- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-04-12
- Bylos Nr.
- I-1385-428/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02428-2017-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Grauželis, Jolanta Medvedevienė, Asta Urbonienė
- Pareiškėjas
- Nevyriausybinės organizacijos „Iustitia est fundamentum“
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Jolantos Medvedevienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Urbonienės,
dalyvaujant pareiškėjos Nevyriausybinės organizacijos „Iustitia est fundamentum“ atstovui R.M.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Nevyriausybinės organizacijos „Iustitia est fundamentum“ skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos, ir Pravieniškių pataisos namams - atvirajai kolonijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos 2017-10-20 rašto Nr. S-23963 panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos 2017-10-20 raštą Nr. S-23963, kuriuo buvo atsisakyta pateikti informaciją apie A.S. kalinimo sąlygas Pravieniškių pataisos namuose - atvirojoje kolonijoje, ir priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos, 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėja skunde nurodė ir jos atstovas teismo posėdyje paaiškino, jog Nevyriausybinė organizacija „Iustitia est fundamentum“ (toliau – ir pareiškėja) yra viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius interesus. Pareiškėja, atstovaudama savo nario A.S. interesams, kreipėsi į Pravieniškių pataisos namus - atvirąją koloniją (toliau – ir PPN) su 2017-09-07 prašymu Nr. L-11/22, kuris PPN gautas 2017-10-19 Nr. G-25473, kad PPN pagal nuteistojo asmens bylą pateiktų duomenis, susijusius su nuteistojo A.S. trumpalaikiais ir ilgalaikiais pasimatymais, nurodant jų datas, skaičių, lankiusius nuteistąjį asmenis, susirašinėjimo laiškais suvestine ir telefoninių skambučių registru, socialinių ryšių palaikymu nuo 2001-04-01 iki 2010-01-01. Prie prašymo buvo pridėti visi atstovavimo dokumentai, t. y. 2014-07-04 įgaliojimo atstovauti Nr. 23-46 kopija, rašytinis A.S. sutikimas, suteikiantis pareiškėjos atstovui Nevyriausybinės organizacijos „Iustitia est fundamentum“ vadovui R.M. tvarkyti visus nuteistojo duomenis, taip pat konfidencialius duomenis. Įgaliojimas atitiko Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.138 straipsnio 2 dalies 2 punktą, jame aiškiai buvo išreikštos atstovavimo ribos. PPN skundžiamu 2017-10-20 raštu Nr. S-23963 atsisakė teikti duomenis. Atsakovas 2017-10-20 rašte Nr. S-23963 nurodė, kad 2014-07-04 įgaliojime atstovauti Nr. 23-46 nebuvo nurodyta teisė pareikalauti ir gauti asmens ypatingus duomenis, pareiškėjos prašyme nenurodytas prašomų duomenų panaudojimo tikslas. Pareiškėja su 2017-10-27 skundu Nr. KD - 14(22) kreipėsi į Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir KD) dėl nepagrįsto atsakovo 2017-10-20 rašto Nr. S-23963 panaikinimo. KD atsakyme į pareiškėjos skundą nurodė, kad teisė gauti informaciją nėra absoliuti, todėl galima atsisakyti suteikti duomenis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo arba Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka, todėl PPN pagrįstai ir teisėtai, vadovaudamasi minėtais teisės aktais, 2017-10-20 raštu Nr. S-23963 atsisakė teikti duomenis. Pareiškėjos nuomone, atsakovas nepagrįstai atsisakė pateikti prašomus duomenis. Pareiškėjos prašomi duomenys nėra priskiriami ypatingiems – konfidencialiems duomenims. Pareiškėja prašė pateikti nuteistojo susirašinėjimo suvestinę, pagal kurią galima būtų nustatyti tik siuntėją ir gavėją, skambučių registrą, pagal kurį galima nustatyti nuteistojo palaikomus socialinius ryšius su asmenimis, su kuriais nuteistasis bendravo, taip pat trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų lankytojų sąrašą, pagal kurį būtų nustatomi asmenys, kurie lankė nuteistąjį ir kurie teisiškai yra apibūdinami kaip artimieji, ir į nuteistojo asmeninę sąskaitą pervestų lėšų suvestinę tam, kad būtų galima nustatyti nuteistojo finansinę galimybę apsirūpinti būtiniausiais pragyvenimo reikmenimis. Pareiškėja su prašymu dėl duomenų pateikimo pateikė atstovaujamojo nuteistojo A.S. rašytinį sutikimą, suteikiantį teisę Nevyriausybinės organizacijos „Iustitia est fundamentum“ vadovui R.M. pareikalauti, gauti ir valdyti savo nuožiūra nuteistojo visus, taip pat ir konfidencialius duomenis. Atsakovui buvo pateiktas pareiškėjos Nevyriausybinės organizacijos „Iustitia est fundamentum“ įgaliojimas atstovauti A.S., suteikiantis teisę atstovui susipažinti su visų rūšių teisminėmis bylomis, atstovauti teismuose, gauti ir teikti dokumentus iš visų valstybinių ir nevalstybinių įstaigų ir organizacijų. Atsakovas nepagrįtai teigia, jog pareiškėja nenurodė prašomų duomenų pateikimo tikslo. Pareiškėja 2017-09-07 prašyme Nr. L-11/22 nurodė, kad gauti duomenys bus teikiami kontroliuojančioms įstaigoms ir teismams, todėl duomenų tikslas buvo konkrečiai nurodytas. Pareiškėja atstovauja nario A.S. interesams Šiaulių miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-6747-772/2017 dėl tėvystės apribojimo. Kaip ir minėtame prašyme, buvo nurodyta, jog prašomi duomenys bus teikiami teismams, prašomi duomenys reikalingi patvirtinti A.S. bendravimo su savo dukra faktą, finansinių galimybių turėjimą dukros išlaikymui. Atsisakymas suteikti informaciją A.S. atstovui pareiškėjai sukėlė nepagrįstų teisinių sunkumų, kitų nepatogumų, susijusių su pareiškėjos pagal įstatus vykdoma veikla, kadangi dėl to pablogėjo pareiškėjos reputacija, nepagrįstai vilkinamas dokumentų pateikimo laikas, tapo neįmanoma tinkamai realizuoti pareiškėjos pareigų atstovaujamojo naudai. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala juridiniam asmeniui suprantama kaip nepatogumai, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. CK 2.24 straipsnis nustato, kad juridinis asmuo turi teisę ginti pažeistą dalykinę reputaciją, reikalauti atlyginti turtinę ir neturtinę žalą. Pareiškėja mano, kad nagrinėjamos bylos atveju turi būti pripažintas pareiškėjos dalykinės reputacijos pažeminimo faktas, kurį vertina 1000 Eur suma ir prašo priteisti šią sumą kaip neturtinės žalos atlyginimą.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėja neturtinės žalos atlyginimą kildina iš atsisakymo teikti duomenis apie pareiškėjos atstovaujamą narį nuteistąjį A.S. Pareiškėja buvo pateikusi prašymą pateikti duomenis, susijusius su nuteistąjį A.S. lankiusiais asmenimis, susirašinėjimu laiškais ir telefoniniais skambučiais ir kitais nuteistojo socialiniais ryšiais laikotarpiu nuo 2001-04-01 iki 2010-01-01. Pareiškėja teigia, kad su prašymu buvo pateikti visi atstovavimo dokumentai, taip pat rašytinis nuteistojo sutikimas, leidžiantis pareiškėjai, esančiai atstove tvarkyti visus nuteistojo duomenis, taip pat ir konfidencialius, bei nuteistojo atstovavimą patvirtinanti įgaliojimo kopija. Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog asmens duomenys yra bet kuri informacija, susijusi su fiziniu asmeniu – duomenų subjektu, kurio tapatybė yra žinoma arba gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyta pasinaudojant tokiais duomenimis kaip asmens kodas, vienas arba keli asmeniui būdingi fizinio, fiziologinio, psichologinio, ekonominio, kultūrinio ar socialinio pobūdžio požymiai. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ypatingi asmens duomenys – duomenys, susiję su fizinio asmens rasine ar etnine kilme, politiniais, religiniais, filosofiniais ar kitais įsitikinimais, naryste profesinėse sąjungose, sveikata, lytiniu gyvenimu, taip pat informacija apie asmens teistumą. Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje numatyta, kad sutikimas – savanoriškas duomenų subjekto valios pareiškimas tvarkyti jo asmens duomenis jam žinomu tikslu. Sutikimas tvarkyti ypatingus asmens duomenis turi būti išreikštas aiškiai rašytine, jai prilyginta ar kita forma, neabejotinai įrodančia duomenų subjekto valią. Taip pat šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato vieną iš asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijų. Pagal šį punktą, asmens duomenys gali būti tvarkomi, jeigu duomenų subjektas duoda sutikimą. Pareiškėjo pateiktame 2014-07-04 įgaliojime Nr. 23-46 nebuvo nurodyta teisė pareikalauti ir gauti asmens duomenis (konfidencialius) bei kitą susijusią informaciją, ją saugoti, tvarkyti ir turėti savo žinioje. Taip pat pareiškėjos prašyme nebuvo nurodyti asmens duomenų naudojimo tikslai. Teisė gauti informaciją nėra absoliuti, todėl buvo atsisakyta pareiškėjai suteikti duomenis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nustatytais pagrindais. Atsakovės atsisakydamas pateikti prašomus duomenis apie nuteistąjį, laikėsi teisės aktų nustatytų reikalavimų, todėl neteisėtų veiksmų neatliko. Nenustačius CK 6.271 straipsnyje numatytų civilinės atsakomybės sąlygų, viešoji civilinė atsakomybė negalima.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėja skundžia PPN 2017-10-20 raštą Nr. S-23963, kuriuo buvo atsisakyta pateikti informaciją apie nuteistojo A.S.kalinimo sąlygas, iš esmės susijusias su nuteistojo socialiniais ryšiais PPN.
Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas yra asmens teisės gauti informaciją iš valstybės institucijos tinkamas įgyvendinimas.
Byloje nustatyta, kad pareiškėja, atstovaudama savo nario A.S. interesams, kreipėsi su 2017-09-07 prašymu Nr. L-11/22 į PPN, prašydama pateikti duomenis apie A.S. socialinius ryšius kalinimo PPN laikotarpiu nuo 2001-04-01 iki 2010-01-01. Pareiškėja prašė pateikti duomenis apie nuteistojo A.S. trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų skaičių, jų datas ir lankytojus, taip pat prašė pateikti nuteistojo A.S. gautų ir išsiųstų laiškų artimiesiems asmenims registracijos suvestinę, nurodyti laiškų gavimo ir A.S. išsiųstų laiškų datas, adresus, pateikti nuteistojo A.S. pateiktų registruotų prašymų dėl leidimo paskambinti suteikimo suvestinę, duomenis apie leidimus skambinti, nurodant datas, asmenis, kuriems buvo suteiktas leidimas paskambinti, pateikti į asmeninę nuteistojo A.S. sąskaitą gautų lėšų būtiniausioms prekėms įsigyti suvestinę.
Atsakovas atsisakė pateikti duomenis apie nuteistąjį A.S., kadangi, kaip nurodė 2017-10-20 rašte Nr. S-23963, duomenys apie nuteistąjį A.S. yra konfidencialūs. Atsakovas atsisakymą pateikti duomenis argumentavo Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, nurodydamas, jog asmens duomenys yra bet kuri informacija, susijusi su fiziniu asmeniu – duomenų subjektu, kurio tapatybė yra žinoma arba gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyta pasinaudojant tokiais duomenimis kaip asmens kodas, vienas arba keli asmeniui būdingi fizinio, fiziologinio, psichologinio, ekonominio, kultūrinio ar socialinio pobūdžio požymiai. Ypatingi asmens duomenys – duomenys, susiję su fizinio asmens rasine ar etnine kilme, politiniais, religiniais, filosofiniais ar kitais įsitikinimais, naryste profesinėse sąjungose, sveikata, lytiniu gyvenimu, taip pat informacija apie asmens teistumą (Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 2 str. 2 d.). Sutikimas – savanoriškas duomenų subjekto valios pareiškimas tvarkyti jo asmens duomenis jam žinomu tikslu. Sutikimas tvarkyti ypatingus asmens duomenis turi būti išreikštas aiškiai rašytine, jai prilyginta ar kita forma, neabejotinai įrodančia duomenų subjekto valią (Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 2 str. 12 d.). Atsakovas nurodė, kad Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas vienas iš asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijų, t. y. duomenų subjekto duotas sutikimas. Atsakovas atsisakymą teikti duomenis motyvavo dar ir tuo, jog su pareiškėjos 2017-09-07 prašymu pateiktame 2014-07-04 įgaliojime Nr. 23-46 nėra nurodyta pareiškėjos teisė pareikalauti ir gauti asmens duomenis (konfidencialius) bei kitą susijusią informaciją, ją saugoti, tvarkyti ir turėti savo žinioje. Atsakovas minėtame rašte taip pat pažymėjo, kad prašyme nėra nurodyta, kokiu tikslu asmens duomenys bus naudojami.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta žmogaus teisė nekliudomai ieškoti, gauti ir skleisti informaciją. Tačiau ši teisė nėra absoliuti. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad tam tikrais atvejais, nustatytais įstatyme, minėta teisė gali būti ribojama.
Informacijos teikimo iš valstybės institucijų sąlygas ir tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas (2016-10-11 įstatymo Nr. XII-2666 redakcija) (toliau – Teisės gauti informaciją įstatymas). Teisės gauti informaciją įstatymo 1 straipsnio 1 dalis numato, jog šio įstatymo tikslas – nustatyti asmenų teisės gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ir viešųjų įstaigų, nurodytų šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje, informaciją, nurodytą šio įstatymo 5 straipsnyje, ir dokumentus, kuriais jos disponuoja ar (ir) tvarko vykdydamos įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatytas funkcijas, įgyvendinimo priemones ir tvarką. Šis įstatymas užtikrina asmenims teisę gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, nustato šios teisės įgyvendinimo tvarką ir reguliuoja valstybės bei savivaldybių institucijų ir įstaigų veiksmus teikiant informaciją asmenims, sudarant palankias sąlygas asmenims gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų jų disponuojamą informaciją, tačiau šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje numatyti atvejai, kai šis įstatymas netaikomas. Šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, jog šio įstatymo nuostatos netaikomos dokumentams, kuriuos teikti riboja įstatymai ar jų pagrindu priimti kiti norminiai teisės aktai, taip pat kai pareiškėjai turi pagrįsti dokumentų, kurių prašo, panaudojimo tikslą. Šio įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad asmens duomenys tvarkomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu (toliau – ir ADTAĮ). Pažymėtina, kad asmens duomenų teikimas tretiesiems asmenims laikomas teisėtu tik tuo atveju, jeigu jis atitinka ADTAĮ 3 bei 5 straipsnių nuostatas, t. y. asmens duomenys galėtų būti teikiami tik esant iš anksto apibrėžtam ir teisėtam asmens duomenų tvarkymo tikslui, tik tokios apimties, kurios reikia šiam tikslui pasiekti, ir tik esant nors vienam minėto įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje numatytam teisėto tvarkymo kriterijui. ADTAĮ 5 straipsnis apibrėžia asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijus, vienas iš jų tai, kad asmens duomenys gali būti tvarkomi, jeigu duomenų subjektas duoda sutikimą, draudžiama tvarkyti ypatingus asmens duomenis, išskyrus atvejus, kai duomenų subjektas duoda sutikimą.
Faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad kartu su prašymu dėl informacijos pateikimo apie nuteistąjį A.S. buvo pateiktas A.S. 2014-07-04 įgaliojimas, patvirtintas Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo direktoriaus, registracijos Nr. 23-46, ir nuteistojo A.S. rašytinis 2016-06-15 sutikimas Nr. D.-17(11) dėl asmens duomenų teikimo. Nuteistojo A.S. sutikime buvo nurodyta, kad jis sutinka teikti Nevyriausybinės organizacijos „Iustitia est fundamentum“ vadovui R.M. „ <...> savo asmeninius ir privačius (konfidencialius) duomenis, įskaitant su kalinimu susijusius duomenis, visus medicininius“, taip pat suteikia teisę gauti jo ypatingus asmens duomenis, juos valdyti ir tvarkyti savo nuožiūra.
Pagal CK 2.137 straipsnio 1 dalį, įgaliojimu laikomas rašytinis dokumentas, asmens (įgaliotojo) duodamas kitam asmeniui (įgaliotiniui) atstovauti įgaliotojui nustatant ir palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis. Atstovui suteiktų teisių apimtis, kaip ir atstovavimo faktas, gali būti aiškiai išreikšti – nustatyti įgaliojime.
Nuteistojo A.S. įgaliojime buvo aiškiai išreikšta jo suteiktų pareiškėjai teisių apimtis. Šiame įgaliojime, be nurodytų teisių pareiškėjai atstovauti A.S. visose civilinėse, administracinėse, baudžiamosiose bylose ir atlikti įgaliojime nurodytus kitus veiksmus, susijusius su atstovavimu civilinėse, administracinėse, baudžiamosiose bylose, taip pat buvo suteikta teisė pareiškėjai gauti iš atitinkamų įstaigų visus reikalingus pažymėjimus ir dokumentus, atstovauti A.S. valstybinėse įstaigose, jo vardu rašyti prašymus.
Įgaliojime nurodyta pareiškėjos teisių apimtis patvirtino, jog visi pareiškėjos, esančios atstove, veiksmai atliekami atstovaujamojo A.S. vardu ir gali sukelti teisinius padarinius būtent atstovaujamajam.
Pareiškėjos prašymas atsakovei dėl duomenų suteikimo apie atstovaujamąjį A.S. neperžengė pareiškėjai suteiktų įgaliojimų ribų.
ADTAĮ 2 straipsnio 12 dalyje numatyta, kad sutikimas – savanoriškas duomenų subjekto valios pareiškimas tvarkyti jo asmens duomenis jam žinomu tikslu. Sutikimas tvarkyti ypatingus asmens duomenis turi būti išreikštas aiškiai – rašytine, jai prilyginta ar kita forma, neabejotinai įrodančia duomenų subjekto valią.
Nuteistojo A.S. 2016-06-15 sutikime Nr. D.-17(11) dėl asmens duomenų teikimo, kuris buvo pateiktas PPN kartu su pareiškėjos prašymu dėl informacijos pateikimo, buvo aiškiai rašytine forma išreikšta A.S. valia teikti ypatingus jo asmens duomenis Nevyriausybinės organizacijos „Iustitia est fundamentum“ vadovui R.M.. A.S. 2016-06-15 sutikimo Nr. D.-17(11) forma ir turinys visiškai atitiko ADTAĮ 2 straipsnio 12 dalies reikalavimus nurodytus tokio pobūdžio sutikimui tvarkyti ypatingus asmens duomenis.
Pažymėtina ir tai, kad nuteistieji turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka gauti rašytinę informaciją apie bausmės atlikimo tvarką ir sąlygas, savo teises bei pareigas (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 11 str.). Nurodytos nuostatos reiškia, kad nuteistieji turi teisę gauti ir duomenis bei informaciją, susijusią su jų asmens duomenimis bausmės atlikimo metu.
Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjos prašyme buvo nurodytas pakankamas nuteistojo A.S. duomenų pateikimo tikslas, būtent, teikti duomenis kontroliuojančioms įstaigoms ir teismams.
Nurodytos faktinės aplinkybės ir teisės aktų nuostatos įgalina teigti, jog atsakovas tinkamai neįvertino A.S. 2014-07-04 įgaliojime, patvirtintame Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo direktoriaus, registracijos Nr. 23-46, pareiškėjai suteiktų teisių apimties ir nuteistojo A.S. rašytinio 2016-06-15 sutikimo Nr. D.-17(11) dėl asmens duomenų teikimo Nevyriausybinės organizacijos „Iustitia est fundamentum“ vadovui R.M., nepagrįstai atsisakė suteikti prašomus duomenis apie nuteistąjį A.S.. Atsakovas neturėjo teisinio pagrindo neteikti prašomų duomenų apie nuteistąjį A.S., todėl skundžiamas raštas naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas.
Pareiškėja taip pat prašė priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš esmės dėl pareiškėjos reputacijos pablogėjimo atsakovui nepateikus duomenų apie A.S..
Pažymėtina, kad pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Administracinių teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimu pinigais pabrėžtina, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).
Teismo nuomone, pareiškėja neįrodė jai kilusios žalos, t. y. reputacijos pablogėjimo, todėl nenustačius žalos fakto, t. y. vienos iš minėtų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą. Skundo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos Nevyriausybinės organizacijos „Iustitia est fundamentum“ skundą patenkinti iš dalies.
Panaikinti Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos 2017-10-20 raštą Nr. S-23963, kuriuo buvo atsisakyta pateikti informaciją apie A.S. kalinimo sąlygas Pravieniškių pataisos namuose - atvirojoje kolonijoje.
Kitoje dalyje pareiškėjos Nevyriausybinės organizacijos „Iustitia est fundamentum“ skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.