Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Dalia Kursevičienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-118-651/2017

Teisėja Adolfina Simaitienė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35796-2016-2

2017 m. kovo 30 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kursevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Violetos Miliuvienės, Lino Pauliukėno,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 24 d. nuosprendžio, kuriuo I. G. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 180 straipsnio 2 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje 182 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas:

pagal BK 180 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu ketveriems metams;

pagal BK 214 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu dvejiems metams;

pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, dėl kortelės panaudojimo bankomate Naujojo uosto g. 11 – laisvės atėmimu dvejiems metams;

pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, dėl kortelės panaudojimo bankomate Taikos pr. 115 – laisvės atėmimu dvejiems metams;

pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo bei dalinio sudėjimo būdu ir paskirtas laisvės atėmimas ketveriems metams ir šešiems mėnesiams.

Pritaikius BK 64¹ straipsnį, bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskirtas laisvės atėmimas trejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Į bausmės laiką įskaičiuotas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2016-08-01 iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Įsibrovę į patalpą, apiplėšė nukentėjusį asmenį, t. y. I. G., veikdamas bendrininkų grupe, kartu su nuo alkoholio apsvaigusiu Ž. A., 2016-07-29, apie 23.40 val., turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, įsibrovė į kambarį Nr. 419, esantį viešbutyje „A“, (duomenys neskelbtini), kur I. G. sudavė vieną kartą kumščiu ten apsistojusiam Vokietijos piliečiui R. T. H. į veidą, nuo smūgio nukentėjusiajam atsitraukus, I. G. kartu su Ž. A. stūmė R.T. H. į kambario vidų, parvertė ant lovos, po ko Ž. A. ištraukus iš R.T H. kelnių diržą ir surišus rankas už nugaros, I. G. nuo spintelės pagrobė du mobiliojo ryšio telefonus „HTC A9“ ir „iPhone 6S“ iš rankinėje buvusios piniginės 120 eurų. Kadangi telefonas „iPhone“ buvo išsikrovęs, I. G., užlaužęs surištas rankas, reikalavo R.T. H. surinkti telefono PIN kodą, o tuo metu Ž. A., nurodęs nežiūrėti, sudavė nukentėjusiajam kumščiu po vieną kartą į veidą ir pilvą, reikalaudamas surinkti mobiliojo ryšio „HTC“ apsaugos kodą. Kadangi tuo metu atsilaisvino diržu surištos rankos, I. G. išvėrė iš nukentėjusiojo batų raištelius, kuriais surišo už nugaros rankas ir kojas, bei Ž. A. atneštu iš vonios rankšluosčiu užkišo jam burną. Tokiu būdu padarė R.T. H. apatinės lūpos sumušimą su kraujosruva gleivinės įtrūkimu lūpos vidiniame paviršiuje, cirkuliarinius einančius odos nubrozdinimus riešų ir čiurnų sąnarių srityje, odos nubrozdinimus kelių srityje, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymo mąstą bei pagrobė R. T. H. priklausančius - mobiliojo ryšio telefoną „HTC A9“ 500 eurų vertės, USB raktą 20 eurų vertės, laikrodį „Skaagen“ 250 eurų vertės, muzikinį grotuvą „JBL“ 50 eurų vertės, elektrinę barzdaskutę „Philips“ 100 eurų vertės, juodos spalvos kuprinę „Jack Wolfskin“ 80 eurų vertės, kurioje buvo įvairūs kanceliariniai reikmenys 30 eurų vertės, grynuosius pinigus 120 eurų; Vokietijos įmonei AG „H.“ priklausančius-nešiojamą kompiuterį „Fujitsu“ 1500 eurų vertės, 2 vnt. USB raktų, kurių vieno vertė 200 eurų bendros 400 eurų vertės, mobiliojo ryšio telefoną „iPhone 6S“ 900 eurų vertės, nuotolinio valdymo pultą 50 eurų vertės; UAB „K“ priklausančius mini baro produktus ir gėrimus - šokoladą 0,31 eurų vertės, sūdytus riešutus 0,78 eurų vertės, traškučius 0,60 eurų vertės, 2 vnt. mineralinio vandens, vieno vieneto vertė 0,78 eurai, bendros 1,74 eurų vertės, 2 vnt. gėrimo „Glucose“, vieno vieneto vertė 2,05 eurai, bendros 4,10 eurų vertės, energetinį gėrimą 1,02 eurų vertės, 2 vnt. gėrimo „Coco Cola“, vieno vieneto vertė 0,38 eurų, bendros 0,76 eurų vertės, 2 vnt. sulčių, vieno vieneto vertė 0,50 eurų, bendros 1,00 euro vertės, 2 vnt. alaus, vieno vieneto vertė 0,60 eurų, bendros 1,20 euro vertės, 3 vnt. degtinės, vieno vieneto vertė 1,26 euro, bendros 3,78 eurų vertės, trauktinės 1,16 eurų vertės, 3 vnt. viskio, vieno vieneto vertė 1,63 eurai, bendros 4,89 eurų vertės, 2 vnt. vyno, vieno vieneto vertė 1,08 eurų, bendros 2,16 eurų vertės, putojančio vyno 1,98 eurų vertės. Tokiu būdu I. G., veikdamas bendrininkų grupe kartu su Ž. A. viso pagrobė R. T. H. priklausančio turto už 1150 eurų vertės, Vokietijos įmonei AG „H.“ priklausančio turto 2850 eurų vertės, UAB „K“ priklausančio turto 26,56 eurų vertės.Be to, I. G. neteisėtai įgijo ir laikė svetimą mokėjimo priemonę: jis, 2016-07-29 apie 23.40 val., plėšimo metu, kambaryje Nr.419, esančiame viešbutyje „A.“, (duomenys neskelbtini), iš rankinėje buvusios piniginės pagrobė, tokiu būdu neteisėtai įgijo dvi R.T. H. vardu, Landesbank Berlin AG išduotas elektronines mokėjimo korteles „Visa“ ir „Master card“ Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), kurias neteisėtai laikė iki 2016-07-30 apie 01.38 val., kai jas panaudojo inicijuodamas finansines operacijas.Be to, I. G. neteisėtai panaudodamas svetimą elektroninę mokėjimo priemonę inicijavo finansinę operaciją: jis, 2016-07-30 apie 00:00:15 val., Noredea Bank AB bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), svetima elektronine mokėjimo priemone, R. T. H. vardu Landesbank Berlin AG išduota mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai inicijavo finansinę operaciją, turėdamas tikslą išgryninti pinigus, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes tikrinant sąskaitos balansą, operacija buvo neleistina. Tęsdamas nusikalstamą veiką, tuo pačiu metu apie 00:02:57 val., tame pačiame bankomate, svetima elektronine mokėjimo priemone, R. T. H. vardu Landesbank Berlin AG išduota mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai inicijavo finansinę operaciją, turėdamas tikslą išgryninti pinigus, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios, nes tikrinant sąskaitos balansą, operacija buvo neleistina.Be to, I. G. neteisėtai panaudodamas svetimą elektroninę mokėjimo priemonę inicijavo finansinę operaciją: jis, 2016-07-30 apie 01:37:53 val., Noredea Bank AB bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), svetima elektronine mokėjimo priemone, R. T. H. vardu Landesbank Berlin AG išduota mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai inicijavo finansinę operaciją, turėdamas tikslą išgryninti pinigus, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios, nes tikrinant sąskaitos balansą, operacija buvo neleistina. Tęsdamas nusikalstamą veiką, tuo pačiu metu apie 01:38:25 val., tame pačiame bankomate, svetima elektronine mokėjimo priemone, R. T. H. vardu Landesbank Berlin AG išduota mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai inicijavo finansinę operaciją, turėdamas tikslą išgryninti 700 eurų, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė, dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios, nes neteisingai surinko PIN kodą. Tęsdamas nusikalstamą veiką, tuo pačiu metu apie 01:38:32 val., tame pačiame bankomate, svetima elektronine mokėjimo priemone, R. T. H. vardu Landesbank Berlin AG išduota mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai inicijavo finansinę operaciją, turėdamas tikslą išgryninti 700 eurų, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios, nes neteisingai surinko PIN kodą. Tęsdamas nusikalstamą veiką, tuo pačiu metu apie 01:38:43 val., tame pačiame bankomate, svetima elektronine mokėjimo priemone, R. T. H. vardu Landesbank Berlin AG išduota mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai inicijavo finansinę operaciją, turėdamas tikslą išgryninti 700 eurų, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios, nes neteisingai surinko PIN kodą. Tokiu būdu I. G. apgaule savo naudai pasikėsino įgyti svetimo turto už 2100 eurų.Klaipėdos miesto apylinkės teismas I. G. atsakomybę švelninančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybė sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad I. G. veiką – plėšimą padarė bendrininkų grupe. Teismas, skirdamas bausmes, atsižvelgė į I. G. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą bei rūšį ir sprendė, kad yra pagrindas skirti laisvės atėmimo bausmę.Apeliaciniu skundu nuteistasis I. G. prašo sušvelninti teismo paskirtą bausmę. Nurodo, kad teismas nepagrįstai jam paskyrė griežtesnę bausmę nei prašė prokuroras. Anot apelianto, teismas nepagrįstai jį nubaudė griežčiau nei jo bendrininką, nepagrįstai jį nubaudė kaip veikų organizatorių, nes taip nebuvo.Apeliantas prašo atsižvelgti į tai, kad jis Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus yra paskatintas už gerą elgesį.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūra prašo apeliacinį skundą atmesti.Nurodo, kad paskirta bausmė yra teisinga, atitinka BK 41 straipsnio nurodytą bausmės paskirtį. Teismas atsižvelgė į padarytų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, į tai, kad abu kaltinamieji daug kartų teisti už tyčinius nusikaltimus, eilę kartu bausti už administracinės teisės pažeidimus, tačiau išvadų nedarė ir tiesiogine tyčia padarė sunkų nusikaltimą.Apeliacinis skundas atmestinas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės. Nuteistojo I. G. nusikalstamas veikas tinkamai kvalifikavo, kartu teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas, todėl teisėjų kolegija dėl nuteistojo kaltės nepasisako (BPK 320 str. 3 d.). Pats apeliantas nusikalstamos veikos kvalifikacijos neginčija, prašo sušvelninti paskirtą bausmę. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl bausmės, kuri apelianto manymu yra per griežta. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 1, 2 d.). Pažymėtina, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės bylos Nr. 2K-7-576/2006, 2K-118/2011 ir kt.). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, jų buvimą ar nebuvimą. Be to, skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 str. 2 d.).Nagrinėjamoje byloje iš apkaltinamojo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Teismas įvertino nuteistojo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos nusikalstamo veikos ir tai pripažino kaip atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Atsižvelgė ir į nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Įvertino nuteistojo charakteristiką. Kolegija visiškai sutinka su apylinkės teismo apeliantui paskirta laisvės atėmimo bausme ir apeliacinio skundo argumentai nesuteikia pagrindo daryti priešingą išvadą.Apeliantas tvirtina, jog teismas nepagrįstai paskyrė jam griežtesnę bausmę nei prašė prokuroras. Pažymėtina, kad Baudžiamajame kodekse nustatyta teismo prerogatyva skirti bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, todėl teismas tik gali atsižvelgti, tačiau nebūtinai sutikti ir taikyti prokuroro pasiūlytą bausmę (BK 54 str.).Atmestini apelianto argumentai, jog teismas jam paskyrė bausmę kaip nusikalstamų veikų organizatoriui ir ji yra griežtesnė nei Ž. A., kuris nuteistas tuo pačiu nuosprendžiu, paskirta bausmė. Kaip matyti iš bylos medžiagos, I. G. nuteistas už 5 nusikalstamų veikų padarymą. Ž. A. nuteistas už vieną nusikalstamą veiką, kurią padarė kartu su I. G. veikdami bendrininkų grupe (BK 180 straipsnio 2 dalis). Už šią veiką teismas abiem nuteistiesiems paskyrė laisvės atėmimo bausmę ketveriems metams. Tiek I. G., tiek Ž. A., skirdamas bausmę už šią veiką, teismas įvertino atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė veikdami bendrininkų grupe. Nustatytos aplinkybė paneigia apelianto argumentus, jog teismas nepagrįstai jam paskyrė per griežtą bausmę neva įvertinęs, jog jis buvo nusikalstamos veikos organizatorius. Apelianto manymu, sušvelninti bausmę yra pagrindas atsižvelgus į jo gerą elgesį įkalinimo įstaigoje. Kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, nesutinka su apeliantu, jog ši aplinkybė sudaro pagrindą švelninti paskirtą bausmę. Iš bylos medžiagos matyti, kad I. G. teistas 13 kartų, nusikalstamas veikas padarė esant neišnykusiam teistumui. Nusikalstamas veikas padarė nepraėjus nė vieneriems metams po paleidimo iš bausmės atlikimo vietos atlikus bausmę (paleistas 2016-02-12, nusikalstamas veikas padarė 2016-07-29 – 2016-07-30). Šie duomenys atskleidžia nuteistojo asmenybės pavojingumą, įžūlumą, jo požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad jis linkęs nuolat nusikalsti, daryti turtinius nusikaltimus vieną po kito, jokių išvadų dėl savo elgesio nedaro, nesistengia pasitaisyti. Esant nurodytiems duomenims, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo paskirta bausme. Pažymėtina, jog teismas, nuteistajam, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu, todėl dar labiau švelninti bausmę nėra jokio pagrindo. Priešingu atveju bausmė neatitiktų BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų. Paskirta bausmės rūšis (terminuotas laivės atėmimas) bei jos dydis bus pakankamai efektyvi norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo. Taigi nors nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad, jo manymu, paskirta bausmė per griežta, tačiau, atsižvelgdamas į anksčiau paminėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog nei savo rūšimi, nei dydžiu paskirta bausmė nėra per griežta. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo apeliacinio skundo argumentai nesukelia abejonių dėl pirmosios instancijos teismo bausmės rūšies bei jos dydžio parinkimo pagrįstumo nuteistajam, todėl laikyti už nusikalstamą veiką paskirtą bausmę aiškiai per griežta ir ją švelninti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria: