- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-13
- Bylos Nr.
- 2S-302-280/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-05651-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimutė Sankauskaitė
- Suinteresuotas asmuo
- V. P., I. P.
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal V. P. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. gruodžio 30 d. nutarties civilinėje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB) „Factris LT1“ prašymą suinteresuotiems asmenims V. P. (skolininkui), I. P., antstoliui A. B. dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I.Ginčo esmė
1. Pareiškėja UAB „Factris LT1“ kreipėsi į teismą prašydama nustatyti, kad skolininko V. P. sutuoktinės I. P. piniginės lėšos, esančios banko ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, gaunamos pajamų iš darbinės ar intelektualinės veiklos, gaunami dividendai, pensijos, pašalpos bei kitos išmokos, išskyrus tikslines išmokas, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kurių ½ dalis priklauso skolininkui V. P. ir iš jų galimas išieškojimas pareiškėjos naudai.
II.Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2019 m. gruodžio 30 d. nutartimi nustatė, kad skolininkui V. P., bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su I. P., nuosavybės teise priklauso ½ dalis sutuoktinės I. P., gaunamo darbo užmokesčio ir kitų pajamų susijusių su darbo užmokesčiu. Kitą prašymo dalį atmetė. Priteisė iš skolininko V. P., 3,80 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
3. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad antstolis A. B. vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 4 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-25883-566/2019 dėl 3714,43 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. birželio 27 d.) iki visiško skolos grąžinimo išieškotojos UAB „Factris LT1“ (buv. UAB „D. F.“) naudai (v. b. Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 3. 4, 38). Skolininkui nuosavybės teise priklauso 1/3 gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitų inžinerinių statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), bei ½ dalis gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini). Skolininkui nuosavybės teise priklausantis turtas areštuotas antstolio A. B. bei antstolio M. A. vykdant kitas vykdomąsias bylas. Antstolio A. B. 2019 m. vasario 12 d. patvarkymu vykdant vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) areštuotas V. P. nuosavybės teise priklausantis 1/3 gyvenamojo namo, ūkinio pastato, kitų inžinerinių statinių, esančių (duomenys neskelbtini) (v. b. Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 23-25). „Sodros“ duomenimis skolininkas V. P. vykdo individualią veiklą, duomenų apie gaunamas pajamas nėra. V. P. vardu atidarytos banko sąskaitos areštuotos (v. b. Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 13-14), tačiau jose piniginių lėšų nėra.
4. V. P. (duomenys neskelbtini)sudarė santuoką su I. P., gim. (duomenys neskelbtini)(v. b. Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 39). I. P. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir gauna darbo užmokestį (v. b. Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 40). 2019 m. spalio 22 d. turto arešto aktu Nr.25/19/00222 antstolis areštavo ½ dalį skolininko V. P. sutuoktinės I. P. gaunamo darbo užmokesčio ir kitų pajamų susijusių su darbo užmokesčiu, ir 2019 m. spalio 22 d. patvarkymu pasiūlė skolininkui per dvidešimt dienų nuo patvarkymo gavimo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto padalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtinto notarine tvarka (v. b. Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 45-47). 2019 m. lapkričio 29 d. patvarkymu Nr. S16-48531 išieškotojai pasiūlyta kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo (v. b. Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 50).
5. Iš vykdomojoje byloje esančių duomenų nustatė, kad skolininkas V. P. ir suinteresuotas asmuo I. P. yra sutuoktiniai, jų santuoka įregistruota 2019 m. rugpjūčio 16 d., todėl preziumuojama, kad jų turto dalys bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje yra lygios. Byloje nėra duomenų apie V. P. ir I. P. santuokos nutraukimą ar separaciją, apie sutuoktinių turtui taikytino bendrosios jungtinės nuosavybės teisinio režimo pabaigą, vedybų ar povedybinės, o taip pat turto pasidalinimo sutarties sudarymą įstatymo nustatyta tvarka.
6. Nurodė, kad įstatymas numato galimybę prievolę įvykdyti iš skolininko sutuoktinio gaunamų pajamų ir po santuokos sudarymo (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas), byloje nėra įrodymų leidžiančių spręsti, kad skolininko turimo asmeninio turto užtenka patenkinti visus kreditorės reikalavimus, bei įrodymų, kurių pagrindu būtų galima iš esmės nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Antstolis areštavo ½ dalį skolininko V. P. sutuoktinės I. P. gaunamo darbo užmokesčio ir kitų pajamų susijusių su darbo užmokesčiu.
7. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad yra pagrindas prašymą tenkinti iš dalies. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažino I. P. gaunamą darbo užmokestį ir kitas pajamas susijusios su darbo užmokesčiu. Nustatė, kad skolininkui V. P. priklauso ½ nurodytų pajamų (CK 4.73 straipsnio 1 dalis, CK 4.89 straipsnio 2 dalis, CK 3.117 straipsnio 1 dalis, CPK 667 straipsnio 1 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. V. P. atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. gruodžio 30 d. nutartį ir pareiškėjos prašymą dėl turto dalies nustatymo atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
9. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad jo sutuoktinės I. P. ½ darbo užmokesčio yra mano ir jos bendroji sutuoktinių nuosavybė. Nurodo, kad santuoka sudaryta, po to kai buvo priimtas Vilniaus miesto sprendimas už akių, kuriuo buvo priteista skola iš apelianto.
10. Mano, kad žmona nėra atsakinga už skolas susidariusias iki santuokos, todėl pareiškėja nepagrįstai siekia vykdyti išieškojimą iš jos gaunamo atlyginimo. Teismas neįvertino, kad apeliantas su sutuoktine augina nepilnametę dukrą, kurios išlaikymui, skiriama didelė dalis jo sutuoktinės atlyginimo. Nurodo, kad šiai dienai jau yra sumokėjęs trečdalį skolos ir planuoja skolą grąžinti per 3-5 mėnesius.
Atsiliepimas
11. UAB „Factris LT1“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Nurodo, kad įstatymas leidžia iki santuokos atsiradusias prievoles tenkinti iš bendro turto sutuoktinio dalies, todėl atskirojo skundo argumentai yra nepagrįsti.
12. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. gruodžio 10 d. siuntė suinteresuotiems asmenims V. P. ir I. P. pranešimą bei 2019 m. gruodžio 9 d. nutartį, kuria buvo nustatytas terminas atsiliepimams į pareiškimą pateikti, tačiau suinteresuoti asmenys šia savo teise nepasinaudojo, nepateikė jokių rašytinių dokumentų patvirtinančių kokias išlaidas suinteresuoti asmenys patiria augindami vaiką ir kokia dalimi jis ar jo sutuoktinė šias išlaidas dengia.
Šalies argumentai
13. S. V. P. teigimu, jis jau yra padengęs trečdalį skolos, tačiau tai paneigia antstolio A. B. vykdomos vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga, kurioje nėra duomenų apie išieškotas ir paskirstytas lėšas, nebuvo priimtų patvarkymų dėl išieškotų lėšų paskirstymo ir išieškotojas UAB Factris LT1 nėra gavęs lėšų iš V. P. skolai dengti. Remiantis VSDFV registro duomenimis, skolininkas nedirba ir darbo užmokesčio negauna, tačiau užsiima individualia veikla (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga) ir apie savo gaunamas pajamas nurodytoje vykdomojoje byloje duomenų nėra pateikęs, todėl nei antstoliui, nei išieškotojui nėra žinoma apie skolininko gaunamas pajamas. Skolininko teiginys, kad skolą planuoja grąžinti per 3 – 5 mėnesius, negali būti vertinama kaip reikšminga aplinkybė nustatant skolininkui priklausančią dalį bendrojoje nuosavybėje, nes skolininkas savo prievolių nevykdo iki šiol ir kreditoriaus pažeisti interesai nėra atstatyti. Tuo labiau, skolininko galimybės grąžinti skolą per 3 – 5 mėnesius nėra galima įvertinti, kadangi skolininkas nėra pateikęs duomenų apie visas savo gaunamas pajamas ir apie turtinės padėties pasikeitimą, priežastis, kodėl skolos nebuvo galima grąžinti pradėjus išieškojimo veiksmus arba per tam tikrą laikotarpį dengiant skolą dalimis.
14. Byloje nėra pateikta jokių duomenų, jog teismas galėtų nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.123 straipsnio 1 dalis). Skolininko veiksmai, sulaukus nepalankaus teismo sprendimo, turėtų būti laikomi kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis ir siekis trukdyti išieškotojo teisių įgyvendinimui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
16. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo nustatyta skolininko turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
17. Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CPK 667 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis). Išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 straipsnio 3 dalis).
18. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nustatant skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, taikomos CK 3.116–3.129 straipsnių nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2005 m. lapkričio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2005). Kai sutuoktinių bendro turto teisinis režimas yra nustatytas įstatyme, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2005 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2005). CK 3.88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kuris turtas ir pajamos įstatymo pripažįstami bendrąja jungtine nuosavybe. Be kita ko, tai pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio darbinės veiklos (CK 3.88 str. 1 d. 5 p.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tokios prigimties pajamos yra bendras sutuoktinių turtas, kai turi būti gautos ar jau yra gautos; taigi, šios sutuoktinio pajamos bendrąja jungtine nuosavybe yra nuo momento, kai jos išmokamos (gaunamos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2011). Kol santuoka nėra nutraukta, nėra pagrindo netaikyti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos prezumpcijos.
19. Esant prieš tai minėtam teisiniam reglamentavimui, pirmosios instancijos teismo išvados, kad skolininko sutuoktinės gaunamos pajamos (darbo užmokestis) yra sutuoktinio bendrosios jungtinės nuosavybės dalimi, į kurią būtų galima nukreipti sutuoktinio-skolininko skolų išieškojimą, yra pagrįstos. Pažymėtina, jog šiuo atveju aplinkybė, kad ir skolininkas ir jo sutuoktinė galimai turi išlaikytinį - nepilnametį vaiką (tai patvirtinantys įrodymai nepateikti) ir jį išlaiko nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį panaikinti ar pakeisti. Nustačius turto dalį, išieškojimas iš nustatyto skolininko turto (tame tarpe ir piniginių lėšų dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje) galės būti vykdomas tik įstatymų nustatyta tvarka ir dydžiais.
20. Apelianto teigimu, jo sutuoktinė nėra atsakinga už jo asmenines skolas, kurios susidarė iki santuokos sudarymo.
21. Pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010. Teismų praktika. 2010). Taigi priešingai nei teigia apeliantas, nepriklausomai nuo to, kad tai yra asmeninė skolininko prievolė (dėl to ginčo nėra), už ją atsakoma asmeniniu turtu arba jo dalimi bendrajame turte.
22. Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad skolininkas turi asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto. Antstolis, vykdydamas priverstinį išieškojimą, areštavo V. P. nuosavybės teise priklausantį 1/3 gyvenamojo namo, ūkinio pastato, kitų inžinerinių statinių, esančių (duomenys neskelbtini), bet jo vertė yra mažesnė, nei turima skolinė prievolė. Skolininkas nors ir vykdo individualią veiklą, tačiau duomenų apie gaunamas pajamas neteikia, kitų pajamų, lėšų sąskaitose, neturi. Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai, konstatavęs, kad skolininko turimo turto, kuris yra jo asmeninė nuosavybė nepakanka, nustatė, jog skolininko sutuoktinės po santuokos sudarymo gaunamos pajamos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kurioje nustatė skolininko 1/2 dalį.
23. Skolininkas atskirajame skunde teigė, kad jis yra gražinęs dalį skolos ir per 3-5 mėnesius šią skolą pilnai padengs, nuo atskirojo skundo pateikimo iki jo nagrinėjimo praėjo 5 mėnesiai. Todėl apeliacinės instancijos teismas išsiuntė užklausimą bylos šalims apie skolos grąžinimo eigą. Skolininkas jokių duomenų teismui nepateikė, antstolis nurodė, kad skolininkas nėra įmokėjęs nei vienos įmokos. Atsižvelgiant į tai, kad skolininkas atskirajame skunde nurodė, tikrovės neatitinkančias aplinkybes, daroma išvada, kad skolininkas nėra sąžiningas ir skųsdamas teismo procesinį sprendimą, galimai siekia ne apginti savo pažeistas teises, o vilkina skolos išieškojimą.
24. Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas procesinių teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, nepažeidė, todėl keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
25. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. gruodžio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.