Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2009-02-10 · Civilinė byla Nr. 2A-157/2009

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-02-10
Bylos Nr.
2A-157/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alė Bukavinienė, Danutė Gasiūnienė, Kazys Kailiūnas
Atsakovas
V. S.
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės ,,Stora Enso Miškas“
Kategorijos
  • 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-157/2009Procesinio sprendimo kategorijos: 35.4, 35.5 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. vasario 10 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Gasiūnienės ir Kazio Kailiūno,

sekretoriaujant Vaidai Stepanavičiūtei,dalyvaujant atsakovo atstovui adv. Dariui Matulevičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2008 m. birželio 18 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-181-357/2008 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Stora Enso Miškas“ ieškinį atsakovui V. S. dėl skolos ir baudos priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Stora Enso Miškas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo V. S. 283 600 Lt skolą, 283 600 Lt baudą, 9 672 Lt žyminį mokestį, 5 proc. dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Nurodė, kad ieškovas ir atsakovas sudarė šias pirkimo-pardavimo sutartis: 1) 2005 m. sausio 6 d. Nr. VK 05/2; 2) 2005 m. sausio 25 d. Nr. VK 05/15; 3) 2005 m. vasario 23 d. Nr. VK 05/26; 4) 2005 m. gruodžio 14 d. Nr. VK 05/26; 5) 2006 m. kovo 3 d. Nr. VK 06/12, pagal kurias atsakovas įsipareigojo parduoti ieškovui plyną kirtimą, esantį atsakovui privatinės nuosavybės teise priklausančiose miško valdose: VĮ Anykščių miškų urėdijos, Troškūnų girininkijoje, VĮ Tauragės miškų urėdijoje 8 kvartale, VĮ Zarasų miškų urėdijos Degučių girininkijoje, VĮ Radviliškio miškų urėdijos Pašušvio girininkijoje, VĮ Rokiškio miškų urėdijos Kazliškio girininkijoje, o ieškovas įsipareigojo sumokėti atsakovui šalių sutartą kainą. Ieškovas minėtų sutarčių pagrindu sumokėjo atsakovui V. S. 241 060 Lt bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 23 straipsniu už atsakovą sumokėjo 15 procentų, t. y. 42 540 Lt, gyventojų pajamų mokestį. Atsakovui nepateikus leidimo kirsti mišką, ieškovas išsiuntė 2007 m. gegužės 28 d. prašymą-reikalavimą, kad atsakovas pateiktų kirtimo leidimą arba grąžintų jam sumokėtą avansą. Atsakovui per prašyme-reikalavime nurodytą terminą nepateikus leidimo kirsti mišką, ieškovas laikydamas tai esminiu sutarties pažeidimu 2007 m. birželio 8 d. vienašališkai nutraukė minėtas pirkimo-pardavimo sutartis. Tokiu būdu dėl atsakovo kaltės ieškovas sumokėjo atsakovui 283 600 Lt avanso ir prašė sutarčių 4.1 p. pagrindu priteisti 283 600 Lt baudą. Nurodė, kad leidimų kirsti mišką tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. DI-386 patvirtintas Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašas. Aprašo 5 punkte nurodyta, kad leidimas gali būti išduodamas tik miško savininkui arba jo įgaliotam asmeniui (įgaliojimas turi būti patvirtintas notaro). Kadangi atsakovas notaro patvirtinto įgaliojimo ieškovui neišdavė, ieškovas jokių galimybių gauti leidimų kirsti miškus neturėjo.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių apygardos teismas 2008 m. birželio 18 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo V. S. ieškovui UAB ,,Stora Enso Miškas“ 56 740,77 Lt nuostolių atlyginimo, 241 060 Lt sumokėtą avansą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo 2007 m. gruodžio 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 077,80 Lt žyminį mokestį ir 2 478 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, priteisė iš ieškovo UAB ,,Stora Enso Miškas” 37,99 Lt, o iš atsakovo V. S. 41,99 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei, likusią ieškinio dalį atmetė. Teismas nurodė, kad byloje pateikti rašytiniai dokumentai – 2007 m. gegužės 28 d. prašymai-reikalavimai (t. 1, b. l. 11, 17, 30, 37), 2007 m. birželio 8 d. pranešimas apie sutarties nutraukimą (t. 1, b. l. 38), ieškovo ir atsakovo pateikti procesiniai dokumentai (t. 1, b. l. 66, 76) – įrodo, kad pardavėjas V. S. sutartinių įsipareigojimų, leidžiančių ieškovui pasinaudoti nupirktu plynu kirtimu, neįvykdė ir net nepradėjo vykdyti. Sutartyse numatyta, kad sutartis sukuria teisiškai įpareigojančias pardavėją prievoles (3.1 p. e papunktis), kad kirtimo darbai bus atliekami vadovaujantis pardavėjo gautu leidimu kirsti mišką, kuris yra galiojantis (3.1 p. d papunktis). Sutarčių 5 dalis numatė, kad miško savininkų įgaliojimas pardavėjui bei paminėtas leidimas miškui kirsti yra neatskiriamos šios sutarties dalys. Remdamasis bylos įrodymais teismas nustatė, kad atsakovas V. S., pasirašęs sutartis ir gavęs avansinį mokėjimą už parduotą kirtimą pagal sutarčių 2.1 punktą, neturėjo nuosavybės teisių į parduoto kirtimo miško valdas, kaip nurodoma nagrinėjamų sutarčių 1.1 punktuose. Tačiau, teismo teigimu, bylos nagrinėjimo metu pateikti dokumentai (t. 1, b. l. 113-128) rodo, kad 2005 m. sausio 6 d. pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytą Anykščių miškų urėdijos, Troškūnų girininkijoje 13 A sklypą, 2005 m. sausio 25 d. pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytą Tauragės miškų urėdijoje 8 kvartalą, 2005 m. vasario 23 d. pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytą Zarasų miškų urėdijos, Degučių girininkijoje esantį sklypą V. S. įsigijo nuosavybės teise. Tapęs sklypų savininku, plyno kirtimo pirkimo-pardavimo sutarčių įvykdymu atsakovas nesirūpino, nevykdė įsipareigojimo gauti leidimą įstatymo nustatyta tvarka, todėl pirkėjas UAB „Stora Enso Miškas“ negalėjo realizuoti savo teisės kirsti mišką. Todėl teismas sprendė, kad ieškovas turėjo teisę atsisakyti tolesnio sutarčių vykdymo dėl nesąžiningų atsakovo veiksmų ir CK 6.315 straipsnio pagrindais sutartis nutraukti. Toks vienašališkas sutarčių nutraukimas neprieštaravo CK 6.217-6.218 straipsnių nuostatoms ir šalių pasirašytoms sutarčių sąlygoms. Todėl teismas nurodė, kad atsakovas V. S. turi atlyginti ieškovo turėtus nuostolius nuo šių sutarčių nutraukimo dienos. Taip pat teismas nurodė, kad 2005 m. gruodžio 14 d. pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyto Radviliškio miškų urėdijos Pašušvio girininkijos ir 2006 m. kovo 3 d. sutartyje nurodyto Rokiškio miškų urėdijos Kazliškio girininkijos sklypų savininkas atsakovas V. S. nebuvo nei sutarčių pasirašymo metu ar vėliau, nei bylos nagrinėjimo metu. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovas buvo sudaręs preliminarias sutartis dėl daikto pirkimo, kurios sutarčių sudarymo su UAB „ Stora Enso Miškas“ metu buvo pasibaigusios. 2005 m. gruodžio 14 d. Nr. VK 05/103 ir 2006 m. kovo 3 d. Nr. VK 06/12 pirkimo-pardavimo sutarčių teisėtumas nepatvirtintas ir prieštarauja sutarties 1.1 punkto bei CK 6.305 straipsnio 1 dalies sąlygoms. Teismas nurodė, kad atsakovas, gavęs iš ieškovo UAB „Stora Enso Miškas“ avansines įmokas, elgėsi nesąžiningai, nes neturėjo teisės pasirašyti šių sutarčių ir neturėjo iš viso galimybės pradėti bei įvykdyti, todėl atsakovas dėl šių dviejų sutarčių padarytus nuostolius ieškovui turi atlyginti ne nuo nutraukimo dienos, bet nuo sutarčių sudarymo dienos. Teismo teigimu, iš byloje esančių ieškovo UAB „Stora Enso Miškas“ sąskaitos išrašų matyti, kad pagal ginčijamas sutartis atsakovas yra gavęs 241 060 Lt, o kitos avansinės sumos dalies – 42 540 Lt atsakovas nėra gavęs, ši suma yra pervesta už atsakovą kaip 15 procentų gyventojų pajamų mokestis. Šią sumą teismas vertino kaip ieškovo patirtus nuostolius, apmokėjus įstatymo nustatyta tvarka – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 23 straipsnio pagrindu. Taip pat teismas nurodė, kad sutarčių 4 punkte šalys sutarties neįvykdymo atveju buvo numačiusios pardavėjo V. S. prievolę mokėti pirkėjui baudą, lygią sutarčių 1.1 p. gautai avansinei sumai. Teismas sumažino prašomą priteisti sumą, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant netesybų išieškojimo ginčus ir taikydamas CK 6.71-6.75 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias netesybų išieškojimo pagrindus. Ieškovas UAB „Stora Enso Miškas“, be sumokėto gyventojų pajamų mokesčio, nepateikė patirtų kitų nuostolių apskaičiavimo, todėl, sistemiškai taikydamas CK 6.73, 6.210, 6.258 straipsnių nuostatas, teismas sumažino šalių nustatytas netesybas, kaip neprotingai dideles. Teismas nurodė, kad, byloje nesant kitų įrodymų, ieškovo minimalūs nuostoliai vertintini CK 6.210 straipsnio pagrindu, reglamentuojančiu palūkanų dydį, kuris kompensuoja minimalius kreditoriaus nuostolius, todėl priteistina bauda (nuostoliai), pagal 2005 m. sausio 6 d., 2005 m. sausio 25 d., 2005 m. vasario 23 d. sutartis nuo jų nutraukimo dienos, t. y. 2007 m. birželio 8 d. – 313 168 Lt (nuo 122 910 Lt 5 proc. už 186 dienas), o pagal 2005 m. gruodžio 14 d. ir 2006 m. kovo 3 d. sutartis priteistina 11 069,09 Lt (nuo 118 150 Lt 5 proc. nuo sutarčių sudarymo dienos). Iš viso teismas priteisė ieškovui iš atsakovo 56 740,77 Lt nuostolių atlyginimą (14 200,77 Lt ir 42 540 Lt) ir 241 060 Lt sumokėtą avansą. Taip pat ieškinį tenkindamas iš dalies, iš atsakovo V. S. teismas priteisė 5 proc. dydžio palūkanos nuo 297 800,77 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2007 m. gruodžio 11 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Šalies argumentai

Atsakovas V. S. apeliaciniu skundu prašo Šiaulių apygardos teismo 2008 m. birželio 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo visas bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas neįvertino tos aplinkybės, kad teismo posėdžio metu ieškovo UAB ,,Stora Enso Miškas“ darbuotojas – vadybininkas V. K. nurodė, jog visos šalių pasirašytos sutartys yra ne pirkimo-pardavimo sutartys, o rezervavimo sutartys, t. y. UAB ,,Stora Enso Miškas“ užsitikrindavo, kad niekam kitam miškas nebus parduotas. Be to, pagal Civilinio kodekso nuostatas avanso sutarties negali būti. Tas pats liudytojas taip pat patvirtino, kad atsakovas ne kartą skambino ir klausė ieškovo, kada bus reikalingas leidimas miškui kirsti, tačiau ieškovas nurodydavo, jog šiuo metu UAB ,,Stora Enso Miškas“ miškas nereikalingas. Tai, kad ne visi miško sklypai priklausė atsakovui, sudarant sutartis ieškovui patvirtinimo nereikėjo.

2. Teismas nepagrįstai priteisė ieškovui UAB ,,Stora Enso Miškas“ nuostolių atlyginimą, nes įmonė neturėjo ir negalėjo turėti nuostolių. Priešingai, nuostolius patyrė atsakovas, nes šalių sudarytų sutarčių 2.1 punktuose nurodoma, kad pardavėjui (atsakovui) sumokama pinigų suma tėra avansas už ateityje kertamą mišką, o sutarčių 2.2 punktuose nurodyta, kad pirkėjui (ieškovui) tenka tik 5 proc. pelno nuo galutinės sumos. Ieškovas dvejus metus nevykdė sutarčių, kurių galiojimas pasibaigė 2005 m. gruodžio 31 d., vilkino miškų kirtimą, nesirūpino miško kirtimo leidimais. Ieškovui buvo žinoma, kad atsakovas negali įvykdyti UAB ,,Stora Enso Miškas“ reikalavimo gauti leidimus miškui kirsti per dešimt dienų, nes toks terminas yra nerealus.

Atsiliepimas

Ieškovas UAB ,,Stora Enso Miškas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad neteisingi atsakovo argumentai, jog šalių sudarytos sutartys yra ne pirkimo-pardavimo, o rezervavimo sutartys. Sutarčių 1.1 punkte yra nurodoma, kad sutarčių objektas yra pirkimas-pardavimas būtent pardavėjui (atsakovui) priklausančio miško. Tai, kad ieškovas manė perkantis būtent atsakovui priklausantį mišką, įrodo ieškovo veiksmai sudarius sutartis. Ieškovas vykdydamas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 23 straipsnį sumokėjo gyventojų pajamų mokestį už atsakovą. Apeliantas nesirūpino leidimų kirsti mišką gavimu, neinformavo ieškovo, kad reikėtų pratęsti terminą leidimams gauti. Atsakovas gavo bei naudojosi 241 060 Lt suma, veikė nesąžiningai neinformuodamas ieškovo, kad parduoda ne jam priklausantį mišką.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).

Nagrinėjamoje byloje šalių ginčas kilo dėl miško plyno kirtimo pirkimo-pardavimo sutarčių vykdymo. Sudarius pirkimo-pardavimo sutartį atsiranda teisinis prievolinis santykis, kurio turinys – pardavėjo ir pirkėjo tarpusavyje susijusios teisės ir pareigos; jas vykdydamos šalys pasiekia rezultatą, kurio tikėjosi sudarydamos sutartį. CK 6.200 straipsnyje įtvirtinti sutarties vykdymo principai – imperatyviosios įstatymo nuostatos, pagal kurias privalo elgtis abi sutartinės prievolės šalys – tiek skolininkas, tiek ir kreditorius.

Byloje nustatyta, kad ieškovas UAB „Stora Enso Miškas“ ir atsakovas V. S. 2005 m. sausio 6 d., 2005 m. sausio 25 d., 2005 m. vasario 23 d., 2005 m. gruodžio 14 d., 2006 m. kovo 3 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurias atsakovas įsipareigojo parduoti ieškovui plyną kirtimą atsakovui priklausančioje privatinės nuosavybės teise miško valdoje (t. 1, b. l. 6-8, 12-14, 18-20, 25-27, 31-33). Sutartyse numatyta, kad pardavėjas (atsakovas) šiomis sutartimis suteikia pirkėjui (ieškovui) teisę vykdyti 1.1 punkte nurodyto privataus miško kirtimo darbus bei savo nuožiūra realizuoti medieną, o kirtimo darbai bus atliekami vadovaujantis pardavėjo (atsakovo) gautu leidimu kirsti mišką, kuris yra galiojantis (3.1 p. d papunktis). Sutarčių 5 dalis numatė, kad miško savininko įgaliojimas pardavėjui bei paminėtas leidimas miškui kirsti yra neatskiriamos šios sutarties dalys.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas UAB „Stora Enso Miškas“, vykdydamas sutartinius įsipareigojimus, pervedė atsakovui V. S. pagal minėtas sutartis 241 060 Lt avansą (t. 1, b. l. 9, 15, 21, 28, 34, 35 ) ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 23 straipsniu, už atsakovą sumokėjo 15 procentų pajamų mokesčio t. y. 42 540 Lt (t. 1, b. l. 10, 16, 23, 29, 36). Ieškovas 2007 m. gegužės 28 d. prašymais-reikalavimais paprašė atsakovą pateikti iki 2007 m. birželio 8 d. galiojančius leidimus kirsti mišką pagal sudarytas sutartis (t. 1, b. l. 11, 17, 24, 30, 37), o atsakovui nepateikus leidimų 2007 m. birželio 8 d. pranešimu jį informavo apie sutarčių nutraukimą (t. 1, b. l. 38).

Atsakovas V. S. nesutikdamas su ieškiniu nurodė, jog sudarant sutartis šalių buvo sutarta, kad leidimus miškui kirsti išsiims ieškovas, ir tik tada, jeigu ieškovas (pirkėjas) to padaryti nepajėgs arba neturės galimybių, leidimais miškui kirsti rūpinsis atsakovas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad civiliniuose santykiuose sutarčių laisvės principas reiškia šalių laisvę nustatyti sutarties turinį, t. y. šalių teises ir pareigas, išskyrus nustatytas imperatyviųjų teisės normų. Kilus ginčui dėl tam tikrų sutarties sąlygų, jų turinys nustatomas atsižvelgiant į tos sutarties esmę, jos rūšinius ir kitokius ypatumus. Aiškindamas sutartį ir atskiras jos sąlygas, teismas vadovaujasi CK 6.193 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis. Kvalifikuojant iš esmės sandorių pagrindu tarp šalių susiklosčiusius civilinius teisinius santykius, atsižvelgtina į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. balandžio 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje AB ,,Turto bankas“ v. UAB ,,Vaidluvė“, Nr. 3K-3-406/2000, suformuotas sutarčių aiškinimo taisykles, kuriose numatyta, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei sąlygų, sutartis aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Aiškinant sutartį taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes.

Pirmosios instancijos teismo 2007 m. birželio 4 d. posėdžio (t. 2, b. l. 6-14) metu liudytojas V. K., kuris ginčijamų sutarčių sudarymo metu dirbo UAB ,,Stora Enso Miškas“ vadybininku ir sudarinėjo sutartis su atsakovu, patvirtino, kad pagal tarp šalių susiklosčiusią praktiką pasirašant kitas sutartis, leidimus miškui kirsti pagal savininko parašytus įgaliojimus į atitinkamas įstaigas kreipdavosi ieškovas. Aplinkybę, kad dėl leidimų miškui kirsti pagal ieškovo bei atsakovo sudarytas sutartis kreipdavosi ir ieškovas, patvirtina Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Lazdijų rajono agentūros 2008 m. sausio 28 d. raštas Nr. ARLR4-44. Šiame rašte nurodoma, kad 2007 m. balandžio 5 d. UAB ,,Stora Enso Miškas“ vadybininkas M. N. kreipėsi į agentūrą dėl leidimo miškui kirsti, turėdamas 2005 m. sausio 15 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. VK05/9, sudarytą su miško savininku V. S. Kadangi sutartis buvo neįvykdyta, buvo išduotas leidimas miškui kirsti (t. 1, b. l. 129). Netgi sprendžiant, kad leidimais miškui kirsti turėjo pareigą pasirūpinti atsakovas, ir nors ginčijamos sutartys buvo sudarytos 2005-2006 metais, ieškovas dėl leidimų į atsakovą kreipėsi tik 2007 m. gegužės 28 d. prašymais-reikalavimais, kuriuose nurodė labai trumpą laiko tarpą leidimams pateikti. Tai, kad leidimus miškui kirsti įgaliotos institucijos išduodavo per 2-6 mėnesių laikotarpį, patvirtino liudytojas V. K. (t. 2, b. l. 6-14). Todėl per ieškovo minėtuose prašymuose-reikalavimuose nurodytą dešimties dienų terminą atsakovas neturėjo jokių galimybių pateikti ieškovui leidimus miškui kirsti.

Iš visų šių aplinkybių darytina išvada, kad pirkėjas UAB ,,Stora Enso Miškas“ negalėjo realizuoti savo teisės kirsti mišką ne dėl atsakovo netinkamo sutarties vykdymo, todėl nėra įstatyminio pagrindo atsakovui taikyti prievolės neįvykdymo pasekmių – nuostolių ieškovui priteisimo (CK 6.324 str.).

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovo UAB ,,Stora Enso Miškas“ 42 540 Lt sumą, pervestą už atsakovą kaip 15 procentų gyventojų pajamų mokestį, vertino kaip ieškovo patirtus nuostolius, sumokėjus įstatymo nustatyta tvarka – Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 23 straipsnio pagrindu, ir šią sumą iš atsakovo priteisė ieškovui. Byloje pateiktame Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2008 m. spalio 30 d. rašte nurodyta, kad įmonė (ieškovas) pagal patikslintų atitinkamų mėnesių mėnesinių pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijų FR0572 bei atitinkamų metų metinių A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijų FR0573 duomenis, galės susigrąžinti susidariusią gyventojų pajamų mokesčio permoką, teikdama apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prašymo grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą) FR0781 formą.

Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai aiškino tarp šalių sudarytų sutarčių nuostatas, nenustatinėjo ir neanalizavo sutarčių vykdymo aplinkybių bei tarp šalių susiklosčiusios praktikos vykdant tokias sutartis, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad sutarčių tikslas nebuvo pasiektas dėl atsakovo sutartinių įsipareigojimų nevykdymo, ir nepagrįstai iš atsakovo priteisė nuostolių atlyginimą ieškovui. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl nuostolių atlyginimo priteisimo panaikina ir dėl šios dalies priima kitą sprendimą – ieškinio reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo priteisimo iš atsakovo atmeta.

Iš dalies tenkinant atsakovo apeliacinį skundą bei pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai pakeičiamas šalims atlygintinų bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 str. 4 d.). Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, apskaičiuojama, kad pagal ieškinio sumą yra patenkinta 42,5 proc., o atmesta 57,5 proc. ieškovo reikalavimų. Atsižvelgiant į šias patenkintų ir atmestų šalių reikalavimų proporcijas, perskirstomos pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistos šalių bylinėjimosi išlaidos ir atitinkamai paskirstomas šalių turėtų išlaidų nagrinėjant bylą apeliacine tvarka atlyginimas. Ieškovo sumokėto žyminio mokesčio išlaidų atlyginimas sumažinamas iki 4 110 Lt, o advokato atstovavimo išlaidos sumažinamos iki 2 006 Lt. Bylos duomenims, atsakovas pateikdamas apeliacinį skundą sumokėjo 500 Lt žyminį mokestį, o likusios sumos – 6 456 Lt žyminio mokesčio sumokėjimas Šiaulių apygardos teismo 2008 m. liepos 22 d. nutartimi buvo atidėtas iki sprendimo priėmimo. Todėl taikant tą patį skaičiavimo principą, iš ieškovo priteistinas 3 999 Lt žyminis mokestis, o iš atsakovo 2 456 Lt žyminis mokestis valstybei.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu,

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2008 m. birželio 18 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti sprendimo dalį, kuria iš atsakovo V. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ieškovui UAB ,,Stora Enso Miškas“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) naudai priteista 56 740,77 Lt nuostolių atlyginimo. Dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškovo UAB ,,Stora Enso Miškas“ ieškinio reikalavimą atsakovui V. S. dėl nuostolių atlyginimo priteisimo atmesti.

Priteistą iš atsakovo V. S. UAB ,,Stora Enso Miškas“ naudai žyminį mokestį sumažinti iki 4 110 (keturi tūkstančiai šimtas dešimt) Lt.

Priteistas iš atsakovo V. S. UAB ,,Stora Enso Miškas“ naudai išlaidas advokato pagalbai apmokėti sumažinti iki 2 006 (du tūkstančiai šeši) Lt.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo UAB ,,Stora Enso Miškas“ 3 999 (trys tūkstančiai devyni šimtai devyniasdešimt devyni) Lt žyminį mokestį ir 6 (šeši) Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Priteisti iš atsakovo V. S. 2 456 (du tūkstančiai keturi šimtai penkiasdešimt šeši) Lt žyminį mokestį valstybei.

Teisėjai Alė BukavinienėDanutė GasiūnienėKazys Kailiūnas