Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Henriko Sadausko ir Liudmilos Zaborovskos dalyvaujant pareiškėjui D. J., pareiškėjo atstovei Neringai Grubliauskienei, atsakovo Muitinės Departamento prie LR Finansų ministerijos atstovei A. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. J. skundą atsakovui Muitinės Departamentui prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos dėl pažymos ir rašto dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas D. J. 2016-04-29 teismui elektroninių ryšių priemonėmis per EPP padavė skundą, kuriuo prašo panaikinti 2016-03-25 rašto Nr. (5.34)3B-3445 (toliau – Raštas) dalį dėl atsisakymo pareiškėjo stažą laikotarpiu nuo 1998-10-01 iki 2000-08-31 įtraukti į stažą pareigūnų valstybinei pensijai gauti ir įpareigoti atsakovą šį laikotarpį įtraukti į stažą, skaičiuotiną pareigūnų valstybinei pensijai gauti, bei išduoti naują pažymą apie pareiškėjo tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai gauti 2016-02-01.

Paaiškino, kad nuo 1993-10-18 iki 2016-02-01 dirbo Lietuvos muitinėje. 2016-01-15 kreipėsi į Muitinės departamentą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Departamentas) su prašymu išduoti pažymą apie jo eitas pareigas ir jų statusą Lietuvos muitinėje bei tarnybos laiką, skaičiuotiną pareigūnų ir karių valstybinei pensijai gauti 2016 metų vasario 1 dienai. Gavęs 2016-02-01 Departamento pažymą, pastebėjo, kad į stažą pareigūnų valstybinei pensijai gauti atsakovas neįtraukė laikotarpio nuo 1998-10-01 iki 2000-08-31, kuomet pareiškėjas Lietuvos muitinėje dirbo mobiliosios grupės vadovu. Pareiškėjui buvo paaiškinta, kad laikotarpiu nuo 1998-10-01 iki 2000-08-31 Lietuvos Respublikos muitinės sistemoje jis nėjo pareigų, nustatytų Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo (toliau – Įstatymo) 1 dalies 7 punkte (netaikė operatyvinės veiklos metodų ir nenaudojo operatyvinės veiklos priemonių), todėl šis laikotarpis į stažą valstybinei pareigūno pensijai gauti neįskaitytas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas 2016-01-15 kreipėsi į Muitinės Departamentą prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos su prašymu išduoti pažymą apie jo eitas pareigas ir jų statusą Lietuvos muitinėje bei tarnybos laiką, skaičiuotiną pareigūnų ir karių valstybinei pensijai gauti.

Departamentas 2016-02-01 pateikė pažymą Nr. 1308, kurioje nurodyta, kad į stažą pareigūnų valstybinei pensijai gauti atsakovas neįtraukė laikotarpio nuo 1998-10-01 iki 2000-08-31, kuomet pareiškėjas Lietuvos muitinėje dirbo mobiliosios grupės vadovu.

Pareiškėjas 2016-02-08 kreipėsi su prašymu pagrįsti kokiu teisiniu pagrindu jo tarnybos muitinės mobiliosios grupės vadovu laikotarpis nebuvo įtrauktas į stažą pareigūnų valstybinei pensijai gauti.

Departamentas 2016-03-25 skundžiamu raštu Nr. (5.34)3B-3445 nurodė, kad pareiškėjas minimu laikotarpiu nuo 1998-10-01 iki 2000-08-31 Lietuvos Respublikos muitinės sistemoje nėjo pareigų, nustatytų Įstatymo 1 dalies 7 punkte (netaikė operatyvinės veiklos metodų ir nenaudojo operatyvinės veiklos priemonių), todėl šis laikotarpis į stažą valstybinei pareigūno pensijai gauti neįskaitytas.

Ginčas byloje kilo dėl Muitinės Departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos rašto dalies, kuria atsisakyta pareiškėjo stažą laikotarpiu nuo 1998-10-01 iki 2000-08-31 įtraukti į stažą pareigūnų valstybinei pensijai gauti teisėtumo ir pagrįstumo.

Konstitucinis Teismas yra nurodęs, jog valstybinės pensijos yra skiriamos asmenims už atliktą tarnybą ar nuopelnus Lietuvos valstybei, taip pat kaip kompensacija įstatyme nurodytiems nukentėjusiems asmenims, ir yra mokamos iš valstybės biudžeto (Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 3 d., 2003 m. liepos 4 d., 2007 m. spalio 22 d. nutarimai). Pareigūnų ir karių valstybinės pensijos paskirtis yra inter alia atlyginti už sudėtingą, atsakingą, dažnai rizikingą ir pavojingą asmens tarnybą valstybei. Tokie valstybinių pensijų ypatumai leidžia įstatymų leidėjui, atsižvelgiant į visas reikšmingas aplinkybes, Konstitucijos normas ir principus, nustatyti atitinkamas šios pensijos skyrimo sąlygas. Šių pensijų gavimas siejamas ne su nustatyto dydžio pensijų socialinio draudimo įmokomis, o su atitinkamu asmens statusu (tarnyba, nuopelnais valstybei ar kitomis aplinkybėmis, nuo kurių priklauso valstybinės pensijos skyrimas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimas).

Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimas ir mokėjimas reglamentuojamas specialiuose teisės aktuose – Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatyme ir šį įstatymą įgyvendinančiame bei detalizuojančiame poįstatyminiame teisės akte Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose. Šiuose teisės aktuose nustatomi asmenys, turintys teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, apibrėžiamos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo sąlygos, pareigūnų ir karių tarnybos laikas pensijai skirti, šios pensijos dydžio nustatymo taisyklės, pensijų skyrimo tvarka ir kitos sąlygos. Taigi pareigūnų ir karių valstybinė pensija skiriama ir mokama pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatyme nustatytas sąlygas. Nustačius, kad šiame įstatyme numatytos sąlygos nėra tenkinamos, pareigūnų ir karių valstybinė pensija negali būti skiriama ir / arba mokama.

Taip pat paminėtina, kad Konstitucinis Teismas yra išsiaiškinęs, jog neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Šie principai inter alia suponuoja tai, kad valstybė privalo vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui. Neužtikrinus asmens teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise (Konstitucinio Teismo 2000 m. vasario 23 d., 2001 m. liepos 12 d., 2002 m. lapkričio 25 d., 2003 m. sausio 24 d., 2003 m. kovo 4 d. nutarimai). Vienas iš esminių konstitucinio teisinės valstybės principo elementų – teisinio saugumo principas, kuris reiškia, kad valstybė turi pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, taip pat įgytas teises, gerbti teisėtus lūkesčius (Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2002 m. lapkričio 5 d., 2003 m. kovo 4 d., 2003 m. kovo 17 d. nutarimai). Vienas iš teisėtų lūkesčių principo elementų yra teisių, įgytų pagal Konstituciją, Konstitucijai neprieštaraujančius įstatymus ir kitus teisės aktus, apsauga. Pagal Konstituciją santykiuose su valstybe yra saugomi ir ginami tik tie asmens lūkesčiai, kurie kyla iš pačios Konstitucijos ar įstatymų bei kitų teisės aktų, neprieštaraujančių Konstitucijai. Tik tokie asmens lūkesčiai santykiuose su valstybe laikomi teisėtais (Konstitucinio Teismo 2003 m. liepos 4 d., 2003 m. gruodžio 3 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai).

Įstatymo 1 dalyje nurodytas piliečių sąrašas, kurie turi teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją. Įstatymo 1 dalies 7 punkte nurodyta, kad teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją turi muitinės mobiliųjų grupių pareigūnai, muitinės postų pareigūnai ir muitinės pareigūnai, atliekantys kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą.

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad pareiškėjas tarnybą Lietuvos muitinėje pradėjo Kauno muitinėje 1993-10-18, eidamas statutinio valstybės tarnautojo posto inspektoriaus-stažuotojo pareigas. Nuo 1994-01-24 dienos perkeltas į Kauno muitinės posto inspektoriaus pareigas, nuo 1997-01-01 - į Kauno teritorinės muitinės Procedūrų kontrolės skyriaus vyresniojo inspektoriaus pareigas, nuo 1999-01-01 – į Kauno teritorinės muitines Procedūrų kontrolės skyriaus Mobilios kontrolės grupės vyriausiojo inspektoriaus pareigas, nuo 2000-09-01 – į Kauno teritorinės muitinės Juridinio skyriaus vyriausiojo juriskonsulto pareigas, nuo 2000-12-01 – į Muitinės departamento Pažeidimų prevencijos ir tyrimų tarnybos Kovos su kontrabandos skyriaus Kauno poskyrio vyriausiojo inspektoriaus pareigas, nuo 2001-07-01 – į Muitinės departamento Pažeidimų prevencijos ir tyrimų tarnybos Kovos su kontrabanda skyriaus Kauno teritorinio poskyrio vyriausiojo inspektoriaus pareigas, nuo 2012-01-01 – į Muitinės kriminalinės tarnybos (toliau - MKT) Kauno skyriaus vyriausiojo inspektoriaus pareigas, nuo 2003-12-15 – į MKT Kauno skyriaus viršininko pavaduotojo pareigas, nuo 2004-07-01 – į MKT Marijampolės skyriaus viršininko pavaduotojo pareigas, nuo 2004-10-11 – į MKT Marijampolės skyriaus viršininko pareigas, nuo 2010-07—01 – į MKT Kauno skyriaus viršininko pareigas. Iš užimamų pareigų atleistas 2016-02-01.

2007-01-18 priimtame Įstatymo 1, 3, 6, 12 ir 16 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatyme Nr. X-1027 buvo nustatyta, kad muitinės mobiliųjų grupių pareigūnai, muitinės postų pareigūnai ir muitinės pareigūnai, atliekantys operatyvinę veiklą ir (arba) ikiteisminį tyrimą turi teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją. Pažymėtina, kad Įstatymo 1, 3, 6, 12 ir 16 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. X-1027 priėmimo metu pareiškėjas ėjo MKT Marijampolės skyriaus viršininko pareigas, todėl įgijo pagrįstą lūkestį, kad pagal šią įstatymo normą jis turės teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, o valstybė prisiima įsipareigojimus mokėti pareiškėjui pareigūno valstybinę pensiją ir tai pareiškėjui buvo žinoma ir suprantama. Priimant Įstatymo 1, 3, 6, 12 ir 16 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą Nr. X-1027 aiškinamajame rašte buvo konkrečiai nurodyta, kad muitinės pareigūnų, atliekančių operatyvinę veiklą ir (arba) ikiteisminį tyrimą, tarnybos specifika sudėtingumo, atsakomybės ir pavojingumo gyvybei arba sveikatai aspektu yra panaši į kitų statutinių institucijų pareigūnų tarnybos specifiką, todėl siūloma pagerinti šių muitinės pareigūnų socialines garantijas – suvienodinti jas su kitų statutinių valstybės tarnautojų socialinėmis garantijomis ir tam yra pildomas Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto (toliau – Statuto) 51 straipsnis 9 dalimi ir Statutas papildomas 53¹ straipsniu. Taigi aiškinamuosiuose raštuose aiškiai nurodyta, kokių kategorijų muitinės pareigūnams ir dėl kokių priežasčių turi būti nustatyta socialinė garantija – gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjas turėjo teisėtą lūkestį, kad jo stažas ginčo laikotarpiu taip pat bus įtrauktas į stažą, skaičiuotiną pareigūnų ir karių valstybinei pensijai gauti.

Atsakovas nurodo, kad ginčo laikotarpiu nuo 1999-01-01 iki 2000-08-31 pareiškėjas nebuvo mobiliosios grupės pareigūnu ir neatlikinėjo kriminalinės žvalgybos. Teismas su tokiais atsakovo teiginiais nesutinka. Nustatyta, kad 1999-01-01 iki 2000-08-31 pareiškėjas ėjo Kauno teritorinės muitines Procedūrų kontrolės skyriaus Mobilios kontrolės grupės vyriausiojo inspektoriaus pareigas. 1998-09-30 Kauno teritorinės muitinės viršininko įsakymu Nr. 153 “Dėl muitinės veiksmų kontrolės mobilios grupės sudarymo“ buvo įtrauktas į Muitinės veiksmų kontrolės mobilią grupę (vadovu), tačiau kaip ir nurodyta šio įsakymo 2 punkte, buvo paliktas tuo metu buvusios skyriaus pareigybių (etatų) sąrašuose. Teismas sutinka su atsakovo teiginiais, kad muitinės mobiliųjų grupių sąvoka apibrėžta tik 2004-05-01 įsigaliojus Lietuvos Respublikos muitinės įstatymui (toliau – Muitinės įstatymas). Muitinės įstatymo 19 str. nurodyta, kad muitinės mobiliosios grupės yra mobilieji teritorinių muitinių arba specialiųjų muitinės įstaigų padaliniai, veikiantys teritorinių muitinių veiklos zonose arba Muitinės departamento generalinio direktoriaus nustatytose zonose ir vykdantys muitinės priežiūrą, atliekantys jų kompetencijai priskirtus muitinės formalumus bei kitas Muitinės departamento, teritorinės muitinės arba specialiosios muitinės įstaigos jiems pavestas funkcijas. Muitinės departamento generalinio direktorius 2004-11-23 įsakymu Nr. 1 B-1048 patvirtintuose Muitinės mobiliųjų grupių darbo organizavimo nuostatuose (toliau – Nuostatai) nustatytos tokios mobiliųjų grupių funkcijos: pagal teisės aktų nustatytus rizikos požymius ar gautą informaciją atlieka transporto priemonių, asmenų, dokumentų ir prekių tikrinimą visoje Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje (Nuostatų 4.1 p.); pagal rizikos požymius ar turimą informaciją apie galimus teisės aktų pažeidimus tikrina prekes, kurios deklaruojamos pagal elektroninių duomenų pateikimo sutartis arba kurioms yra taikomos supaprastintos muitinės procedūros ir kurios pateikiamos muitiniam tikrinimui ne muitinės poste (Nuostatų 4.2 p.); teisės aktų nustatyta tvarka atlieka importuojamų ar eksportuojamų žemės ūkio produktų fizinį tikrinimą jų pakrovimo vietose (Nuostatų 4.3 p); renka informaciją apie pasirinktas tikrinti transporto priemones, jomis gabenamas prekes, siekiant atlikti rizikos analizę ir vykdyti pažeidimų prevenciją (Nuostatų 4.4 p); sudarytų bendradarbiavimo sutarčių pagrindu ir nustatyta tvarka teikia pagalbą ir keičiasi informacija su kitomis kontrolę atliekančioms institucijomis (Valstybine mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Policijos departamentu prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos valstybine darbo inspekcija ir kt.), vykdant jų kompetencijai priskirtų teisės aktų pažeidimų prevenciją (Nuostatų 4.5 p.); tikrinimo metu nustačiusi pažeidimus, teisės aktų nustatyta tvarka juos fiksuoja (Nuostatų 4.6 p.); bendradarbiauja su teritorinės muitinės skyriais, Muitinės kriminaline tarnyba, kitų teritorinių muitinių Pažeidimų prevencijos skyriais, muitinės posto pareigūnais, sprendžiant prekių, dokumentų, asmenų ir transporto priemonių atrankos tikrinimui, jų tikrinimo, pažeidimų nustatymo ir fiksavimo klausimus. (Nuostatų 4.7 p.). Tuo tarpu 1998-09-30 Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos Kauno teritorinės muitinės viršininko įsakymo Nr. 153 “Dėl muitines veiksmų kontroles mobilios grupės sudarymo“, kuriuo sudaryta muitinės veiksmų kontroles mobili grupė, kurios vadovu buvo paskirtas pareiškėjas, 5 punkte buvo įsakyta įpareigoti muitinės veiksmų kontrolės mobilią grupę tikrinti ir kontroliuoti: galiojančių teisinių aktų vykdymą; asmenų pateikiamus dokumentus bei jų patikimumą; procedūrų ir įforminimo eigą ir jų vykdymo teisingumą; esant įtarimui dėl gabenamų krovinių kiekio, reikalauti, kad muitinės pareigūnai atliktų pakartotinį tikrinimą dalyvaujant grupės nariams; palaikyti veiksmų koordinaciją su postų kontaktiniais asmenimis, analizuoti posto ar pamainos darbą, teikti pasiūlymus jam gerinti, pastebėjus muitinės pareigūnų vykdomus pažeidimus, nedelsiant informuoti vadovybę. Teismas pažymi, kad lyginant funkcijas pastebėtina, kad dalis funkcijų yra panašios, tarpusavyje susijusios. Nors Nuostatuose nurodytas mobiliųjų grupių funkcijų skaičius platesnis, nei mobilios grupės kuriai vadovavo pareiškėjas funkcijos, tačiau tai nepaneigia to fakto, kad pareiškėjas dirbo mobilioje grupėje. Aplinkybė, kad mobilios grupės buvo apibrėžtos tik 2004-05-01 nesudaro pagrindo teigti, kad iki to laiko muitinės mobiliosios grupės faktiškai neveikė, todėl nepagrįsti atsakovo teiginiai, kad pareiškėjas nebuvo mobiliosios grupės pareigūnas.

Atsakovas teigia, kad Kauno teritorinės muitinės viršininko įsakyme 1998-09-30 Nr. 153 „Dėl muitinės veiksmų kontrolės mobilios grupės sudarymo“, kuriuo sudaryta Muitinės veiksmų kontrolės mobili grupė ir pareiškėjas paskirtas šios grupės vadovu, nenurodyta, jog ši grupė turi teisę taikyti operatyvinės veiklos metodus ar naudoti operatyvinės veiklos priemones. Teismas su tokiais atsakovo teiginiais nesutinka. Pažymėtina, kad 1998-10-26 buvo patvirtinta Muitinės departamento prie LR FM Kauno teritorinėje muitinėje muitinės veiksmų kontroles mobilios grupės vadovo pareiginė instrukcija (toliau – Pareiginė instrukcija), pagal kurią šios grupės vadovas turėjo šias pareigas: “organizuoja ir tiesiogiai dalyvauja operatyvinėse priemonėse, išaiškinant muitų taisyklių pažeidimų, kontrabandos faktus“ (2.1 p.), “renka informaciją apie įvykdytus arba rengiamus vykdyti muilų taisyklių pažeidimus, kontrabandos faktus“ (2.2. p.), “savo kompetencijos ribose bendradarbiauja su teisėsaugos ir teisėtvarkos institucijų pareigūnais bei kitų muitinių mobilių grupių vadovais (2.4.p.), kaupia ir analizuoja informaciją apie muitinės procedūrų vykdytojus, vertina juos pagal įvairius rizikos faktorius, teikia pasiūlymus dėl ypatingos jų kontroles“ (2.5 p.), kaupia informaciją apie nepatikimus eksportuotojus, vežėjus, importuotojus, krovimus ir jų srautus, maršrutus“ (2.6 p). Vien tai, kad Kauno teritorinės muitinės viršininko įsakymo 1998-09-30 Nr. 153 „Dėl muitinės veiksmų kontrolės mobilios grupės sudarymo“ tiesiogiai nenurodyta, jog ši grupė turi teisę taikyti operatyvinės veiklos metodus ar naudoti operatyvinės veiklos priemones, tai nesudaro pagrindo teigti, kad muitinės mobili grupė neturėjo teisės taikyti operatyvinės veiklos metodų. Pažymėtina, kad Pareiginėje instrukcijoje nurodytas kontrabandos faktų išaiškinimas yra neatsiejama operatyvinės veiklos metodų ir priemonių taikymo dalis. Tiesioginis operatyvinių veiklos metodų taikymo nenurodymas neleidžia daryti išvados, kad mobili grupė, kuriai vadovavo pareiškėjas, neturėjo teisės atlikti operatyvinės veiklos. Be to, 1999-01-07 tarnybinis pranešimas Kauno teritorinės muitinės viršininkei patvirtinta, kad Kauno teritorinėje muitinėje organizuota mobili grupė atliko visas operatyvines operacijas, dėl to jai buvo perduota visa operatyvinė informacija. Išvada dėl operatyvinės veiklos galimumo darytina atsižvelgus į visų aplinkybių visumą, į pareiškėjo vadovautos mobiliosios grupės funkcijas, tikslus ir uždavinius.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovas nepagrįstai atsisakė pareiškėjo stažą laikotarpiu nuo 1998-10-01 iki 2000-08-31 įtraukti į stažą pareigūnų valstybinei pensijai gauti. Atsižvelgiant į tai, atsakovo 2016-03-25 rašto Nr. (5.34)3B-3445 dalis dėl atsisakymo pareiškėjo stažą laikotarpiu nuo 1998-10-01 iki 2000-08-31 įtraukti į stažą pareigūnų valstybinei pensijai gauti yra nepagrįsta ir naikintina, o atsakovas įpareigotinas išduoti naują pažymą apie pareiškėjo tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai gauti 2016-02-01.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 str., 88 str. 3 p., 132 str. 1 d., 133 str., teismas

nusprendė:

Pareiškėjo D. J. skundą tenkinti.

Panaikinti 2016-03-25 rašto Nr. (5.34)3B-3445 dalį dėl atsisakymo pareiškėjo stažą laikotarpiu nuo 1998-10-01 iki 2000-08-31 įtraukti į stažą pareigūnų valstybinei pensijai gauti.

Įpareigoti atsakovą 1998-10-01 iki 2000-08-31 laikotarpį įtraukti į pareiškėjo D. J. stažą, skaičiuotiną pareigūnų valstybinei pensijai gauti bei išduoti naują pažymą apie pareiškėjo tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai gauti 2016-02-01.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.