- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-01-16
- Bylos Nr.
- 1-395-311/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-41369-2017-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rimantas Grigas
- Kaltinamasis
- D. R.
- Nukentėjusysis
- D. I.
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. R., gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, vykdantis individualią veiklą (jo žodžiais), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2005-01-24 Kauno apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 180 straipsnio 1 dalį - terminuotu laisvės atėmimu 1 metams.
2) 2005-05-26 Kauno apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 135 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsniu subendrinus su 2005-01-24 nuosprendžiu paskirtąja bausme, galutinė bausmė - terminuotas laisvės atėmimas 6 metams ir 6 mėnesiams;
3). 2012-06-26 Kauno apylinkės teismo pagal BK 184 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 2 (dviejiems) metams;
4) 2017-03-03 Kauno apylinkės teismo pagal BK 153 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 10 (dešimčiai) mėnesių, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. R. 2017-08-13 apie 22.15 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,14% promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio žodinio konflikto metu rankos delnu sudavė kartu gyvenančiam šeimos nariui - sugyventinei (partneriui) D. I. vieną smūgį į kairę ausį bei kumščiu sudavė vieną smūgį jai į kairę koją ir tuo sukėlė nukentėjusiajam D. I. fizinį skausmą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis D. R. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2017-08-12 jis buvo namuose su mažamečiais vaikais. Žmona D. I. buvo išvykusi pas draugę. 13-ą dieną į namus atvyko uošvienė. Jis pradėjo išgerinėti. Tuomet uošvienė paskambino D. I. ir pasakė, kad D. R. geria. Atvykus D. I. tarp jo ir D. I. palydėjusio jos draugo įvyko incidentas, po ko D. R. išvežė į ligoninę. Grįžęs iš ligoninės namo, D. R. priėjo prie D. I., pradėjo jai priekaištauti dėl to, kas jam nutiko. Į žodinį konfliktą įsiterpė uošvienė. Kadangi jis buvo neblaivus, piktas, tai per uošvienę delnu sudavė žmonai. Ši atsisėdo. Tuomet ranka jis sudavė jai į koją. Po kiek laiko atvykę policijos pareigūnai jį išsivežė. Ikiteisminio tyrimo metu jis melavo, kad nieko nedarė, nes norėjo save gelbėti.. Savo tokį elgesį vertina neigiamai.
Su sugyventine dabar gyvena kartu, augina 4 vaikus. Darbus pasidalinę, kartu dirba. Šiuo metu gydosi nuo alkoholizmo, nuo rugpjūčio mėnesio nevartoja alkoholio. Pripažįsta, kad turi priklausomybę nuo alkoholio.
Kadangi kaltinamasis D. R. kaltu prisipažino visiškai, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, todėl baudžiamoji byla nagrinėjama, sutrumpinus įrodymų tyrimą, vadovaujantis BPK 273 str., 291 str.
Nukentėjusioji D. I. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji su D. R. turi bendrus keturis vaikus. Kartu negyvena nuo 2017-08-13, kai tarp jų kilo konfliktas. 2017-08-13 D. R. buvo jos bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Jis buvo namuose su vaikais ir jos mama E. Č.. Ji pati tuo metu buvo išvykusi. Jai paskambino mama ir pasakė, kad D. R. yra išgėręs. Ji žinojo, kad D. R. išgėręs būna agresyvus. 2017-08-13 ryte D. R. jai skambino, nes ji buv pas draugę kaime, ir pagrasino, kad jis atvažiuos į kaimą, ir jiems visiems bus blogai ir pan. Todėl ji bijojo viena grįžti namo. Paprašė savo draugo P. V., kad palydėtų ją namo. Grįžę į namus, jie abu užėjo į butą. D. R. gulėjo ant lovos. Pastarasis atsikėlė iš lovos, pradėjo pulti ant P. V.. todėl pastarasis D. R. sudavė vieną smūgį delnu, jie abu išėjo į lauką, kur tarp jų vyko žodinis konfliktas. Ji iškvietė policiją ir medikus. P. V. išvežė pareigūnai j areštinę, o D. R. išvežė medikai į LSMUK. Maždaug po valandos D. R. grįžo namo. į butą įėjo, nes turėjo nuo buto raktus. Įėjęs į kambarį, kuriame ji stovėjo, D. R. priėjo prie jos ir vieną kartą jai dešine ranka trenkė į galvą virš ausies. Nuo smūgio ji atsisėdo ant lovos. Atsikėlusi nuo lovos priėjo prie kitos lovos, atsigulė ant nugaros ir surietė virš savęs kojas, kad apsigintų nuo jo. Tuomet D. R. vėl priėjo prie jos ir rankos kumščiu vieną kartą jai trenkė į kairės kojos blauzdikaulį. Nuo abejų smūgių ji jautė fizinį skausmą. Jos mama E. Č. įvykio nematė, nes ji buvo kitame kambaryje, tik girdėjo šurmulį. Vaikai taip pai buvo kitame kambaryje, todėl įvykio nematė, D. R. nuėjo į vonią praustis, nes buvo kruvina jo nosis. Ji tuomet nuėjo pas savo mamą. kuri buvo kitame kambaryje, paprašė, kad uždarytų kambario duris, telefonu išsikvietė policijos pareigūnus. Atvykę policijos pareigūnai D. R. išsivežė į areštinę. Ji į medikus nesikreipė, nes didelių sužalojimų nepatyrė. Tai nėra pirmas kartas, kada D. R. prieš ją naudoja smurtą. Kol gyveno kartu, pareigūnų nekviesdavo (b.l. 3, 4-5, 26-27).
Liudytojas E. Č. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kartu su savo dukra ir jos keturiais vaikais. Jos dukros D. I. sugyventinis D. R. anksčiau gyveno kartu. Nuo 2017-08-13 D. R. pas juos. nebegyvena. 2017-08-13 namuose buvo E. Č.. D. R. ir vaikai. Jos dukra D. I. buvo kaime. E. Č. paskambinusi dukrai 2017-08-13 ryte pasakė, kad D. R. geria. Dukra grįžo namo su savo draugu P. V.. Tarp D. R. ir P. V. kilo konfliktas, jie susimušė, po to išėjo į lauką. Mate, kad P. V. išsivežė policija, o D. R. išsivežė medikai. Po kelių valandų" namo grįžo D. R.. Ji buvo savo kambaryje, o dukra buvo virtuvėje. Matė,- kad D. R. eina į virtuve link D. I. s, matė, kai D. R. ranka trenkė jos dukrai D. I. per pakaušį. Ji išsigando ir pasakė D. I., kad eitų į jos kambarį. Buvo išsigandusi, todėl visko tiksliai neprisimena. E. Č. nuėjo paskui pas D. I. į kambarį, o D. R. ėjo joms iš paskos. Ji atsistojo tarp D. I. ir D. R., kuris vėl užsimojo ranka ir trenkė dukrai į krūtinę. Ji pasakė, kad kvies policija, pradėjo D. R. stumti iš kambario. D. I. iš karto paėmė telefoną ir iškvietė policijos pareigūnus, kurie išsivežė D. R. į areštinę (b.l. 29-30).
Iš protokolo-pareiškimo matyti, kad 2017-08-14 D. I. kreipėsi į Kauno apskrities VPK kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyrių, pranešdama apie tai, kad 2017-08-13 apie 22.15 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), namo grįžęs neblaivus jos sugyventinis D. R. pradėjo žodinį konfliktą, o po to delnu sudavė jai vieną smūgį į kairę ausį ir vieną smūgį kumščiu į kairę koją (b.l. 3).
Iš 2017-08-14 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta Kaune, Baltų pr. 121-30 (b. l. 8-11).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. 93TPK-1019/2017 matyti, kad D. R. netikslinga skirti teismo psichiatrijos ekspertizę (b.l. 35).
Iš pristatyto asmens testo alkoholiui protokolo N r. 6855 matyti, kad 2017-08-13 23.08 D. R. nustatytas 2,14% promilių girtumas (b.1.62).
Motyvuojamoji dalis
Dėl veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai sužalojo jį ar trumpam susargdino. Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, plakant, spaudžiant, stumiant, tempiant, laužant, šaldant, kaitinant, veikiant dujomis ar panaudojant gyvūnus ar gyvius ir pan. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.
Surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad nusikaltimo sudėtis, esanti kaltinamojo D. R. veikoje, visiškai įrodyta, jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes kaltinamasis žodinio konflikto metu tyčia, pavartodamas fizinį smurtą, t.y. suduodamas nukentėjusiajai D. I. vieną kartą delnu į ausį ir vieną kartą kumščiu į koją, taip mušdamas sukėlė D. I. skausmą.
Kaltinamasis D. R. kaltę pripažino, nurodydamas, kad po konflikto su sugyventinę palydėjusiu jos draugu, po jam padarytų sužalojimų grįžęs iš ligoninės į namus, užsipuolė sugyventinę D. I. ir, pagautas pykčio, būdamas neblaivus, vieną kartą jai sudavė į ausį ir vieną kartą-į koją. Šias aplinkybes patvirtina ir nukentėjusioji D. I., ir liudytoja E. Č., kaltinamojo kaltė įrodyta ir kitais aukščiau aptartais įrodymais.
Kadangi nukentėjusioji D. I. ir nusikalstamą veiką padaręs asmuo – D. R. gyvena bendrai neįregistravę santuokos (partnerystė), augina bendrus vaikus, tai reiškia, kad jie yra šeimos nariai (BK 248 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Dėl bausmės skyrimo
Kaltinamasis D. R. kaltas ir baustinas.
Kaltinamojo D. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad kaltu visiškai prisipažino ir gailisi, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.
BK 140 straipsnio 2 dalis numatyta viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 straipsnyje įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 str.. Šio straipsnio 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.
Įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kokiais atvejais ir kokiomis sąlygomis turėtų būti skiriama viena ar kita bausmės rūšis tuomet, kai už nusikalstamos veikos padarymą sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės rūšys. Tačiau vienas fundamentalių bausmės skyrimo principų, nustatytų Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse – bausmės teisingumo principas. BK 54 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė – teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, tačiau šio straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad teismas privalo įvertinti ir visą eilę kriterijų, kurie ypatingai svarbūs parenkant teisingą ir adekvačią nusikalstamai veikai bausmę. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai – bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-519/2013). Be to, dar vienas esminis kriterijus, vertintinas parenkant teisingą ir proporcingą bausmės rūšį ir dydį, yra kaltininko asmenybės įvertinimas.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas) yra ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės įvertinimas. Skiriant bausmę, taip pat negali būti ignoruojamos ar neįvertinamos dėl nusikaltimo prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniškumo principą, nes taip yra sumenkinami nukentėjusiųjų ir visuomenės interesai.
Spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, teismas atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikaltimų motyvus ir tikslus, jų stadijas, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis BK 54-61 straipsnių nuostatomis.
Kaltinamasis D. R. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 140 str. 2 d.), anksčiau teistas keturis kartus (b.l. 52-59), baustas administracine tvarka (b.l. 49-51), niekur nedirba (nurodęs, kad užsiima individualia veikla, tačiau žiemos sezono metu veiklą pristabdęs, registruotas darbo biržoje), Priklausomybės ligų centre įrašytas į priežiūros/dispanserinę grupę nuo 2008-09-29, diagnozė - psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas (b.l. 45), tačiau Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno I teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvados duomenimis, D. R. netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę (b.l.35).
Teismas atkreipia dėmesį į D. R. charakterizuojančią medžiagą, t.y. kad jis anksčiau teistas keturis kartus, baustas administracine tvarka. Todėl, teismo nuomone, bausmės tikslams pasiekti–sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti galimybę daryti naujas veikas, kaltinamąjį auklėti, kad laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis), jam gali būti skiriam tik griežčiausia BK 140 straipsnio 2 dalyje sankcijoje numatyta bausmės rūšis–terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 straipsnis), kurios trukmė nustatytina mažesnė nei sankcijoje už nusikaltimą numatytas bausmės vidurkis (BK 54 straipsnio 2 dalis, 61 straipsnis).
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ir kaltinamajam D. R. pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis D. R. šiuo nuosprendžiu aptariamą nusikalstamą veiką padarė, neatlikęs anksčiau jam paskirtos bausmės-10 mėnesių laisvės apribojimo, paskirto 2017-03-03 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu, jam šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė bendrintina su 2017-03-03 nuosprendžiu paskirta bausme.
BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Bausmės vykdymo atidėjimas išreiškia humanizmo, bausmės individualizacijos bei jos ekonomijos principus. Bausmės vykdymo atidėjimas suteikia galimybę nusikalstamą veiką padariusiam ir už tai teisiamam asmeniui išvengti realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog tokiu būdu bus įgyvendinti bausme siekiami tikslai.
Teismas, išnagrinėjęs bylą ir įvertinęs visas bylos aplinkybes yra tos nuomonės, kad kaltinamajam D. R. gali būti taikomos BK 75 straipsnio nuostatos, atidedant bausmės vykdymą. Teismas daro išvadą, kad bausmės tikslus galima pasiekti ir be realaus jos atlikimo.
Nukentėjusioji D. I. civilinio ieškinio nepareiškė.
D. R. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
D. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d. ir nuteisti jį laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64I straipsniu, paskirtąją bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti D. R. bausmę-laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.
Šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, subendrinti su 2017-03-03 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, taikant dalinį bausmių sudėjimo principą ir paskirti galutinę bausmę-laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi paskirtosios bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant D. R. per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti gydytis priklausomybės ligas nuo alkoholio ir baigti gydymo kursą, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dalyvauti elgesio pataisos programoje ir ją pilnai baigti, neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nėra susiję su darbu ar mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Paskirtos bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Ikiteisminio tyrimo metu D. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.