Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gitanos Butrimaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijos Puzinskaitės ir Eglės Žulytės-Janulionienės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl AVNT direktoriaus 2023-08-24 įsakymo „Dėl neplaninio nemokumo administratoriaus A. V. veiklos patikrinimo“ Nr.V4-79 teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2019-05-15 nutartimi, įsiteisėjusia 2019-07-11, Įmonei buvo iškelta bankroto byla, nemokumo administratoriumi paskirtas pareiškėjas. Teismo 2021-02-04 nutartimi, įsiteisėjusia 2021-04-06, Įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

2023-04-19 AVNT gautas 2023-04-19 UAB „Belor“ (toliau – ir Kreditorius) skundas (toliau – ir Kreditoriaus skundas).

2023-05-08 AVNT raštu Nr. (10.4 Mr) D2-1013 informavo Kreditorių apie priimtą sprendimą pradėti Administratoriaus patikrinimą administruojant Įmonės bankroto procesą.

2023-05-08 raštu Nr. (10.4 Mr) D2-1012 AVNT informavo administratorių, kad bus atliekamas patikrinimas dėl skunde nurodytų aplinkybių (toliau – ir Patikrinimas). Minėtu raštu paprašyta iki 2023-05-22 AVNT pateikti patikrinimui reikalingą informaciją. 2023-05-22 AVNT gavo pareiškėjo 2023-05-22 paaiškinimus ir papildomus dokumentus. 2023-06-28 ir 2023-07-10 elektroniniu paštu administratoriaus paprašyta pateikti papildomus paaiškinimus ir dokumentus. 2023-08-08 parengtas ir pateiktas Išvados projektas Nr. D4-2248 „Dėl neplaninio nemokumo administratoriaus A. V. veiklos patikrinimo“ (toliau – ir Išvados projektas) AVNT direktoriaus pavaduotojui. 2023-08-09 administratorius elektroniniu būdu supažindintas su Išvados projektu. 2023-08-16 AVNT gavo administratoriaus 2023-08-16 nuomonę Nr. 08-5344 (toliau – ir Nuomonė). 2023-08-23 AVNT priėmė Išvadą Nr. D4-2355 „Dėl neplaninio nemokumo administratoriaus A. V. veiklos patikrinimo“ (toliau – ir Išvada). Pažeidimas laikytas nežymiu, nemokumo administratoriui A. V. poveikio priemonių netaikyta.

2023-08-24 priimtas AVNT direktoriaus įsakymas Nr. V4-79 „Dėl neplaninio nemokumo administratoriaus A. V. veiklos patikrinimo“ (skundžiamas Sprendimas arba Įsakymas).

Pareiškėjui nesutikus su skundžiamu Įsakymu, jis kreipėsi su skundu į teismą.

Dėl JANĮ 84 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatos pažeidimo.

JANĮ 84 straipsnio 2 dalies 2 punktas reglamentuoja, kad likviduojamas dėl bankroto juridinis asmuo gali sudaryti tik tuos sandorius, kurie: yra susiję su ūkinės komercinės veiklos tęsimu, jeigu yra priimtas kreditorių susirinkimo sprendimas dėl juridinio asmens pardavimo. To paties straipsnio 2 dalies 3 punktas nurodo, kad likviduojamas dėl bankroto juridinis asmuo gali sudaryti tik tuos sandorius, kurie: yra numatyti teismo nutartyje likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto. JANĮ 83 straipsnio 4 dalis reglamentuoja, kad teismas nutartyje likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto nurodo kiekvieno kreditoriaus patvirtintų reikalavimų sumą, taip pat sandorius, kuriuos likviduojamas dėl bankroto juridinis asmuo gali sudaryti.

JANĮ 2 straipsnio 21 punkte numatyta, kad ūkinė komercinė veikla – gamybinė, prekybinė, finansinė, profesinė veikla, kurią vykdant siekiama gauti pajamų bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti ir atsiskaityti su kreditoriais.

JANĮ 3 straipsnio 5 punkte įtvirtintas profesionalumo principas, reiškiantis, kad nemokumo procesus administruojantys asmenys turi vykdyti savo pareigas profesionaliai, užtikrindami aukštą savo profesinių žinių ir sugebėjimų lygį ir elgdamiesi taip, kad užtikrintų nepriekaištingą profesijos atstovo reputaciją

JANĮ 63 straipsnis reglamentuoja, kad juridinis asmuo bankroto proceso metu turi teisę vykdyti ūkinę komercinę veiklą tik tuo atveju, jeigu tos veiklos rezultatas mažintų kreditorių reikalavimų sumą labiau negu tai ūkinei komercinei veiklai naudojamo turto pardavimas ar perdavimas šio įstatymo nustatyta tvarka (1 dalis). Sprendimą dėl ūkinės komercinės veiklos vykdymo priima kreditorių susirinkimas (2 dalis).

JANĮ 66 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad paskirtas nemokumo administratorius bankroto proceso metu valdo, naudoja juridinio asmens turtą ir juo disponuoja šio įstatymo nustatyta tvarka (2 punktas); gina visų kreditorių, taip pat juridinio asmens teises ir teisėtus interesus (3 punktas); parduoda juridinio asmens turtą ar perduoda jį kreditoriams šio įstatymo nustatyta tvarka (11 punktas); atlieka kitus bankroto proceso administravimo darbus ir kitas šio ir kitų įstatymų nustatytas funkcijas (21 punktas).

Pagal nuo 2020-01-01 įsigaliojusio JANĮ 155 straipsnio 1 dalį, iki 2019-12-31 pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms išimtims taikomi šio įstatymo 153 straipsnyje nurodyti įstatymai: 1) Įmonių bankroto įstatymas Nr. IX-218 su visais pakeitimais ir papildymais; 2) Įmonių bankroto įstatymas Nr. IX-216 su visais pakeitimais ir papildymais; 3) Įmonių bankroto įstatymas Nr. (duomenys neskelbtini) su visais pakeitimais ir papildymais; 4) Įmonių bankroto įstatymas Nr. I-2880 su visais pakeitimais ir papildymais.

Kasacinis teismas, aiškindamas JANĮ 155 straipsnyje įtvirtintas pereinamąsias nuostatas, taikomas juridinių asmenų nemokumo procesams, pradėtiems iki 2019-12-31, yra nurodęs, kad jiems JANĮ nuostatos taikomos, priklausomai nuo asmenų teisių ir pareigų atsiradimo ar įgyvendinimo bei nemokumo procedūrų pradėjimo momento. Tai reiškia, kad net ir pradėjus bankroto ar restruktūrizavimo procesą pagal Įmonių bankroto įstatymą (toliau – ĮBĮ) ar Įmonių restruktūrizavimo įstatymo nuostatas, JANĮ nuostatos šiems procesams taikytinos, jei asmenų teisės ir pareigos atsiranda ar yra įgyvendinamos įsigaliojus JANĮ arba, atitinkamai, jei tam tikros nemokumo procedūros pradedamos jau įsigaliojus JANĮ (nuo 2020-01-01). Taigi, JANĮ taikymas iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams, išskyrus įvardytas išimtis, susietas su: 1) atitinkamų nemokumo procedūrų pradžios momentu; 2) atitinkamų teisių ir pareigų atsiradimo arba jų įgyvendinimo momentu (žr. Lietuvos Aukščiausio Teismo 2021-05-12 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-469/2021). Taip pat įstatymų leidėjas nustatė išimtis, kokiems iki 2019-12-31 pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams JANĮ nuostatos nėra taikytinos, pateikdamas tokių išimčių baigtinį sąrašą JANĮ 155 straipsnio 1 dalyje (žr. Lietuvos Aukščiausio Teismo 2021-11-11 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-282-381/2021).

Kompetencija spręsti klausimus dėl ūkinės komercinės veiklos (jos tęstinumo, atnaujinimo, apribojimo, nutraukimo, sąmatos tvirtinimo ir pan.) bankroto įstatymo yra deleguota būtent kreditorių susirinkimui (ĮBĮ 23 straipsnio 6 dalis). Kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo išraiška. Ši teisė įgyvendinama kreditorių balsų dauguma priimant nutarimus kreditorių susirinkime (ĮBĮ 24 straipsnis).

Kaip matyti, 2021-01-27 pirmojo Įmonės kreditorių susirinkimo metu kreditoriai nusprendė: 1) parduoti Įmonę, kaip turtinį kompleksą, arba esminę jo dalį už ne mažesnę kaip 7 500 000 Eur kainą; nustatyti ne ilgesnį kaip 30 kalendorinių dienų apmokėjimo terminą, skaičiuojamą nuo pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymo dienos; esant pirkėją finansuojančios kredito įstaigos patvirtinimui, sutikti, kad turto nuosavybės teisė būtų perleidžiama tam, jog pirkėjas pakartotinai įkeistų perkamą turtą už imamą paskolą turto kainai sumokėti; 2) pavesti administratoriui pradėti derybas su potencialiu pirkėju (potencialiais pirkėjais), kuris (kurie) kartu su pasiūlymu pirkti Įmonę sumokės 10 proc. pasiūlyme nurodytos kainos dydžio avansą; avansas turi būti sumokėtas ne vėliau kaip per tris dienas nuo pasiūlymo pateikimo dienos; sudarius pirkimo – pardavimo sutartį, sumokėtas avansas įskaitomas į kainą.

Administratorius, vykdydamas 2021-01-27 Įmonės kreditorių susirinkime priimtą nutarimą, 2021-02-02 patvirtino Derybų dėl juridinio asmens pardavimo didžiausią kainą pasiūliusiam pirkėjui tvarką (toliau – ir Tvarka). Tvarkos 2 punkte nustatyta, kad pasiūlymas pirkti juridinį asmenį (toliau – Pasiūlymas) bus laikomas pateiktu potencialiam pirkėjui (toliau – pirkėjas) sumokėjus 10% pirkėjo pasiūlyme nurodytos kainos dydžio avansą. Avansas turi būti įskaitytas į BUAB „Arvi fertis“ sąskaitą ne vėliau kaip per 3 dienas nuo administratoriaus pranešimo apie BUAB „Arvi fertis“ kreditorių susirinkime priimtą sprendimą parduoti juridinį asmenį priėmimo dienos. Tvarkos 3 punkte numatyta, kad derybos dėl juridinio asmens pardavimo vedamos tik su avansą sumokėjusiu/-ais pirkėju/-ais. Derybos pradedamos ir derybose dalyvauja pasiūlymai, pateikti ne vėliau kaip per 10 dienų nuo administratoriaus pranešimo apie 2021-01-27 BUAB „Arvi fertis“ kreditorių susirinkimo sprendimą dienos.

2021-02-02 el. paštu administratorius potencialiems pirkėjams išsiuntė pranešimą su pasiūlymu įsigyti Įmonę. Tą pačią dieną potencialus pirkėjas UAB „Antes“ (UAB „Marijampolės NPK“) informavo administratorių apie ketinimą įsigyti Įmonę, pranešė apie avanso sumokėjimą ir pateikė tai patvirtinančius dokumentus, prašė informuoti apie perkamo objekto apžiūros bei sudėties įvertinimo laiką. 2021-02-12 tarp UAB „Antes“ ir Įmonės buvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis (toliau – ir Sutartis), pagal kurią Įmonė pardavė, o UAB „Antes“ nupirko Įmonės, kaip turtinio komplekso, esminę dalį, kurią sudaro: nekilnojamas turtas ir žemės nuomos teisės; kilnojamas turtas; nematerialus turtas, turtinės ir neturtinės teisės ir prievolės už 7 500 000 Eur.

2021-02-18 Įmonė, UAB „Antes“ ir UAB „UHB“ sudarė trišalį susitarimą dėl tarpusavio reikalavimų įskaitymo, kuriuo susitarė, kad pagal Sutartį kainos dalį (6 750 000 Eur) Įmonė įskaito UAB „UHB“ finansiniam reikalavimui patenkinti ir, atsižvelgdamos į sumokėtą 750 000 Eur avansą, pirkėją UAB „Antes“ laiko sumokėjusia pardavėjai Įmonei visą Sutartyje sulygtą kainą – 7 500 000 Eur. 2021-02-18 UAB „Antes“ ir UAB „UHB“ sudarė dvišalį susitarimą dėl atsiskaitymo pagal įskaitytus reikalavimus, kuriame UAB „Antes“ įsipareigojo už įsigytą Įmonės turtinį kompleksą pastarosios kreditorei UAB „UHB“ sumokėti 6 750 000 Eur iki 2021-12-31, kreiptis į finansuojančias institucijas dėl kredito atsiskaityti su UAB „UHB“ gavimo, o iki visiško atsiskaitymo mokėti UAB „UHB“ 18 proc. dydžio metines palūkanas už nesumokėtą kainos dalį. 2021-02-18 Įmonė ir UAB „Antes“ pasirašė juridinio asmens, kaip turtinio komplekso, esminės dalies priėmimo – perdavimo aktą. 2021-11-05 Įmonės kreditorių susirinkime buvo spręstas klausimas dėl lėšų paskirstymo, jame nuspręsta: 6 750 000 Eur skirti hipotekos kreditorei UAB „UHB“, 750 000 Eur skirti kreditoriams ĮBĮ nustatytomis eilėmis ir etapais po to, kai teismas patvirtins likviduojamos dėl bankroto Įmonės galutinę bankroto ataskaitą. Minėtas kreditorių susirinkimo priimtas nutarimas buvo Kreditoriaus ir kitos Įmonės kreditorės UAB „UHB“ apskųstas teismui. Teismas 2022-12-08 nutartimi nusprendė panaikinti 2021-11-05 Įmonės kreditorių susirinkimo priimtą sprendimą „Pritarti piniginių lėšų paskirstymui: 6 750 000 Eur suma skiriama įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui UAB „UHB“ ir 750 000 Eur suma skiriama kreditoriams Įmonių bankroto įstatyme nustatytomis eilėmis ir etapais, po to, kai teismas patvirtins likviduojamos dėl bankroto UAB „Arvi fertis“ galutinę bankroto ataskaitą“. Duomenų, patvirtinančių, kad teismo 2022-12-08 nutartis būtų apskųsta Lietuvos apeliaciniam teismui, gauta nebuvo.

Nustatyta, kad Kreditorius pateikė teismui ieškinį atsakovėms Įmonei, UAB „Antes“ ir UAB „UHB“ dėl juridinio asmens turtinio komplekso esminės dalies pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo niekine ir restitucijos taikymo, susitarimo dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo pripažinimo negaliojančiu. Teismas 2022-01-05 sprendimu tenkino šiuos Kreditoriaus ieškinio reikalavimus: 1) pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento Sutartį ir įpareigojo UAB „Marijampolės NPK“ grąžinti Įmonei pagal 2021-02-18 juridinio asmens kaip turtinio komplekso esminės dalies priėmimo – perdavimo aktu gautą turtą, Įmonę įpareigojo grąžinti UAB „Marijampolės NPK“ 750 000 Eur, gautų pagal sutartį; 2) pripažino negaliojančiu nuo sudarymo momento Įmonės, UAB „Antes“ ir UAB „UHB“ 2021-02-18 susitarimą dėl tarpusavio reikalavimų įskaitymo, grąžinant UAB „UHB“ 6 750 000 Eur finansinį reikalavimą Įmonės bankroto byloje, taip pat suteikiant teisę įregistruoti hipotekas ir įkeitimus turtui.

Iš 2022-12-02 administratoriaus 2022-11-17 teiktos informacijos matyti, kad vykdant anksčiau minėtą įsiteisėjusį teismo sprendimą, 2022-11-09 UAB „Antes“ grąžino pagal sutartį perimtą turtą Įmonei. Šioje informacijoje administratorius kreditoriams nurodė, kad administratorius, atsižvelgiant į tai, jog dėl administratoriaus nurodytų priežasčių Įmonės ūkinės komercinės veiklos atnaujinimas yra neįmanomas, 2022-11-09 su UAB „Marijampolės NPK“ sudarė susitarimą dėl Įmonės turto, esančio Gamyklų g. 5, Marijampolėje, naudojimo (toliau – ir Susitarimas), kuriuo pastaroji įsipareigojo prižiūrėti šį Įmonės turtą, saugoti ir padengti visas su tuo susijusias išlaidas.

Pagal Susitarimą UAB „Marijampolės NPK“ įsipareigojo mokėti Įmonei iš viso 55 019,17 Eur + PVM mėnesines įmokas, skirtas Įmonės kreditorių reikalavimams tenkinti. Susitarimas sudarytas laikotarpiui iki naudojamo turto perleidimo arba nuomos sutarties sudarymo. Administratorius 2022-11-17 informacijoje nurodė savo nuomonę dėl Susitarimo naudos. Duomenų, kad Susitarimas dėl Įmonės turto naudojimo būtų ginčytas teisme, gauta nebuvo. 2022-11-17 administratorius informacijoje kreditoriams taip pat nurodė, kad 2022-11-10 Administratorius iš UAB „Marijampolės NPK“ gavo pasiūlymą išsinuomoti Įmonės nekilnojamąjį ir ilgalaikį turtą, esantį Gamyklų g. 5, Marijampolėje, už 60 000 Eur mėnesinį mokestį. Administratorius pateikė motyvus, kodėl tikslinga nuomoti Įmonės turtą ir pasiūlė kreditorių susirinkimui sudaryti minėtą nuomos sutartį. 2022-12-02 Įmonės kreditorių susirinkime 1-uoju darbotvarkės klausimu „Dėl juridiniam asmeniui priklausančio turto nuomos“ nuspręsta: „1.1. Įmonės nekilnojamąjį ir ilgalaikį turtą, esantį Gamyklų g. 5, Marijampolėje, iki jo pardavimo išnuomoti pasiūlymą pateikusiai UAB „Marijampolės NPK“ už 60 000 Eur mėnesinį mokestį. 1.2. Iki turto pardavimo tęsti6 likviduojamai dėl bankroto UAB „Arvi fertis“ priklausančio nekilnojamojo turto, esančio Gamyklų g. 1, Marijampolėje, nuomos sutartis,1.3. Leisti Administratoriui pasirašyti susitarimą su UAB „Vigras“ dėl turto, esančio (duomenys neskelbtini) nuomos kainos sumažinimo iki 300 Eur per mėnesį. 1.4. Pavesti Administratoriui kreiptis į teismą su prašymu leisti nuomoti likviduojamai dėl bankroto UAB „Arvi fertis“ priklausantį turtą iki šio turto pardavimo“.

Nustatyta, kad 2022-12-02 Įmonės kreditorių susirinkime 1-uoju darbotvarkės klausimu 1.1, 1.2, 1.3, 1.4 priimti nutarimai Kreditoriaus buvo apskųsti teismui. Teismas 2023-01-05 nutartimi nusprendė Kreditoriaus skundą dėl 2022-12-02 kreditorių susirinkime priimtų nutarimų panaikinimo atmesti. Ši teismo nutartis buvo apskųsta apeliaciniu skundu. Lietuvos apeliacinis teismas 2023-03-

02 (civilinė byla Nr. e2-249-567/2023) nutartimi nusprendė teismo 2023-01-05 nutarties dalį, kuria atmestas Kreditoriaus skundas dėl 2023-12-02 kreditorių susirinkime priimtų 1.1, 1.2, 1.3, 1.4 sprendimų, ir bylą šioje dalyje nutraukti, teismo nutartį kitoje dalyje palikti nepakeistą. Taigi, vertinant Lietuvos apeliacinio teismo 2023-03-02 nutartyje konstatuotas aplinkybes, darytina išvada, kad 2022-12-02 Įmonės kreditorių susirinkime 1-uoju darbotvarkės klausimu „Dėl juridiniam asmeniui priklausančio turto nuomos“ priimti nutarimai nėra panaikinti ir šiai dienai yra galiojantys, tačiau šie sprendimai, kaip ir nurodė teismai, patys savaime nesukelia materialiųjų teisinių pasekmių.

Atliekant patikrinimą nebuvo gauta duomenų, patvirtinančių, kad po 2022-12-02 vykusio Įmonės kreditorių susirinkimo tarp Įmonės ir UAB „Marijampolės NPK“ būtų sudaryta nuomos sutartis, aplinkybę dėl šios sutarties nesudarymo patvirtino ir administratorius.

Antstolio L. L. 2023-04-06 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 187/23/52 konstatuota, kad: „Paklausus UAB „Marijampolės NPK“ direktorės J. Š.

(toliau – J. Š.), kokia įmonė šiuo metu vykdo veiklą turtiniame komplekse, adresu (duomenys neskelbtini), J. Š. atsakė, kad turtiniame komplekse veiklą vykdo UAB „Marijampolės NPK“. Administratorius patikrinimo metu pažymėjo, kad UAB „Marijampolės NPK“ naudojosi Įmonės turtu pagal Susitarimą. Pateikti duomenys patvirtina, kad Susitarimas 2023-04-25 buvo nutrauktas (pateiktas 2023-04-25 susitarimas dėl 2022-11-09 susitarimo nutraukimo).

Byloje nustatyta, kad 2023-04-24 vykusiame Įmonės kreditorių susirinkime 1-uoju darbotvarkės klausimu dėl Įmonės turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), buvo nuspręsta: „1.1. Perduodant hipotekos kreditoriui UAB „UHB Agro“ įkeistą turtą, kartu komplekse parduoti be varžytynių neįkeistą turtą už paskelbtose neįvykusiomis varžytynėse Nr. 240307 nustatytą pradinę šio turto pardavimo kainą bendrai 1 048 763,10 Eur (tame tarpe PVM, taikomas kilnojamiesiems daiktams) sumai; 1.2. Nustatyti 30 kalendorinių dienų apmokėjimo už parduotą turtą terminą, skaičiuojamą nuo turto pirkimo – pardavimo be varžytynių sutarties pasirašymo dienos“. 2023-04-26 tarp Įmonės ir hipotekos kreditorės UAB „UHB Agro“ buvo pasirašyta nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pirkimo – pardavimo be varžytynių sutartis, kurios pagrindu hipotekos kreditorei parduotas Įmonės turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), pagal 2023-04-24 kreditorių susirinkime priimtą nutarimą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) praktikoje išaiškinta, kad kreditorių reikalavimai bankroto procese gali būti užtikrinami dviem būdais: pirma, likviduojant įmonės turtą ir jį realizavus iš gautų pajamų tenkinant kreditorių reikalavimus; antra, užtikrinant įmonės (jos dalies ar gyvybingo verslo) veiklos tęstinumą ir tenkinant kreditorių reikalavimus iš tokios veiklos pajamų. Procedūriškai, antrasis būdas įgyvendinamas sudarant įmonės ir kreditorių taikos sutartį bankroto byloje. Šis kreditorių reikalavimų tenkinimo būdas paprastai yra socialiai vertingesnis, nes leidžia suderinti įmonės kreditorių ir jos savininkų (akcininkų) bei visuomenės interesus: išsaugoma verslo sukurta pridėtinė vertė, darbo vietos, įmonė išlieka mokesčių mokėtoju. Todėl iš ĮBĮ nuostatų analizės seka, kad aptariamas antrasis kreditorių reikalavimų tenkinimo būdas yra prioritetinis. Į likvidavimo stadiją įmonė įžengia tik tada, kai per ĮBĮ nustatytus terminus kreditoriams ir įmonei nepavyko susitarti dėl verslo išsaugojimo ir taikos sutarties sudarymo (žr. Lietuvos Aukščiausio Teismo 2014-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2014).

Pažymėtina, kad likvidavimo procedūrų tikslas yra ne tęsti bankrutavusios bendrovės ūkinę komercinę veiklą, tačiau operatyviai realizuoti jos turtą ir iš gautų pajamų patenkinti kreditorių reikalavimus. Tiek bankroto administratorius, tiek ir bankroto procedūrų teisėtumo priežiūrą užtikrinantis teismas turi operatyviai veikti ir priimti tokius sprendimus bei atlikti tokius veiksmus, kurie sudarytų pagrindą kuo greičiau patenkinti kreditorių reikalavimus bei operatyviai ir teisingai išspręsti bylą (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2017-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1197-330/2017; 2019-06-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-826-450/2019; 2021-02-04 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-214-407/2021).

Kadangi likvidavimo procedūrų metu esminis dėmesys skiriamas būtent turto realizavimui, o ne galimam jo naudojimui, prasidėjus likvidavimo procedūroms galimybė sudaryti kitus nei turto realizavimo sandorius yra ribota. Tai, ar tokie sandoriai yra tikslingi, sprendžia pirmosios instancijos teismas, leisdamas arba atsisakydamas leisti bankrutuojančiai bendrovei juos sudaryti (JANĮ 83 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.477 straipsnis reguliuoja nuomos sutarties sampratą: pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį (1 dalis); nuomos sutarties dalykas gali būti bet kokie nesunaudojamieji daiktai. Įstatymai gali nustatyti daiktų, kurių nuoma draudžiama arba ribojama, rūšis (2 dalis); nuomos sutartyje turi būti nurodytas daiktas ar jo požymiai, leidžiantys nustatyti daiktą, kurį nuomotojas privalo perduoti nuomininkui. Jeigu tokie požymiai sutartyje nenurodyti ir nuomos sutarties dalyko negalima nustatyti remiantis kitais požymiais, tai nuomos sutartis laikoma nesudaryta (3 dalis); nuomotojas gali būti išnuomojamo daikto savininkas arba asmenys, kuriems teisę išnuomoti svetimą daiktą suteikia įstatymai ar to daikto savininkas (4 dalis). Pagal minėtą CK nuostatą, galima išskirti šiuos nuomos sutarties kvalifikuojančius požymius, t. y. daikto perdavimas laikinam valdymui / naudojimui arba tik naudojimui; atlygintinumas.

Nagrinėjamu atveju, pagal Susitarimą Įmonė, atstovaujama administratoriaus, suteikė teisę UAB „Marijampolės NPK“ atlygintinai (1 889,99 Eur + PVM (jei toks taikytinas) už kiekvieną kalendorinę dieną) naudotis Įmonės turtu iki naudojamo turto perleidimo arba nuomos sutarties sudarymo. Pagal Susitarimą gautos lėšos skirtos tenkinti Įmonės kreditorių reikalavimus.

Atsižvelgiant į išvardintas aplinkybes, Susitarimas atitinka nuomos sutarties požymius, o pastaroji – ūkinės komercinės veiklos sampratą. Šiuo atveju susiklosčiusiai situacijai taikytinas turinio viršenybės prieš formą principas, kadangi sutarties šalys savo veiksmais, t. y. Susitarimu, išpildė visus turto nuomos teisiniuose santykiuose taikomus esminius turinio reikalavimus, nors jos forma ir nebuvo visai tiksli. Esant minėtoms aplinkybėms ir vadovaujantis anksčiau nurodytu teisiniu reglamentavimu, administratorius (pareiškėjas) šiuo atveju Susitarimo sudaryti negalėjo, kadangi teismo nutartyje, kurioje spręstas klausimas dėl Įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, nebuvo numatyta jokių sutarčių, nesusijusių su veiklos nutraukimu, sudarymo galimybės.

Atkreiptinas dėmesį, kad skunde pareiškėjo nurodomas privalomumas sudaryti Susitarimą nėra pagrįstas teisės aktų nuostatomis. Ir nors kreditorių susirinkimas pritarė administratoriaus pasiūlymui išnuomoti turtinį kompleksą, tačiau, kaip matyti, teismas tokiam sprendimui nepritarė. Be to, įsiteisėjusiu teismo sprendimu panaikinus 2021-02-12 tarp UAB „Antes“ ir Įmonės sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį, Įmonės bankroto proceso metu Įmonė, kaip juridinis asmuo, toliau nebuvo pardavinėjama. Sutiktina su AVNT nuomone, kad pareiškėjas, administratorius, būdamas savo srities profesionalu bei geriausiai išmanančiu juridinių asmenų nemokumą reglamentuojančias teisės aktų nuostatas, visais atvejais turėtų dėti maksimalias pastangas siekiant vykdyti Įmonės bankroto procesą griežtai laikantis JANĮ nustatytos tvarkos.

Dėl Įsakymo atitikimo Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) normoms.

Pažymėtina, kad JANĮ 132 straipsnis nustato, kad nemokumo administratorių veiklą, jiems administruojant nemokumo procesus, taikydama visumą priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti nemokumo proceso kokybę ir patikimumą, prižiūri priežiūros institucija (JANĮ 132 straipsnio 1 dalis). Nemokumo administratorių veiklą priežiūros institucija prižiūri ir skiria poveikio priemones vadovaudamasi VAĮ, kiek šiame įstatyme nenumatyta kitaip, ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka (JANĮ 132 straipsnio 2 dalis).

Aiškindamas VAĮ (įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2020 m. lapkričio 1 d.) 8 straipsnį (šiuo metu galiojančios įstatymo redakcijos 10 straipsnio 5 dalies atitiktis), Lietuvos vyriausiais administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra pažymėjęs, kad individualių administracinių aktų priėmimas yra teisės taikymas, sukeliantis konkrečių teisinių padarinių asmenų teisiniam statusui (žr., pvz., 2015 m. vasario 18 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-398-442/2015; 2012 m. liepos 20 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje A-520–2294/2012; 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-444-2366/2012). Individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės aktų reikalavimus, taip pat su gero administravimo principu, kurių viešojo administravimo subjektas privalo laikytis (žr., pvz., 2011 m. birželio 27 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011; 2014 m. kovo 19 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-662-839/14; 2014 m. kovo 25 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-756-997/2014; 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-2760-492/2015; ir kt.). Esminiais pažeidimais pripažįstami viešojo administravimo subjekto veiksmai, kai priimtame akte tinkamai neindividualizuojamos teisės normos, apsiribojama vien tik nuorodomis į bendro pobūdžio teisės akto nuostatas pateikimu ir pan. (žr., pvz., 2012 m. birželio 25 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-556-1750/2012; 2012 m. gruodžio 11 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-552-3114/2012; ir kt.).

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius aktus, teismų praktiką, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog AVNT nemotyvavo ginčijamo Įsakymo. Teismo vertinimu, atsakovė tinkamai ir atsakingai įvertino visas reikšmingas aplinkybes, susijusias su pareiškėju ir susiklosčiusia situacija. Skundžiamas Įsakymas pagrįstas AVNT surinktais duomenimis, taip pat teisės aktų normomis, o taikomos priemonės motyvuotos, motyvai išdėstyti aiškiai. Išvadoje nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl Įsakymas ir Išvada atitinka VAĮ 10 straipsnio keliamus reikalavimus, t. y. Įsakymas priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.

Pareiškėjo skunde kitos nurodytos aplinkybės bylos procesinei baigčiai jokios reikšmės neturi, todėl teismas, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.), dėl jų nepasisako.

Teismas nenustatė kitų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų akto panaikinimo pagrindų, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl Įsakymo panaikinimo netenkinamas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Netenkinus skundo, pareiškėjas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.