su šiuo asmeniu, nei su jokiu kitu Ukmergės filialo darbuotoju. Vartojimo kredito sutartis nebuvo nei sudaryta, nei pasirašyta banke, kaip to reikalavo galiojantys įstatymai ar numatė įprastinė kredito sutarčių sudarymo praktika. Ieškovas nurodo, kad dėl vartojimo kredito suteikimo su banku tarėsi atsakovas R. L., turėjęs banko parengtus vartojimo kredito sutarties dokumentus, ant kurių buvo apgaule gauti ar net suklastoti ieškovo ir trečiųjų asmenų parašai. Pasak ieškovo, atsiimti pinigų į atsakovės AB „Ūkio bankas“ Vilniaus filialą 2006 m. gruodžio 29 d. jį nusivedė taip pat atsakovas R. L., jam pasirašius kasos išlaidų orderį Nr. 303046, visus pinigus pasiėmė atsakovas. Ieškovas taip pat nurodo, kad iš banko 2011 m. rugpjūčio 29 d. pažymos Nr. 160-03-1621 matyti, jog pagal sutartį negrąžintos paskolos sumą sudaro 6 758,52 Eur (23 335,81 Lt) suma, todėl akivaizdu, kad tam tikrą laiką kreditas dalimis buvo grąžinamas. Pasak ieškovo, pagal vartojimo kredito sutartį jis bankui nėra mokėjęs jokių grąžinamo kredito dalies sumų. Įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos 2018 m. liepos 31 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-15-190/2018, nustatyta, kad atsakovas R. L. vykdė nusikalstamą veiką – sukčiavimą, apgaulės būdu pasisavindavo kitų asmenų vardu neteisėtai gautas paskolas ir tuo tikslu klastodavo dokumentus bei kitų asmenų parašus. Pasak ieškovo, baudžiamojoje byloje taip pat buvo nagrinėjamas ir epizodas dėl paskolos suteikimo jam, konstatuota atsakovo R. L. ir banko darbuotojų kaltė, o ieškovas pripažintas nukentėjusiuoju. Baudžiamojoje byloje teismas konstatavo, kad nukentėjusysis I. L. (ieškovas) paaiškino, jog brolis - kaltinamasis R. L. - jį įkalbėjo paimti paskolą banke, sakė tik pasirašyk, mokės jis ir nukentėjusysis pasirašė paskolos sutartį nesigilindamas į jos turinį. Pasak ieškovo, baudžiamojoje byloje buvo nustatyta, kad atsakovas R. L. įsigydavo realiai veiklą nevykdančių arba veiklą nutraukiančių įmonių akcijas, įtikindavo, įkalbėdavo jaunus ir neturinčius patirties pažįstamus tapti tokių bendrovių vadovais ir po to kreipdavosi į atsakovės „Ūkio banko“ Ukmergės skyrių, kur jo vadovai J. K. ir V. K., tinkamai neįsitikinus šių įmonių finansine būkle, veiklos perspektyvomis, galimybėmis grąžinti paimtas paskolas, įmonių vadovų asmenybe, kompetencija, priimdavo teigiamus sprendimus dėl paskolų suteikimo, kadangi buvo banko skyriaus vadovai bei turėjo balsų daugumą paskolų suteikimo komitete. Visų įmonių ir fizinių asmenų, kuriems buvo suteikiamas kreditas, mokėjimo instrumentus valdė kaltinamasis R. L. (atsakovas), jo prašymu nukentėjusieji išgrynindavo pervestas paskolas ir pinigus atiduodavo R. L., kaip atsakovas teigė įmonių veiklai vystyti, nors pats juos pasisavindavo arba dalį pervesdavo padengiant ankstesnius paimtus kreditus.
3. Atsakovas R. L. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, atsiliepimo nepateikimo priežastys nežinomos, teismo procesiniai dokumentai 2022 m. balandžio 19 d. įteikti asmeniškai atsakovui (CPK 123 straipsnio 1 dalis).
Atsiliepimas
4. Atsakovė BAB „Ūkio bankas“ per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame prašo ieškinį nagrinėti teismo nuožiūra, atsakovės atstovui nedalyvaujant. Atsakovė taip pat prašo teismo atsižvelgti į išskirtinę bylos situaciją bei jos procesinį elgesį, skirstant bylinėjimosi išlaidas, jų neskirstyti (CPK 93 straipsnio 4 dalis).
5. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodo, kad jos vertinimu ši byla yra praradusi savo aktualumą bei faktiškai būsimas teismo sprendimas nesukurs jokių teisinių padarinių. Anot atsakovės, jai pareiškus ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-748-475/2022, nagrinėtoje Kauno miesto apylinkės teisme, ji siekė susigrąžinti išduotą kreditą, todėl reiškė reikalavimą priteisti skolą. Atitinkamai, ieškovas pareiškė ieškinį šioje byloje dėl vartojimo kredito sutarties pripažinimo negaliojančia, įrodinėjo sutarties sudarymo aplinkybes, kurios buvo konstatuotos baudžiamojoje byloje. Anot atsakovės, baudžiamojoje byloje nustatyti faktai yra prejudiciniai šiai bylai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 3 punktas). Atsakovė nurodo, kad baudžiamojoje byloje, kurioje buvo sprendžiama dėl atsakovo R. L. baudžiamosios atsakomybės ir šioje byloje nagrinėjamų aplinkybių, yra nustatyta, kad kreditai buvo išduoti dėl nusikalstamos veikos, atsakovė pripažinta nukentėjusiąja. Atsakovė paaiškina, kad 2022 m. kovo 23 d. pareiškimu atsisakė savo ieškinio dėl skolos iš ieškovo priteisimo. Kauno apylinkės teismas 2022 m. kovo 24 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-748-475/2022, priėmė atsisakymą nuo ieškinio, civilinę bylą nutraukė. Atsakovė nurodo, kad kredito išdavimą lėmė nusikalstama (neteisėta) veika, žalos reikalavimai yra sprendžiami savarankiškame civiliniame procese (prieš nusikalstamą veiką padariusį asmenį). Atsakovė pažymi, kad sąžiningai gynė savo pažeistas teises teisme pagal jai žinomas faktines aplinkybes, manydama, jog ieškovas netinkamai vykdo savo sutartinius įsipareigojimus bei neatsiskaito su atsakove pagal tarp šalių sudarytą vartojimo kredito sutartį, į teismą dėl skolos priteisimo kreipėsi dar iki baudžiamosios bylos. Anot atsakovės, ieškinio dėl skolos priteisimo pareiškimo metu jai nebuvo ir objektyviai negalėjo būti žinoma apie atsakovo R. L. vykdomą nusikalstamą veiką ir atsakovės lėšų pasisavinimą apgaulės būdu.
6. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. B. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė, atsiliepimo nepateikimo priežastys nežinomos.
7. Byloje 2022 m. birželio 9 d. buvo gautas prašymas dėl civilinės bylos Nr. 2-12-1098/2022 nagrinėjimo trečiajam asmeniui V. B. nedalyvaujant, kuriame nurodyta, kad V. B. palaiko ieškovo pareikštą patikslintą civilinį ieškinį, tačiau mano, kad šioje byloje būsimas teismo sprendimas iš esmės neturi jokios įtakos jo teisėms ir pareigoms, todėl, siekdamas proceso ekonomiškumo, koncentracijos principų įgyvendinimo bei siekiant išvengti nebūtinų išlaidų, prašo teismo nagrinėti bylą jam nedalyvaujant (CPK 42 straipsnis). Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, taip pat nurodo, kad Lietuvos apeliacinis teismas atsakovą R. L. pripažino kaltu ir nuteisė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent, kad jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, t. y. kito asmens vardu paimti iš banko kreditą ir neketinant jo grąžinti, panaudojant jį savo reikmėms, jis tam tikslui sukūręs konkretų veiksmų planą, pagal kurį veikė, pasinaudodamas įgytu savo brolio (ieškovo) pasitikėjimu, pateikė ieškovui pasirašyti užpildytą kredito prašymą dėl 36 000,00 Lt (10 426,32 Eur) vartojamojo kredito iš banko gavimo ir iš anksto paruoštą sutartį. Atsakovė BAB „Ūkio bankas“, atsižvelgdama į baudžiamojoje byloje priimtą ir įsiteisėjusį teismo nuosprendį, 2022 m. kovo 23 d. pareiškimu savo ieškinio dėl skolos priteisimo iš ieškovo ir trečiųjų asmenų atsisakė. Kauno apylinkės teismas 2022 m. kovo 24 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-748-475/2022, priėmė atsakovės atsisakymą nuo ieškinio, civilinę bylą nutraukė. V. B. taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
8. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, M. L. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė, atsiliepimo nepateikimo priežastys nežinomos.
9. Byla išnagrinėta teismo posėdžiuose žodinio proceso tvarka (CPK 153 straipsnis).
Šalies argumentai
10. Teismo posėdžių metu ieškovas ir ieškovo atstovas palaikė patikslintame ieškinyje nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti. Papildomai nurodė, kad ginčijamas sandoris turi įtakos ieškovo turtinėms teisėms, t. y. kreditingumo vertinimui ir panašiai. Restitucijos taikyti neprašo.
11. Teismo posėdžių metu atsakovas R. L. su patikslintu ieškiniu sutiko, prašė patikslintą ieškinį tenkinti. Atsakovas parodė, kad ginčijama vartojimo kredito sutartis buvo sudaryta apgaulės būdu, parašai ant sutarties suklastoti. Paaiškino, kad 2006 m. gruodžio 29 d. paraiškoje gauti kreditą buvo suklastotas M. L. parašas, o ieškovo parašas gautas apgaulės būdu, t. y. kredito paraiška gauti vartojimo kreditą buvo pateikta ieškovui kartu su kitais įmonės, kurios vadovu ieškovas buvo, dokumentais, kuriuos ieškovas pasirašė neskaitęs dokumentų turinio. Taip pat paaiškino, kas jis ieškovui melagingai nurodė, jog įmonė į ieškovo asmeninę sąskaitą pervedė pinigus, todėl ieškovas nuėmęs vartojimo kredito sutarties pagrindu visą pervestą sumą perdavė jam. Dalis vartojimo kredito buvo grąžinta, eilines įmokas mokėjo jis. Atsakant į teismo klausimus parodė, kad šiuo metu vyksta byla dėl skolos (žalos) iš jo priteisimo pagal šį ginčijamą sandorį.
Atsiliepimas
12. Teismo posėdžio metu atsakovės BAB „Ūkio bankas“ atstovė palaikė atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį nagrinėti teismo nuožiūra. Papildomai nurodė, kad neginčija baudžiamojoje byloje nustatytų faktų ir padarytų išvadų. Atstovė paaiškino, kad ieškinys dėl skolos priteisimo ieškovo ir trečiųjų asmenų atžvilgiu yra atsiimtas, civilinė byla nutraukta. Paaiškėjus baudžiamojoje byloje surinktiems faktams, atsakovė „Ūkio bankas“ visus turtinius reikalavimus, susijusius su ginčijama vartojimo kredito sutartimi, civilinio proceso tvarka baudžiamojoje byloje pareiškė atsakovui R. L..
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
II. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados.
13. Remiantis byloje esančiais duomenimis ir juos pagrindžiančiais rašytiniais įrodymais, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais nustatyta, kad
13.1. 2006 m. gruodžio 29 d. tarp ieškovo I. L. ir atsakovės AB „Ūkio bankas“, atstovaujamos Ukmergės filialo valdytojo V. K., buvo pasirašyta Vartojimo kredito sutartis Nr. KR09-1487, pagal kurią bankas suteikė 36 000 Lt (atitinkamai 10 426,32 Eur) dydžio kreditą su 6,5 proc. metinėmis palūkanomis.
13.2. Už suteikto kredito savalaikį ir tinkamą grąžinimą laidavo tretieji asmenys V. B. ir M. L..
13.3. Kredito lėšos buvo pervestos į ieškovo I. L. asmeninę sąskaitą ir išmokėtos grynais pinigais, atskaičius banko mokesčius (2006 m. gruodžio 29 d. kasos išlaidų orderis Nr. 303046).
14. Ieškovas ginčija 2006 m. gruodžio 29 d. Vartojimo kredito sutartį CK 1.91 straipsnyje numatytu pagrindu, kaip sudarytą dėl apgaulės. Anot ieškovo, ginčijamas sandoris buvo sudarytas apgaulės būdu, pasinaudojant jo negalia, neišprusimu ir patiklumu. A. R. L. sutinka su jam pareikštu reikalavimu, prašo ieškinį tenkinti. Bankas prašo ieškinį spręsti teismo nuožiūra.
15. Pagal CK 1.91 straipsnį apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valios susiformavimui.
16. Nagrinėjamu atveju civilinė byla buvo sustabdyta iki kol bus išnagrinėta baudžiamoji byla, kurioje buvo pareikšti kaltinimai atsakovui R. L. ir AB „Ūkio bankas“ banko atstovams. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 31 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-15-190/2018, atsakovas R. L. buvo pripažintas kaltu pagal jam inkriminuotą epizodą dėl didelės vertės turto pasisavinimo pagal ginčijamą 2006 m. gruodžio n29 d. Vartojimo kredito sutartį, t. y. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį. Apeliacinės instancijos teismas šią dalį pirmosios instancijos teismo nuosprendžio paliko nepakeistą.
17. CPK 182 straipsnio 3 punkte yra numatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių asmens nusikalstamų veikų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, ar administracinio nusižengimo padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nutarimu (prejudiciniai faktai).
18. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 182 straipsnio 3 punktą dėl padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, prejudicialumo civilinėje byloje, yra suformavęs tokias šio punkto aiškinimo nuostatas:
18.1. įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti faktai turi ribotą prejudicinę galią civilinėje byloje;
18.2. nors įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti faktai turi ribotą prejudicinę galią civilinėje byloje, asmens nusikalstamų veikų padariniai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, nėra susiaurinami aiškinant juos kaip apimančius tik faktą, kad atitinkamas asmuo buvo pripažintas padariusiu nusikaltimą. Prejudicinę galią civilinėje byloje turi ir įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių pasekmių faktas, taip pat ir tai, ar tuos veiksmus padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis;
18.3. prejudicinę galią turi visų rūšių teismo nuosprendžiais (apkaltinamuoju, išteisinamuoju, taip pat nuosprendžiu, kuriuo baudžiamoji byla nutraukiama) nustatytos nusikalstamų veiksmų pasekmės;
18.4. prejudicinę galią visada turi įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis, nes juo būna pasisakoma dėl pripažinto kaltu asmens nusikalstamų veiksmų, kurie paprastai sukelia civilinius teisinius padarinius.
19. Nagrinėjamu atveju, kaip buvo minėta, baudžiamojoje byloje, kas liečia epizodą pagal ginčijamą sandorį, buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Apkaltinamajame nuosprendyje pasisakyta dėl atsakovo R. L. ir banko atstovų kaltų nusikalstamų veiksmų, kurie turi tiesioginę įtaką civilinėje byloje sprendžiamam klausimui. Baudžiamojoje byloje, kurioje buvo sprendžiama dėl atsakovų baudžiamosios atsakomybės ir šioje civilinėje byloje nagrinėjamų aplinkybių, yra nustatyta, kad ginčo kreditas buvo išduotas dėl nusikalstamos veikos.
20. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad AB „Ūkio bankas“ Ukmergės filiale 2006 m. gruodžio 29 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. KR09-1487, pagal kurią I. L. (ieškovui) suteiktas 36 000 litų kreditas. Specialisto išvadoje Nr. 11-1311 (12), 11-1395 (12) nurodyta, kad 2006 m. gruodžio 20 d. AB „Ūkio bankas“ kredito prašyme (kredito gavėjas I. L.) visus rankraštinius įrašus, išskyrus parašą apačioje, parašė R. L.. 2006 m. gruodžio 20 d. AB „Ūkio bankas“ informacijoje apie laiduotoją (kredito gavėjas – I. L., laiduotojas – V. B.) visus rankraštinius įrašus, išskyrus parašą ir datą apačioje, parašė R. L.. 2006 m. gruodžio 20 d. AB „Ūkio bankas“ informacijoje apie laiduotoją (kredito gavėjas – I. L., laiduotojas – M. L.) visus rankraštinius įrašus, išskyrus parašą ir datą apačioje, kredito sumą 36 000 litų viršutiniame dešiniajame kampe, parašė R. L.. Nukentėjusysis (ieškovas) I. L. teisiamajame posėdyje parodė, kad brolio (R. L.) prašymu pasirašė dokumentus dėl paskolos. R. L. sakė, kad pinigai reikalingi verslui, taip pat sakė, kad pats mokės paskolos įmokas. Pasitikėjo broliu. Sutartį pasirašė jos neskaitęs, paskolos pinigų negavo. Dalis kredito buvo padengta, o nuo 2009 m. kredito įmokas moka jis (I. L.). Gauto kredito pinigus banke iš karto atidavė R. L.. Nukentėjusysis parodė ir tai, kad jų sesuo M. L. 2006 m. atvykusi į Lietuvą nebuvo. Liudytojas V. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad R. L. įkalbėjo jį pasirašyti bankui skirtus dokumentus, o taip pat laidavimo dokumentus. Dokumentai buvo atvežti iš AB „Ūkio bankas“ Ukmergės filialo ir pasirašyti Vilniuje. Dokumentų jis (V. B.) prieš pasirašydamas neperskaitė. Liudytojas nurodė, kad tuo metu nesuprato kas yra laidavimas. Kreditą turėjo gauti I. L., tačiau jis pinigų negavo. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojo parodymų patikrinimo metu V. B. parodė ir perskaitė R. L. atsiųstus elektroninius laiškus, kuriuose R. L. rašė, jog stengiasi sutvarkyti situaciją banke, kad kreditas gautas I. L. vardu būtų grąžintas. AB „Ūkio bankas“ pateikė informaciją, kad I. L. kredito pagal kredito sutartį Nr. KR09-1487 bankui negrąžino, bankui padaryta 23 335,81 Lt žala. Tokie bylos duomenys patvirtina, kad R. L. rūpinosi kredito suteikimo jo broliui I. L., ko pastarasis neginčijo ir civilinės bylos nagrinėjimo metu. Nukentėjusysis patvirtino, kad sutarties sudarymo laikotarpiu laiduotoja įvardinto jo ir R. L. sesuo M. L. nebuvo Lietuvoje, o tai leidžia teigti, kad M. L. nepasirašė AB „Ūkio bankas“ skirtoje informacijoje apie laiduotoją. Taigi šiuo atveju turint tikslą suklaidinti bankui buvo pateikta klaidinga informacija apie I. L. kredito laiduotoją. Nukentėjusysis patvirtino, kad banko jam suteikto vartojimo kredito pinigų negavo.
21. Taip pat baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad J. K., einant AB „Ūkio bankas” Ukmergės filialo, esančio Kęstučio g. 7, Ukmergėje valdytojo pavaduotojos pareigas, 2006 m. gruodžio 29 d. R. L. atvykus į AB „Ūkio bankas” Ukmergės filialą, adresu Kęstučio g. 7, Ukmergėje, kur pateikus I. L. vardu užpildytą prašymą suteikti 36 000,00 litų kreditą, informaciją apie laiduotojus su suklastotu M. L. parašu, po ko nedalyvaujant kredito gavėjui ir laiduotojams, ji pažeisdama AB „Ūkio bankas” nustatytus reikalavimus ir taisykles, neįsitikindama pateiktų dokumentų bei juos pasirašiusių asmenų parašų tikrumu, nereikalaudama, kad dokumentai būtų pasirašyti banko darbuotojų akivaizdoje, pažeisdama AB „Ūkio bankas” nustatytus reikalavimus ir taisykles, AB „Ūkio bankas” administracijos vadovo 2005 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. 76-G patvirtintą „Kliento tapatybės nustatymo tvarką” kurios 3.1 punkte numatyta, kad vykdytojai privalo nustatyti kliento tapatybę dalyvaujant pačiam klientui ar jo atstovui prieš atidarydami sąskaitas, priimdami indėlius, teikdami vertybių saugojimo paslaugas ar sudalydami kitas sutartis su klientu, šiuos dokumentus priėmė bei, netinkamai įvertinusi kredito riziką, t. y. skolininko galimybę grąžinti kreditą, pažeisdama 2006 m. birželio 14 d. patvirtintą banko limitų tvarką, kurios 1 punktas numato, kad <...> darbuotojai ir banko organai, priimdami sprendimus, privalo laikytis įstatymų, Banko taisyklių ir kitų norminių aktų <...> logiškumo ir apdairumo, neviršyti bankui priimtinos rizikos ir kompetencijos <...>, 2005 m. gegužės 11 d. AB „Ūkio bankas“ administracijos vadovo patvirtintą Fizinių asmenų kreditingumo ir kreditavimo apimčių nustatymo tvarką, kurioje numatyta, kad nustatant kreditingumą turi būti įvertinta kredito gavėjo darbo trukmė paskutinėje darbovietėje <...>, pajamų pakankamumas įsipareigojimas vykdyti, <...> turimos sąskaitos banke; nustatant kreditavimo apimtis įvertinamos tik pastovios grynosios pajamos; informacija apie kliento draudžiamąsias pajamas, darbovietę bei darbo trukmę gaunama iš VSDF duomenų bazės; 2004 m. liepos 23 d. patvirtintas Kredito fiziniams asmenims suteikimo taisykles, kurių 20 punkte nurodyta, kad klientas, norintis gauti kreditą, turi pateikti informaciją apie kliento, jo sutuoktinio ir laiduotojo darbo užmokestį ir kitas draudžiamas pajamas. Taip pat, jeigu kreditą laiduos fizinis asmuo - to asmens pasą, socialinio draudimo pažymėjimą, raštišką informaciją apie laiduotoją ir darbdavio pažymą apie paskutinių 6 mėnesių darbo užmokestį; 22 punkte nurodyta, kad laidavimas įforminamas klientui, laiduotojui ir bankui pasirašant trišalę vartojamojo kredito sutartį, iš R. L. priimto ydingo dokumentų paketo pagrindu įtakojo sprendimo dėl sandorio patvirtinimo priėmimą, dėl ko pagal 2006 m. gruodžio 29 d. Vartojimo kredito sutartį Nr. KR09-224/07 I. L. neteisėtai buvo suteiktas 36 000,00 Lt kreditas. Tokiu būdu J. K. savo neteisėtais tyčiniais veiksmais (kreditas suteiktas nesilaikius pareiginių nuostatų ir pažeidus kredito suteikimo taisykles) sąlygojo neatlygintiną (kreditas nebuvo grąžintas) jai patikėto didelės vertės AB „Ūkio bankas” turto perleidimą trečiajam asmeniui (I. L.), šiais savo veiksmais padarydama AB „Ūkio bankas” didelę 36 000,00 Lt turtinę žalą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 184 straipsnio 2 dalyje (2006 m. gruodžio 12 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija).
22. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-4-307/2021 atsakovą R. L. pripažino kaltu ir nuteisė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 d. (2006 m. gruodžio 12 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) už tai, kad apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent, kad jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, t. y. kito asmens vardu paimti iš AB „Ūkio bankas“ kreditą ir neketinant jo grąžinti, panaudojant jį savo reikmėms, tam tikslui sukūręs konkretų veiksmų planą, pagal kurį veikė: pasinaudodamas įgytu savo brolio I. L. pasitikėjimu ir jį įtikindamas, kad yra mokus grąžinti bankui kreditą, jis 2006 m. gruodžio 20 d. pateikė I. L. pasirašyti užpildytą kredito prašymą dėl 36 000,00 Lt vartojamojo kredito ir iš anksto paruoštą 2006 m. gruodžio 29 d. AB „Ūkio bankas“ vartojimo kredito sutartį Nr. KR09-1487, taip pat piktnaudžiaudamas V. B. pasitikėjimu, žadėdamas kad jam labai reikalingas kreditas bus tikrai grąžintas ir įtikindamas pastarąjį, kad laidavimo procedūra yra tik formalumas, pateikė V. B. pasirašyti informaciją apie laiduotoją bei tą pačią vartojimo kredito sutartį, toliau suklastojo savo sesers M. L. parašą informacijoje apie laiduotoją ir vartojimo kredito sutartyje, nuvyko į AB „Ūkio bankas“ Ukmergės filialą, esantį Kęstučio g. 7, Ukmergėje, kur pateikė I. L. vardu užpildytą prašymą suteikti 36 000,00 Lt kreditą, informaciją apie laiduotojus su suklastotu M. L. parašu bei apgaulės būdu išgautu V. B. parašu, kur neteisėtai pagal 2006 m. gruodžio 29 d. vartojimo kredito sutartį Nr. KR09-224/07 I. L. buvo suteiktas 36 000,00 Lt kreditas, kurį jis (R. L.) nurodęs I. L. nuimti nuo sąskaitos grynais, panaudojo savo reikmėms. Tokiu būdu R. L. apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, padarydamas AB „Ūkio bankas“ didelę 36 00,00 Lt žalą.
23. Baudžiamojoje byloje AB „Ūkio bankas“ buvo pripažintas nukentėjęs nuo nusikalstamos veikos, todėl savo reikalavimus pagal ginčijamą Vartojimo kredito sutartį nukreipė į nusikalstamą veiką padariusį asmenį (atsakovą R. L.), pareikšdamas civilinį ieškinį baudžiamajame procese. Bankas 2022 m. kovo 23 d. pareiškimu savo ieškinio dėl skolos priteisimo iš ieškovo I. L. atsisakė. Kauno apylinkės teismas 2022 m. kovo 24 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-748-475/2022, priėmė banko atsisakymą nuo ieškinio, civilinę bylą nutraukė.
24. Įvertinus baudžiamojoje byloje nustatytas faktines aplinkybes ir padarytas išvadas, kurios turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje civilinėje byloje, taip pat paties atsakovo R. L. paaiškinimus, duotus teisme, akivaizdu, kad ginčijama sutartis buvo sudaryta apgaulės būdu, pasinaudojant ieškovo neįgalumu (80 proc. neįgalumas- judėjimo negalia), neišprusimu, patiklumu. Sudarant ginčijamą sandorį atsakovas R. L. įtikino ieškovą, kad pinigai imami verslui, kad paskola bus suteikiama jam, o ieškovas tik patvirtina jo (savo brolio R. L.) tapatybę, kad su banko darbuotojais viskas suderinta ir kad paskolą gaus ir ją privalės sugrąžinti R. L.. Kaip posėdžio metu paaiškino pats atsakovas R. L., jis broliui padavė pasirašyti ne vieną įmonės dokumentą, tarp kurių buvo ir ginčijama kredito sutartis, todėl pastarasis (ieškovas) net nesuprato ką pasirašinėja. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas apskritai neturėjo valios ir ketinimų skolintis pinigų iš banko. Melagingai pateikęs informaciją, bei apgaule gavęs parašus, visą gautą paskolos sumą pasiėmė atsakovas R. L., kuris sutiko su ieškiniu. Ieškovas jokiuose susitikimuose su banko darbuotojais dėl ;sutarties sudarymo nedalyvavo, tuo tikslu neteikė bankui jokių dokumentų. Sutartį iš banko pusės pasirašė banko Ukmergės filialo valdytojas, tuo tarpu nei su šiuo asmeniu, nei su jokiu kitu Ukmergės filialo darbuotoju ieškovas neturėjo jokių kontaktų. Į banko Vilniaus filialą atsiimti pinigų ieškovą nusivedė taip pat atsakovas R. L.. Po to, kai ieškovas pasirašė kasos išlaidų orderį Nr. 303046, pinigus pasiėmė atsakovas R. L., taigi faktiškai juos (t. y. paskolos sumą) gavo (apgaulės būdu pasisavino) atsakovas R. L. Ieškovas bankui nėra mokėjęs jokių grąžinamo kredito dalies sumų. Dalį kredito bankui grąžino atsakovas R. L.. Nurodyti duomenys patvirtina, kad atsakovas R. L. tyčiniais neteisėtais veiksmais apgavo ieškovą dėl esminių ginčijamos Vartojimo kredito sutarties sąlygų – paskolos paskirties, paskolos gavėjo, parašų esmės, reikšmės bei sukeliamų pasekmių.
25. Teismo vertinimu, ieškovas įrodė, kad buvo tyčia suklaidintas dėl esminių ginčijamo sandorio aplinkybių, todėl yra pagrindas ginčijamą 2006 m. gruodžio 29 d. Vartojimo kredito sutartį pripažinti negaliojančia kaip sudarytą dėl apgaulės (CK 1.91 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
26. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).
27. Nagrinėjamu atveju ieškovas yra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų. Bylos nagrinėjimo metu valstybė už ieškovui antrinės teisinės pagalbos teikimą patyrė 1 985,85 Eur bylinėjimosi išlaidas (b. t. 2, b. l. 26, b. t. 3, b. l. 10).
28. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. B. prašo teismo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
29. Nagrinėjamu atveju V. B. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pateikė tik PVM sąskaitą – faktūrą serija MAS Nr. 3001889 bendrai 367,99 Eur sumai ir banko mokėjimo nurodymo kopiją, patvirtinančią apmokėjimą (b. t. 2, b. l. 101 – 102). Kitų įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas ir tai patvirtinančių dokumentų nepateikta (CPK 178 straipsnis).
30. Atsakovė BAB „Ūkio bankas“ prašo teismo atsižvelgti į išskirtinę bylos situaciją bei jos procesinį elgesį, skirstant bylinėjimosi išlaidas, jų neskirstyti (CPK 93 straipsnio 4 dalis).
31. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nuo bylinėjimosi išlaidų atleistas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 16 punktas), vadovaujantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi bei CPK 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo R. L. į valstybės biudžetą priteistinas 1 985,85 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas už antrinės teisinės pagalbos suteikimą (CPK 80 straipsnis 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).
32. Trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, V. B. iš atsakovo R. L. priteistinas 367,99 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
33. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme valstybė patyrė 75,65 Eur išlaidas susijusias su teismo procesinių dokumentų įteikimu. Kadangi byloje bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatytą minimalią (5,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumą, tenkinus ieškinį, 75,65 Eur suma priteistina iš atsakovo R. L. valstybės naudai (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Pripažinti, kad 2006 m. gruodžio 29 d. tarp ieškovo I. L. ir atsakovės akcinės bendrovės „Ūkio bankas“ sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. KR09-1487 yra pasirašyta dėl apgaulės ir laikytina negaliojančia nuo jos pasirašymo momento.
Priteisti trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, V. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo R. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 367,99 Eur (trijų šimtų šešiasdešimt septynių eurų ir 99 centų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Priteisti iš atsakovo R. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 75,65 Eur (septyniasdešimt penkių eurų ir 65 centų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (už teismo procesinių dokumentų įteikimą). Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Priteisti iš atsakovo R. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 1 985,85 Eur (vieno tūkstančio devynių šimtų aštuoniasdešimt penkių eurų ir 85 centų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (už suteiktą antrinę teisinę pagalbą ieškovui). Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo (sprendimo) priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą