- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-07
- Bylos Nr.
- eA-922-261/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01758-2016-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Stasys Gagys (pran.), Romanas Klišauskas
- Atsakovas
- Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Pareiškėjas
- D. J.
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. J. skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl administracinių aktų dalių panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas D. J. (toliau – ir pareiškėjas) 2016 m. balandžio 29 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas) 2016 m. vasario 1 d. pažymos Nr. 1308 „Apie D. J. tarnybą Lietuvos muitinėje“ (toliau – ir Pažyma) dalį bei 2016 m. kovo 25 d. rašto Nr. (5.34)3B-3445 (toliau – ir Raštas) dalį dėl atsisakymo pareiškėjo stažą laikotarpiu nuo 1998 m. spalio 1 d. iki 2000 m. rugpjūčio 31 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis) įtraukti į stažą pareigūnų ir karių valstybinei pensijai (toliau – ir pensija) gauti; 2) įpareigoti Muitinės departamentą pareiškėjo stažo ginčo laikotarpį įtraukti į stažą, skaičiuotiną pensijai gauti ir išduoti naują pažymą apie pareiškėjo tarnybos laiką pensijai gauti 2016 m. vasario 1 dienai (b. l. 1–10).
2. Pareiškėjas paaiškino, kad iš ginčijamos Pažymos suprato, kad Muitinės departamentas į stažą pensijai gauti neįtraukė ginčo laikotarpio, kai pareiškėjas Lietuvos muitinėje dirbo mobiliosios grupės vadovu. Muitinės departamento Rašte buvo nurodyta, kad pagal Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo (toliau – ir Pareigūnų pensijų įstatymas) 1 straipsnio 7 punktą, teisę gauti pensiją turi muitinės mobiliųjų grupių pareigūnai, muitinės postų pareigūnai ir muitinės pareigūnai, atliekantys kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą. Rašte paaiškinta, kad Kauno teritorinės muitinės viršininko 1998 m. rugsėjo 30 d. įsakyme Nr. 153 (toliau – Įsakymas Nr. 153), kuriuo buvo sudaryta Muitinės veiksmų kontrolės mobili grupė ir pareiškėjas paskirtas šios grupės vadovu, nenurodyta, kad ši grupė turi taikyti operatyvinės veiklos metodus ar naudoti operatyvinės veiklos priemones. Tai nebuvo nurodyta ir minėtos mobilios grupės nuostatuose, todėl Muitinės departamentas sprendė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas Lietuvos Respublikos muitinės sistemoje nėjo pareigų, nurodytų Pareigūnų pensijų įstatymo 1 straipsnio 7 punkte (netaikė operatyvinės veiklos metodų ir nenaudojo operatyvinės veiklos priemonių) ir šis laikotarpis į stažą pensijai gauti neįskaitytinas.
3. Pareiškėjas nurodė, kad Įsakymu Nr. 153 pareiškėjas buvo įtrauktas į Muitinės veiksmų kontrolės mobiliąją grupę (vadovu), o Kauno teritorinės muitinės viršininko 1998 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 219K nuo 1999 m. sausio 1 d. buvo perkeltas į Kauno teritorinės muitinės Procedūrų kontrolės skyriaus Mobilios kontrolės grupės vyriausiojo inspektoriaus pareigas. Pareiškėjas paaiškino, kad ginčo laikotarpiu dirbo muitinės mobiliojoje grupėje ir atliko kriminalinę (operatyvinę) žvalgybą.
4. Pasak pareiškėjo, jis ginčo laikotarpiu dirbo mobilioje grupėje, kuri atitiko vėliau (nuo 2004 m. gegužės 1 d.) Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo (toliau – Muitinės įstatymas) 19 straipsnyje įtvirtintą mobiliosios grupės sąvoką. Mobiliai grupei pagal jos nuostatus buvo pavestos visos teritorinei muitinei įstatymu (Lietuvos Respublikos muitinės kodeksu) pavestos funkcijos, taip pat ir kontrabandos faktų nustatymas, kuris neatsiejamas nuo operatyvinės veiklos metodų ir priemonių taikymo. Taikyti operatyvinės veiklos metodus ir naudoti operatyvinės veiklos priemones muitinės mobiliai grupei suteikė teisę Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. balandžio 29 d. nutarimas Nr. 292 (toliau – Nutarimas Nr. 292). Be to, pareiškėjas pastebi, kad 1999 m. gruodžio 17 d. jam buvo išduotas pažymėjimas pagal mokymo planą išklausius visą seminaro „Muitinės žvalgyba“ kursą.
5. Pareiškėjo nuomone, tai, kad Įsakyme Nr. 153 nenurodyta, kad mobili grupė turi teisę taikyti operatyvinės veiklos metodus ar naudoti operatyvinės veiklos priemones, nesudaro pagrindo teigti, kad savo veikloje ši grupė tokių metodų ir priemonių netaikė. Pareiškėjas paaiškino, kad minėtus metodus ir priemones mobiliai grupei taikyti leido tuo metu galiojęs Muitinės kodeksas (13 straipsnio 3 dalies 4 punktas) bei pačios mobilios grupės sudarymo tikslas ir jai kelti uždaviniai, bei šios grupės nuostatai (1.2, 2–3 punktai).
Šalies argumentai
6. Pareiškėjas nurodė, kad Muitinės departamentui atsisakius įtraukti ginčo laikotarpį į stažą pareiškėjo pensijai gauti, buvo pažeisti pareiškėjo teisėti lūkesčiai, teisinio tikrumo ir stabilumo principai.
Atsiliepimas
7. Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 43–46).
8. Muitinės departamentas nurodė, kad dalį ginčo laikotarpio, t. y. nuo 1998 m. spalio 1 d. iki 1998 m. gruodžio 31 d. pareiškėjas ėjo Kauno teritorinės muitinės Procedūrų kontrolės skyriaus vyresniojo inspektoriaus pareigas, o likusią dalį ginčo laikotarpio, t. y. nuo 1999 m. sausio 1 d. iki 2000 m. rugpjūčio 31 d. ėjo minėto skyriaus Mobilios kontrolės grupės vyriausiojo inspektoriaus pareigas. Muitinės departamento nuomone, ginčas byloje kilo dėl laikotarpio nuo 1999 m. sausio 1 d. iki 2000 m. rugpjūčio 31 d. įskaitymo į stažą pensijai gauti. Šiuo laikotarpiu, pasak Muitinės departamento, pareiškėjo eitoms pareigoms nebuvo numatyta atlikti kriminalinę žvalgybą (taikyti operatyvinės veiklos metodus arba naudoti operatyvinės veiklos priemones). Muitinės departamentas nurodė, kad jo nuomone, pareiškėjo eitos Mobilios kontrolės grupės vyriausiojo inspektoriaus pareigos nepatenka į Pareigūnų pensijų įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytą muitinės mobiliųjų grupių, kurios minėtu įstatymu Lietuvos muitinės sistemoje buvo įkurtos 2004 m. gegužės 1 d., sąvoką.
9. Muitinės departamentas paaiškino, kad palyginus Muitinės mobiliųjų grupių darbo organizavimo nuostatus, patvirtintus Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2004 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. 1B-1048 (toliau – Mobiliųjų grupių nuostatai) su Kauno teritorinės muitinės Muitinės veiksmų kontrolės Mobilios grupės nuostatais, patvirtintais Kauno teritorinės muitinės 1998 m. spalio 26 d., matyti, kad 2004 m. gegužės 1 d. įkurtų muitinės mobiliųjų grupių funkcijos yra gerokai platesnės apimties, todėl, skirtingai nei teigia pareiškėjas, panašus pareigų pavadinimas nesuponuoja analogiško einamų pareigų pobūdžio ir nesuteikia teisės į pensiją pagal Pareigūnų pensijų įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 7 punktą.
II.
10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 15 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino visiškai (b. l. 128–133).
11. Teismas konstatavo, kad pensija skiriama ir mokama pagal Pareigūnų pensijų įstatyme nustatytas sąlygas. Nustačius, kad šiame įstatyme numatytos sąlygos nėra tenkinamos, pensija negali būti skiriama ir (arba) mokama.
12. Teismas sprendė, kad nors mobiliosios grupės buvo apibrėžtos tik 2004 m. gegužės 1 d., tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, kad iki to laiko muitinės mobiliosios grupės faktiškai neveikė. Palyginęs Įsakyme Nr. 153 įtvirtintas mobilios grupės funkcijas su mobiliųjų grupių funkcijomis, įtvirtintomis Mobiliųjų grupių nuostatuose, teismas konstatavo, kad dalis funkcijų yra panašios, tarpusavyje susijusios. Teismas sprendė, kad, nors Mobiliųjų grupių nuostatuose nurodytų funkcijų skaičius yra platesnis, tačiau tai nepaneigia fakto, kad pareiškėjas dirbo mobilioje grupėje.
13. Atsižvelgęs į 1998 m. spalio 26 d. patvirtintą mobilios grupės vadovo pareiginę instrukciją, teismas darė išvadą, kad vien tai, jog Įsakyme Nr. 153 nenurodyta, kad minėta mobili grupė turi teisę taikyti operatyvinės veiklos metodus ar naudoti operatyvinės veiklos priemones, nesudaro pagrindo teigti, kad ši grupė neturėjo teisės taikyti operatyvinės veiklos metodų. Teismas pažymėjo, kad pareiginėje instrukcijoje nurodytas kontrabandos faktų išaiškinimas yra neatsiejama operatyvinės veiklos metodų ir priemonių taikymo dalis. Teismas pastebėjo, kad 1999 m. sausio 7 d. tarnybinis pranešimas patvirtina, kad mobili grupė, kuriai vadovavo pareiškėjas, atliko visas operatyvines operacijas, todėl jai buvo perduota visa operatyvinė informacija.
Žemesnės instancijos teismas
14. Teismas nurodė, kad 2007 m. sausio 18 d. priimtame Pareigūnų pensijų įstatymo 1, 3, 6, 12 ir 16 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatyme buvo nustatyta, kad muitinės mobiliųjų grupių pareigūnai, muitinės postų pareigūnai ir muitinės pareigūnai, atliekantys operatyvinę veiklą ir (arba) ikiteisminį tyrimą turi teisę gauti pensiją. Teismas pažymėjo, kad tuo metu pareiškėjas ėjo Muitinės kriminalinės tarnybos Marijampolės skyriaus viršininko pareigas, todėl įgijo pagrįstą lūkestį, kad pagal šią įstatymo normą jis turės teisę gauti pensiją ir, kad jo stažas ginčo laikotarpiu taip pat bus įtrauktas į stažą, skaičiuotiną pensijai gauti.
III.
15. Atsakovas Muitinės departamentas apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 137–141).
16. Muitinės departamentas nurodo, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjo eitos Kauno teritorinės muitinės Procedūrų kontrolės skyriaus vyresniojo inspektoriaus bei Procedūrų kontrolės skyriaus Mobilios kontrolės grupės vyriausiojo inspektoriaus pareigos, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, nepatenka į Pareigūnų pensijų įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytą muitinės mobiliųjų grupių sąvoką. Muitinės departamentas paaiškina, kad muitinės mobiliosios grupės Lietuvos muitinės sistemoje buvo įkurtos tik 2004 m. gegužės 1 d., įsigaliojus Lietuvos Respublikos muitinės įstatymui Nr. IX-2183, todėl bet kokie kiti struktūriniai dariniai, net ir turintys panašų pavadinimą, negali būti teisėtai priskiriami Pareigūnų pensijų įstatyme numatytoms muitinės mobiliosioms grupėms, nes iki 2004 m. gegužės 1 d. įstatymų leidėjas muitinės sistemoje tokių grupių nebuvo numatęs ir jos nebuvo įkurtos. Nuo 2004 m. gegužės 1 d. įkurtos muitinės mobiliosios grupės apima ne tik tam tikrą pavadinimą, bet ir imperatyvią, teisės aktais apibrėžtą funkcijų, teisių ir pareigų visumą, dėl ko būtent šiuose padaliniuose tarnavę pareigūnai dėl jų funkcijų vykdymo specifikos įgyja teisę į ginčo pensiją. Bet kokie kiti iki minėtos datos veikę muitinės struktūriniai dariniai neturėjo tos funkcijų, teisių ir pareigų visumos, kuri nustatyta muitinės mobiliosioms grupėms.
17. Muitinės departamento nuomone, bet koks kitas aiškinimas, kai panašaus pavadinimo struktūriniame padalinyje dirbę asmenys, vykdę tik dalį muitinės mobiliųjų grupių funkcijų, pilna apimtimi prilyginami muitinės mobiliųjų grupių pareigūnams, dirbantiems nuo šių grupių įkūrimo 2004 m. gegužės 1 d., sudaro galimybę asmenims, nenumatytiems Pareigūnų pensijų įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 7 punkte, gauti valstybinę pensiją ir tokiu būdu sudaro galimybę priskirti bet kuriuos pareigūnus, kurie vykdė bent nedidelę dalį funkcijų, panašių į mobiliųjų grupių funkcijas, ar dirbo iš dalies panašaus pavadinimo struktūriniame padalinyje, valstybinės pensijos gavėjams.
18. Muitinės departamentas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai netyrė įsteigtų mobiliųjų grupių paskirties ir jų steigimo tikslo, o tik pažymėjo, kad lyginant funkcijas pastebėta, kad dalis funkcijų yra panašios, tarpusavyje susijusios. Muitinės departamento nuomone, tokie teismo motyvai nėra objektyvūs. Muitinės departamentas pažymi, kad Pareigūnų pensijų įstatyme nurodytų mobiliųjų grupių, įsteigtų tik nuo 2004 m., funkcijos apima ne tik dokumentų ir prekių, bet ir asmenų, transporto priemonių tikrinimą, žemės ūkio produktų fizinį tikrinimą jų pakrovimo vietose, taip pat rizikos analizę ir pažeidimų prevenciją. Šių funkcijų nevykdė Muitinės veiksmų kontrolės Mobilios grupės nariai, todėl teismas šios grupės veiklą nepagrįstai prilygino muitinės mobiliųjų grupių veiklai ir šių grupių atsakomybei. Be to, teismas mobilią grupę iš esmės prilygino ikiteisminio tyrimo ir kriminalinės žvalgybos vykdytojams. Pasak Muitinės departamento, įstatyme tikslingai išskirtos šios grupės pareigūnų, nes tarnyba muitinės mobiliosiose grupėse nesiejama su ikiteisminio tyrimo ar kriminalinės žvalgybos vykdymu.
19. Muitinės departamentas nesutinka su teismo išvada, kad Muitinės veiksmų kontrolės Mobili grupė turėjo teisę taikyti operatyvinės veiklos metodus. Muitinės departamentas paaiškina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu įgaliojimai vykdyti operatyvinės veiklos priemones buvo suteikti tik konkrečiam, specializuotam Lietuvos muitinės sistemos padaliniui – kovos su kontrabanda tarnyboms. Bet koks plečiamasis aiškinimas prieštarautų Lietuvos valstybės nustatytai valdymo tvarkai. Muitinės departamentas nurodo, kad pareiškėjas niekada nedirbo vieninteliuose operatyvinę veiklą vykdyti Vyriausybės įgaliotuose struktūriniuose padaliniuose ir niekada operatyvinės veiklos (kriminalinės žvalgybos) nevykdė.
20. Muitinės departamentas pastebi, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokiais argumentais daro išvadą, kad kontrabandos faktų išaiškinimas yra neatsiejama operatyvinės veiklos metodų ir priemonių taikymo dalis. Pasak Muitinės departamento, kontrabandos faktų išaiškinimas taip pat yra neatsiejama muitinės postų pareigūnų kasdienio darbo dalis, tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, kad dėl to šie pareigūnai taiko kriminalinės žvalgybos metodus. Vien kontrabandos išaiškinimo funkcija niekada nebuvo ir nėra siejama su kriminalinės žvalgybos subjekto statusu.
Atsiliepimas
21. Pareiškėjas D. J. atsiliepime nurodo, kad su Muitinės departamento apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą (b. l. 154–161).
Šalies argumentai
22. Pareiškėjas nurodo, kad mobiliosios grupės kovai su kontrabanda buvo sukurtos ir veikė muitinės sistemoje dar iki 2004 m. gegužės 1 d., tik jų funkcijos buvo apibrėžtos ne įstatymu, o muitinės vidaus aktais. Tiek šių grupių, tiek ir vėliau įstatymu apibrėžtų mobiliųjų grupių funkcijos savo turiniu iš esmės buvo tapačios. Iki 2004 m. gegužės 1 d. veikusios mobilios grupės vykdė iki 2004 m. gegužės 1 d. galiojusio Lietuvos Respublikos muitinės kodekso 13 straipsnyje nustatytas funkcijas, be kita ko, vykdė operatyvinės veiklos įstatymo nustatytus operatyvinės veiklos metodus bei naudodama operatyvinės veiklos priemones, nustatinėjo kontrabandos faktus.
23. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad pagal 1998 m. spalio 26 d. patvirtintus mobilios grupės nuostatus (2.1 ir 3.3 punktus) bei Prekių deklaravimo muitinio tikrinimo nuostatų, patvirtintų Muitinės departamento direktoriaus 1993 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. 206, nuostatas, mobilios grupės narių funkcijos apėmė tiek asmenų, tiek ir transporto priemonių kontrolę bei žemės ūkio produktų fizinį tikrinimą jų pakrovimo vietose. Be to, iš mobilios grupės vadovo pareiginės instrukcijos 2.5 punkto matyti, kad mobili grupė taip pat veikė rizikos analizės ir pažeidimų prevencijos srityje. Taigi, pagal savo funkcijas ir paskirtį, pareiškėjo nuomone, mobilios grupės iki 2004 m. gegužės 1 d. visiškai atitiko mobiliąsias grupes po 2004 m. gegužės 1 d.
24. Pareiškėjas teigia, kad visiškai akivaizdu, jog kontrabandos faktų išaiškinimas yra neatsiejama operatyvinės veiklos metodų ir priemonių taikymo dalis. Pareiškėjas pažymi, kad Muitinės departamentas neneigia, jog pareiškėjas buvo apmokomas taikyti operatyvinės veiklos priemones muitinės veikloje. Pareiškėjas nurodo, kad teritorinėms muitinėms pagal Lietuvos Respublikos muitinės kodekso 13 straipsnio 3 dalies 4 punktą buvo priskirta operatyvinės veiklos funkcija. Šias priemones mobiliai grupei leido ir jos nuostatai (1.2, 2–3 punktai). Iš mobilios grupės vadovo pareiginės instrukcijos taip pat matyti, kad mobilios grupės naudojo eilę operatyvinės veiklos metodų – žvalgybinę apklausą, slaptą sekimą, operatyvinį patikrinimą, agentūrinį metodą (2.1–2.6 punktai).
25. Pareiškėjas pastebi, kad Muitinės departamento teiginiai, kad kontrabandos faktų išaiškinimas yra neatsiejama muitinės postų pareigūnų kasdienio darbo dalis, prieštarauja Muitinės departamento veiksmams, nes tokiu atveju neaišku, kam reikėjo steigti atskirą grupę kovai su kontrabanda, jeigu su šia funkcija susitvarkė muitinės postų pareigūnai. Pareiškėjas nurodo, kad mobilioms grupėms buvo pavesta ir muitinės postų kontrolė, muitinės pareigūnų pažeidimų fiksavimas, o šių tikslų netaikant operatyvinės veiklos priemonių ir metodų, efektyviai pasiekti neįmanoma.
26. Pareiškėjas pažymi, kad teismas neturėjo pagrindo abejoti pareiškėjo teiginiais dėl ginčo laikotarpiu jo vykdytos kriminalinės žvalgybos, nes tam tikslui pareiškėjas, kaip mobilios grupės vadovas, buvo specialiai apmokytas, ką patvirtina pareiškėjo pateikti pažymėjimai.
27. Pareiškėjas apibendrina, kad iki 2004 m. gegužės 1 d. veikusios mobilios kontrolės grupės pagal savo funkcijas, joms keltus uždavinius, yra tapačios mobilioms grupėms, sukurtoms 2004 m. gegužės 1 d. įsigaliojus Muitinės įstatymui, todėl Muitinės departamento atsisakymas į stažą pensijai gauti įtraukti ginčo laikotarpį, kuriuo pareiškėjas dirbo mobilioje kontrolės grupėje, pareiškėjo nuomone, yra diskriminuojantis ir nepateisinamas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
28. Byloje ginčas kilo dėl to, ar laikotarpis nuo 1998 m. spalio 1 d. iki 2000 m. rugpjūčio 31 d. turėtų būti įtrauktas į pareiškėjo stažą pareigūnų ir karių valstybinei pensijai gauti pagal Pareigūnų pensijų įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 7 punktą, numatantį, kad teisę gauti šią pensiją turi muitinės mobiliųjų grupių pareigūnai, muitinės postų pareigūnai ir muitinės pareigūnai, atliekantys kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą.
29. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Pareigūnų pensijų įstatymo 1, 3, 6, 12 ir 16 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. X-1027 priėmimo metu pareiškėjas ėjo Muitinės kriminalinės tarnybos Marijampolės skyriaus viršininko pareigas, todėl įgijo pagrįstą lūkestį, kad jo stažas ginčo laikotarpiu taip pat bus įtrauktas į stažą, skaičiuotiną pensijai gauti (teismo sprendimo 4 puslapis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šį pirmosios instancijos teismo motyvą pripažįsta nepagrįstu, nes pareiškėjo teisėtą lūkestį dėl jo stažo (ginčo laikotarpiu) įskaitymo į stažą, skaičiuotiną minėtai pensijai gauti, galėtų lemti tik aplinkybė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo muitinės mobiliųjų grupių pareigūnas, muitinės postų pareigūnas ar muitinės pareigūnas, atliekantis kriminalinę žvalgybą (tuo metu – operatyvinę veiklą) ir (arba) ikiteisminį tyrimą, t. y. ginčo laikotarpiu buvo pareigūnas, atitinkantis Pareigūnų pensijų įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 7 punkto sąlygas. Šios įstatymo nuostatos priėmimo metu (2007 m. sausio 18 d.) pareiškėjo eitos pareigos sprendžiant dėl pareiškėjo stažo už laikotarpį nuo 1998 m. spalio 1 d. iki 2000 m. rugpjūčio 31 d. teisinės reikšmės nagrinėjamam ginčui neturi ir negali būti pagrindu pareiškėjui įgyti teisėtą lūkestį dėl minėto ginčo laikotarpio įskaitymo į stažą aptariamai pensijai gauti.
30. Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad nesutinka su Muitinės departamento argumentais, jog pareiškėjas nebuvo mobiliosios grupės pareigūnas ir neatlikinėjo kriminalinės žvalgybos. Pirmosios instancijos teismas iš esmės pripažino, kad pareiškėjas tenkino net ne vieną, o dvi Pareigūnų pensijų įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytas sąlygas, t. y. kad pareiškėjas visu ginčo laikotarpiu (t. y. nuo 1998 m. spalio 1 d. iki 2000 m. rugpjūčio 31 d.) buvo tiek muitinės mobiliųjų grupių pareigūnas, tiek ir muitinės pareigūnas, atliekantis kriminalinę žvalgybą.
31. Sprendžiant, ar pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo muitinės pareigūnas, atliekantis kriminalinę žvalgybą, svarbu pažymėti, kad kriminalinė žvalgyba reglamentuojama įstatymu tik nuo 2013 m. sausio 1 d., įsigaliojus Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymui. Šiuo įstatymu buvo pakeistas teisinis reguliavimas, anksčiau nustatytas Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymu.
32. Ginčo laikotarpiu galiojusio Operatyvinės veiklos įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad operatyvinė veikla (šiuo metu vadinama – kriminaline žvalgyba) – tai valstybės įgaliotų institucijų teisinė žvalgybinio ir kontržvalgybinio pobūdžio kovos su nusikalstamumu forma. Minėtame įstatyme buvo įtvirtinta ir tai, kas yra operatyvinės veiklos subjektai, t. y. kokie subjektai vykdo šią veiklą. Tai buvo nustatyta Operatyvinės veiklos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 1997 m. birželio 10 d. iki 1999 m. birželio 8 d.) 5 straipsnio 1 dalyje, numačiusioje, kad operatyvinės veiklos subjektų sistemą sudaro tik specialius valstybės įgaliojimus turinčios valstybės institucijos, t. y. Krašto apsaugos ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos ir Valstybės saugumo departamento tarnybos, kurioms pavedama operatyvinė funkcija, o jų darbuotojai įgaliojami ją atlikti. Taigi, iki 1999 m. birželio 8 d. pareiškėjas objektyviai negalėjo būti muitinės pareigūnas, atliekantis kriminalinę žvalgybą (operatyvinę veiklą), nes jokioms Muitinės departamento tarnyboms (atitinkamai ir jose tarnaujantiems pareigūnams) tuo metu minėtu įstatymu nebuvo suteikta teisė tokią veiklą vykdyti. Tik nuo 1999 m. birželio 9 d. įsigaliojusioje Operatyvinės veiklos įstatymo redakcijoje tokia teisė buvo įtvirtinta ir Muitinės departamento tarnyboms, kartu įstatyme buvo nurodyta, kad minėtų tarnybų sąrašą sudaro Vyriausybė (Operatyvinės veiklos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis).
33. Kaip teisingai procesiniuose dokumentuose nurodė Muitinės departamentas, tokį sąrašą Vyriausybė patvirtino ginčo laikotarpiu galiojusiu Nutarimu Nr. 292, kurio 1 punkte, be kita ko, nurodyta, kad muitinės sistemoje operatyvinės veiklos subjektų teises ir pareigas turi kovos su kontrabanda tarnybos. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ginčo laikotarpiu (ar jo dalį) pareiškėjas ėjo pareigas Nutarimo Nr. 292 1 punkte nurodytuose Muitinės departamento specialiuose padaliniuose – kovos su kontrabanda tarnybose, tačiau pagal Pareigūnų pensijų įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 7 punktą, tam, kad pareigūnas gautų aptariamą pensiją užtenka aplinkybės, kad jis būtų muitinės mobiliųjų grupių pareigūnas. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju vertino teisiškai nereikšmingą aplinkybę, ar ginčo laikotarpiu sudaryta muitinės veiksmų kontrolės mobili grupė turėjo teisę taikyti operatyvinės veiklos metodus ir priemones (vykdyti operatyvinę veiklą). Šiuo atveju pakanka nustatyti faktą, ar pareiškėjas ginčo laikotarpiu priklausė muitinės mobiliajai grupei. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais Muitinės departamento apeliacinio skundo argumentus, kad įstatyme tikslingai yra išskirtos kelios grupės pareigūnų, nes tarnyba muitinės mobiliosiose grupėse nesiejama su kriminalinės žvalgybos vykdymu ar ikiteisminiu tyrimu.
34. Muitinės veiklos pagrindus ginčo laikotarpiu reglamentavo Lietuvos Respublikos muitinės kodeksas (ginčo laikotarpiu galiojusio Muitinės kodekso 1 straipsnis). Nors Muitinės kodekse muitinės mobiliosios grupės nebuvo įvardytos, tačiau, kaip minėta, Kauno teritorinės muitinės viršininko Įsakymu Nr. 153 dar 1998 m. rugsėjo 30 d. buvo sudaryta muitinės veiksmų kontrolės mobili grupė, kurios vadovu buvo paskirtas pareiškėjas. Nuo 2004 m. gegužės 1 d. pasikeitė muitinės veiklos organizavimą reglamentuojantis teisės aktas – buvo priimtas Lietuvos Respublikos muitinės įstatymas, kurio (originalios redakcijos) 19 straipsnis, be kita ko, numatė, kad muitinės mobiliosios grupės yra mobilieji teritorinių muitinių padaliniai, vykdantys muitinės priežiūrą. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymų leidėjas teisės normose ne retai atspindi praktikoje jau susiklosčiusius materialinius teisinius santykius (t. y. teisinis reguliavimas seka paskui), todėl vien tai, kad ginčo laikotarpiu galiojusiame Muitinės kodekse nebuvo atskiro straipsnio, numatančio, kas yra muitinės mobiliosios grupės, savaime nereiškia, kad tokie teritorinių muitinių padaliniai, skirti vykdyti muitinės priežiūrą, de facto (faktiškai, iš tikrųjų) minėtu laikotarpiu apskritai negalėjo būti sudaryti.
35. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad pareiškėjas Įsakymu Nr. 153 nuo 1998 m. rugsėjo 30 d. buvo paskirtas muitinės veiksmų kontrolės mobilios grupės vadovu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atmetė Muitinės departamento argumentus, kad pareiškėjas nebuvo mobiliosios grupės pareigūnas. Bylos duomenys patvirtina, kad nuo 2000 m. rugsėjo 1 d. pareiškėjas pradėjo eiti pareigas Kauno teritorinės muitinės Juridiniame skyriuje, o iki tol buvo mobilios grupės pareigūnas, todėl pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai sprendė, kad pareiškėjas visą ginčo laikotarpį (nuo 1998 m. spalio 1 d. iki 2000 m. rugpjūčio 31 d.) atitiko Pareigūnų pensijų įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 7 punktą, t. y. už šį laikotarpį pareiškėjas turi teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją kaip muitinės mobiliųjų grupių pareigūnas.
36. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nors ir ne visiškai tinkamais motyvais, tačiau iš esmės teisingai nusprendė, kad Muitinės departamentas nepagrįstai atsisakė įtraukti į stažą aptariamai pensijai gauti ginčo laikotarpį, todėl teisėtai ir pagrįstai tenkino pareiškėjo skundą, panaikino ginčijamas Pažymos ir Rašto dalis bei įpareigojo Muitinės departamentą ginčo laikotarpį įtraukti į pareiškėjo stažą, skaičiuotiną pareigūnų ir karių valstybinei pensijai gauti bei išduoti naują pažymą apie pareiškėjo tarnybos laiką minėtai pensijai gauti 2016 m. vasario 1 dienai.
37. Apibendrindama tai, kas buvo išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimą keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.